MES, vartotojai, paklūstame negailestingai komercijos pasaulio įtakai. Koks prekybininkų tikslas? Norus paversti poreikiais. Tiek reklama, tiek pardavimo organizavimas orientuotas į tai, kad žmogui sukeltų kuo didesnį troškimą prekę įsigyti.

Knygoje Why People Buy Things They Don’t Need rašoma: „Planuodamas naują pirkinį, žmogus dažnai su malonumu įsivaizduoja, kaip jo ieškos, suras ir galiausiai nusipirks.“ Kai kurių mokslininkų nuomone, kartais pirkėjas taip mėgaujasi pirkimo procesu, kad jam net pakyla adrenalinas. Rinkodaros specialistas Džimas Puleris (Jim Pooler) aiškina: „Pardavėjas, pajutęs kliento susižavėjimą preke, niekada nepraleis progos tuo pasinaudoti.“

Kaip nepasiduoti gudrioms prekybininkų vilionėms? Mąstykite blaiviai ir lyginkite, kiek tai, ką bando įteigti reklamos kūrėjai, atitinka tikrovę.

REKLAMA BANDOMA ĮTEIGTI: „Pagerės tavo gyvenimo kokybė!“

Kas nenori gyventi geriau? Reklamos kūrėjai tiesiog bombarduoja mus pažadais, kad visi mūsų troškimai — geresnė sveikata, saugumas, ramybė, artimesni santykiai su kitais — gali išsipildyti, jei tik įsigysime trokštamą prekę.

TIKROVĖ.

Įsigyjant vis daugiau daiktų, gyvenimo kokybė gali net prastėti. Norint jais pasirūpinti, reikia laiko ir pinigų. O jei dar spaudžia skolos, tuomet didėja įtampa ir lieka vis mažiau laiko šeimai bei draugams.

Principas: „Jeigu žmogus ir turi apsčiai, jo gyvybė nuo turto nepriklauso“ (Luko 12:15).

REKLAMA BANDOMA ĮTEIGTI: „Neatsiliksi nuo mados — būsi matomas!“

Retas prisipažins, kad perka siekdamas padaryti įspūdį aplinkiniams. Vis dėlto Džimas Puleris pastebi: „Kai žmogus renkasi prekę, didelę įtaką daro noras neatsilikti nuo draugų, kaimynų, bendradarbių ar giminaičių.“ Todėl reklamoms dažnai ieškoma žinomų, turtingų žmonių. Taip pirkėjui peršama mintis: „Šito gali pasiekti ir tu!“

TIKROVĖ.

Jei save vertintume lygindamiesi su kitais, patektume į užburtą nepasitenkinimo ratą. Juk patenkinus vieną užgaidą, tuoj pat gimsta kita.

Principas: „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais“ (Mokytojo 5:9).

REKLAMA BANDOMA ĮTEIGTI: „Parodyk, ką turi, ir pasakysiu, kas esi!“

Knygoje Shiny Objects rašoma: „Natūralu, jog, kas mes esame (arba kas norėtume būti), aplinkiniai sprendžia iš to, ką turime.“ Rinkodaros specialistai tai žino ir prekių — ypač prabangos — ženklą stengiasi susieti su tam tikru gyvenimo stiliumi bei vertybėmis.

Kokį save matote ir kokį norėtumėte, kad jus matytų kiti: stilingą? atletišką? Kad ir kokio įvaizdžio siektumėte, reklama jums garantuoja, jog nusipirkęs garsios firmos gaminį ir pats tapsite populiaresnis.

TIKROVĖ.

Joks pirkinys negali pakeisti to, kas esate iš tikrųjų, arba suteikti jums tokių puikių savybių kaip dorumas ir sąžiningumas.

Principas: „Tegul puošia jus ne išorė — [...] aukso gražmenos ar drabužiai, — bet širdyje slypintis žmogus“ (1 Petro 3:3, 4).

Kartais išlaidauti paskatina ne tik tokie išoriniai veiksniai kaip reklama, bet ir mūsų pačių norai bei įpročiai. Pateikiame šešis patarimus, kaip atsispirti pirkimo manijai.

1. Nepirkite spontaniškai. Ar jaučiate malonumą apsipirkinėdamas ir išsiderėdamas nuolaidą? Jei taip, galite būti linkęs pirkti spontaniškai. Stabtelėkite ir blaiviai pamąstykite apie ilgalaikius tokio įpročio padarinius: kaip tai atsilieps jūsų biudžetui? ar jums to daikto išties reikia? ar nebus sunku jį prižiūrėti? Prisiminkite, kaip paskutinį kartą kažką neapgalvotai įsigijote, dėl ko vėliau teko apgailestauti. Prieš galutinai apsispręsdamas, viską ramiai apsvarstykite.

2. Neapsipirkinėkite, kad pakeltumėte sau nuotaiką. Laikinai tai gali padėti, bet kai grįš bloga nuotaika, užeis dar stipresnis noras apsipirkinėti, kad užsimirštumėte. Užuot bėgęs į parduotuvę, kai tik subjūra nuotaika, ieškokite nuoširdžių draugų arba imkitės fizinės veiklos, pavyzdžiui, eikite pasivaikščioti.

3. Neapsipirkinėkite pramogai. Prabangiuose prekybos centruose apsipirkinėjimas paverstas pramoga. Nors apsilankyti kuriame iš jų arba panaršyti po internetines parduotuves galite tiesiog iš smalsumo, dauguma to, ką pamatysite, sukurta, kad sužadintų norą pirkti. Pirkite tik tai, ką esate iš anksto suplanavęs.

4. Atsakingai rinkitės draugus. Žmonių, su kuriais bendraujate, gyvensena bei pokalbiai su jais daro didelę įtaką jūsų norams. Jei lygiuodamasis į draugus per daug išlaidaujate, rinkitės tokius, kurie teikia mažiau reikšmės pinigams bei daiktams.

5. Išmintingai naudokitės kredito kortelėmis. Atsiskaitant kredito kortele, mažiau galvojama apie pasekmes. Stenkitės kas mėnesį tvarkingai padengti įsiskolinimą. Turėkite omenyje, kokia jūsų kredito kortelės palūkanų norma ir kokį mokestį reikės mokėti. Iš kelių kredito kortelių išsirinkite jums prieinamiausią. Neskubėkite įsigyti prestižinės kortelės, užtikrinančios papildomas, galbūt jums visai nereikalingas, paslaugas, už ką teks daugiau mokėti. Užuot pirkęs kreditan, didesniam pirkiniui pasitaupykite ir mokėkite grynaisiais.

6. Sekite savo finansinę padėtį. Kai nežinote savo finansinės padėties, išlaidauti lengviau. Todėl nuolat sekite, ką galite sau leisti ir ko ne. Atsižvelgdamas į savo pajamas ir ankstesnes išlaidas, kas mėnesį susidarykite išlaidų planą. Stebėkite, ar neišleidžiate daugiau, nei suplanavote. Jei finansinių dalykų gerai neišmanote, paprašykite patikimo draugo pagalbos.