Kristoferis, Hana ir Džina — ne vieninteliai, kurie taip jaučiasi. Daugybė žmonių visame pasaulyje įsitikinę, jog Dievas juos laiko savo draugais. O kaip jūs, ar esate artimas Dievui? Ar norėtumėte taip jaustis, arba tapti jam dar artimesnis? Bet gal svarstote: ar paprastam žmogui apskritai įmanomas glaudus ryšys su Visagaliu Dievu? O jeigu įmanomas, tai kaip jį užmegzti ir puoselėti?

TURĖTI GLAUDŲ RYŠĮ SU DIEVU ĮMANOMA

Kaip rašoma Biblijoje, artimas ryšys su Dievu įmanomas. Šioje knygoje pasakojama, jog Dievas hebrajų patriarchą Abraomą vadino savo draugu (Izaijo 41:8, Brb). Taip pat atkreipkite dėmesį į Jokūbo 4:8 užrašytą nuoširdų kvietimą: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ Taigi akivaizdu, kad artima draugystė su Kūrėju įmanoma. Bet kaip prie jo artintis ir džiaugtis tokia draugyste, jeigu jis nematomas?

Kad atsakytume į šį klausimą, pasigilinkime, nuo ko draugystė prasideda ir kaip ji palaikoma tarp žmonių. Paprastai pirmiausia prisistatome vienas kitam vardu. Paskui, jeigu nuolat bendraujame ir dalijamės mintimis bei jausmais, draugystė stiprėja. O jei stengiamės daryti ką nors gera vienas kitam, ji darosi dar tvirtesnė. Panašiai puoselėjami ir glaudūs ryšiai su Dievu. Pažiūrėkime, kaip tai vyksta.

Ar galite ką nors vadinti artimu draugu, jei nežinote jo vardo? Tikriausiai ne. Kaip taikliai pastebėjo Irina, mergina iš Bulgarijos, „jei nežinai Dievo vardo, negali būti artimas jo draugas“. Laimei, kaip jau minėta ankstesniame straipsnyje, Dievas nori, kad prie jo artintumės. Todėl per Bibliją jis tarsi prisistato, tardamas: „Aš esu Jahvė, tai mano vardas!“ (Izaijo 42:8, Jr)

Ar Jehovai išties svarbu, ar žinome jo vardą ir jį vartojame? Tik pamąstykime: Dievo vardas, užrašytas tetragrama — keturiomis hebrajų kalbos priebalsėmis, — Hebrajiškųjų raštų originale pavartotas kone 7000 kartų. Taip dažnai Biblijoje neminimas joks kitas vardas. Be jokios abejonės, tai liudija, jog Jehova nori, kad jo vardą žinotume ir vartotume.a

Tačiau, kai kurių nuomone, minėti Dievo vardą nepagarbu, nes Dievas yra šventas ir visagalis. Aišku, vartoti jo vardą nederamai būtų įžeidu, lygiai kaip ir menkinti artimo draugo vardą. Tačiau Jehova nori, kad tie, kas jį myli, jo vardą gerbtų ir skelbtų jį kitiems (Psalmyno 69:31, 32 [69:30, 31, Brb]; 96:2, 8). Prisiminkime, ko melsti Jėzus mokė savo sekėjus: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas.“ Kad Dievo vardas būtų laikomas šventu, galime prisidėti ir mes — skelbti jį kitiems. Tai mus suartins su Jehova (Mato 6:9).

Kaip rašoma Biblijoje, Dievas ypač atkreipia dėmesį į „tuos, kurie bijo Viešpaties ir gerbia Jo vardą“ (Malachijo 3:16, Brb). Kiekvienam iš jų Jehova žada: „Saugosiu jį, nes jis žino mano vardą. Kai jis šauksis manęs, išklausysiu, būsiu su juo varge“ (Psalmyno 91:14, 15). Taigi, jei trokštame džiaugtis artima draugyste su Jehova, žinoti šį vardą ir jį vartoti be galo svarbu.

Artimi draugai, kiek leidžia jų aplinkybės, vienas su kitu palaiko ryšį tiesiogiai, telefonu, elektroniniu paštu, vaizdo skambučiais ar laiškais. Norint artimai bendrauti su Dievu, irgi būtina reguliariai su juo palaikyti ryšį. Tačiau kaip?

Išsakyti mintis Jehovai galime maldoje. Tačiau malda nėra tas pats, kas įprastas pokalbis su bendraamžiu. Privalome pripažinti, kad kreipiamės į savo Kūrėją, Aukščiausiąją Esybę visatoje. Tai turėtų paskatinti mus melstis su didžia pagarba ir nuolankumu. Be to, kad maldos būtų išklausytos, jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Paminėsime tris iš jų.

Pirma, melstis privalome išskirtinai Jehovai — ne Jėzui, kokiam „šventajam“ ar atvaizdui (Išėjimo 20:4, 5). Biblijoje aiškiai sakoma: „Visuose reikaluose malda ir maldavimu, su padėka jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6). Antra, melstis turime Dievo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu. Juk pats Jėzus paaiškino: „Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6). Trečia, maldos turi atitikti Dievo valią. Biblijoje rašoma: „Ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų klausosi“a (1 Jono 5:14).

Suprantama, artima draugystė truks neilgai, jei kalbės tik vienas. Lygiai kaip draugams malonu abiem išsakyti savo mintis, taip ir mes turime leisti Dievui kalbėti ir jo klausytis. Ar žinote, kaip Jis mums kalba?

Šiais laikais Jehova mums „kalba“ per savo rašytinį Žodį, Bibliją (2 Timotiejui 3:16, 17). Kodėl taip teigiame? Pailiustruokime tokiu pavyzdžiu. Tarkim, jums atėjo laiškas iš artimo draugo. Perskaitęs, galbūt netverdamas džiaugsmu, sakote: „Aš ką tik gavau laišką iš draugo!“ Tačiau su juo pabendravote ne žodžiu, o raštu. Panašiai, skaitydamas Bibliją, leidžiate Jehovai prabilti į jus. Todėl pirmesniame straipsnyje cituota Džina sako: „Jei noriu, kad Dievas mane laikytų savo drauge, privalau įdėmiai skaityti jo „laišką“ — Bibliją. Jeigu ją skaitau kasdien, Dievas man tampa artimesnis.“ Ar klausotės, ką Jehova kiekvieną dieną nori jums pasakyti, kitaip tariant, ar skaitote jo Žodį, Bibliją, kasdien? Šitaip jausitės Dievui artimesnis.

„Kad ir ko panorėtum, tik tark žodį, ir mielai tai padarysiu.“ Visiškai svetimam ar tik kiek pažįstamam žmogui tikriausiai taip niekada nepasakytumėte. Tačiau būtų visai natūralu tą pasakyti geram draugui. Artimi draugai savaime yra linkę vienas kitam padėti.

Biblija atskleidžia, kad Jehova nuolat daro tai, kas malonu jo garbintojams. Štai karalius Dovydas, kuris puoselėjo artimą draugystę su Dievu, teigė: „Viešpatie, mūsų Dieve, tu daug mums padarei! Nuostabūs tavo darbai ir užmojai! [...] Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, nes jų tiek daug“ (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb]). Negana to, Jehova yra geras net tiems, kas dar jo nepažįsta, — teikia maisto ir džiaugsmo (Apaštalų darbų 14:17).

Kadangi Jehovai patinka džiuginti kitus, logiška tikėti, jog tie, kas nori būti Dievo draugai, elgsis taip, kad pradžiugintų Jo širdį (Patarlių 27:11). Bet ką konkrečiai daryti, kad pelnytume Dievo palankumą? Biblija į šį klausimą atsako taip: „Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais, nes tokios aukos Dievui patinka“ (Hebrajams 13:16). Ar tai reiškia, jog šito pakanka, kad Jehovai įtiktume?

„Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui“, — rašoma Biblijoje (Hebrajams 11:6). Įdomu pastebėti, jog Abraomas „buvo pavadintas Jehovos draugu“ tik tada, kai juo patikėjo (Jokūbo 2:23). Jėzus Kristus irgi pabrėžė, kaip svarbu tikėti Dievą, jei norime būti jo laiminami (Jono 14:1). Bet kaip išsiugdyti tikėjimą, kokio Dievas ieško žmonėse, kuriuos prie savęs patraukia? Pradėti galima nuo reguliarių Dievo Žodžio, Biblijos, studijų. Šitaip įgysite „aiškų jo valios pažinimą“ ir sužinosite, kaip visais atžvilgiais jam patikti. Paskui, kai semsitės vis daugiau žinių apie Jehovą ir laikysitės jo teisingų reikalavimų, jūsų tikėjimas tvirtės. Tuomet Dievas jums taps kaip niekad artimas (Kolosiečiams 1:9, 10).

Jau aptarėme, kas padeda puoselėti glaudžius ryšius su Dievu. Prisiminkime, ko reikia, kad taptume jam artimi.

1. Žinoti ir vartoti Dievo vardą, Jehova.

2. Nuolat su juo bendrauti malda ir gilintis į jo Žodį, Bibliją.

3. Visada daryti tai, kas Jehovai patinka.

Ar remdamasis šiais kriterijais pasakytumėte, jog darote visa, ko reikia, kad būtumėte Dievui artimas? Ar yra sričių, kur, jūsų manymu, galėtumėte tobulėti? Suprantama, tam reikia pastangų, bet pagalvokite apie rezultatus.

„Stengtis puoselėti artimus santykius su Dievu tikrai verta, — sako Dženifer iš Jungtinių Valstijų. — Tokia draugystė gausiai laiminama: imi labiau pasitikėti Dievu, geriau jį pažinti kaip asmenybę, o svarbiausia, širdyje atsiranda daugiau meilės. Tai pats geriausias gyvenimo kelias!“

Jei norite džiaugtis artima draugyste su Dievu, Jehovos liudytojai mielai jums padės. Jie gali jums vesti nemokamas Biblijos studijas. Taip pat esate laukiamas sueigose, kurios vyksta Karalystės salėje. Ten galėsite maloniai bendrauti su žmonėmis, branginančiais savo ryšius su Dievu.a Tuomet pasijusite kaip psalmininkas, kuris rašė: „O man gera būti arti Dievo“ (Psalmyno 73:28).