Paauglių depresija. Kokios priežastys? Kas gali padėti?

„KAI man paūmėja depresija, – sako Ana,a – neturiu noro nieko daryti, net to, ką paprastai mėgstu. Norisi tik miegoti. Dažnai jaučiuosi nemylima, netikusi, našta kitiems.“

„Mąsčiau apie savižudybę, – prisimena Džulija. – Iš tikrųjų mirti nenorėjau, tiesiog pabodo taip jaustis. Šiaip esu rūpestinga, bet kai apima depresija, niekas neberūpi.“

Ana ir Džulija depresija susirgo paauglystėje. Nors visi jaunuoliai retkarčiais jaučiasi prislėgti, Aną ir Džuliją niūri nuotaika kankindavo ištisas savaites ar net mėnesius. „Jautiesi taip, tartum būtum patekęs į gilų, tamsų urvą ir nerastum išėjimo, – sako Ana. – Atrodo, kad tuoj išprotėsi, tampi visai kitu žmogumi.“

Tai, ką patiria Ana ir Džulija, pažįstama daugeliui jaunuolių. Depresija sergančių paauglių skaičius sparčiai didėja. Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos, depresija yra „pagrindinė 10–19 metų vaikinų bei merginų ligų ir negalios priežastis“.

Depresijos simptomai gali pasireikšti bet kuriuo paauglystės periodu. Pavyzdžiui, sutrinka miegas, apetitas, krenta arba auga svoris, apima nusivylimas, neviltis, liūdesys, menkavertiškumo jausmas. Be to, jaunuolis vengia bendrauti, jam sunku susikaupti, pablogėja atmintis, kyla minčių apie savižudybę arba atsiranda polinkis save žaloti, vargina nemalonūs pojūčiai, kurių priežastis lieka neaiški ir po medicininio ištyrimo. Įtardami depresiją gydytojai stengiasi išsiaiškinti, ar keletas simptomų nepraeina ne vieną savaitę ir ar jie sutrikdo kasdienę jaunuolio veiklą.

PAAUGLIŲ DEPRESIJOS PRIEŽASTYS

Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „depresiją sukelia tam tikrų socialinių, psichologinių ir biologinių veiksnių visuma“. Pakalbėkime apie tai plačiau.

Fiziniai veiksniai. Kaip ir Džulijos atveju, depresija neretai serga ne vienas šeimos narys. Tai reiškia, kad cheminių medžiagų veiklai smegenyse įtakos gali turėti paveldimumas. Kitos fizinės priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos, hormonų lygio svyravimai, taip pat ilgalaikis piktnaudžiavimas svaigalais ir narkotinėmis medžiagomis, dėl ko gali išsivystyti depresija arba paūmėti jos simptomai.b

Stresas. Nors šiek tiek įtampos patirti naudinga, lėtinis arba per didelis stresas gali pakenkti fizinei ar psichinei paauglio sveikatai, o jautresnį net įstumti į depresiją. Vis dėlto tikslios depresijos priežastys tebėra neaiškios ir, kaip jau minėta, dažnai priklauso nuo keleto veiksnių.

Didžiulę įtampą paaugliui gali sukelti tėvų skyrybos, artimojo mirtis, fizinė ar seksualinė prievarta, nelaimingas atsitikimas, liga, taip pat gebėjimo mokytis sutrikimas, ypač jei dėl to jis jaučiasi atstumtas. Padėties nepagerina ir per dideli tėvų lūkesčiai, noras, kad vaikas pasiektų puikių rezultatų mokykloje. Kitos streso priežastys – priekabiavimas, netikrumas dėl ateities, depresija sergančio tėvo ar motinos emocinis šaltumas, nenuspėjamas tėvų elgesys. Tačiau ką daryti, jei susirgote depresija?

RŪPINKITĖS SAVO FIZINE IR EMOCINE SVEIKATA

Vidutinio sunkumo ar sunki depresija gydoma vaistais, pasikonsultavus su psichikos sveikatos specialistais.c Jėzus Kristus sakė: „Ne stipriesiems reikia gydytojo, o ligoniams“ (Morkaus 2:17). Sunegaluoti gali bet kuri kūno dalis, įskaitant smegenis. Kadangi mūsų organizme viskas susiję, kartais naudinga tiesiog pakeisti gyvenimo būdą.

Jei sergate depresija, stenkitės, kiek įmanoma, rūpintis savo fizine ir emocine sveikata. Pavyzdžiui, sveikai maitinkitės, skirkite pakankamai laiko miegui ir reguliariai mankštinkitės. Sportuojant išsiskiria cheminės medžiagos, kurios gali pakelti nuotaiką, suteikti daugiau energijos, pagerinti miego kokybę. Jei įmanoma, stenkitės pastebėti, kas jus prislegia, ir atpažinti pirmuosius depresijos ženklus, taip pat susikurkite planą, ką tokiu atveju daryti. Atvirai pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Veiksmingai kovoti su depresija jums gali padėti šeimos narių ir artimų draugų nuoširdus palaikymas. Sąsiuvinyje aprašykite savo mintis ir jausmus; kad tai naudinga, gali patvirtinti jau minėta Džulija. O svarbiausia, nepamirškite rūpintis savo dvasingumu – taip į gyvenimą imsite žiūrėti optimistiškiau. Anot Jėzaus Kristaus, „laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3).

Kokie tai teisingi žodžiai, patyrė tiek Ana, tiek Džulija. „Dvasinė veikla padeda man sutelkti dėmesį į kitus žmones, o ne į savo problemas. Tai ne visada lengva, tačiau kai pavyksta, jaučiuosi daug laimingesnė“, – pasakoja Ana. Džulijai paguodos teikia malda ir Biblijos skaitymas. „Išliejusi širdį Dievui maldoje, nusiraminu, – sako ji. – Biblija padeda man suprasti, kad esu vertinga Dievo akyse ir kad jis manimi rūpinasi. Ši knyga skatina mane į ateitį žvelgti su pasitikėjimu.“

Dievas Jehova yra mūsų Kūrėjas, tad gerai supranta, kaip mūsų požiūrį bei emocijas veikia auklėjimas, gyvenimo patirtis ir paveldimumas. Todėl jis gali mus palaikyti, paguosti, ir kartais tai daro per atjaučius, supratingus žmones. Ateis laikas, kai Dievas išgydys visas mūsų negalias – tiek fizines, tiek emocines. Izaijo 33:24 rašoma: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“

Biblijoje randame pažadą, jog Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą [mums] nuo akių ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“ (Apreiškimo 21:4). Kaip tai paguodžia! Jei norite daugiau sužinoti apie tai, ką Dievas yra sumanęs dėl žemės ir žmonijos, apsilankykite svetainėje jw.org. Joje galite skaityti Bibliją, taip pat yra straipsnių įvairiomis temomis, įskaitant depresiją.