ŠALYS IR ŽMONĖS
Viešnagė Kamerūne
MANOMA, jog pirmieji Kamerūno gyventojai buvo baka genties pigmėjai. XVI amžiuje čia atkeliavo portugalai. Dar po kelių šimtmečių šiaurinę Kamerūno dalį užkariavo islamą išpažįstanti tauta — fulbiai. Dabar 40 procentų šalies gyventojų laiko save krikščionimis, 20 procentų — musulmonais, likusieji 40 procentų išpažįsta tradicinius Afrikos tikėjimus.
Kamerūno gyventojams Jehovos liudytojai biblinius leidinius spausdina basų kalba
Kaimo gyventojai nepaprastai svetingi. Svečią sutinka draugiškai, kviečia į vidų, pasiūlo vandens bei valgių. Atsisakyti vaišių laikoma įžeidimu, jas priimti — pagarba šeimininkui.
Pokalbis prasideda šeimos narių pasveikinimu ir pasiteiravimu, kaip jiems sekasi. Netgi įprasta paklausti, kaip auga gyvuliai! „Atsisveikinant nepakanka pasakyti „viso gero“, — pasakoja vietinis Kamerūno gyventojas Džozefas. — Dažnai šeimininkas dar kurį laiką svečią lydi keliu ir su juo bendrauja. Galiausiai atsisveikindamas palinki sėkmingos kelionės ir grįžta namo. Jei neparodomas toks dėmesys, reiškia, svečias nevertinamas.“
Luotai Sanagos upėje — įprastas reginys. Burės siuvamos iš bet kokio audinio
Paprastai, net tuomet, kai yra svečių, valgoma iš vieno dubens — kartais tiesiog rankomis. Kamerūne toks paprotys — ypatingas vienybės simbolis. Kai kada taip elgiamasi norint vėl suartinti žmones, kurių draugystė dėl kažkokių priežasčių išblėso. Tam tikra prasme bendromis vaišėmis tarsi sakoma: „Dabar esame bičiuliai.“
Pasaulinės Jehovos liudytojų organizacijos, kuri leidžia ir šį žurnalą, nariai Kamerūne yra susibūrę į daugiau kaip 300 bendruomenių ir veda maždaug 65 000 Biblijos studijų