Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g 13/9 p. 6–9
  • Visa tiesa apie Heloviną

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Visa tiesa apie Heloviną
  • Atsibuskite! 2013
  • Panašūs
  • Kokia Helovino šventės kilmė?
    Biblija: klausimai ir atsakymai
  • Tiesa apie populiariąsias šventes
    Atsibuskite! 2001
  • Ar populiariosios šventės — tik nekalta pramoga?
    Atsibuskite! 2001
  • „Mes nenorime švęsti Helovino!“
    Atsibuskite! 2004
Daugiau
Atsibuskite! 2013
g 13/9 p. 6–9
[Iliustracija 6 puslapyje]

NUMERIO TEMA

Visa tiesa apie Heloviną

Ar Helovinas švenčiamas jūsų krašte? Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje Helovinas labai populiarus ir švenčiamas kasmet spalio 31 dieną. Tačiau vienokių ar kitokių jo apraiškų yra ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Nors pati šventė ne visur vadinama vienodai, papročių esmė beveik ta pati — stengiamasi susisiekti su dvasių pasauliu: mirusiaisiais, fėjomis, raganomis, net su Velniu ir demonais. (Skaitykite rėmelį „Helovinui giminingos šventės“.)

[Iliustracija]

GAL ir netikite, jog egzistuoja dvasių pasaulis, bet į Heloviną ar panašias šventes žiūrite kaip į progą pasilinksminti ir lavinti vaikų vaizduotę. Vis dėlto daugelis tokias šventes laiko žalingomis. Apžvelkime kelias priežastis:

  1. Leidinyje Encyclopedia of American Folklore rašoma: „Helovinas yra tiesiogiai susijęs su galimybe užmegzti ryšį su dvasinėmis jėgomis, kurios tik grasina arba gąsdina.“ (Skaitykite rėmelį „Helovino laiko juosta“.) Pagoniškos kilmės yra ir kitos Helovinui artimos šventės, nes jose giliai įsišaknijęs protėvių garbinimas. Net ir šiais laikais tų švenčių metu žmonės visame pasaulyje bendrauja su tariamosiomis mirusiųjų dvasiomis.

  2. Nors Helovinas iš esmės laikomas amerikietiška švente, kasmet ji prigyja vis daugiau šalių. Tačiau švenčiantieji Heloviną dažniausiai nė neįtaria apie jo atributų, puošybos elementų, papročių, kurių dauguma susiję su antgamtinėmis būtybėmis ir blogio jėgomis, pagonišką kilmę. (Skaitykite rėmelį „Ištakos“.)

  3. Tūkstančiai naujųjų pagonių, kurie praktikuoja senovės keltų ritualus, Heloviną vadina dar ir senoviniu vardu Samhain ir laiko švenčiausia metų naktimi. „Krikščionys, patys to nesuvokdami, švenčia mūsų šventę. [...] Mums tai patinka“, — laikraštyje USA Today cituojami tariamos raganos žodžiai.

  4. Šitokios šventės kaip Helovinas prieštarauja Biblijos mokymams. Toje knygoje esame perspėjami: „Tenebūna rasta tarp jūsų nė vieno, kuris [...] užsiima būrimu, arba yra žynys, ar burtininkas, ar raganius, ar kerėtojas, arba tariasi su vaiduokliais bei dvasiomis, arba teiraujasi mirusiųjų“ (Pakartoto Įstatymo 18:10, 11; taip pat skaitykite Kunigų 19:31; Galatams 5:19-21).

[Iliustracija 9 puslapyje]

Šeimos gali puikiai leisti laisvalaikį ir nedalyvaudamos krikščionims nepriimtinose šventėse

Taigi ar nebūtų išmintinga pasidomėti Helovino ir į jį panašių švenčių tamsiąja puse? Geriau susipažinęs su jų kilme, galbūt ir jūs panorėsite prisidėti prie tų, kurie tokių švenčių nešvenčia.

„Krikščionys, patys to nesuvokdami, švenčia mūsų šventę. [...] Mums tai patinka“, — laikraštyje USA Today cituojami vienos tariamos raganos žodžiai.

HELOVINUI GIMININGOS ŠVENTĖS

Apskritai Helovinas laikomas amerikiečių švente. Tačiau ji populiarėja ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Beje, yra ir daugiau panašių švenčių, per kurias prisimenamos dvasinės būtybės. Štai kelios Helovinui giminingos šventės:

  • Šiaurės Amerikoje — Mirusiųjų diena

  • Pietų Amerikoje — Kausaskančis

  • Europoje — Vėlinės ir Helovinas

  • Afrikoje — Egungun (persirengėlių šokio šventė)

  • Azijoje — Bon šventė

IŠTAKOS

Iš kur kilo kai kurie Helovino papročiai ir atributika?

VAMPYRAI, VILKOLAKIAI, RAGANOS, ZOMBIAI. Šie padarai jau nuo seno siejami su piktųjų dvasių pasauliu.

SALDAINIAI. Senovės keltai piktosioms dvasioms stengdavosi įsiteikti saldumynais. Metams bėgant bažnyčios pradėjo skatinti tikinčiuosius Visų šventųjų išvakarėse vaikštant po namus prašinėti maisto ir dėkingumo ženklan pasimelsti už mirusiuosius. Ilgainiui šis paprotys keitėsi — per Heloviną imta reikalauti vaišių, o jų negavus grasinti piktais pokštais.

KOSTIUMAI. Keltai užsidėdavo bauginančias kaukes, kad piktosios dvasios juos irgi palaikytų dvasiomis ir atstotų. Ilgainiui bažnyčia pagoniškas tradicijas įpynė į Vėlinių ir Visų šventųjų šventes. Paskesniais amžiais atsirado paprotys eiti nuo namo prie namo, vilkint šventųjų, angelų, demonų kostiumus.

MOLIŪGAI. Piktosioms dvasioms atbaidyti būdavo išdėliojamos išskobtos ropės su degančiomis žvakėmis viduje. Kai kas manė, jog tokia žvakė vaizduoja skaistykloje įkalintą sielą. Vėliau išpopuliarėjo skaptuoti moliūgai.

HELOVINO LAIKO JUOSTA

PENKTASIS AMŽIUS PRIEŠ MŪSŲ ERĄ

Keltai spalio pabaigoje švenčia Samhain. Jie tiki, jog tuomet Žemę užplūsta daugiau dvasių bei demonų nei kitu metų laiku.

PIRMASIS AMŽIUS

[Iliustracija]

Romėnai nukariauja keltus ir perima su spiritizmu susijusius Samhain šventės ritualus.

SEPTINTASIS AMŽIUS

Manoma, jog popiežius Bonifacas IV įsteigia Visų Šventųjų dieną kankiniams pagerbti.a

VIENUOLIKTASIS AMŽIUS

Lapkričio 2-oji pavadinama Vėlinėmis ir skiriama visiems mirusiesiems atminti.

AŠTUONIOLIKTASIS AMŽIUS

Angliškas šventės pavadinimas Hallowe’en spausdintiniuose tekstuose imamas rašyti Halloween.

DEVYNIOLIKTASIS AMŽIUS

[Iliustracija]

Tūkstančiai žmonių, emigravusių iš Airijos į Jungtines Valstijas, atsiveža ir savo papročius. Ilgainiui jie persipina su panašiais papročiais emigrantų iš kitų šalių: Britanijos, Vokietijos, taip pat Afrikos bei kitų pasaulio kampelių.

DVIDEŠIMTASIS AMŽIUS

Jungtinėse Valstijose Helovinas tampa populiaria nacionaline švente.

DVIDEŠIMT PIRMASIS AMŽIUS

[Iliustracija]

Helovinu susidomi komercinis pasaulis. Iš to jis semiasi daugiamilijardinį pelną.

a Hallow — senosios anglų kalbos žodis, reiškiantis „šventasis“. Visų šventųjų diena (angl. All Hallows’ Day) skirta pagerbti mirusiems šventiesiems. Šios dienos išvakarės (angl. All-hallow-even) vėliau imtos vadinti trumpiau — Helovinu (angl. Halloween).

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti