Artinkimės prie Dievo

„Visokios paguodos Dievas“

2 Korintiečiams 1:3, 4

TAI, ką gyvenime patiriame, — kančios, nusivylimas, vienatvė — prislegia širdį ar išvis stumia į neviltį. Tokiais sunkiais tarpsniais galbūt ieškote, į ką atsiremti. Apaštalo Pauliaus žodžiai, užrašyti 2 Korintiečiams 1:3, 4, mus patikina, kad tikrų tikriausią paguodą teikia Jehova Dievas.

Trečioje eilutėje Dievas pavadintas „gailestingumo Tėvu“. Kaip tai suprasti? Graikiškas žodis, čia išverstas „gailestingumas“, nusako atjautą kenčiantiems.a Viename Biblijos žinyne rašoma, kad šis žodis gali būti verčiamas „užjausti“, „labai rūpintis“. Jehovos gailestingumas skatina jį imtis veiksmų. Argi netraukia mus prie tokio Dievo, kuris geba šitaip atjausti?

Paulius taip pat rašo, jog Jehova esąs „visokios paguodos Dievas“. Čia apaštalo pavartotas žodis perteikia mintį, kad toks asmuo guodžia sunkumų prislėgtąjį, jo gaili, taip pat teikia tikrą pagalbą, jį palaiko. Leidinyje The Interpreter’s Bible aiškinama: „Sielvartaujantį paguodžiame, jei įkvepiame jam ryžto ištverti kentėjimus.“

Galbūt paklausite: „Kaip Dievas mus guodžia ir kaip duoda jėgų pakelti širdgėlą?“ Pirmiausia per savo Žodį, Bibliją, taip pat leisdamas artintis prie jo malda. Anot apaštalo Pauliaus, Dievas iš meilės mums davė savo Žodį, kad „ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“. Karštai melsdamiesi pajuntame „Dievo ramybę, pranokstančią bet kokį supratimą“ (Romiečiams 15:4; Filipiečiams 4:7).

Ar didelė Jehovos paguoda? Paulius sako, kad Dievas „guodžia mus kiekviename sielvarte“ (2 Korintiečiams 1:4). Kad ir kaip būtume prislėgti, sielvartautume ar kentėtume, Dievas rems mus, kiek tik reikia, sustiprins, kad ištvertume negandas. Argi tai mūsų nenuramina?

Ta paguoda, kurią Jehova suteikia liūdinčiam, vėliau tampa pastiprinimu ir kitiems. Štai apaštalas Paulius paaiškina, jog Dievas mus taip paguodžia, kad „ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“. Patys Dievo nuraminti, gebame atjausti kitus, stengiamės ištiesti pagalbos ranką vargų užkluptajam.

Nors Jehova ir yra „visokios paguodos Dievas“, mūsų rūpesčių ir kančių tikriausiai nepašalins. Bet viena aišku: jei prie jo glausimės, jis suteiks mums stiprybės, kad pergalėtume visokius gyvenimo sunkumus ir numalšintume širdgėlą. Atjautusis Dievas tikrai vertas, kad jam tarnautume ir jį šlovintume.

[Išnaša]