Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g16 Nr. 2 p. 3–7
  • Ar Biblija tik šiaip gera knyga?

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Ar Biblija tik šiaip gera knyga?
  • Atsibuskite! 2016
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • Suteikia žinių tikėjimo ir moralės klausimais
  • Paaiškina žmonių vargų ir nesutarimų priežastį
  • Suteikia vilties
  • Biblija – patikimas moralinis kompasas
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę 2024
  • Apie ką Biblijoje rašoma?
    Atsibuskite! 2007
  • Mokymai, kurie išties patinka Dievui
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2005
  • Ar mokslas ir Biblija suderinami?
    Atsibuskite! 2011
Daugiau
Atsibuskite! 2016
g16 Nr. 2 p. 3–7
Vyras skaito Bibliją

NUMERIO TEMA

Ar Biblija tik šiaip gera knyga?

Biblija baigta rašyti prieš beveik du tūkstančius metų. Nuo tada parašyta begalė knygų. Dauguma jų buvo užmirštos, bet su Biblija taip neatsitiko. Štai keli įdomūs faktai.

  • Biblija išliko nepaisant įtakingų žmonių bandymų ją sunaikinti. Pavyzdžiui, viduramžiais kai kuriose krikščioniškose šalyse „tie, kas turėjo Bibliją savo gimtąja kalba ir ją skaitė, buvo laikomi eretikais ir atskalūnais“ (An Introduction to the Medieval Bible). Mokslininkai, vertę Bibliją į kitas kalbas ir skatinę žmones ją tyrinėti, rizikavo gyvybe, o kai kurie buvo nužudyti.

  • Nors Biblija turėjo daug priešų, ji buvo ir tebėra labiausiai paplitusi visų laikų knyga. Visa Biblija arba jos dalis yra išleista maždaug 5 milijardų egzempliorių tiražu daugiau kaip 2800 kalbų. Jai neprilygsta filosofijos, gamtos ar kitų mokslo sričių knygos, kurios dažniausiai leidžiamos nedideliu tiražu ir greitai pasensta.

  • Verčiant Bibliją kai kurios kalbos buvo sunormintos, o kai kurioms tokie vertimai tiesiog padėjo išlikti. Pavyzdžiui, Martyno Liuterio vertimas padarė didelę įtaką vokiečių kalbai. Apie pirmą Karaliaus Jokūbo versijos leidimą sakoma, jog tai, „ko gero, didžiausią reikšmę turėjusi knyga“ anglų kalba.

  • Biblija „padarė nepaprastai didelį poveikį Vakarų kultūrai – ne tik žmonių religiniams įsitikinimams bei papročiams, bet ir menui, literatūrai, teisei, politikai ir daugybei kitų sričių“ (The Oxford Encyclopedia of the Books of the Bible).

Tai tik keli faktai, rodantys, jog Biblija – išskirtinė knyga. Tačiau kodėl ji tokia populiari? Kodėl žmonės dėl jos rizikavo savo gyvybe? Biblijoje mokoma moralinių ir dvasinių dalykų, jos patarimai atspindi neprilygstamą išmintį. Ši knyga padeda suprasti pagrindinę žmonių vargų ir nesutarimų priežastį. O svarbiausia, joje žadama, kad tie vargai baigsis, ir net atskleidžiama, kaip tai įvyks.

AR ŽINOJOTE?

Atversta Biblija

Bibliją sudaro 66 šventos knygos, parašytos per maždaug 1600 metų.

Bibliją užrašė apie 40 Dievo įkvėptų vyrų, tarp kurių buvo ūkininkų, žvejų, teisėjų, karalių, muzikantų.

Pagrindinė Biblijos tema – Dievo Karalystė, dangiškoji valdžia, kuri valdys žemę (Danieliaus 2:44; 7:13, 14). Karalystė pašalins blogį, kančias ir mirtį; jai valdant žmonija paklus teisėtam Valdovui – Kūrėjui Dievui Jehovai (1 Korintiečiams 15:24–26).

Suteikia žinių tikėjimo ir moralės klausimais

Turėti išsilavinimą yra svarbu. Bet, kaip buvo rašoma Kanados laikraščio Ottawa Citizen vedamajame, moksliniai laipsniai ir diplomai negarantuoja, kad asmuo laikysis aukštos moralės. Išties, daug išsilavinusių žmonių, įskaitant žymius verslininkus ir valdžios atstovus, apgaudinėja, sukčiauja, vagia. Dėl to, kaip rodo Edelmano ryšių su visuomene bendrovės atliktas pasaulinis tyrimas, žmonės visiškai nebepasitiki vadovais.

Biblijoje didžiausias dėmesys skiriamas moraliniam ir dvasiniam ugdymui. Ji padeda suprasti, „kas teisu ir kas teisinga, kiekvieną gerą taką ir kas dora“ (Patarlių 2:9). Pavyzdžiui, Lenkijoje 23 metų vyras, pavadinkime jį Stefanu, sėdėjo kalėjime. Ten pradėjo studijuoti Bibliją ir jam patiko praktiški jos patarimai. „Dabar suprantu, ką reiškia įsakymas „gerbk savo tėvą ir motiną“. Taip pat išmokau tvardyti emocijas, ypač įniršį“, – sako jis (Efeziečiams 4:31; 6:2).

Stefanas įsiklausė į Patarlių 19:11 užrašytą pamokymą: „Sumanus žmogus negreitas pykti, o atleisti įžeidimą – jam garbė.“ Dabar, kai patenka į sunkią situaciją, jis stengiasi ramiai viską apmąstyti ir pritaikyti atitinkamus Biblijos principus. Stefanas sako: „Įsitikinau, kad Biblija yra geriausias gyvenimo vadovas.“

Jehovos liudytoją, vardu Marija, viešai įžeidė priešiškai nusiteikusi moteris – galima sakyti, iškėlė jai sceną. Bet Marija neatsakė tuo pačiu, tiesiog ramiai pasišalino. Vėliau ta moteris dėl savo netinkamo elgesio susigėdo ir ėmė ieškoti Jehovos liudytojų. Galiausiai, maždaug po mėnesio, ji susitiko Mariją, apkabino ją ir atsiprašė. Moteris teisingai suprato, kad Marijai išlikti ramiai ir susivaldyti padėjo jos religiniai įsitikinimai. Kokių rezultatų tai davė? Anksčiau buvusi priešiška moteris ir penki jos šeimos nariai nusprendė studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais.

„Išmintį pateisina jos darbai“, – sakė Jėzus Kristus (Mato 11:19). Yra daug įrodymų, kad Biblijos principai veiksmingi. Jie padeda atsiskleisti mūsų geriesiems bruožams. „Paprastus žmones padaro išmintingus“, „džiugina širdį“ ir „teikia akims šviesos“ – ugdo morališkai ir dvasiškai (Psalmyno 19:8, 9 [19:7, 8, Brb]).

Paaiškina žmonių vargų ir nesutarimų priežastį

Kilus epidemijai mokslininkai bando išsiaiškinti ligos protrūkio priežastis. Tas pats principas tinka ir norint suprasti, kodėl žmonės vargsta ir kodėl tarp jų kyla vaidai. Čia taip pat gali padėti Biblija, nes joje užrašyta istorija siekia seniausius laikus, žmonijos kančių pradžią.

Skaitydami Pradžios knygą sužinome, kad žmonijos kančios prasidėjo po to, kai pirmieji vyras ir moteris sukilo prieš Dievą. Jie panoro patys nustatinėti moralės normas, nors tokią teisę turi tik mūsų Kūrėjas (Pradžios 3:1–7). Liūdna, bet nuo tada dauguma žmonių mąsto panašiai – nori būti nepriklausomi nuo Dievo. Kokios to pasekmės? Žmonės nesijaučia laisvi ir laimingi. Priešingai, gyvenimas kupinas nesantaikos, priespaudos, nesutarimų moralės ir tikėjimo klausimais (Mokytojo 8:9). Kaip sakoma Biblijoje, ne mūsų valioje „savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jeremijo 10:23). Vis dėlto kokia paguoda žinoti, kad pragaištingo žmonijos maišto laikai greitai baigsis.

Suteikia vilties

Biblija patikina mus, kad Dievas iš meilės tiems, kas gerbia jo vadovavimą ir normas, blogio ir kančių amžinai netoleruos. Nedori žmonės „valgys savo elgesio vaisių“ (Patarlių 1:30, 31, Jr). „O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:11).

Atversta Biblija, šalia kavos puodelis

„[Dievas] trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:3, 4).

Savo tikslą žemėje užtikrinti taiką ir gerovę Dievas įgyvendins per Karalystę (Luko 4:43). Dievo Karalystė yra pasaulinė valdžia; per ją Dievas įrodys savo teisę valdyti žmoniją. Jėzus pavyzdinėje maldoje kalbėjo: „Teateina tavo karalystė. Tebūna tavo valia [...] ir žemėje“ (Mato 6:10).

Dievo Karalystės pavaldiniai vykdys Dievo valią ir pripažins, kad Kūrėjas, – o ne koks žmogus – yra vienintelis teisėtas Valdovas. Tuomet neliks korupcijos, godumo, ekonominės nelygybės, rasinės neapykantos, karų. Tiesiogine to žodžio prasme bus vienas pasaulis, viena valdžia, vienas moralinis kodeksas, vienas tikėjimas (Apreiškimo 11:15).

Norint savo akimis išvysti tą naują pasaulį, reikia įgyti pažinimą. Štai 1 Timotiejui 2:3, 4 sakoma: „[Dievas] trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų aiškų tiesos pažinimą.“ Ta tiesa – Biblijos mokymai, kuriuos galima pavadinti Dievo Karalystės konstitucija, kitaip tariant, tai – įstatymai ir principai, kuriais pagrįstas jos valdymas. Jų pavyzdžių randame Jėzaus Kristaus Kalno pamoksle (Mato 5–7 skyriai). Skaitydamas tuos tris Biblijos skyrius, stenkitės įsivaizduoti, koks bus gyvenimas, kai kiekvienas laikysis išmintingų Jėzaus pamokymų.

Tad ar turėtume stebėtis, kad Biblija – populiariausia knyga pasaulyje? Visiškai ne. Akivaizdu, jos mokymai įkvėpti Dievo. Tai, kad ji taip plačiai paplitusi, liudija apie Dievo norą, kad visų tautų ir kalbų žmonės sužinotų apie jį ir galėtų džiaugtis gyvenimu valdant jo Karalystei (Apaštalų darbų 10:34, 35).

Žvaigždynai

Biblijoje rašoma, kad visata yra valdoma dėsnių

KNYGA, KURI GRIAUNA MITUS

Pasak vienos enciklopedijos, senovės tautos „įsivaizdavo, kad visatą valdo kaprizingi dievai“ (Encyclopedia of Science and Religion). Tačiau Biblijoje rašoma, kad visata yra valdoma dėsnių. Pavyzdžiui, prieš maždaug 3500 metų Biblijoje paminėti „dangaus skliauto dėsniai“ (Jobo 38:33). Jeremijo 31:35 (Jr, išnaša) minimi „mėnulio ir žvaigždžių dėsniai“. Tokios žinios žmones apsaugodavo nuo klaidingų religinių įsitikinimų ir prietarų (Jobo 31:26–28; Izaijo 47:1, 13).

SĄŽININGI RAŠYTOJAI

Viena patraukliausių Biblijos rašytojų savybių – sąžiningumas, nenuslepiant net savo klaidų. Štai karalius Dovydas po to, kai svetimavo su Batšeba, atvirai pasakė: „Padariau, kas pikta tavo [Dieve] akyse“ (Psalmyno 51:6 [51:4, Brb]). Taip pat apaštalas Jonas prisipažino du kartus parpuolęs, kad pagarbintų angelą. Šis jį įspėjo: „Žiūrėk, kad to nedarytum! [...] Dievą garbink!“ (Apreiškimo 19:10; 22:8, 9) Kitose senovinėse knygose, priešingai nei Biblijoje, toks atvirumas itin retas.

JOS PATARIMAI NAUDINGI SVEIKATAI

Biblija skatina ugdytis atjautą, atlaidumą bei kitas savybes, naudingas mūsų emocinei sveikatai. Pavyzdžiui, Efeziečiams 4:32 sakoma: „Būkite vieni kitiems malonūs, jautrios širdies, mielai atleiskite vieni kitiems.“

Pasak vieno Mėjo klinikos (JAV) leidinio, „jeigu nesi atlaidus, pats labiausiai ir nukenti“. Straipsnyje aiškinama, jog atlaidumas „padeda geriau sutarti su kitais, būti sveikesniam dvasiškai ir emociškai, patirti mažiau nerimo, streso ir priešiškumo. Atlaidūs žmonės rečiau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, depresijos, mažiau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

ATSAKO Į ESMINIUS GYVENIMO KLAUSIMUS

Žmogaus embrionas

Žmogaus embrionas

Mokslas atsako į pačius įvairiausius klausimus, tačiau jo, kad ir labai pažangaus, galimybės ribotos. Knygoje Biotechnology—Changing Life Through Science rašoma: „Dauguma mokslininkų, gydytojų bei filosofų mano, jog mokslas negali atsakyti į etikos, moralės ir tikėjimo klausimus.“

  • MOKSLAS matematinėmis formulėmis apibrėžia visatos dėsnius, bet negali paaiškinti, kodėl visata egzistuoja ir yra tų dėsnių valdoma.

  • MOKSLAS paaiškina, kaip funkcionuoja dauginimosi organai, tačiau negali apibrėžti, koks lytinis elgesys yra moralus.

  • MOKSLAS nusako, kaip vystosi žmogaus embrionas, bet negali padėti nuspręsti, ar moralu nutraukti jo gyvybę.

Biblija atsako į šiuos bei daugelį kitų svarbių klausimų, padeda suprasti, „kas teisu ir kas teisinga, kiekvieną gerą taką ir kas dora“ (Patarlių 2:9).

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti