Neįveikiamas lėtūnas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO JAPONIJOJE

◼ VISUR, kur šlapia ir drėgna, — samanose, lede, upelių vagose, karštose versmėse, ežeruose, vandenynuose, netgi savam kieme, galima išvysti lėtūną, — vieną atspariausių gyvūnų. Vos įžiūrimas plika akimi jo kūnas yra trumpas, sudėtas iš keturių narelių, padengtų apsauginiu sluoksniu, kutikule. Aštuonios kojytės baigiasi nagiukų pora.

Lėtūnai priklauso tardigrada tipui (lotyniškas žodis tardigradus verčiamas „lėtai judantis“). Yra žinoma šimtai jų rūšių. Patelės vienu sykiu padeda iki trisdešimties kiaušinėlių. Vos keliose saujose drėgno smėlio ar žemės knibžda dešimtys tūkstančių šių mikroskopinių gyvių. Geriausia jų ieškoti ant stogų želiančiose samanose.

Šie organizmai lengvai pakelia net pačias ekstremaliausias sąlygas. „Aštuonias paras išlaikyti vakuume, tris — helio dujų pripildytoje kambario temperatūros aplinkoje, paskui kelias valandas -272°C (-458°F) šaltyje, jie atsigavo perkelti į kambario temperatūrą“, — rašoma leidinyje Encyclopædia Britannica. Be to, lėtūnai pakelia šimtus kartų didesnę rentgeno spindulių dozę nei žmogus. Ir, bent jau teoriškai, kurį laiką išgyventų net kosmose!

Čia jiems padeda gebėjimas prislopinti gyvybinius procesus — jų medžiagų apykaita sulėtėja dešimt tūkstančių kartų ir darosi beveik nepastebima! Iš pradžių lėtūnai įtraukia kojeles, prarastą drėgmę pakeičia tam tikru cukrumi ir, susirietę į kamuoliuką, pasidengia vašku. Kai šilumos ir drėgmės vėl pakanka, jie atgyja per kelias minutes ar valandas. Kartą buvo atgaivinti lėtūnai išsilaikę visą šimtmetį!

Štai taip tyliai, bet aiškiai šitie smulkučiai ropojantys padarai šlovina Jehovą (Psalmyno 148:10, 13).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 30 puslapyje]

© Diane Nelson/Visuals Unlimited