1, 2. Kokia vizija aprašyta Ezechielio 47:​1–12? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

EZECHIELIS vizijoje regi dar kai ką įspūdingo – nuo šventyklos teka upė! Krištolo skaidrumo vanduo veržiasi iš po šventyklos slenksčio rytinių vartų kryptimi ir sruvena tolyn. (Perskaityk Ezechielio 47:​1–12.) Angelas drauge su Ezechieliu išeina iš šventyklos teritorijos. Jis vis pamatuoja nueitą atstumą ir kaskart liepia Ezechieliui bristi per vandenį. Upė gilėja ir galiausiai jos nebeįmanoma perbristi, tektų plaukti.

² Angelas Ezechieliui pasako, kad, upei įtekėjus į Negyvąją jūrą, jūros vanduo taps gėlas. Visur, kur tik upė teka, randasi žuvų ir kitokios gyvybės. O abiejuose krantuose auga įvairiausi vaismedžiai. Jie kas mėnesį subrandina naują derlių, jų lapai tinka gydymui. Įsivaizduok, kiek ramybės ir vilties Ezechieliui įkvepia toks vaizdas! Tačiau ką iš tikrųjų šis regėjimas reiškė jam ir kitiems tremtiniams? Ir kuo jis reikšmingas mums?

Ką šis regėjimas reiškė tremtiniams?

3. Iš ko žydų tremtiniai galėjo numanyti, kad Ezechielio regėta upė yra tik įvaizdis?

³ Ezechielio amžininkai, be abejo, žinojo, kad tokios upės nėra. Ši vizija jiems tikriausiai priminė kitą pranašystę apie visokeriopos gerovės atkūrimą. Pastarąją maždaug dviem šimtmečiais anksčiau užrašė pranašas Joelis. (Perskaityk Joelio 3:18.) Skaitydami Joelio žodžius tremtiniai, aišku, nemanė, kad kalnai tiesiogine prasme „varvės saldžiu vynu“, „kalvos tekės pienu“, o „iš Jehovos Namų trykš šaltinis“. Taigi jiems buvo aišku, kad Ezechielio regėta upė yra vizija.a Ką gi Jehova norėjo jiems pasakyti? Biblija atskleidžia, kokią reikšmę turi kai kurios šios pranašiškos vizijos detalės. Akivaizdu, Jehova iš savo didžios meilės žada mums nuostabių dalykų. Tris iš jų ir aptarkime.

4. a) Kokių vilčių žydams turėjo įkvėpti Ezechielio regėjimas? b) Kas Biblijoje neretai pabrėžiama žodžiais „upė“ ir „vanduo“? (Skaityk rėmelį „Jehovos palaiminimų upės“.)

⁴ Srauni gerovės upė. Biblijoje upė ir vanduo vaizduoja Jehovos liejamus palaiminimus. Ezechielio regėta upė tekėjo nuo šventyklos, taigi iš to izraelitai turėjo nuvokti, kad Jehova juos laimins gerove, jeigu tik deramai jį garbins. Kokia gerove? Jie ir vėl bus mokomi kunigų, o šventykloje kaip ir anksčiau bus atnašaujamos aukos tautos nuodėmėms išpirkti (Ez 44:15, 23; 45:17). Dievo tarnai taps švarūs, tarsi nuprausti tyru vandeniu, tekančiu nuo šventyklos.

5. Iš ko akivaizdu, kad Jehovos teikiamų gėrybių užteks visiems jo tarnams?

⁵ Ar tokie palaiminimai buvo skirti visiems Dievo tarnams? Regėjimas aiškiai rodo, kad taip – plona srovelė vos už poros kilometrų virsta sraunia upe (Ez 47:​3–5). Kad ir kiek padaugėtų žmonių iš naujo apgyventame Izraelio krašte, Jehova pažadėjo pasirūpinti kiekvienu. Ezechielio regėjimas liudijo, kad kraštas bus palaimintas gausa ir gerove.

6. Kokį patikinimą ir kokį įspėjimą šioje vizijoje įžvelgiame? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

⁶ Gyvybę teikiantis vanduo. Vizijoje regėta upė įtekėjo į Negyvąją jūrą ir diduma vandens joje tapo gėlas. Atkreipk dėmesį, kad tada ten radosi tokia žuvų įvairovė kaip Viduržemio jūroje. Pakrantėje tarp dviejų dideliu atstumu vienas nuo kito įsikūrusių miestų netgi suklestėjo žvejyba. Angelas pasakė: „Kur tik upė tekės, visur bus gyvybė.“ Tačiau ar vanduo, tekantis nuo Jehovos šventyklos, pasieks visus Negyvosios jūros pakraščius? Ne. Anot angelo, „ten bus pelkių ir klampynių. Jos netaps gėlos, liks sūrios“b (Ez 47:​8–11). Taigi šioje pranašiškoje vizijoje Jehova ne tik patikino, kad tiesos vanduo žmones atgaivins, bet ir perspėjo, kad ne visi tą jo dovaną priims ir dvasiškai pagis.

7. Ką vaizdavo vizijoje parodyti medžiai?

⁷ Vaismedžiai maistui ir gydymui. O ką vaizduoja pakrantėse žaliuojantys vešlūs vaismedžiai? Ezechieliui ir kitiems tremtiniams tie medžiai ir kas mėnesį ant jų sunokstantys gardūs vaisiai buvo ne tik mielas vaizdas. Iš regėjimo jie tikriausiai suvokė, kad Jehova juos dosniai maitins dvasiniu maistu. Be to, medžių lapai skirti gydymui (Ez 47:12). Jehova žinojo, kad į gimtinę grįšiantiems tremtiniams svarbiausia yra atgauti dvasinę sveikatą, ir pažadėjo juos pagydyti. Kaip jis šį pažadą išpildė, aptariama kitose pranašystėse apie visa ko atkūrimą. Tas pranašystes nagrinėjome šio leidinio 9 skyriuje.

8. Kas rodo, kad Ezechielio pranašystė ateityje turėjo pildytis dar didingiau?

⁸ Tiesa, šios pranašystės, kaip minėjome tame skyriuje, izraelitams išsipildė tik iš dalies. Taip nutiko dėl pačių žmonių kaltės. Argi Jehova galėjo juos laiminti, jeigu jie nuolat tapdavo jam neklusnūs, neištikimi ir susiteršdavo stabmeldyste? Toks tėvynainių elgesys dievobaimingus žydus, aišku, skaudino. Vis dėlto jie neabejojo, kad Jehova, kaip ir seniau, ištesės visus savo pažadus. (Perskaityk Jozuės 23:14.) Vadinasi, ateis diena, kai Ezechielio pranašystė pildysis dar didingiau. Kada?

Upė, tekanti šiandien

9. Kada šventyklos vizijoje apreikšti dalykai pildosi labai akivaizdžiai?

⁹ Šio leidinio 14 skyriuje užsiminėme, kad šventyklos vizijoje Ezechieliui apreikšti dalykai dar akivaizdžiau pildosi dabar, „paskutinėmis dienomis“, kai Jehovą jo tarnai aukština visoje žemėje (Iz 2:2). Aptarkime, iš ko tai matosi.

10, 11. a) Kokie palaiminimai šiandien liejasi nuo Jehovos buveinės? b) Ar tyro tiesos vandens pakanka visiems?

¹⁰ Srauni gerovės upė. Kokie palaiminimai šiandien liejasi nuo Jehovos buveinės? Tai visos jo dovanos, skirtos mūsų dvasinei sveikatai ir gerovei palaikyti. Brangiausia iš tų dovanų – Jėzaus Kristaus išperkamoji auka, dėl kurios mums atleidžiamos nuodėmės, kad būtume Dievo akyse švarūs. Gyvybę teikiančiam vandeniui prilygintos ir tyros Dievo Žodžio tiesos (Ef 5:​25–27). Kaip jos mus pasiekia?

¹¹ Jau XX amžiaus pradžioje Jehovos tarnams dvasinio maisto nestigo. Tiesa, tuomet jų buvo saujelė, 1919­-aisiais – vos keli tūkstančiai, tačiau bėgant dešimtmečiams gausėjo ir dabar yra gerokai daugiau nei 8 milijonai. Ar šiandien tyro tiesos vandens pakanka visiems? Be abejo! Jis liejasi nepaliaujamu srautu. Biblijų, įvairių kitų knygų, žurnalų, brošiūrų ir lankstinukų per paskutinį šimtmetį išleista milijardai egzempliorių. Kaip ir Ezechielio regėta upė, tiesos vanduo teka plačia vaga ir dvasinį troškulį juo malšina daugybė žmonių visame pasaulyje. Dabar galima skaityti ne tik spaudinius, bet ir svetainėje jw.org publikuojamus elektroninius leidinius 900 suvirš kalbų. Kokį poveikį tiesa daro doraširdžiams žmonėms?

12. a) Kaip tiesos žinia žmones atgaivina? b) Ko turime saugotis? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

¹² Gyvybę teikiantis vanduo. Ezechieliui buvo pasakyta: „Kur tik upė tekės, visur bus gyvybė.“ Pagalvok, kaip Karalystės žinia pasiekia kiekvieną, kas įžengia į atkurtąjį mūsų dvasinės gerovės kraštą. Biblijos mokymas teikia gyvenimo viltį ir dvasinę sveikatą milijonams tiesos ištroškusių širdžių. Ezechielio regėjime įžvelgiame ir dar kai ką svarbaus. Kaip Negyvosios jūros pelkės ir klampynės liko sūrios, taip kai kurių žmonių širdys lieka neimlios tiesai ir ja nesivadovauja.c Mums tai yra įspėjimas: turime saugotis, kad niekada nepaniekintume tiesos. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 10:​16–18.)

13. Kaip šiandien išsipildo žodžiai apie paupyje augančius vaismedžius?

¹³ Vaismedžiai maistui ir gydymui. Kaip šiandien išsipildo žodžiai apie paupyje augančius vaismedžius? Atmink, kad jie kas mėnesį veda skanius vaisius, jų lapai turi gydomąją galią (Ez 47:12). Toks pranašiškas įvaizdis mums liudija, kad šiame dvasiškai paliegusiame ir alkanaujančiame pasaulyje Dievas mus visokeriopai aprūpina – tiekia sotų dvasinį maistą ir gydo nuo dvasinių negalių. Ko gero, ir tu ne sykį pajautei Jehovai dėkingumą, pavyzdžiui, perskaitęs tam tikrą žurnalo straipsnį ar pažiūrėjęs vieną iš mūsų televizijos laidų ar filmų. O gal prisimeni, kaip dėkinga širdimi drauge su visais giedojai baigiamąją kongreso ar suvažiavimo giesmę (Iz 65:13, 14). Sotus dvasinis penas laiduoja mums puikią dvasinę sveikatą. Dievo Žodžiu grįsti patarimai padeda įveikti nedorus geismus, godumą ir netikėjimą. Įpuolusiems į didelę nuodėmę pagelbsti ir Jehovos paskirti bendruomenės vyresnieji. (Perskaityk Jokūbo 5:14.) Dievo tauta išties džiaugiasi didžiule gerove ir tai rodo, kad Ezechielio girdėti žodžiai apie vaismedžius pildosi.

14, 15. a) Ko turėtume nepamiršti? b) Kaip mes šiandien malšiname dvasinį troškulį?

¹⁴ Tačiau nepamirškime, kad prie Negyvosios jūros buvo ir pelkių, jos liko sūrios. Nenorėtume, kad tokios pelkės telkšotų ir mūsų širdyje, tad neužtverkime kelio į ją laisvai tekėti Jehovos palaiminimų srovei. Tokią lemtingą klaidą daro daugelis šio pasaulio žmonių, todėl dvasiškai serga (Mt 13:15). Turime godžiai gerti vandenį iš upės, tekančios nuo Jehovos šventyklos, – sotintis tyromis Dievo Žodžio tiesomis, skelbti jas kitiems, klausyti ištikimojo vergo išlavintų vyresniųjų pamokymo, priimti jų pagalbą ir paguodos žodį. Tada įsitikinsime, kad Ezechielio regėta upė šiandien labai plati.

¹⁵ O kokia ji bus ateityje? Rojuje tos upės vandenys tekės kaip niekada srauniai.

Kas laukia rojuje

16, 17. a) Kiek srauni bus gyvybės upė rojuje? b) Kokie palaiminimai rojuje liesis?

¹⁶ Ar įsivaizduoji, koks bus tavo ir artimųjų gyvenimas rojuje? Tyrinėdamas Ezechielio regėjimą gali praverti langą į naująjį pasaulį. Dar kartą įsižiūrėkime į tris šios vizijos detales.

¹⁷ Srauni gerovės upė. Rojuje ši įvaizdinė upė bus dar platesnė. Žmonės džiaugsis visokeriopa gerove. Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetį dėl kadaise už mus sumokėtos išpirkos visi Karalystės valdiniai bus laiminte laiminami ir galiausiai taps tobuli. Neliks ligų ir nebereikės gydytojų, slaugytojų, ligoninių, sveikatos draudimo. Gyvybės upė savo vandenimis gaivins „milžinišką minią“ žmonių, pergyvenusių „didįjį suspaudimą“ ir Armagedoną (Apr 7:9, 14). Tačiau net ir šie nuostabūs dalykai – tik nedidelė dalelė to, kas laukia tolimoje ateityje. Ezechielio regėjimas rodo, kad srauni gerovės upė taps tiesiog neaprėpiama.

18. Kokia prasme „gyvybės vandens upė“ tekės Kristaus valdymo Tūkstantmetį?

¹⁸ Gyvybę teikiantis vanduo. Apreiškimo knygoje irgi kalbama apie „gyvybės vandens upę“ (Apr 22:1). Jehovos laiminimai valdant jo Karalystei liesis lyg upės vanduo. Iš nebūties sugrįš nesuskaičiuojami milijonai, net milijardai žmonių, ištisus amžius miegojusių mirties miegu (Iz 26:19). Vis dėlto kyla klausimas, ar visi prikeltieji gyvens amžinai? Tai priklausys nuo paties žmogaus.

19. a) Kas bus apreikšta rojuje? b) Ką reiškia, kad pelkės ir klampynės regėjime liko sūrios?

¹⁹ Šventajame Rašte sakoma, kad tuo laiku bus atverstos naujos knygos. Taigi Jehova apreikš naujų tiesų, duos naujų pamokymų. Koks nuostabus stos metas! Deja, kai kurie paniekins Dievo teikiamas dvasines gėrybes. Prisiminkime: Ezechielio regėjime pelkės ir klampynės palei Negyvąją jūrą liko sūrios. Vadinasi, bus tokių neprotingų, užsispyrusių žmonių, kurie nepanorės gerti brangaus gyvybės vandens. Matyt, jie neklausys Jehovos ir ims kelti maištą (Iz 65:20). Be to, Tūkstantmečiui pasibaigus dalį žmonių į savo pusę patrauks Šėtonas. Tačiau niekam nebus leista rojuje drumsti ramybės. Visiems teisingo Jehovos valdymo nepripažįstantiems jis siųs amžiną pragaištį (Apr 20:​7–12).

20. Kas bus daroma žmonių labui per visą Tūkstantmetį?

²⁰ Vaismedžiai maistui ir gydymui. Jehova nenori, kad kuris nors iš mūsų prarastume amžino gyvenimo perspektyvą, todėl darys visa, kad šia nuostabia galimybe pasinaudotume. Kaip vaizduoja Ezechielio matyti medžiai, jis laimins žmones neregėta fizine ir dvasine gerove. Jėzus Kristus ir 144 000 jo bendravaldžių karaliaus iš dangaus, taip pat eis kunigų tarnystę. Kristaus išperkamosios aukos pagrindu jie visą Tūkstantmetį teiks žemės gyventojams malones ir padės jiems ištobulėti (Apr 20:6). Panašiai kaip Ezechielis pranašavo apaštalas Jonas: jis irgi regėjo medžius, kurių „lapai skirti tautoms gydyti“. (Perskaityk Apreiškimo 22:1, 2.) Taigi Jėzaus ir 144 000 pateptųjų, paskirtų kunigais, tarnystė milijonams žmonių laiduos nepaprastą klestėjimą.

21. a) Kuo tave žavi Ezechielio aprašytas upės įvaizdis? (Žiūrėk rėmelį „Srovelė tampa sraunia upe“.) b) Apie ką kalbėsime toliau?

²¹ Argi šis Ezechielio regėjimas neįkvepia tau ramybės ir vilties? Kokie ypatingi laikai mūsų laukia! Tik pagalvok: Jehova jau prieš tūkstančius metų nutapė įspūdingą ateities vaizdą ir nepaliaujamai kviečia mus į naująjį pasaulį, kur tikrove taps visi jo didingi pažadai. Ar regi save tenai? Ar tiki, kad atgimusioje žemėje rasis vietos kiekvienam? Pažiūrėkime, ką mums laiduoja kai kurios detalės, paminėtos Ezechielio knygos paskutiniuose skyriuose.

1, 2. a) Ką Jehova Ezechieliui nurodė? b) Kokius klausimus aptarsime?

EZECHIELIS ką tik regėjo naują viziją. Galimas dalykas, pranašui ji priminė, kas vyko prieš beveik 900 metų, Mozės ir Jozuės laikais. Anuomet Jehova paaiškino Mozei, kokios bus Pažadėtosios žemės ribos, o vėliau Jozuei nurodė, kaip jis turi padalyti kraštą Izraelio giminėms (Sk 34:​1–15; Joz 13:7; 22:4, 9). Ir štai 593 m. p. m. e. Ezechielis taip pat gauna iš Jehovos nurodymus, kaip reikės padalyti Pažadėtąją žemę (Ez 45:1; 47:14; 48:29).

² Ką tremtiniai galėjo iš to suprasti? Kodėl ši pranašystė Dievo tarnus labai džiugina ir mūsų laikais? Kaip ji pildysis ateityje?

Keturi patikimi pažadai

3, 4. a) Kokius keturis pažadus įžvelgiame paskutiniame Ezechielio matytame regėjime? b) Kurį iš jų aptarsime šiame skyriuje?

³ Paskutinis Ezechielio regėjimas nupasakotas devyniuose jo knygos skyriuose (Ez 40:​1–48:35). Tame regėjime įžvelgiami keturi įkvepiantys pažadai atkurtajai Izraelio tautai. Kokie? Pirma, izraelitai, kaip ir seniau, Dievą garbins jo šventykloje. Antra, atgimusiai tautai vadovaus dori kunigai ir ganytojai. Trečia, visi grįžusieji į Izraelį gaus paveldą. Ketvirta, Jehova vėl bus su izraelitais, gyvens tarp jų.

⁴ Šio leidinio 13 ir 14 skyriuose kalbėjome, kaip išsipildė pirmi du pažadai, – kad tauta vėl deramai garbins savo Dievą ir jai vadovaus rūpestingi ganytojai. Dabar susitelksime į trečią pažadą, ketvirtąjį aptarsime tolesniame skyriuje (Ez 47:​13–21; 48:​1–7, 23–29).

„Žemė, kurią padalysite kaip paveldą“

5, 6. a) Kokią žemę reikėjo padalyti? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.) b) Ką šis regėjimas reiškė?

⁵ Perskaityk Ezechielio 47:13, 14. Jehova buvo apreiškęs Ezechieliui, kad nuniokota tėviškė, Izraelio kraštas, taps „panašus į Edeno sodą“ (Ez 36:35). Dabar jis regėjime parodė jam tą kraštą ir pasakė: „Štai žemė, kurią padalysite kaip paveldą dvylikai Izraelio giminių“ (Ez 47:13). Paskui, kaip aprašyta Ezechielio 47:​15–21, Jehova aiškiai nurodė tos žemės ribas.

⁶ Ką ši vizija reiškė? Kadangi krašto ribos buvo tiksliai nubrėžtos, Ezechielis ir ištremti jo tautiečiai galėjo neabejoti: mylima gimtinė atsigaus. Pagalvok, kaip šis Jehovos pažadas, išsakytas su tokiomis smulkiomis detalėmis, pakėlė tremtiniams dvasią! Ar Dievo tauta išties grįžo į savąjį kraštą ir visi gavo jame paveldą? Taip.

7. a) Kas vyko nuo 537 m. p. m. e. ir kas šiandien primena anų laikų istoriją? b) Apie ką pirma pakalbėsime?

⁷ 537-aisiais, praėjus maždaug 56 metams nuo tada, kai Ezechieliui buvo siųstas šis regėjimas, tūkstančiai tremtinių leidosi atgal į Izraelio žemę ir joje kūrėsi. Argi tai, kas vyksta Dievo tautoje šiandien, neprimena įstabios anų laikų istorijos? Mes, Jehovos tarnai, galima sakyti, irgi esame gavę paveldą. Kur? Gražiame dvasinės gerovės krašte. Apie šio krašto atkūrimą daug sužinosime pasigilinę, kaip buvo atkurta Pažadėtoji žemė. Bet pirma pakalbėkime, kas rodo, kad toks kraštas tikrai yra.

8. a) Kokią naują tautą Jehova subūrė? b) Kas yra dvasinės gerovės kraštas? c) Kada jis atsirado ir kas jame įsikūrė?

⁸ Viename regėjime Jehova atskleidė Ezechieliui, kad pranašystės apie Izraelio atkūrimą dar didingiau pildysis jo „tarnui Dovydui“, tai yra Jėzui Kristui, pradėjus karaliauti (Ez 37:24). Sostą jis gavo 1914 metais. Izraelį jau seniai buvo pakeitusi nauja Jehovos suburta tauta – dvasinis Izraelis, pateptųjų krikščionių bendruomenė. (Perskaityk Mato 21:43; 1 Petro 2:9.) Bet po 1914­-ųjų pasikeitė dar kai kas – vietoje geografinio Izraelio krašto buvo įkurtas dvasinės gerovės kraštas, arba dvasinis rojus (Iz 66:8). Kaip jau kalbėjome šio leidinio 17 skyriuje, dvasinės gerovės kraštu vadinama saugi aplinka, kurioje pateptieji krikščionys darbuojasi Jehovos šlovei nuo 1919 metų (skaityk rėmelį 9B „1919­-ieji“). Netrukus tame krašte ėmė kurtis ir žemiškąją viltį turintys Dievo tarnai, vadinami „kitomis avimis“ (Jn 10:16). Klestėjimu dvasiniame rojuje džiaugiamės jau dabar. O po Armagedono mūsų laukia gyvenimas tikrų tikriausiame rojuje.

„Pasidalysite po lygiai“

9. Kokius detalius nurodymus Jehova davė?

⁹ Perskaityk Ezechielio 48:1, 28. Nusakęs krašto ribas, Jehova detaliai nurodė, kad žemę reikia padalyti visoms dvylikai giminių, pradedant Dano gimine šiaurėje ir baigiant Gado gimine pietuose. Kiekvienai giminei turėjo būti atmatuota vienodo pločio žemės juosta, nusitęsusi nuo rytinės šalies sienos į vakarus iki pat Didžiosios, arba Viduržemio, jūros pakrantės (Ez 47:20).

10. Ką ši vizija tremtiniams bylojo?

¹⁰ Ką ši vizija tremtiniams bylojo? Ezechielis paveldo dalybas aprašė labai smulkiai, taigi žmonės tikriausiai nuvokė, kad žemės paskirstymas bus gerai organizuotas ir sklypą gaus kiekvienas pargrįžęs izraelitas. Tad bežemių ir benamių nebus.

11. Kuo šis regėjimas svarbus mums? (Skaityk rėmelį „Krašto padalijimas“.)

¹¹ Kuo šis regėjimas svarbus mums? Atkurtoje Pažadėtojoje žemėje vietos pakako visiems – kunigams, levitams, tautos vadams ir visiems kitiems 12 giminių žmonėms (Ez 45:​4, 5, 7, 8). Taip ir šiandien ne tik pateptieji ir bendruomenių ganytojai, bet ir visa „milžiniška minia“ gyvena dvasinės gerovės kraštea (Apr 7:9). Čia visi jaučiamės saugūs ir žinome, kad mūsų tarnybos užduotys Dievo organizacijoje, net jeigu ir kuklios, yra labai vertinamos.

Du reikšmingi skirtumai

12, 13. Kuo skyrėsi Jehovos įsakymai, duoti Ezechieliui ir Mozei?

¹² Kai kurie Jehovos nurodymai dėl žemės padalijimo Ezechielį galėjo sugluminti, nes jie skyrėsi nuo kadaise duotų Mozei. Aptarkime du skirtumus: 1) dėl žemės padalijimo giminėms ir 2) dėl svetimšalių teisių.

¹³ Žemė. Mozei buvo liepta didesnėms giminėms paskirti daugiau žemės (Sk 26:​52–54). O štai Ezechielis regėjime girdėjo tokius Jehovos žodžius: „Pasidalysite po lygiai“ (Ez 47:14). Taigi visoms 12 giminių Pažadėtojoje žemėje turėjo būti paskirtas vienodo pločio ruožas. Visiems izraelitams – nesvarbu, kuriai giminei priklausytų, – derlingo krašto gėrybės buvo vienodai prieinamos.

14. Kokį nurodymą Jehova davė dėl svetimšalių?

¹⁴ Svetimšaliai. Nors Mozės Įstatymas gynė svetimšalių teises ir sudarė jiems sąlygas garbinti Jehovą, žemės paveldo jie neturėjo (Kun 19:33, 34). O Ezechielis regėjime gavo Jehovos nurodymą suteikti jiems daugiau teisių. Dievas paliepė: „Kurioje giminėje svetimšalis gyvena, tos žemėje ir duosite jam paveldą.“ Taip šią ribą, aiškiai skyrusią izraelitus nuo krašte įsikūrusių atvykėlių, jis pašalino (Ez 47:22, 23). Vizijoje Ezechieliui buvo apreikšta, kad atkurtame krašte visi taps lygiateisiai ir galės vieningai šlovinti Jehovą (Kun 25:23).

15. Ką apie Jehovą liudija jo įsakymai dėl žemės padalijimo ir svetimšalių teisių?

¹⁵ Be abejo, abu šie nauji potvarkiai tremtinius labai pastiprino. Jie suprato, kad Jehova ketina duoti po lygiai žemės visiems – tiek izraelitams, tiek jį garbinantiems svetimšaliams (Ezr 8:20; Neh 3:26; 7:6, 25; Iz 56:3, 8). Tie įsakymai taip pat išryškino nekintamą Jehovos nuostatą – jam vienodai brangūs visi tarnai – tiek pateptieji, tiek kitos jo kaimenės avys. (Perskaityk Agėjo 2:7.) Kaip gera tai žinoti!

16, 17. a) Kuo mums naudinga pasigilinti į detales apie dvasinės gerovės kraštą ir jo gyventojus? b) Ką aptarsime tolesniame skyriuje?

¹⁶ Kodėl mums svarbu perprasti šias pranašystes apie dvasinės gerovės kraštą ir jo gyventojus? Jos rodo, kad pasaulinėje Dievo tarnų brolijoje mes visi lygūs ir turime puoselėti tarpusavio vienybę. Jehova yra nešališkas. Tad pasvarstyk: „Ar aš stengiuosi būti toks pat nešališkas? Ar nuoširdžiai gerbiu visus savo bendratikius, nežiūrėdamas jų rasės ar visuomeninės padėties?“ (Rom 12:10). Kokie esame laimingi, kad dangiškasis Tėvas kiekvienam iš mūsų suteikė teisę įžengti į dvasinės gerovės kraštą, kur galime jam visa siela tarnauti ir būti jo laiminami (Gal 3:​26–29; Apr 7:9).

¹⁷ Kitame skyriuje aptarsime ketvirtą Jehovos pažadą – būti su savo ištremtais tarnais. Tie Dievo žodžiai, ištarti paskutinės Ezechielio regėtos vizijos pabaigoje, reikšmingi ir mums.

1, 2. a) Kam buvo skirta ypatinga žemės dalis? (Žiūrėk knygos viršelio iliustraciją.) b) Kuo šis regėjimas buvo svarbus tremtiniams?

PASKUTINIAME regėjime Ezechielis sužino apie ypatingą žemės dalį, skirtą ne kuriai nors iš Izraelio giminių, o pačiam Jehovai. Pranašui taip pat apreiškiama, kad ten įsikurs įstabus, prakilniu vardu pavadintas miestas. Regėjimas tremtinius patikino: kai sugrįš į mylimą tėviškę, Jehova bus su jais.

² Tą ypatingą žemės dalį Ezechielis aprašo labai detaliai. Tikrojo Dievo garbintojams ši vizija nepaprastai reikšminga, tad ją patyrinėkime.

„Joje bus ir miesto valdos“

3. Kaip buvo sudalyta žemė, Jehovos paskirta ypatingiems reikalams? (Žiūrėk rėmelį „Atmatuosi ypatingą žemės dalį“.)

³ Toje ypatingoje žemės dalyje bus atmatuotas kvadratinis žemės plotas – 25 000 uolekčių (13 kilometrų) ilgio iš šiaurės į pietus ir 25 000 uolekčių ilgio iš rytų į vakarus. Jis pavadintas „visa atmatuotąja dalimi“ ir padalytas į tris lygiagrečius ruožus. Šiaurinis bus atiduotas levitams, vidurinis – šventyklai ir kunigams. Tie du žemės ruožai sudaro „šventąją dalį“. Siauresnis pietinis ruožas, arba „likusi [...] dalis“, „skirta miesto reikmėms“ (Ez 48:15, 20).

4. Ko pasimokome iš paliepimo pirmiausia atmatuoti šventą žemės dalį?

⁴ Ko iš to pasimokome? Jehova pirmiausia liepė atmatuoti šventą žemės dalį ir tik paskui – paveldą giminėms. Taigi Jehovos garbinimo centras yra pati svarbiausia krašto vieta (Ez 45:1). Be abejo, tremtiniams tai buvo labai reikšminga detalė. Dievo šlovinimui jie privalėjo skirti pirmąją vietą gyvenime. Šiandien ir mums svarbiausia turi būti dvasinė veikla – Šventojo Rašto studijavimas, krikščionių sueigos ir evangelizacijos darbas. Jeigu, kaip Jehova ir moko, nusistatome deramus prioritetus, mūsų gyvenimo šerdi̇̀s yra jo garbinimas.

„Miestas bus įsikūręs [...] viduryje“

5, 6. a) Kam miestas priklausė? b) Ko tas miestas nevaizduoja ir kodėl taip sakome?

⁵ Perskaityk Ezechielio 48:15. O ką vaizduoja miestas ir aplinkinės žemės? (Ez 48:​16–18) Jehova regėjime Ezechieliui pasakė: „Miestui turite paskirti [...] žemės gabalą. Jis priklausys visiems Izraelio namams“ (Ez 45:6, 7). Taigi miestas ir aplinkinės žemės nepriklausė prie Jehovai atmatuotos „šventosios dalies“ (Ez 48:9). Turėdami omenyje šią detalę patyrinėkime, kas regėjime apie miestą pasakyta ir ką vertinga iš to sužinome.

⁶ Pirmiausia turime išsiaiškinti, ko miestas nevaizduoja. Pavyzdžiui, jis negalėjo vaizduoti atstatytos Jeruzalės su šventykla. Kodėl? Nes jame nėra šventyklos. Tai negalėjo būti ir joks kitas atkurtojo Izraelio miestas, nes nei sugrįžę tremtiniai, nei jų palikuoniai niekada nestatė tokio miesto, koks apsakytas regėjime. Ir tai – ne dangiškojo miesto įvaizdis. Kodėl? Šis miestas stovi žemėje, pastatytas ant sklypo, skirto tam, „kas nėra šventa“, kitaip tariant, nėra tiesiogiai susiję su Dievo garbinimu (Ez 42:20).

7. Ką tikriausiai miestas vaizduoja? (Žiūrėk iliustraciją skyriaus pradžioje.)

⁷ Ką tad vaizduoja Ezechielio regėtas miestas? Atminkime, kad jį pranašas matė toje pačioje vizijoje, kaip ir kraštą (Ez 40:2; 45:1, 6). Dievo Žodis atskleidžia, kad tas kraštas yra įvaizdis, vadinasi, ir miestas yra įvaizdis. Kalbėdami apie miestą įsivaizduojame didelę gyvenamąją vietą, kurioje visuomenė tvarkosi organizuotai. Taigi ir Ezechielio matytas, kruopščiai išmatuotas kvadrato formos miestas tikriausiai vaizduoja darniai organizuotos vadovybės būstinę.

8. Ką prižiūri ta vadovybė ir kodėl taip sakome?

⁸ Kokia užduotis tai vadovybei pavesta? Kadangi ta vadovybė, kaip suprantame iš Ezechielio regėjimo, veikia dvasinės gerovės krašte, peršasi išvada, kad šiandien ji prižiūri Dievo tarnų dvasinę veiklą. Tačiau kodėl pasakyta, kad miestas pastatytas ant sklypo, neskirto tam, kas šventa? Todėl, kad ši vadovybė yra žemiškoji, ne dangiškoji. Ji darbuojasi visų dvasinio rojaus gyventojų labui.

9. a) Kas šiandien sudaro žemiškąją vadovybę? b) Kas bus skiriami į „didžiūnus“ Jėzaus valdymo tūkstantmetį?

⁹ Kas tą vadovybę sudaro? Ezechielio knygoje miesto galva vadinamas vadu (Ez 45:7). Jam tautoje skirtos atsakingos pareigos, tačiau jis nėra nei kunigas, nei levitas. Logiška manyti, kad jis vaizduoja mūsų bendruomenių prižiūrėtojus, pirmiausia tuos, kurie turi žemiškąją viltį. Šie rūpestingi ganytojai iš „kitų avių“ tarpo nuolankiai vykdo Kristaus dangiškosios valdžios paskirtas užduotis (Jn 10:16). Jėzaus valdymo tūkstantmetį atsakingas pareigas žemėje eis jo parinkti vyresnieji, arba „didžiūnai“ (Ps 45:16). Kristaus ir jo bendravaldžių vadovaujami jie rūpinsis Dievo tarnų gerove visą tūkstantmetį.

„Čia yra Jehova“

10. Kodėl miesto pavadinimas turėjo padrąsinti tremtinius?

¹⁰ Perskaityk Ezechielio 48:35. Miesto pavadinimas „Čia yra Jehova“ byloja, kad jį globoja pats Dievas. Parodydamas šį krašto viduryje įkurtą miestą Jehova tarsi sako tremtiniams: „Vėl būsiu su jumis.“ Koks padrąsinimas!

11. Kuo mus patikina prasmingas miesto pavadinimas ir ką jis pabrėžia?

¹¹ Ką toks miesto pavadinimas pasako mums? Šitaip Jehova savo tarnus patikina, kad visada yra ir bus šalia. Toks prasmingas pavadinimas pabrėžia dar kai ką svarbaus: miestas įkurtas ne tam, kad koks nors žmogus jame rodytų savo galią, o kad būtų vykdoma Jehovos – mylinčio, supratingojo Dievo, valia. Pavyzdžiui, Jehova nesuteikė teisės tai vadovybei skirstyti žemę savo nuožiūra. Dievas reikalauja, kad visiems jo tarnams, netgi nežymiems, atitektų jo paskirti „sklypai“, kitaip tariant, vieta dvasinės gerovės krašte (Pat 19:17; Ez 46:18; 48:29).

12. a) Kuo šis miestas išsiskyrė iš senovės miestų? b) Ko iš to gali pasimokyti bendruomenės ganytojai?

¹² Kuo dar ypatingas miestas, pavadintas „Čia yra Jehova“? Senovės miestų sienose vartų įrengdavo nedaug, tik ten, kur būtina. O šiame mieste yra net 12 vartų, po trejus visose pusėse! (Ez 48:​30–34) Tai rodo, kad miesto vadovai labai prieinami, į juos gali kreiptis kiekvienas Dievo tarnas. Skaičiumi 12 taip pat pabrėžiama, kad miestas atviras „visiems Izraelio namams“ (Ez 45:6). Gerą pamoką čia gali įžvelgti krikščionių bendruomenės ganytojai. Jehova nori, kad jie būtų prieinami ir pasirengę pagelbėti visiems dvasinio rojaus gyventojams.

Žmonės, einantys pagarbinti Dievo ir tarnaujantys miestui

13. Kokius darbus žmonės dirbs Jehovos šlovei?

¹³ Ezechielio regėjime buvo pasakyta ne tik kaip reikia padalyti žemę. Jame randame ir daugiau reikšmingų detalių. Jehova paminėjo, kad žmonės jo šlovei dirbs įvairius darbus. „Šventovės tarnai“, tai yra kunigai, turės „eiti tarnybą [šventykloje] ir rūpintis visais jos reikalais“ (Ez 44:​14–16; 45:4, 5). O kai kurie darbuosis už miesto. Kas tokie?

14. Kodėl mus galima prilyginti Ezechielio regėtiems užmiesčio darbininkams?

¹⁴ Šie užmiesčio darbininkai bus „iš visų Izraelio giminių“. Jų užduotis – auginti maistą „visiems, tarnaujantiems miestui“ (Ez 48:18, 19). Argi ne panašią užduotį turime ir mes? Juk šiandien visiems dvasinės gerovės krašto gyventojams suteikta galimybė remti uoliai triūsiančius Kristaus pateptuosius brolius ir Jehovos paskirtus bendruomenės ganytojus, priklausančius prie „milžiniškos minios“ (Apr 7:9, 10). Viena, kaip galime tai daryti, – noriai klausyti ištikimojo vergo nurodymų.

15, 16. a) Kokią dar reikšmingą detalę įžvelgiame Ezechielio regėjime? b) Kokių turime galimybių remti Jehovos organizaciją?

¹⁵ Kai ką įžvelgiame ir iš kitos Ezechielio regėjimo detalės. Kokios? Jehova pasakė, kad visos giminės, išskyrus levitus, darbuosis dviejose vietose: šventyklos kieme ir ganyklose aplinkui miestą. Ką jos ten darys? Šventyklos kieme visos giminės bursis garbinti Dievo, atnašauti jam aukų (Ez 46:9, 24). O už miesto žmonės iš visų giminių dirbs žemę, augins miesto gyventojams maistą. Ko pasimokome iš tų darbininkų?

¹⁶ Kaip ką tik minėtiems pagalbininkams iš Ezechielio regėjimo, taip šiandien milžiniškai miniai patikėta svarbi užduotis garbinti Jehovą „jo šventykloje“, atnašauti jam gyriaus aukas (Apr 7:​9–15). Žemiškąją viltį turintys krikščionys tai ir daro – uoliai skelbia gerąją naujieną ir aktyviai dalyvauja krikščionių sueigose. Šlovinti Dievą mums yra pati svarbiausia priedermė (1 Met 16:29). Daugelis iš mūsų turime galimybę remti jo organizaciją ir kitais būdais, pavyzdžiui, padėti statyti ir remontuoti Karalystės sales, filialų patalpas ir prisidėti prie kitokių teokratinių projektų įgyvendinimo. Taip pat pagal išgales remiame tokius užmojus finansiškai. Šitaip mes, tarsi anie žemdirbiai, plušame „Dievo garbei“ (1 Kor 10:31). Darbuojamės uoliai ir su džiaugsmu, nes „tokios aukos Dievui patinka“ (Hbr 13:16). Ar ir tu stengiesi kuo galėdamas prisidėti prie tokios veiklos?

„Mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės“

17. a) Kaip Ezechielio regėjimas pildysis ateityje? b) Kuo rūpinsis miestui prilyginta vadovybė per Tūkstantmetį?

¹⁷ Ar ateityje išvysime dar didingesnį šios Ezechielio pranašystės išsipildymą? Be abejo. Jehova regėjime pranašui atskleidė, kad krašto centre bus žemės „šventa dalis“ ir joje stovės jo šventovė (Ez 48:10). Taigi Jehova bus su mumis ir po Armagedono (Apr 21:3). Per Tūkstantmetį miestui prilyginta vadovybė, paskirta darbuotis Dievo tautos gerovei, su meile rūpinsis „nauja žeme“, tai yra visais žmonėmis, ir jiems vadovaus (2 Pt 3:13).

18. a) Kodėl galime neabejoti, kad Dievo paskirta vadovybė bus jam klusni? b) Ką mums laiduoja miesto pavadinimas?

¹⁸ Kodėl galime neabejoti, kad ta vadovybė bus Dievui klusni? Biblija rodo, kad, be mūsų aptarto miesto, dar yra kitas miestas – Naujoji Jeruzalė, sudaryta iš 144 000 Kristaus bendravaldžių (Apr 21:​2, 12, 21–27). Šis, kaip ir žemiškasis miestas, turi 12 vartų. Vadinasi, žemiškoji vadovybė visada vadovausis dangiškosios valdžios, Dievo Karalystės, sprendimais ir juos pareigingai įgyvendins. Išties ne veltui miestas vadinasi „Čia yra Jehova“. Ezechielio pranašystė laiduoja, kad rojuje Dievas bus šlovinamas per amžius. Kokia šviesi ateitis!