Ar bus išsaugota braziliškoji araukarija?
IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRAZILIJOJE
ANKSČIAU pietų Brazilijoje gausiai vešėjo pušys. Dėl panašumo į šakotas žvakides jos buvo pramintos „medžiais žvakidėmis“. Mokslinis šios pušies pavadinimas — braziliškoji araukarija.
Ant araukarijos šakų kabantys kankorėžiai dydžiu pranoksta greipfrutus ir sveria net po 5 kilogramus. Viename kankorėžyje gali būti iki 150 sėklų, portugalų kalba vadinamų pinhões (tariama „pinjoins“). Kai kankorėžis subręsta, jis su trenksmu skyla ir sėklos pažyra į šalis.
Tas kvapu ir skoniu kaštainio vaisius primenančias sėklas valgo žmonės, lesa paukščiai bei ėda gyvūnai. Šios daug baltymų ir kalcio turinčios sėklos seniau buvo pagrindinis pietų Brazilijos indėnų maistas. Jos valgomos ir dabar. Santa Katarinos valstijoje iš tų sėklų gaminami nacionaliniai patiekalai, pavyzdžiui, paçoca de pinhão (tariama „pasoka di pinjaun“) — trintos sėklos.
XVIII amžiuje braziliškajai araukarijai kilo pavojus, nes atvykėliai iš Europos, pamatę šiais medžiais apaugusius plotus, jų negailėjo. Jie ėmė kirsti araukarijas namams statyti arba paprasčiausiai valydami plotą javams ir vynuogėms auginti. Ilgainiui medžių buvo iškirsta daugiau nei pasodinta. Dabar beliko vos keli araukarijų miškeliai, todėl jų medienos kaina labai padidėjo. „Tai jau ne paprasta mediena, — pasakė 50 metų lentpjūvėje dirbantis vyras, — tai — auksas.“
Pasak tyrinėtojų, jeigu ne mėlynasis kėkštas (Cyanocorax caeruleus), braziliškoji araukarija būtų visai išnykusi. Šis žvitrus paukštukas minta jos sėklomis ir slepia jas samanose bei supuvusių medžių kamienuose. Vėliau nemažai jų sudygsta. Mėlynasis kėkštas yra uolus araukarijos sodintojas! Deja, šie paukščiai nyksta drauge su tų pušų miškais.
Dabar pietų Brazilijoje kai kurios miško ruošos įmonės saugo braziliškosios araukarijos miškelius bei stengiasi juos atsodinti. Reikia tikėtis, kad šie medžiai vėl gausiai suvešės.
[Iliustracijos 11 puslapyje]
Kankorėžyje yra iki 150 sėklų
[Šaltinio nuoroda]
Medis ir kankorėžiai: Marcos Castelani