Sekime Tuo, kuris pažadėjo amžiną gyvenimą

1. Koks gebėjimas padeda mums sekti Jehova?

JEHOVA davė mums gebėjimą įsijausti į kito žmogaus situaciją. Net jei patys nesame patyrę nieko panašaus, to žmogaus išgyvenimus vis tiek galime kažkiek suprasti. (Perskaityk Efeziečiams 5:1, 2.) Kaip šį Jehovos įdiegtą sugebėjimą tinkamai panaudoti? Ir kaip išsisaugoti apmąstymų, kurie prie gero neveda?

2. Kaip Jehova jaučiasi matydamas mūsų vargus?

² Kaip džiugu žinoti, kad Jehova savo ištikimiems tarnams, tiek pateptiesiems krikščionims, tiek Jėzaus „kitoms avims“, yra pažadėjęs nuostabią ateitį! Vieni galės amžinai gyventi danguje, kiti žemėje (Jn 10:16; 17:3; 1 Kor 15:53). Bėdos, kurios mus šiandien vargina, nugrims giliai į užmarštį. Bet kol kas mums vis dar tenka patirti nemažai skausmo. Jehova tai mato ir puikiai supranta. Štai senovėje, kai izraelitai vilko vergystės jungą Egipte, Dievui labai skaudėjo širdį. Biblijoje sakoma, kad Jehova „dėl visų jų nelaimių buvo nelaimingas“ (Iz 63:9). Po daugelio šimtmečių, kai žydai atstatinėjo Jeruzalės šventyklą ir sulaukė priešininkų bauginimų, Dievas savo tautai pasakė: „Kas tik užgauna jus, tas užgauna mano akies vyzdį“ (Zch 2:12 [2:8, Brb]). Kaip motina myli savo mažylį, taip Jehova myli savo garbintojus ir trokšta jiems padėti (Iz 49:15). Dievas gerai supranta žmogaus jausmus, gebėjimą įsijausti į kito padėtį davė ir mums (Ps 103:13, 14).

KAIP DIEVO MEILĘ ATSPINDĖJO JĖZUS

3. Kaip Jėzus parodė žmonėms atjautą?

³ Jėzus jautė kenčiančiųjų skausmą, nors pats ir nebuvo patyręs to, ką jie. Jėzaus dienomis žydų gyvenimą ypač sunkino religiniai vadovai. Jie liaudžiai meluodavo, liepdavo laikytis visokiausių išgalvotų taisyklių. Ne veltui žmonės jų bijojo (Mt 23:4; Mk 7:1-5; Jn 7:13). Jėzus tokios baimės, žinoma, nejautė ir jų melagystėmis neapsigavo. Bet gerai suprato savo tautiečių jausmus. Todėl „matydamas minias jis jautė žmonėms gailestį, nes jie buvo nuengti ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9:36). Jėzus, kaip ir jo Tėvas, buvo kupinas meilės ir atjautus (Ps 103:8).

4. Ką Jėzus darydavo matydamas žmonių vargus?

⁴ Matydamas žmones kenčiant, Jėzus iš meilės jiems padėdavo. Šitaip jis tobulai atspindėjo Tėvo meilę. Sykį skelbdamas gerąją naujieną Jėzus su apaštalais nukeliavo nemažą kelią ir jau norėjo paeiti į nuošalesnę vietą pailsėti. Bet išvydęs jo laukiančias minias ir supratęs, kad žmonėms reikia pagalbos, Jėzus, nors ir pavargęs, „ėmė mokyti juos daugelio dalykų“ (Mk 6:30, 31, 34).

KAIP GALIME RODYTI TOKIĄ KAIP JEHOVOS MEILĘ

5, 6. Kaip mes, sekdami Jehova, galime rodyti meilę? Prašom pateikti pavyzdį. (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁵ Kaip galime sekti Jehovos meilės pavyzdžiu? Pagalvokime apie tokią situaciją. Jaunas mūsų brolis, kurį pavadinsime Alanu, mąsto apie vieną pagyvenusį brolį iš savo bendruomenės. Šiam dėl amžiaus sunku skaityti ir vaikščioti. Alanas prisimena Jėzaus žodžius: „Kaip norite, kad žmonės jums darytų, taip ir jūs jiems darykite“ (Lk 6:31). Tad jis ima mąstyti: „Ko aš norėčiau iš kitų?“ Ir kaipmat atsako: „Norėčiau, kad žaistų su manimi krepšinį!“ Bet juk anas brolis krepšinio nepažais. Kaip tad šioje situacijoje pritaikyti Jėzaus ištartą principą? Alanui reikėtų iškelti štai tokį klausimą: „Ko tikėčiausi iš kitų būdamas to brolio vietoje?“

⁶ Nors Alanas dar jaunas, stengiasi įsivaizduoti, kaip jaustųsi, jei būtų senas. Todėl nutaria praleisti daugiau laiko su anuo senyvu broliu, dėmesingai jį išklausyti. Ilgainiui jaunuolis supranta, kad broliui sunku skaityti Bibliją, sunku tarnyboje vaikščioti nuo durų prie durų. Kai įsijaučia į jo išgyvenimus, Alanas mato, kokios pagalbos broliui reikėtų, ir pajunta norą jam padėti. Panašiai darykime ir mes: stenkimės įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje (1 Kor 12:26). Tada sekdami Jehova galėsime parodyti jam meilę.

7. Ką galėtume daryti, kad suprastume bendratikio išgyvenimus?

⁷ Pajusti kito skausmą ne visada lengva. Daugelis susiduria su bėdomis, kurių mes galbūt nesame turėję. Pavyzdžiui, kai kurie bendratikiai dėl traumos, ligos ar senatvės kenčia fizinį skausmą. Kitus kamuoja depresija, panikos priepuoliai, prisiminimai apie patirtą prievartą. Dar kitų šeimose yra tik vienas iš tėvų arba namiškiai nėra Jehovos liudytojai. Kiekvienas turi kokių nors sunkumų ir dažnai jie būna visai kitokie nei mūsų. Kaip tad galime parodyti bendratikiui tokią kaip Dievo meilę? Atidžiai išklausydami ir stengdamiesi suprasti, kiek mums tai įmanoma, jo jausmus. Įžvelgsime, kokia pagalba jam dabar reikalinga ir kaip ją suteikti. Galėsime pastiprinti jį dvasiškai, taip pat padėti praktiškai. Šitaip seksime Jehovos pavyzdžiu. (Perskaityk Romiečiams 12:15; 1 Petro 3:8.)

BŪKIME MALONINGI KAIP JEHOVA

8. Kaip Jėzus rodė kitiems maloningumą?

⁸ Dievo Sūnus sykį pasakė, kad Aukščiausiasis yra maloningas „ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“ (Lk 6:35). Jehovos pavyzdžiu sekė ir Jėzus. Iš ko tai matome? Su žmonėmis jis elgdavosi maloniai, įžvelgdavo, kaip jo žodžiai ir veiksmai atsilieps kito savijautai. Štai kartą vieno fariziejaus namuose prie Jėzaus prisiartino moteris, žinoma nusidėjėlė. Verkdama ji ėmė vilgyti ašaromis jo kojas. Jėzus matė jos atgailą ir žinojo, kad jeigu šiurkščiai ją pavarytų, dar padidintų jos širdgėlą. Todėl moterį pagyrė ir jai dovanojo. Supratęs, kad fariziejus nepritaria tokiam jo poelgiui, Jėzus ir su juo kalbėjo maloniai (Lk 7:36-48).

9. Kaip, sekdami Jehova, galime rodyti maloningumą? Prašom pateikti pavyzdį.

⁹ Kaip mes galime sekti Jehovos maloningumo pavyzdžiu? Apaštalas Paulius rašė: „Viešpaties vergui nedera kivirčytis; jis turi būti su visais švelnus“ (2 Tim 2:24). Švelnumas glaudžiai susijęs su taktiškumu. Taktiškas asmuo pagalvos, kokį poveikį kitiems padarys jo žodžiai ir darbai, stengsis nieko neįžeisti. Štai keletas situacijų, kuriose galima parodyti maloningumą. Darbe tavo viršininkas savo pareigų neatlieka gerai. Kaip reaguosi? Į Karalystės salę ateina brolis, kurio jau ilgą laiką nematei sueigose. Ką jam sakysi? Tarnyboje užkalbintas žmogus taria: „Neturiu laiko.“ Ar elgsiesi supratingai? Namuose sutuoktinis klausia: „Kodėl nieko nepasakei apie šeštadienio planus?“ Ar atsakysi maloniai? Visada stenkimės įsivaizduoti save kito vietoje ir numanyti, kaip mūsų žodžiai jį paveiks. Sekime Jehovos pavyzdžiu — kalbėkime ir elkimės maloningai. (Perskaityk Patarlių 15:28.)

SEKDAMI JEHOVA RODYKIME IŠMINTĮ

10, 11. Kaip, sekdami Jehova, galime rodyti išmintį? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁰ Jehovos išmintis neprilygstama. Panorėjęs jis galėtų pamatyti visa, kas vyks ateityje. Mes tokio gebėjimo, aišku, neturime. Bet vis tiek galime parodyti išmintį — prieš priimdami kokį sprendimą, stenkimės įžvelgti, kaip jis paveiks tiek mus pačius, tiek kitus. Saugokimės, kad nebūtume kaip senovėje izraelitai. Jie neapmąstė, kiek gera Jehova yra dėl jų padaręs ir kokias pasekmes užtrauktų jų neklusnumas Dievui. Mozė žinojo tokį tautiečių požiūrį, todėl numatė, kad ilgainiui jie ims daryti, kas bloga Jehovos akyse. Visai Izraelio bendrijai girdint, jis pasakė štai ką: „Tai tauta, stokojanti proto, neturinti supratimo. Jei išmintingi būtų, apie tai pagalvotų ir suprastų, koks bus jų galas“ (Įst 31:29, 30; 32:28, 29).

¹¹ Jehovos pavyzdžiu seksime ir išmintį parodysime, jei mąstysime apie savo veiksmų pasekmes, net bandysime įsivaizduoti galimą įvykių scenarijų. Pavyzdžiui, jei užmezgėme draugystę su priešingos lyties asmeniu, turime atminti, koks stiprus gali būti potraukis prie to žmogaus. Juk nenorime daryti nieko, kas pakenktų mūsų brangiam ryšiui su Jehova. Išmintį parodysime, jei įsiklausysime į šiuos šventosios dvasios įkvėptus žodžius: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia“ (Pat 22:3).

KONTROLIUOK SAVO MINTIS

12. Kaip mintys gali pridaryti žalos?

¹² Išmintingas žmogus supranta, kad mintis reikia kontroliuoti. Geros mintys ugdo, o blogos gali pridaryti daug žalos. Apmąstymus galima palyginti su ugnimi. Jei liepsna gerai prižiūrima, ant jos galima pasiruošti valgį. Bet jei liepsnos niekas neprižiūrėtų, ji gali taip įsismarkauti, kad prarytų viską aplink, net pasiglemžtų žmonių gyvybę. Panašiai ir su mintimis. Labai naudinga yra mąstyti apie tai, ko iš Jehovos pasimokome, kaip galime juo sekti. Tačiau kaip žalinga būtų maitinti savo protą tokiomis mintimis, kurios žadintų amoralius troškimus! Jei vis fantazuotume darą nuodėmingus darbus, tikėtina, kad atsiradus progai tas fantazijas įgyvendintume. O tai privestų prie visiško dvasinio žlugimo. (Perskaityk Jokūbo 1:14, 15.)

13. Kokį gyvenimą Ieva galėjo įsivaizduoti?

¹³ Prisiminkime, kaip pirmajai moteriai Ievai gimė troškimas paragauti uždrausto vaisiaus nuo „gero bei pikto pažinimo medžio“ (Pr 2:16, 17). Gyvatė jai sakė: „Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“ Šėtono pasakyta mintis Ievai tikriausiai labai patiko — kam klausyti nurodymų, kas gera, o kas bloga, jei gali spręsti pati? Ieva, matyt, vis galvojo apie tai ir „pamatė, kad medis geras maistui, kad jis žavus akims“. Prie ko tokie pamąstymai privedė? „Ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė“ (Pr 3:1-6). Taip „į pasaulį įėjo nuodėmė ir per nuodėmę — mirtis“ (Rom 5:12). Kokios skaudžios klaidingo mąstymo pasekmės!

14. Kaip, pasak Biblijos, galime išsisaugoti lytinio amoralumo?

¹⁴ Ievos nuodėmė, žinoma, nebuvo lytinis amoralumas. Tačiau Biblijoje ne veltui esame perspėjami į netyras fantazijas nesileisti. Jėzus sakė: „Kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje“ (Mt 5:28). Apaštalas Paulius irgi ragino: „Negalvokite, kaip čia patenkinus kūno geismus“ (Rom 13:14).

15. Kokių turtų turėtume siekti ir kodėl?

¹⁵ Kita, kas mus gali atitolinti nuo Dievo, tai svajonės praturtėti. Biblijoje sakoma, kad žmogaus turtas yra „tarsi aukšta siena“ tik jo vaizduotėje (Pat 18:11). Jėzus sykį papasakojo, kokia liūdna padėtis to, kuris „krauna turtus sau, bet nėra turtingas pas Dievą“ (Lk 12:16-21). Jei darome, kas patinka Jehovai, ir kraunamės „turtus danguje“, džiuginame jo širdį ir dėl to patys jaučiamės laimingi (Mt 6:20; Pat 27:11). O glaudus ryšys su Jehova, be jokios abejonės, yra didžiausias mūsų turtas.

NESILEISKIME UŽVALDOMI NERIMO

16. Koks yra vienas būdas atsikratyti nerimo?

¹⁶ Tik įsivaizduokime, kiek nerimo patirtume, jei svarbiausias mūsų siekis būtų krautis „turtus žemėje“ (Mt 6:19). Jėzus vienu savo palyginimu pailiustravo, kaip „šios santvarkos rūpesčiai ir apgaulinga turtų vilionė“ gali nustelbti širdyje pasėtą žodį apie Dievo Karalystę (Mt 13:18, 19, 22). Kai kurie žmonės apskritai yra linkę pernelyg nerimauti, savo vaizduotėje jie nuolat kuria pačius blogiausius įmanomus scenarijus. Jei pasiduotume tokiam mąstymui, pakenktume tiek savo dvasinei, tiek fizinei sveikatai. Todėl kliaukimės Jehova ir atminkime, kad „nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina“ (Pat 12:25). Tą gerą žodį gali ištarti puikiai mus pažįstantis, dvasingas asmuo, pavyzdžiui, tėvas ar motina, sutuoktinis, artimas draugas. Išliekime tokiam žmogui savo širdį, ir nerimo našta, tikėtina, palengvės.

17. Kaip Jehova padeda mums kovoti su nerimastingomis mintimis?

¹⁷ Tačiau užvis geriausiai mūsų savijautą supranta Jehova. „Dėl nieko nebūkite susirūpinę, — rašė apaštalas Paulius, — bet visuose reikaluose malda ir maldavimu, su padėka jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui, ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir protus Kristuje Jėzuje“ (Fil 4:6, 7). Kai apima nerimastingos mintys, pagalvok, kokia didžiulė pagalba tau yra bendratikiai, vyresnieji, ištikimas ir nuovokus vergas. Nepamiršk, kad nuo dvasinės žalos tave taip pat saugo angelai, Jėzus Kristus ir pats Jehova.

18. Kuo mums naudingas gebėjimas mintyse kurti vaizdus?

¹⁸ Aptarėme, kad įsijausdami į kito išgyvenimus sekame Jehovos pavyzdžiu ir rodome žmogui meilę (1 Tim 1:11; 1 Jn 4:8). Nuoširdžiai mylėdami kitus jaučiamės laimingi. Kai apmąstome, prie ko prives vienas ar kitas poelgis, išvengiame skaudžių pasekmių. Jei nesiduodame užvaldomi nerimo, mūsų neapleidžia džiaugsmas. Tad naudokimės Dievo duota dovana — vaizduote. Mąstykime apie tai, koks gyvenimas laukia Dievo Karalystėje. Su visais būkime maloningi, rodykime meilę, išmintį, puoselėkime teigiamas mintis. Taip seksime Jehovos pavyzdžiu (Rom 12:12).