Šiuolaikiniai zoologijos sodai

PRIEŠ tris tūkstančius metų vienas Kinijos imperatorius užveisė didžiulį 607 hektarų ploto parką ir pavadino jį Pažinimo sodu. Jame svečias galėjo gėrėtis įvairiausiais gyvūnais. Anuomet toks parkas buvo retenybė.

Šiais laikais zoologijos soduose gali lankytis milijonai žmonių. „Pasaulyje, kur civilizacijos nepaliestų teritorijų lieka vis mažiau, o miestai sparčiai plečiasi, daugeliui žmonių zoologijos sodai tampa vienintele vieta, kurioje su laukine gamta galima susipažinti iš arčiau“, — rašoma knygoje Zoos in the 21st Century.

Kas juose gyvena

Zoologijos sodų lankytojams sudaroma galimybė patraukliausius ir įspūdingiausius planetos gyvūnus pamatyti sąlygomis, kuo artimesnėmis jų natūraliai aplinkai. Tarp atogrąžų augalijos skraido margaspalviai drugeliai; aptvare, primenančiame šalčio sukaustytas Antarktidos platybes, ledo voniomis mėgaujasi pingvinai.

Vaikščiodamas po vešlų pusiaujo mišką galite išvysti tų platumų gyvūnų bei paukščių. O įžengęs į užtamsintą patalpą — stebėti naktinių gyvūnų gyvenimą. Kai kuriuose zoologijos soduose įmanoma paganyti akis į plėšriuosius sparnuočius, taip pat delfinus, ore atliekančius akrobatinius triukus. Anksčiau narvuose laikyti grobuonys dabar laisvai slampinėja atviruose aptvaruose, nuo žiūrovų atskirtuose grioviais su vandeniu.

Už ir prieš

Gyvūnų teisių gynėjai neretai kelia klausimą, — ar moralu laukinį gyvūną uždaryti į jam neįprastą aplinką? Jie tvirtina, kad zoologijos soduose šis negali būti aktyvus, ir pažeidžiama jo instinktyvi elgsena.

Atsakydami į tokią kritiką, zoologijos sodų savininkai teigia, kad jiems tenka ypatingas vaidmuo gelbstint nykstančias rūšis ir atliekant visuomenės švietimo darbą. „Mūsų tikslas žmonių sąmonėje skiepyti pagarbą viskam, kas gyva, — aiškina Haimė Rul (Jaime Rull) iš Faunijos zoologijos sodo Madride. — Norime sužadinti troškimą prisidėti prie išsaugojimo gyvūnų arealo, be kurio jie neišgyventų.“ Kaip rodo apklausos, išradingai supažindinant visuomenę su gyvūnais, keliamas žmonių sąmoningumas saugoti nykstančias rūšis.

Kai kurių retų rūšių gyvūnai, pavyzdžiui, didžiosios pandos, regis, susilaukė ypatingo dėmesio. „Visiems lankytojams smalsu pamatyti dvi mūsų pandas, — sako Madrido zoologijos sodo akvariumo darbuotoja Noelija Benito. — Jos tapo mūsų kovos už nykstančių rūšių išsaugojimą simboliu. Tikimės, kad pandos, nors ir labai išrankios partneriams, atsives jauniklių.“

Esant geroms sąlygoms ir tinkamai veterinarinei priežiūrai, daugelis gyvūnų, kitaip nei pandos, nelaisvėje puikiai veisiasi. Juk zoologijos soduose jie laikomi ne tik dėl lankytojų, bet ir dėl veisimo, ypač nykstančių rūšių. Ilgainiui jauniklius būtų galima išleisti į laisvę. Sėkmingos gyvūnų veisimo programos — svarus atsakymas kritikams, kurie norėtų zoologijos sodams uždrausti prekiauti nykstančių rūšių gyvūnais.

Didžiausias pavojus laukiniams gyvūnams kyla dėl to, kad mažėja jų arealas. Todėl zoologijos sodai, tiesiogiai bendradarbiaudami su rezervatais atogrąžų kraštuose, aktyviai remia gamtos išsaugojimo programas.a

Žvilgsnis į gyvąją gamtą

Kadangi dauguma vaikų iš prigimties žavisi gyvūnais, šeimos išvyka į zoologijos sodą savaitgalį ar per atostogas — puiki galimybė visiems kartu iš arti pažvelgti į gyvąją gamtą ir mokyti mažylius apie Dievo kūriniją.

Gyvūnų pasaulis žmoniją domino nuo pat jos istorijos pradžios. Tokį smalsumą verta skiepyti vaikams, nes taip galima geriau pažinti Kūrėjo asmenybę. Be to, lankydamiesi zoologijos sode ugdomės pagarbą viskam, kas gyva, ir geriau suvokiame, kokios nuostabios gyvūnijos esama mūsų lengvai pažeidžiamoje planetoje.