Cristiano Kausayninchej tantakuypaj referencias
5-11 DE SEPTIEMBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 9, 10
“Jehová jatunchasqa kachun may yachayniyoj kasqanrayku”
w99-S 1/7 pág. 30 párr. 6
Una visita bien recompensada
Después de encontrarse con Salomón, la reina comenzó a probarle con “preguntas de las que causan perplejidad” (1 Reyes 10:1). El término hebreo correspondiente a esta expresión también puede traducirse por “acertijos”. Esto no quiere decir que la reina entretuviese a Salomón con juegos banales. Es interesante notar que en el Salmo 49:4 se utiliza la misma palabra hebrea para referirse a preguntas importantes relacionadas con el pecado, la muerte y la redención. Por lo tanto, lo más probable es que la reina de Seba conversara con él sobre temas profundos que pusiesen a prueba la grandeza de su sabiduría. La Biblia cuenta que ella “procedió a [...] hablarle todo lo que se hallaba junto a su corazón”. Salomón, a su vez, “fue declarándole todos los asuntos de ella. Resultó que no hubo asunto escondido al rey que él no le declarara” (1 Reyes 10:2b, 3).
w99-S 1/11 pág. 20 párr. 6
Cuando la generosidad abunda
Sorprendida por todo lo que oyó y vio, la reina respondió humildemente: “¡Felices son estos siervos tuyos que están de pie ante ti constantemente, escuchando tu sabiduría!” (1 Reyes 10:4-8). No pronunció felices a los siervos de Salomón por vivir en la opulencia, aunque así era, sino porque podían escuchar constantemente la sabiduría que Salomón había recibido de Dios. La reina de Seba es un buen ejemplo para los siervos de Jehová de la actualidad, que se benefician de la sabiduría del Creador mismo y la de su Hijo, Jesucristo.
w99-S 1/7 pág. 30 párr. 7
Una visita bien recompensada
A la reina de Seba le impresionaron tanto la sabiduría de Salomón y la prosperidad de su reino que “no hubo más espíritu en ella” (1 Reyes 10:4, 5). Algunos entendidos piensan que esta oración significa que la reina “se quedó sin aliento”. Un experto cree incluso que se desmayó. Sea como fuere, a ella le sorprendió mucho lo que vio y oyó. Pronunció felices a los siervos de Salomón porque podían oír la sabiduría del rey y bendijo a Jehová por haberle entronizado. Entonces le hizo regalos muy costosos; solo en oro le dio lo que equivaldría hoy a unos 40.000.000 de dólares. Salomón también le entregó obsequios, “todo lo que la deleitó que ella pidió” (1 Reyes 10:6-13).
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w08-S 1/11 pág. 22 párrs. 4-6
¿Yacharqankichu?
¿May chhika qoritaj rey Salomonpata tiyaporqa?
Biblia nisqanman jina Tiromanta rey Hiramqa Salomonman apacherqa qorita 4.104 kilosta (4 toneladasta). Sabamanta reinapis chay chhika qorillatataj Salomonman aparqa. Salomonpa barcosnintaj Ofirmanta qorita apamorqanku 14.364 kilosta (14 toneladasta). Bibliaqa nin: “Salomonpajqa sapa wata apamoj kanku may chhika qorita, 22.777 kilostapuni [22 toneladastapuni]”, nispa (1 Reyes 9:14, 28; 10:10, 14). ¿Jinapunichu kanman karqa? Chayta yachanapajqa ñaupa tiempomanta reyespa qori waqaychasninku may chhikachus kasqanta kikincharina.
Uj ñaupa qhelqasqaqa, mayqenpichus yachayniyoj runas atienekunku, chaypi nin Tutmosis III faraonqa Karnakpi kaj Amón-Rajpa templonpaj 12 toneladas qorita qosqa. Chaytaj karqa 2000 watas ñaupajta Jesús niraj jamushajtin. Jesús niraj jamushajtin 800-701 watas chaynejpi Tiro llajtaqa impuestota jina pagarqa Asiriamanta Tiglat-piléser III reyman 4 toneladas qorita. Chantá rey Sargón II chay chhika qorillatataj ofrendata jina qorqa Babiloniamanta diosespaj. Macedoniamanta Filipo II reypis sapa wata 25 toneladas qorita orqhoj Tracia lugarpi Pangeo qhoyasmanta. Chaytaj karqa 359-336 watas chaynejpi Jesús niraj jamushajtin.
Filipoj wawan Alejandro Magnopis 336-323 watas chaynejpi Jesús niraj jamushajtin, Persiamanta Susa llajtata japʼikapushaspa 1.000 toneladas qorita tantarqa. Tukuynin Persia nacionta japʼikapushaspataj 6.000 toneladas qorita tantarqa. Chayrayku nisunman Bibliaqa mana yapasqatachu nishasqanta, Salomón may chhika qoriyoj karqa nispaqa.
12-18 DE SEPTIEMBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 11, 12
“Allinta ajllay piwanchus casarakunaykita”
“Pikunachus Tata Diosman sayasqa kajkuna jamuychej noqaman”
7 Rey Salomonmantañataj parlarina. Payqa, joven kashaspa Jehová Diosta tukuy sonqo kasukorqa. Diostaj may yachayniyojman tukucherqa, Jerusalenpi templonta ruwapunantataj kamacherqa. Jinapis tiemponman Salomonqa, Diosmanta karunchakorqa leyninta pʼakisqanrayku (1 Rey. 3:12; 11:1, 2). Imajtinchus Diospa leyninpi reykunapaj kay jina kamachiy karqa: ‘Ama ashkha warmisniyoj kachunchu, ama sonqonpi Jehová Diosmanta karunchakunanpaj’, nispa (Deu. 17:17). Salomontaj chay leyta mana kasukorqachu. Imajtinchus payqa 700 ‘warmisniyoj karqa’, 300 ‘tanta warmisniyojtaj’ (1 Rey. 11:3). Chantapis Salomonqa waj nacionmanta warmiswan casarakuspa, Diospa leyninta pʼakillarqataj (Deu. 7:3, 4). Chay warmisnintaj qhasi manakaj diosesta yupaychaj kanku.
¿Imaynatataj sonqonchejta waqaychasunman?
6 Satanasqa manchay sajra, payllapitaj yuyan, manataj Jehová Diosta kasukunchu. Munantaj noqanchejpis pay jina yuyananchejta, kananchejtataj. Chaywanpis Satanasqa mana obligawasunmanchu. Jinapis waj jinasmanta urmachiyta munawanchej. Por ejemplo, may chhika runasta pantachishan paykunanejta pantachinawanchejpaj (1 Juan 5:19). Satanasqa munan mana allinta purejkunawan astawan tantakunanchejta. Chaywanpis yachanchej paykuna pierdechinawanchejta, chayri sajra imaspi yuyanapaj tanqanawanchejta (1 Cor. 15:33, sutʼinchaynin). Satanasqa Salomontapis Diosta mana yupaychajkunanejta urmacherqa. Salomonqa Diosta mana yupaychaj warmiswan casarakorqa. Chay warmistaj “paypa sonqonta pantacherqanku”. Jinamantataj Salomonqa Jehová Diosmanta karunchakorqa (1 Rey. 11:3).
“Pikunachus Tata Diosman sayasqa kajkuna jamuychej noqaman”
9 Jehová Diosqa juchallikojta mana qhawallanchu. Chayrayku Biblia nin: “Tata Diosqa Salomonpa contrampi phiñakorqa, paypa sonqon israelitaspa Señorninku Tata Diosmanta karunchakusqanrayku”, nispa. Chaywanpis Jehová Diosqa, Salomonta yanapananpaj payman iskay kutita rikhurerqa. Salomontataj kamacherqa ama waj dioskunata yupaychaspa purinanta. Salomontajrí Jehová Diospa “kamachisqantaqa mana kasorqachu”. Chayrayku Jehová Diosqa Salomonta manaña yanaparqachu, nitaj allin ñawiwan qhawarqachu. Chantapis Jehová Diosqa mana saqerqachu Salomonpa miraynin tukuynin Israel nacionta kamachinanta. Chayraykutaj unayta ashkha problemaspi rikukorqanku (1 Rey. 11:9-13).
Sumaj yachachiykunata maskʼana
Rehoboamqa casi Diosta kusicherqa
Rehoboamqa soldadosta tantaykuytawan Israelpa contranpi maqanakoj riyta yuyarqa. Jinallapi Jehová Diosqa profetan Semaiasta kacharqa Rehoboamta ninanpaj: “Ama israelitas wawqesniykichejpa contrankupi maqanakoj riychejchu. Sapa ujniykichej wasiykichejman kutipuychej, imaraykuchus kaytaqa noqapuni ruwani”, nispa (1 Rey. 12:21-24).
Rehoboamqa ichapis Diosta mana kasukuyta atillanmanchu karqa. Imajtinchus israelitasqa paymanta asikuspa, ichapis jinata nerqanku: “Puntampi titi bolasniyoj lazowan seqʼonawanchejta nerqa, nitaj atinchu”, nispa (2 Cró. 13:7 kikinchay). Chaywanpis Rehoboamwan, tukuy soldadosninwanqa Jehová Diospa “nisqanta kasuspa, wasinkuman kutiporqanku”.
Noqanchejqa Rehoboammanta yachakullasunmantaj, runas asikuwajtinchejpis Jehová Diosta kasukunapuni kasqanta. Imajtinchus Jehová Diosqa kasukojtinchej bendeciwasunpuni (Deu. 28:2).
Diosqa Rehoboamta bendicerqa kasukusqanrayku. Imajtinchus Rehoboamqa Judá aylluta, Benjamín ayllutawan kamachillarqapuni. Chantapis sinchʼi jarkʼachasqa llajtasta jataricherqa, wakin llajtastataj may jinatapuni sinchʼiyacherqa (2 Cró. 11:5-12). Uj tiempotataj Jehová Diosta kasukullarqapuni. Chayrayku Diosta maskʼayta munajkunaqa Jerusalenman rerqanku Jehová Diosta yupaychaj, Rehoboamtataj sinchʼita sayachej. Imajtinchus chay chunka ayllusqa llulla diosesta yupaychasharqanku (2 Cró. 11:16, 17). Rehoboamqa Jehová Diosta kasukusqanrayku reinonta sumajta sayacherqa.
19-25 DE SEPTIEMBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 13, 14
“Kapuwasqanchejwan ‘sonqo juntʼasqa’ kana”
Uj sonqollawan Diosman cheqa sonqo kana
4 Chaymantataj, Jeroboanqa Diospa profetanta nerqa: “Jaku wasiyman mikhumunaykipaj, noqataj uj tʼinkata qosqayki”, nispa (1 Rey. 13:7). ¿Imatá profeta ruwanman karqa? ¿Juchachanapaj willayta willajtinpis, chay kamachejpa wasinman rinmanchu karqa? (Sal. 119:113.) Chayri, ¿Jeroboán pesachikusqanta rikuspa wajyarisqanta qhesachanmanchu karqa? Jeroboanqa, qhapaj runa kasqanrayku amigosninman valorniyoj tʼinkasta jaywayta aterqa. Diospa profetan tukuy imayoj kayta munanman karqa chayqa, Jeroboán regalayta munasqanta japʼikunman karqa. Jehová profetanman jinata kamacherqa: “Ama mikhunkichu tʼantata, nitaj ujyankichu yakutapis, nitaj risqayki, chay ñanllatataj kutimpunkichu”, nispa. Chayrayku, profetaqa, Jeroboanman jinata kutichirqa: “Wasiykej khuskanninta qowankiman chaypis, manapuni qanwanqa riymanchu, nitaj tʼantata mikhuymanchu nitaj yakutapis ujyaymanchu kay cheqapeqa”, nispa. Chayta niytawantaj profetaqa waj ñannejta Betelman kutiporqa (1 Rey. 13:8-10). ¿Imatá cheqa sonqoyoj profetamanta Diosta kasukusqanmanta yachakunchej? (Rom. 15:4.)
Uj sonqollawan Diosman cheqa sonqo kana
15 ¿Imatawan Judamanta profeta juchachakusqanmanta yachakunchej? Proverbios 3:5 pʼiti nin: “Tukuy sonqoykiwan Tata Diospi atienekuy; ama qampa yachasqallaykipeqa atienekuychu”, nispa. Profetaqa, Jehovallapipuni atienekunanmantaqa, payllapi atienekorqa. Juchachakusqanrayku kausaynintapis chinkacherqa, Diospaj allinpaj qhawasqa kaytapis. Profetaj ruwasqanta ukhunchaspaqa, Diospaj llampʼu sonqowan, cheqa sonqowan ima, munayninta ruway may sumaj kasqanta yachakunchej.
Uj sonqollawan Diosman cheqa sonqo kana
10 Diospa profetanqa, machu profeta chʼaukiyashasqanta reparakunanpajqa, tapurikunan karqa: “Jehová mosoj kamachiyta qowayta munaspaqa, ¿imaraykú uj angelta waj runawan parlananpaj kachanman karqa?”, nispa. Chantapis, Bibliaqa, mana ninchu chay profeta Jehovamanta sutʼinchananta mañakusqantaqa. Manaqa ‘machu profetaj wasinman tʼantata mikhoj, yakuta ujyaj risqanta’, nin. Jehovataj chaymanta phiñakorqa. Diospa profetan, machu profetaj wasinmanta, Judaman ripushajtintaj ñanpi uj león wañurparicherqa. ¡May llakiy chay profeta jinata wañusqanqa!, ¿icharí? (1 Rey. 13:19-25.)
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w10-S 1/7 pág. 29 párr. 5
Jehovaqa runaj sonqonpi allin kajtapuni qhawan
1 Reyes 14:13 versiculoqa sutʼita reparachiwanchej imayna Dioschus Jehová kasqanta, imatachus runaj sonqonpi qhawasqantapis. Kay versiculoqa nin, Jehovaqa Abiaspi ‘allin kajta tarisqanta’. Jehovaqa Abiaspa sonqonta sumajta qhawaykorqa, allin kajtataj tarerqa. Abiasqa familianmanta nisqa aswan allin wawa karqa. Uj yachayniyoj runa nin jina, “rumi montonpi uj valorniyoj perla jina karqa”. Jehovaqa Abiasta jatunpaj qhawarqa wasanchaj familiayoj kajtinpis. Chayrayku paymanta khuyakuspa allinta pʼampanankuta nerqa.
26 DE SEPTIEMBRE– 2 DE OCTUBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 15, 16
“¿Asá jinachu mana manchachikuspa Jehovata yupaychanchej?”
“Tukuy ruwasqasniykichejmanta tʼinkachisqa kankichej”
Israelwan, Judawan iskayman tʼaqakusqankumanta 20 watasña pasarqa. Judapi kajkunataj llulla yupaychaywan qʼalata chajrukorqanku. Asá reyman tukushajtin, 977 watapi Jesús niraj jamushajtin, kamachina wasipipis Canaanmanta llulla diosesninkuta yupaychaj kanku. Chaywanpis Biblia nin jina, Asajpa “ruwasqasnenqa allintaj, cheqantaj Señornin Tata Diospa qhawaynimpi karqa. Waj dioskunaj altaresninkuta chinkacherqa, jinataj loma patapi yupaychana wasista. Rumismanta lantisninkutapis pʼakirarqa, jinallataj Asera lanti kʼullusninkutapis” (2 Cró. 14:2, 3). Chantapis, “phisu warmi jina khuchichakoj tukuy qharista” Judamanta wijchʼorqa. Paykunaqa diosesninkuta yupaychanankupaj qharipura khuchichakoj kanku. Asaqa, mana llulla religionllatachu chinkacherqa, manaqa “tukuy Judá aylluta ñawpa tatasninkoj Señorninku Tata Diosman chimpanankuta kamacherqa, jinataj leyesninta, kamachisqasnintapis juntʼanankuta” (1 Rey. 15:12, 13; 2 Cró. 14:4).
Jehová Diosta tukuy sonqo sirvina
7 ¿Imaynatá yachasunman Jehovata tukuy sonqochus manachus yupaychashasqanchejta? Tapurikuna: “Ima llakiy kajtinpis, ¿Jehovata kasukunichu? Congregación llimphu kananpaj, ¿yanapakuyta munanichu?”, nispa. Asaqa mana manchachikojchá karqa, jatun maman Maacata manaña reina nisqa kananta saqenanpaj. Wakin kutisqa, noqanchejpis Asá jina mana manchachikoj kananchej tiyan. Tʼukurina, juchallikoj familiarninchej chayri amigonchej, mana pesachikusqanrayku congregacionmanta qharqochikojtin, ¿imatá ruwasun? ¿Paykunawan niña masichakunapaj kallpachakusunchu? ¿Imata ruwanapajtaj sonqonchej tanqawasun?
it-1-S pág. 222 párr. 5
Asá
A pesar de la insensatez y la falta de discernimiento espiritual que manifestó en algunas ocasiones, sus buenas cualidades y el no haber apostatado sin duda pesaron más que sus errores, y se le considera uno de los reyes fieles de la línea de Judá. (2Cr 15:17.) Los cuarenta y un años de su reinado coincidieron total o parcialmente con los reinados de ocho reyes de Israel: Jeroboán, Nadab, Baasá, Elah, Zimrí, Omrí, Tibní (que gobernó sobre una parte de Israel en oposición a Omrí) y Acab. (1Re 15:9, 25, 33; 16:8, 15, 16, 21, 23, 29.) Al morir Asá, su hijo Jehosafat le sucedió en el trono. (1Re 15:24.)
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w98-S 15/9 pág. 21 párr. 8
¿Dios kanpunichu?
Ñaupajtaqa leerina Jericó llajtata watejmanta sayarichejkuna ima castigotachus japʼinanku karqa chay profeciata, chantá imaynatachus chay juntʼakusqanpi tʼukurina. Josué 6:26 nin: “Chaypacha Josueqa kay juramentota ruwarqa: ‘Pichus Jericó llajtata watejmanta sayarichejqa Jehová Diospa ñaupaqenpi maldecisqa kachun. Cimientosninta churajtenqa kuraj wawan wañuchun, punkusta churajtintaj sullkʼa wawan wañuchun’”, nispa. Chay profeciaqa 500 watasninman juntʼakorqa. 1 Reyes 16:34 nin: “Achabpa tiemponpi, betelita Hielqa Jericó llajtata watejmanta sayaricherqa. Jericó llajtapaj cimientosta churasqanrayku kuraj wawan Abiram wañuporqa, punkusta churajtintaj sullkʼa wawan Segubñataj wañuporqa. Chaytaj ajina karqa Jehová Dios Nunpa wawan Josuenejta parlasqanman jina”, nispa. Diosqa kanpuni, chayrayku chay profeciasta qhelqacherqa, juntʼacherqataj.
3-9 DE OCTUBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 17, 18
“¿Maykʼajkamataj iskay yuyayllapuni kankichejri?”
Creeyninchejta rikuchina allintataj ajllana
6 Israelitasqa Sumaj Jallpʼapiña tiyakushaspa, Jehovatachus chayri waj dioskunatachus yupaychayta ajllananku karqa (Josué 24:15 leey). Ichapis chayqa ajllayta atinapaj jinalla kanman karqa. Jinapis chay ajllasqankoqa kausayman chayri wañuyman apanman karqa. Juecespa tiemponpi kausakoj israelitasqa, mana allintachu ajllarqanku. Paykunaqa Jehovata yupaychayta saqerqanku, llulla diosestataj yupaychayta qallarerqanku (Jue. 2:3, 11-23). Profeta Eliaspa tiemponpipis, Diospa llajtanqa ajllanan karqa, Jehovatachus chayri qhasi dios Baaltachus sirviyta (1 Rey. 18:21). Ichapis yuyanki chayqa ajllayta atinankupaj jinalla kasqanta, imaraykuchus Jehovata sirviyqa may sumajpuni. Yachayniyoj runaqa qhasi diosta mana yupaychayta munanmanchu. Jinapis Diospa llajtanqa imatachus ruwananta mana ajllayta aterqachu. Bibliaqa nin, israelitas “iskay yuyayniyojllapuni” kasqankuta. Eliasqa paykunata yuyaycharqa, cheqa Dios Jehovata yupaychayta ajllanankuta.
Cheqa yupaychayta jarkʼarqa
15 Baalpa sacerdotesnintaj, Eliasta uyarispa, astawan “jatunmanta qhaparerqanku, imaynatachus paykuna yachasqankuman jina cuchilloswan, tʼojsina lanzaswan khuchurakuspa, yawarpurulla kanankukama”. Chaytataj qhasillata ruwarqanku, imaraykuchus “mana ima parlayllapis uyarikorqachu, nitaj pipis kutichej nitaj uyarejpis karqachu” (1 Rey. 18:28, 29). Arí, Baalqa mana karqachu, Satanaspa llulla cuentollan karqa, runasta Diosmanta karunchananpaj. Cheqamanta sutʼi rikukun ni pipis Jehová Dios jina kasqanta, llulla dioskunata yupaychajkunaqa, pʼenqaypi rikhurenqanku (Salmo 25:3; 115:4-8 leey).
Cheqa yupaychayta jarkʼarqa
18 Elías Diosmanta mañakuyta qallarishajtenqa, ichá ashkhas tapukusharqanku Jehová, Baal lanti jinallatajchus kasqanta chayri manachus. Mañakuyta tukojtintaj, tukuyninku pichus cheqa Dios kasqanta yacharqanku, Bibliataj nin: “Jinallapi Tata Diosmanta nina uraykʼamuspa, ujllata qʼolaykorqa chay ñakʼasqa torota, llantʼata, rumista, jallpʼata ima; larqʼapi yakutapis chʼakirpayacherqa”, nispa (1 Rey. 18:38). ¡Chaymá may sumajqa! Chayta israelitas rikuspa, ¿ima nerqankutaj?
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w08 1/7 pág. 16, recuadro
Wakichisqa, Diospi atienekuspataj suyarqa
¿Mashkha unaytataj chʼaki tiempo karqa?
Elías, kamachej Achabta nerqa pisimantawan chʼaki tiempo tukukunanta. Kaytataj nerqa, mana parananta nisqanmantapacha, “kinsa watanman[...]” (1 Reyes 18:1). Elías parananta nisqanmantataj pisi tiemponman, Jehová Diosninchejqa parachimorqa. Chayraykutaj wakinkunaqa ninku mana kinsa watatachu chʼaki tiempo kasqanta. Chaywanpis Jesús, Santiago ima sutʼita nerqanku “kinsa wata sojta killayojta” mana parasqanta (Lucas 4:25; Santiago 5:17). ¿Biblia iskayta parlan nisunmanchu?
Mana, ni imaynamanta. Yachakun jina Israel llajtapeqa sojta killasta mana paramojchu. Chʼaki tiempo unaytaña kasqanmantarajchá Eliasqa, Achabman willarqa mana paramunanta. Astawanpis sojta killaña karqa chʼaki tiempo qallarisqanmantaqa. Chayrayku Elías mana parananta nisqanmantapacha, paranqa ninankamaqa, ‘kinsa wataña’ juntʼakorqa, nisunmanchus tukuyninpeqa kinsa wata khuskanniyojtaña mana parasqanta. Carmelo Orqopi Israel llajta tantakushajtin, “kinsa wata sojta killayojta[ña]” mana pararqachu.
Tʼukuriy Elías kamachej Achabta mana paranqachu nisqanpi. Runasqa yuyaj kanku dios Baal “phuyuspi lloqʼasqa kasqanta”, chʼaki tiempo tukukojtintaj parata chayachimoj kasqanta ima. Chay chʼaki tiempo unayña kajtintaj, runasqa tapurikorqankuchá: “¿Maypitaj Baal kashan, maykʼajtaj parachimonqari?” nispa. Elías mana paranqachu nitaj chhullallapis kanqachu, noqa ninaykama nisqanqa, Baalta yupaychajkunapaj may llakiychá karqa (1 Reyes 17:1).
10-16 DE OCTUBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 19, 20
“Jehová yanapawasunpuni”
Llakisqa kashaspa Jehová Diospi atienekuna
5 (1 Reyes 19:1-4 leey). Reina Jezabel Eliasta wañuchinanta nejtin, Eliasqa mayta mancharikorqa. Chayrayku payqa Beerseba llajtaman ayqekorqa. Manchay phutisqa kasqanraykutaj wañuyllataña munarqa. ¿Imarayku ajinata yuyarqa? Imaraykuchus “Eliasqa noqanchej jina” pantaj runalla karqa (Sant. 5:17). Ichapis payqa problemasninrayku, saykʼusqa kasqanrayku ima, sinchʼi llakisqa kasharqa. Eliasqa tukuy imata ruwarqa israelitas Jehová Diosta yupaychanankupaj. Israelitastaj mana kasukorqankuchu. Chayrayku Eliasqa imastachus ruwasqan qhasillapaj kasqanta yuyarqa, piensarqataj payllaña Jehová Diosta yupaychashasqanta (1 Rey. 18:3, 4, 13; 19:10, 14). Eliaspa nisqan mayta tʼukuchiwajtinchejpis, Jehová Diosqa paypa llakiyninta sumajta entienderqa.
Diosqa Eliasta sonqocharqa
13 ¿Imaynataj Jehová kasharqa munasqa profetan chʼin pampapi sachʼa uramanta wañuyta mañakushajtin? Jehovaqa, Elías sachʼa urapi puñurparejtinkama, uj angelta kacharqa, chay angeltaj chimpaykuspa nerqa: “Jatarikuspa mikhuy”, nispa. Eliastaj, ángel nisqanman jina ruwarqa, imaraykuchus chay angelqa kʼachamanta qʼoñi tʼantata, yakuta ima jaywarqa. Biblia nin: “[Eliasqa,] mikhuspa, ujyaspataj watejmanta puñuykakapullarqataj”, nispa. Qhawanchej jinataj mana ninchu chay angelman graciasta qosqanta. ¿Sonqo pʼakisqa kasqanraykuchu ni imata parlanman karqa? Jina kajtin chayri manapis, ichá sutʼiyaytaña angelqa ujtawan rijchʼaricherqa “jatarikuspa mikhuy, imaraykuchus karuraj rinaykeqa”, nispa (1 Rey. 19:5-7).
Diosqa Eliasta sonqocharqa
21 Biblia nin jina, Jehovaqa mana chay wayrapichu, jallpʼa ikhakuypichu, nitaj ninapichu kasharqa. Eliasqa, Jehová mana Baal lanti jinachu kasqanta yacharqa, imaraykuchus Baalta yupaychajkunaqa chay lanti “phuyusmanta dios”, parata parachimoj kasqanta creej kanku. Jehovaqa, tukuy ruwasqasninmanta aswan atiyniyoj, payllamantataj tukuy ima atiypis jamun. Arí, ni janaj pachapis Payta wakiyta atinchu (1 Rey. 8:27). ¿Imaynatá kaykuna Eliasta yanaparqa? Payqa, manchachikuyninwan atipachikorqa. Paywan Tukuy Atiyniyoj Dios kashasqanta yachaspañataj, ¡manaña Achabta, Jezabelta ima manchachikunanchu karqa! (Salmo 118:6 leey.)
Diosqa Eliasta sonqocharqa
22 Nina pasasqantawan, tukuy imapis chʼinpacha karqa. Chayllapi Eliasqa, “uj kʼacha [parlayta] jina” uyarerqa, imachus llakichisqanmanta ujtawan willananpaj. Ichapis chay uyarisqan llakiyninta pisiyacherqa, imaraykuchus chay “kʼacha [parlaynejta] jina” Jehovaqa, Eliasta may sumajpaj qhawasqanta rikucherqa. ¿Imaynamantá? Israel llajtapi Baal yupaychayta chinkachinanpaj imatachus ruwananta willaspa. Chaytaj juntʼakunanpuni karqa, chayrayku Eliaspa ruwasqanqa mana qhasipajchu karqa. Chantapis Jehová payllawanpuni kasharqa, chayrayku waj ruwayta, imaynatachus juntʼananta ima nerqa (1 Rey. 19:12-17).
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w97-S 1/11 pág. 31 párr. 1
Eliseomanta sumajta yachakusunman
Kunan tiempopis ashkha Diospa kamachisnin Eliseo jinallataj tukuy imankuta saqespa Diosta sirvinku. Wakenqa ‘jallpʼasninkuta’ saqenku, nisunman tukuy imasninkuta saqenku karu lugarespi predicamunankupaj chayri Betelpi yanapakamunankupaj. Wakenqa karu llajtasman viajanku construccionpi yanapakunankupaj. Wakintaj ima trabajopipis yanapakunku, runas chay trabajota pisipaj qhawajtinkupis. Jehovaqa may valorniyojpaj qhawan kamachisninpa tukuy ima ruwasqankuta. Jehovaqa jatunpaj qhawan tukuy sonqo paypaj trabajajkunata, bendecinqataj payta sirvinankurayku tukuy imankuta saqesqankumanta (Marcos 10:29, 30).
17-23 DE OCTUBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 1 REYES 21, 22
“Imaynatachus Jehová kamachisqanmanta yachakuna”
it-2-S pág. 51 párr. 2
Jehová de los ejércitos
Cuando Josué vio a un visitante angélico cerca de Jericó y le preguntó si estaba del lado de Israel o del enemigo, la respuesta fue: “No, sino que yo... como príncipe del ejército de Jehová he venido ahora”. (Jos 5:13-15.) El profeta Micaya les dijo a los reyes Acab y Jehosafat: “Ciertamente veo a Jehová sentado sobre su trono, y a todo el ejército de los cielos de pie junto a él, a su derecha y a su izquierda”, refiriéndose con claridad a los hijos celestiales de Jehová. (1Re 22:19-21.) El uso del plural en la expresión “Jehová de los ejércitos” es apropiado, puesto que a las fuerzas angélicas no solo se las representa divididas en querubines, serafines y ángeles (Isa 6:2, 3; Gé 3:24; Rev 5:11), sino también formando grupos organizados, de manera que Jesucristo pudo decir que a su llamada acudirían “más de doce legiones de ángeles”. (Mt 26:53.) En la súplica que Ezequías dirigió a Jehová por ayuda, le llamó “Jehová de los ejércitos, el Dios de Israel, sentado sobre los querubines”, lo que debía ser una alusión al arca del pacto y a las figuras de querubines que había sobre la cubierta, y que simbolizaban el trono celestial de Jehová. (Isa 37:16; compárese con 1Sa 4:4; 2Sa 6:2.) Se tranquilizó al temeroso siervo de Eliseo con una visión milagrosa en la que vio las montañas que rodeaban la ciudad sitiada, donde residía el profeta, ‘llenas de caballos y carros de guerra de fuego’, parte de las huestes angélicas de Jehová. (2Re 6:15-17.)
“Cristoqa qharej uman”
9 Kʼumuykukoj sonqo. Jehovaqa tukuymanta aswan yachayniyoj kaspapis, kamachisninpa nisqankuta uyarin (Gén. 18:23, 24, 32). Chantapis payqa, imatapis ruwananpaj kamachiyninpi kajkunata tapuriyta yachan (1 Rey. 22:19-22). Jehová Diosninchejqa ni imapi pantanchu. Jinapis mana suyanchu noqanchejpis mana pantananchejta. Astawanpis payqa kausayninchejpi allin rinawanchejpaj yanapawanchej (Sal. 113:6, 7). Bibliaqa Jehová ‘yanapawajninchej’ kasqanta nin (Sal. 27:9; Heb. 13:6). Rey Davidpis nillarqataj, Jehová kʼumuykukoj sonqowan yanapasqanraykulla tukuy imata ruwasqanta (2 Sam. 22:36).
it-2-S pág. 368 párr. 7
Llullakuy
Jehová Diosqa saqen llulla imasta uyariyta munaj runas “llulla yachachiywan chʼaukiyasqa kanankuta” “llulla kajta creenankupaj”, manataj Jesucristomanta sumaj willaykunatachu (2Te 2:9-12). Chayta entiendenapaj parlarisunman rey Achabmanta. Paymanqa llulla profetas nerqanku Galaadmanta Ramotpa contranpi maqanakuspa atipananta. Jehová Diospa profetan Micayatajrí nerqa maqanakupi wañunanta. Jehová Diosqa Micayaman mosqoypi jina rikucherqa, uj ángel Achabta engañananta llulla profetasninnejta. Chay profetasqa munasqankuman jina parlarqanku, Achabtaj paykunata uyarerqa. Achabqa maqanakupi mana allin rinanta yachashaspapis, llulla profetaswan chʼaukiyachikusqanrayku wañorqa (1Re 22:1-38; 2Cr 18).
Sumaj yachachiykunata maskʼana
¿Ima niyta munan tukuy sonqo arrepientekuy?
4 Tiemponmantaj Achabqa Jehovata maytapuni phiñacherqa. Chayrayku Jehovaqa Eliasta kacharqa Achabman, Jezabelman ima tukuynin familian wañuchisqa kananta willananpaj. Achabtaj profeta Eliaspa nisqanta uyarispa, maytapuni llakikorqa. Mana creenapaj jinataj, jatunchakoj runa kaspapis kʼumuykukorqa (1 Rey. 21:19-29).
5 Achabqa chay kutipi kʼumuykukuspapis, imastachus aswan qhepaman ruwasqanwan rikucherqa mana arrepientesqachu kashasqanta. Payqa mana kallpachakorqachu Israelpi Baalta yupaychayta chinkachinanpaj. Nitaj israelitasta yanaparqachu Jehovaman kutirikunankupaj. Waj sajra imastawantaj ruwarqa.
6 Aswan qhepamantaj Achabqa, Judamanta rey Jehosafatta nerqa payman ujchaykukuspa, siriospa contranpi maqanakoj rinanta. Jehosafatqa kʼacha rey karqa, Jehovapipunitaj atienekorqa. Chayrayku Achabta nerqa, niraj maqanakoj rishaspa Jehovaj ujnin profetantaraj tapurinankuta. Achabqa mana munarqachu, nerqataj: “Kanraj uj runa, paynejta Jehová Diosta tapurisunman. Pero paytaqa chejnikuni. Payqa ni jaykʼaj ninchu allin rinawantaqa, mana allin rinallawantapuni niwan. Chay profetaqa Imlaj wawan Micaya”, nispa. Jinapis profeta Micayata tapukorqankupuni. Micayataj Achabman nerqa chay maqanakupi wañuchisqa kananta. Achabqa pesachikunanmanta, Jehovamantataj perdonta mañakunanmantaqa, Micayata carcelman wisqʼaykucherqa (1 Rey. 22:7-9, 23, 27). Jinapis, profetaj nisqanqa juntʼakorqapuni. Achabqa sirioswan maqanakoj rispa wañorqapuni (1 Rey. 22:34-38).
24-30 DE OCTUBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 REYES 1, 2
“Eliasqa Eliseota sumajta yachacherqa”
¿Imaynatataj hermanosta wakichina?
15 Eliseoj kausaynenqa rikuchiwanchej unaytaña anciano jina llankʼajkunata jatunpaj qhawana kasqanta. Eliseowan, Eliaswanqa Jericó llajtapi wakin profetasta waturiytawan, Jordán mayuman rerqanku. Chaypitaj “Eliasqa poncho jina mantonta japʼispa maytʼuykorqa, chaywantaj yakuta wajtarqa, chay mayupi yakutaj iskayman tʼaqakorqa [...]. Jinataj paykunaqa mayuta chimparqanku chʼaki pampata”. Chantá Eliseoqa, Eliaswan rishaspa tukuy ima nisqanta sumajta uyarerqa, tukuy ima nisqanmantataj mayta yachakorqa. Eliseoqa ni jaykʼaj yuyarqachu may yachaysapa kasqanta. Jehová muyoj wayrapi waj ladoman Eliasta apasqantawan, Eliseoqa mayuman kuterqa. Eliaspa pʼachanwantaj yakusta wajtaspa, nerqa: “Maypitaj Eliaspa Señornin Tata Dios kashan?”, nispa. Chantá mayu yakoqa watejmanta iskayman tʼaqakorqa (2 Rey. 2:8-14).
¿Imaynatataj hermanosta wakichina?
16 Eliseo milagrota ruwasqanqa, Elías qhepa kaj milagrota ruwasqan jinallataj karqa. ¿Imatataj chaymanta yachakusunman? Eliseoqa mana yuyarqachu atiyniyoj kasqanrayku imatapis uj jinamanta ruwanan kasqanta. Payqa, Elías jinallapuni ruwarqa. Ajinamanta yachachejnin Eliasta jatunpaj qhawasqanta rikucherqa. Chaytaj waj profetasta yanaparqa paypi atienekunankupaj (2 Rey. 2:15). Eliseoqa 60 watasta profeta jina llankʼarqa, Eliasmanta nisqataj astawan milagrosta ruwananpaj Jehová atiyta qorqa. ¿Imatataj kaymanta waynas yachakunkuman?
Sumaj yachachiykunata maskʼana
w05-S 1/8 pág. 9 párr. 1
Iskay kaj Reyes libromanta wakin allin yachachiykuna
2:11 ¿Ima ‘cielomantaj’ ‘Elías muyoj wayrapi oqharisqa karqa’? Eliasqa mana kay mundomantachu llojserqa, nitaj Dioswan angeleswan kashanku chay cielomanchu rerqa (Deuteronomio 4:19; Salmo 11:4; Mateo 6:9; 18:10). Eliasqa rikunchej chay cielollaman oqharisqa karqa, nisunman phuyus kashan, pʼisqos phawaykachanku chay cielollaman (Salmo 78:26; Mateo 6:26). Laurarishaj carretaqa ichapis Eliasta aparqa pʼisqos phawanku chay cielonejta kay jallpʼapi waj lugarman, chay lugarpitaj uj tiempota tiyakorqa. Chantá uj mashkha watasninman Eliasqa uj cartata Judamanta rey Jehoramman apacherqa (2 Crónicas 21:1, 12-15).
31 DE OCTUBRE–6 DE NOVIEMBRE
BIBLIAMANTA SUMAJ YACHACHIYKUNA | 2 REYES 3, 4
“Wawaykita marqʼarikuy”
“Yachani kausarimunanta”
7 Bibliaqa nillawanchejtaj profeta Eliseopis uj runata kausarichisqanta. Chayqa karqa Sunem llajtapi. Chay llajtapeqa uj warmi tiyakorqa. Chay warmejtaqa, mana wawasnin karqachu, qosanpis machituña karqa. Jehová Diostaj chay warmita uj wawawan bendicerqa, Eliseowan kʼacha kasqanrayku. Jinapis watasninmanqa chay warmej wawan wañuporqa. Chay warmitaj maytapuni llakikorqa wawan wañupusqanmanta. Manchaytapuni phutikusqanraykutaj, chay warmeqa 30 kilometrosta rerqa Carmelo orqokama, Eliseota taripaj. Eliseotaj kamachin Guehazita ñaupaykucherqa Sunem llajtaman, chay lloqallituta kausarichimunanpaj. Guehazij qhepantataj Eliseowan chay warmiwan kachaykukorqanku. Jinapis Guehaziqa mana chay lloqallituta kausarichiyta aterqachu (2 Rey. 4:8-31).
“Yachani kausarimunanta”
8 Eliseotaj chayaytawan, lloqallitu kasharqa chay cuartoman yaykuspa, Diosmanta mañakorqa. Jehová Diostaj Eliseoj mañakusqanta uyarerqa, chay lloqallitutataj kausaricherqa. Chay warmitaj wawanta kausashajta rikuspa, mayta kusikuspa wawanta marqʼarikorqa. Jehová Diostaj chay wawata kausarichispa, wañusqasta kausarichinanpaj atiyniyoj kasqanta rikucherqa (2 Reyes 4:32-37 leey). Ichapis chay kutipi chay warmeqa, Anaj mañakusqanta yuyarikorqa. Anaqa jinata nerqa: “Diosmin kawsaytaqa qhechun, payllataj kawsayta qon”, nispa (1 Sam. 2:6). Anaqa chayta nerqa Jehová Dios, uj wawawan bedecisqanrayku. Chay wawantaj Samuel sutikorqa.
Sumaj yachachiykunata maskʼana
it-2-S pág. 728 párr. 3
Profeta
‘Profetaspa wawasnin’. Gesenius’ Hebrew Grammar (Oxford, 1952, pág. 418) nisqa libro nisqanman jina, hebreo parlaypi ben palabraqa niyta munan ‘wawan’, benéh palabrataj niyta munan ‘wawasnin’. Chay iskaynin palabrasqa ichapis niyta munanman “uj grupomanta chayri uj ayllumanta kasqanta”. Nehemías 3:8 versiculowan kikinchariy, chaypi nin Hananiasqa “perfumesta ruwaj” runa kasqanta, hebreo parlaypeqa nin “perfumesta ruwajkunaj wawan” kasqanta. Chayrayku ‘profetaspa wawasnin’ nispaqa ichapis parlashan profetasta yachachinapaj uj escuelamanta jina, chayri uj grupo profetasmanta. Chay jina grupostaj karqa Betelpi, Jericopi, Guilgalpiwan (2Re 2:3, 5; 4:38; 1 Samuel 10:5, 10, kikinchay). Samuelqa Ramá llajtapi uj grupomanta encargado karqa (1Sa 19:19, 20). Ichá Eliseopis uj grupomanta encargadollataj karqa (2Re 4:38; 6:1-3; 1 Reyes 18:13, kikinchay). Biblia nisqanman jina ‘profetaspa wawasnenqa’ uj lugarpi tiyakoj kanku, mañakusqanku herramientaswantaj llankʼaj kanku. Paykunaqa kapusqan imasllawan kausakoj kanku. Khuska tiyakoj kanku, uj mankallamanta mikhoj kanku. Chantapis wakinta kachaj kanku profeta jina ruwanasninta ruwamunanpaj (1Re 20:35-42; 2Re 4:1, 2, 39; 6:1-7; 9:1, 2).