Stebime pasaulį

Mažylių sveikatingumo klubai

Laikraštis Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung rašo, kad Vokietijoje ir kitose šalyse kaip grybai po lietaus dygsta sveikatingumo centrai, siūlantys paslaugas mažyliams. Sulaukusius vos ketverių metukų jau masažuoja, trina šiltais aliejais, visaip lepina. Kai kurie specialistai įsitikinę, kad ne vaikų sveikata, o pasipelnymas čia svarbiausia. Štai Hamburgo socialinės raidos tyrimų biuro direktorius Pėteris Vipermanas sako, jog „vaikams primetama suaugusiųjų gyvensena“, nes tai kai kam pelninga. Daktaras Kristofas Kampmanas, pediatrijos instituto prie Mainco universiteto vadovas, nuogąstauja, kad šitaip paikinami „vaikai perims aukštuomenės mentalitetą ir taps užkietėjusiais individualistais, kurie tik savimi rūpinasi“. Užuot lepinęsi sveikatingumo klubuose, „mažyliai turėtų dūkti, karstytis po medžius, — rašo laikraštis. — Tada būtų ir laikysena taisyklinga, ir apetitas geras, ir miegas saldus“.

Daug išgeria žemės ūkis

„Australija — sausiausias gyvenamas žemynas, bet pagal žmonių skaičių vandens čia sunaudojama daugiau nei kur kitur pasaulyje“, — rašo laikraštis The Australian. Vienam asmeniui Australijoje kasdien tenka vidutiniškai po 900 litrų. Štai palyginkime: Šiaurės Amerikoje — tik po 600 litrų. „Trys ketvirtadaliai vandens Australijoje išeina laukams drėkinti“, — aiškina laikraštis. Pavyzdžiui, kilogramui kviečių išauginti jo reikia 1010 litrų. Gauti litrui pieno į ganyklą supilama 600 litrų vandens. Kilogramas sviesto atsieina daugiau kaip 18000 litrų, kilogramas žlėgtainio — 50000 litrų. Tekstilės ūkis irgi daug „išgeria“. Kilogramui medvilnės gauti prireikia 5300 litrų, kilogramui vilnos — daugiau nei 171000 litrų. Paskaičiuota, jog vilnonio kostiumo sąnaudos — 685000 litrų.

Klimato atšilimas ir laukiniai gyvūnai

„Australijoje sparčiai daugėja vorų, pavyzdžiui, mirtinai nuodingų raudonnugarių. Mokslininkai spėja, jog gamtos pusiausvyrą trikdo klimato atšilimas“, — rašoma laikraštyje The Weekend Australian. Kvinslando muziejaus darbuotojas daktaras Robertas Reivenas aiškina, kad vorai, palikuonių sulaukiantys sykį metuose, šįmet, manoma, dauginsis tris keturis kartus. „Nors dar ankstoka, nauji vorai jau subrendę. Kai kurie ir dvigubai ilgiau gyvena“, — sako daktaras Reivenas. Gamtininkai įsitikinę, jog šylant klimatui keičiasi net paukščių įpročiai. Laikraštis rašo: „Kartą per metus perintys sparnuočiai, tokie kaip miškinis tulžys, dabar spėja išauginti dvi vadas.“ Ir apskritai jie „anksčiau peri, anksčiau sugrįžta iš žiemoviečių Europoje. Tai gali reikšti globalinio masto permainas“.

Atrasta daugiau mėnulių

Meksikos nacionalinio autonominio universiteto leidžiamas mokslo populiarinimo žurnalas ¿Cómo ves? rašo, kad tobulesnė technika padėjo astronomams per pastaruosius šešerius metus atrasti Saulės sistemoje antra tiek mėnulių, kiek žinota anksčiau. Iki 2003-iųjų pabaigos jau suskaičiavo 136 mėnulius, skriejančius aplink septynias planetas, — tik Merkurijus ir Venera be palydovų. Tikimasi ir dar atrasti. Palydovų, kiek žinoma, daugiausia turi Jupiteris (61), paskui eina Saturnas (31), Uranas (27), Neptūnas (13), Marsas (2). Po vieną mėnulį turi Plutonas ir Žemė.

Nuovargis gali įspėti apie širdies priepuolį

Vienas tyrimas parodė, kad „neįprastas nuovargis ir nemiga moteriai gali būti pirmasis širdies priepuolio požymis“, — skelbiama tarptautiniame laikraščio The Miami Herald numeryje. Anksti pajutusios krūtinės skausmą sakė tik 30 procentų apklaustų moterų, tačiau net 71 procentas pripažino, kad dar mėnuo iki širdies priepuolio užėjo neįprastas silpnumas. Anot Arkanzaso medicinos universiteto profesorės Džin Maksvini, „tas nuovargis nepaaiškinamas, ne toks kaip visad“. Ji priduria, jog netekusios jėgų „kai kurios moterys neįstengia net lovos pakloti nepailsėdamos... Širdies ligos — didžiausias moterų žudikas“. Profesorė pabrėžia: „Jeigu tik moterys atpažintų pirmuosius simptomus, galėtume gydyti ir apsaugoti nuo širdies priepuolio ar jį bent atitolinti.“

Kad Venecija neaptvintų

Venecija, įsikūrusi maždaug šimtas dvidešimtyje Adrijos jūros salų, vis kenčia nuo potvynių. Po kruopščių studijų ir ilgų debatų Italijos vyriausybė leido visose trijose lagūnos įplaukose sukonstruoti varstomųjų užtvarų sistemą. Tai bus 79 geležiniai konteineriai, kiekvienas maždaug 30 metrų aukščio, 20 metrų ilgio, 5 metrų pločio. Kai potvynis negrės, jie užpildyti vandeniu gulės ant jūros dugno ir netrukdys nei laivybai, nei atoslūgiui ar įprastinei cirkuliacijai. O ateinant potvyniui į konteinerius bus pumpuojamas oras. Tarsi varstomieji tiltai šie kils aukštyn ir išners į paviršių. Konteineris prie konteinerio sudarys ilgą barjerą ir neleis potvynio bangai plūsti į lagūną. Darbus užbaigti planuojama iki 2011 metų.

Šis tas apie rūkalus

• „Nustatyta, kad Helenos mieste (Montanos valstija, JAV) uždraudus rūkyti baruose, restoranuose ir visose įstaigose, per šešis mėnesius dėl širdies priepuolio į ligoninę pateko 60% mažiau asmenų“, — rašoma laikraštyje The Wall Street Journal. Paskui vietinis teismas nutartį panaikino, rūkyti niekas nebedraudė. Širdies priepuolių vėl padaugėjo. Žodžiu, viskas grįžo į senas vėžes. „Tai aiškus įrodymas, kad reikia vengti prirūkytų patalpų“, — sako kardiologas Sidnis Smitas.

• „Kai kurių valstijų valdžia, buvusi aršiausia tabako pramonės priešininkė, dabar imasi neįprasto vaidmens: tiesia pagalbos ranką didžiausiam šalies rūkalų gamintojui“, — pranešama laikraštyje The Wall Street Journal. Ir štai kokia priežastis. Teisėjo sprendimu kompanija kreipdamasi dėl apeliacijos turėjo palikti 12 milijardų dolerių užstatą. Taip ji būtų bankrutavusi ir nesumokėjusi milijardų dolerių dar už ankstesnę bylą. Tačiau valdžia „susiviliojo pinigais, be kurių daugelis valstijų neišvengtų biudžeto krizės“, — rašoma straipsnyje. Štai todėl „valstijos skubiai persimetė į priešingą stovyklą“. Po dviejų savaičių teisėjas sprendimą pakeitė: leido kompanijai palikti mažesnį užstatą.