UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET Watchtower
Watchtower
UK'OLB'AL WUJ PA INTERNET
Quiché
'
  • '
  • ä
  • Ä
  • BIBLIA
  • E WUJ
  • E RIQB'AL IB'
  • nwt Mateo 1:1-28:20
  • Mateo

K'o ta video che wajun kʼutunem ri'.

Chakuyu' qamak, ri video ktziji' taj.

  • Mateo
  • Ri Biblia. Traducción del Nuevo Mundo
Ri Biblia. Traducción del Nuevo Mundo
Mateo

RI UTZ TAQ NOTICIAS XUTZʼIBʼAJ MATEO

1 Are waʼ ri wuj kchʼaw chrij ri ukʼaslemal* ri Jesucristo,* ralkʼwal ri David, ralkʼwal ri Abrahán.

 2 Ri ukʼojol ri Abrahán are ri Isaac;

ri ukʼojol ri Isaac are ri Jacob;

ri ukʼojol ri Jacob are ri Judá y e kʼo chi nikʼaj ralkʼwaʼl;

 3 ri e ukʼojol ri Judá are ri Pérez y ri Zérah (ri kinan are ri Tamar);

ri ukʼojol ri Pérez are ri Hezrón;

ri ukʼojol ri Hezrón are ri Ram;

 4 ri ukʼojol ri Ram are ri Aminadab;

ri ukʼojol ri Aminadab are ri Nahsón;

ri ukʼojol ri Nahsón are ri Salmón;

 5 ri ukʼojol ri Salmón are ri Boaz (ri unan are ri Rahab);

ri ukʼojol ri Boaz are ri Obed (ri unan are ri Rut);

ri ukʼojol ri Obed are ri Jesé;

 6 ri ukʼojol ri Jesé are ri rey David.

Ri ukʼojol ri David are ri Salomón (ri unan are ri rixoqil kan ri Urías);

 7 ri ukʼojol ri Salomón are ri Rehoboam;

ri ukʼojol ri Rehoboam are ri Abías;

ri ukʼojol ri Abías are ri Asá;

 8 ri ukʼojol ri Asá are ri Jehosafat;

ri ukʼojol ri Jehosafat are ri Jehoram;

ri ukʼojol ri Jehoram are ri Uzías;

 9 ri ukʼojol ri Uzías are ri Jotán;

ri ukʼojol ri Jotán are ri Acaz;

ri ukʼojol ri Acaz are ri Ezequías;

10 ri ukʼojol ri Ezequías are ri Manasés;

ri ukʼojol ri Manasés are ri Amón;

ri ukʼojol ri Amón are ri Josías;

11 ri ukʼojol ri Josías, pa ri tiempo are chiʼ xekʼam bʼi ri judíos pa Babilonia, are ri Jeconías y e kʼo chi nikʼaj ralkʼwal.

12 Are taq e kʼamom chi bʼi pa Babilonia, ri ukʼojol ri Jeconías are ri Sealtiel;

ri ukʼojol ri Sealtiel are ri Zorobabel;

13 ri ukʼojol ri Zorobabel are ri Abiud;

ri ukʼojol ri Abiud are ri Eliaquim;

ri ukʼojol ri Eliaquim are ri Azor;

14 ri ukʼojol ri Azor are ri Sadoc;

ri ukʼojol ri Sadoc are ri Aquim;

ri ukʼojol ri Aquim are ri Eliud;

15 ri ukʼojol ri Eliud are ri Eleazar;

ri ukʼojol ri Eleazar are ri Mattán;

ri ukʼojol ri Mattán are ri Jacob;

16 ri ukʼojol ri Jacob are ri José, ri rachajil ri María, ri unan ri Jesús, ri kbʼix Cristo che.

17 Rumal riʼ, xekʼojiʼ 14 generaciones* kumaj lo* pa taq uqʼij ri Abrahán kʼa pa taq uqʼij ri David, xekʼojiʼ 14 generaciones kumaj lo pa taq uqʼij ri David kʼa pa taq ri qʼij are taq chiʼ xekʼam bʼi ri judíos pa Babilonia, y xekʼojiʼ 14 generaciones kumaj lo pa taq ri qʼij are taq chiʼ xekʼam bʼi ri judíos pa Babilonia kʼa pa taq uqʼij ri Cristo.

18 Are waʼ ri xbʼantajik rech xkʼojiʼ ri Jesucristo. Ri María, ri unan, uyaʼom chi utzij che ri José rech kkʼuliʼ rukʼ, pero are chiʼ majaʼ kekʼuliʼk xkanaj yawabʼ winaq rumal espíritu santo.* 19 Ri José, ri rachajil ri María, are jun utzalaj achi y kraj taj kresaj ukʼixbʼal ri María chkiwach konojel ri winaq. Xuchomaj kujach kanoq, pero kresaj ta utzijol. 20 Are taq chiʼ jeriʼ uchomam chik, ¡chiwilampeʼ!,* xukʼut ribʼ ri u ángel ri Jehová* chuwach pa jun achikʼ y xbʼix che: «José, ralkʼwal ri David, kaxiʼj ta awibʼ kakʼam ri María che awixoqil, rumal che xkanaj yawabʼ winaq rumal espíritu santo. 21 Ri areʼ kkʼojiʼ na jun ral, y rajawaxik kakoj Jesús* che ri ubʼiʼ rumal che ri areʼ kresaj na ri utinamit pa ri makaj». 22 Xkʼulmataj ronojel wariʼ rech xbʼantaj ri ubʼim kan ri Jehová rumal ri u profeta, ri kubʼij: 23 «¡Chiwilampeʼ! Ri qʼapoj ali* kkanaj na yawabʼ winaq y kkʼojiʼ na jun ral, Emmanuel kkoj na che ri ubʼiʼ», kraj kubʼij «ri Dios kʼo qukʼ».

24 Are chi’ ri José xkʼastajik, xubʼan ri xtaq wi rumal ri u ángel ri Jehová y xkʼuliʼ rukʼ ri María. 25 Pero xuchap ta na,* xreyeʼj na kʼa xkʼojiʼ ri alaj akʼal y Jesús xukoj che ubʼiʼ.

2 Are chiʼ qʼaxinaq chi ri tiempo che xalax ri Jesús pa Belén re Judea, pa taq uqʼij ri rey Herodes,* xepe jujun taq astrólogos* pa Jerusalén ri keʼel pa ri Relebʼal qʼij. 2 Y kkitaʼ wariʼ: «¿Jawiʼ kʼo wi ri ki rey ri judíos, ri xalaxik? Xa xqil ri uchʼumil are chiʼ oj kʼo pa ri Relebʼal qʼij y oj petinaq che uyaʼik uqʼij».* 3 Are chiʼ ri rey Herodes xuta wariʼ xsach ukʼuʼx, je ri e winaq re Jerusalén. 4 Ri rey xeʼumulij konojel ri e kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri escribas re ri tinamit y xutaʼ chke jawiʼ rajawaxik kalax wi na ri Cristo.* 5 Ri e areʼ xkibʼij che: «Pa Belén re Judea, rumal che are waʼ ri tzʼibʼatal kan rumal ri profeta: 6 ‹Y at Belén re ri ulew re Judá, at jun tinamit taj che nim ta abʼanik chkixoʼl ri qʼatal taq tzij re Judá, rumal che awukʼ at kel wi na jun qʼatal tzij ri kukʼam ubʼe ri nutinamit Israel›».

7 Tekʼuriʼ ri Herodes chawal* xutaq kisikʼixik ri astrólogos y xutzukuj ri xubʼano rech kretaʼmaj jas* qas tiempo xqʼalajin ri chʼumil. 8 Tekʼuriʼ xeʼutaq bʼi pa Belén y xubʼij bʼi chke: «Jix, y chitzukuj ri akʼal pa ronojel lugar. Are chiʼ kiriqo, chixtzalij lo che ubʼixik chwe rech in xuqujeʼ kinbʼe che uyaʼik uqʼij». 9 Are chiʼ kitom chi ri xbʼix chke rumal ri rey, xebʼek. Ri chʼumil ri xkilo are chiʼ e kʼo pa ri Relebʼal qʼij nabʼejnaq bʼi chkiwach, y xtakʼiʼk are chiʼ xopan puwiʼ ri lugar jawiʼ kʼo wi ri akʼal. 10 Are taq xkil ri chʼumil, sibʼalaj xekikotik. 11 Xeʼok pa ri ja, xkil ri akʼal kʼo rukʼ ri María ri unan, xexukiʼ chuwach y xkiya uqʼij.* Xkijaq ri kikʼolbʼal* y xkisipaj oro, olíbano y mirra che. 12 Pero xbʼix chke pa jun achikʼ rumal ri Dios che ketzalij ta chi rukʼ ri Herodes, rumal laʼ xebʼe pa ri kitinamit pa jun chi bʼe.

13 Are chiʼ e bʼenaq chik, ri u ángel ri Jehová* xukʼut ribʼ chuwach ri José pa jun achikʼ y xubʼij che: «Chatwalijoq, chakʼamaʼ bʼi ri akʼal y ri unan y chatanimaj bʼik, jat pa Egipto, y chatkʼol na chilaʼ kʼa are chiʼ kinbʼij chawe chi kattzalij loq, rumal chi ri Herodes kutzukuj na ri akʼal rech kukamisaj». 14 Rumal riʼ, ri José xwalij chaqʼabʼ, xukʼam bʼi ri akʼal y ri unan pa Egipto, 15 xkʼojiʼ na chilaʼ kʼa are chiʼ xkam ri Herodes. Jeriʼ xbʼantaj ri ubʼim ri Jehová rumal ri u profeta, ri kubʼij: «Xinsikʼij ri nukʼojol rech kel lo pa Egipto».

16 Sibʼalaj kʼu xtakʼiʼ royowal ri Herodes are chiʼ xrilo che xetzʼabʼex uwach kumal ri astrólogos. Y, rumal che xchoman chrij ri tiempo ri kibʼim chi kanoq, xtaqan che kikamisaxik e juntir ri akʼalabʼ ri kʼa majaʼ kebʼ kijunabʼ ri e kʼo pa Belén y pa taq ri tinamit e kʼo chunaqaj. 17 Jeriʼ xbʼantaj ri bʼim kan rumal ri profeta Jeremías: 18 «Pa Ramá xtataj jun raqoj chiʼaj, oqʼej y nimalaj bʼis. Are ri Raquel kroqʼej kiwach ri e ral; kraj taj kkubʼsax ukʼuʼx, rumal che e kʼo ta chi rukʼ».

19 Are chiʼ xkam ri Herodes, pa Egipto kʼo wi ri José. Ri u ángel ri Jehová xukʼut ribʼ chuwach pa jun achikʼ, 20 xubʼij che: «Chatwalijoq, chakʼamaʼ bʼi ri akʼal y ri unan, y jix pa ri tinamit Israel, rumal che e kaminaq chi ri winaq ri xkaj xkikamisaj ri akʼal». 21 Rumal riʼ xwalijik, xukʼam bʼi ri akʼal y ri unan, y xetzalij pa Israel. 22 Pero xuxiʼj ribʼ xbʼe pa Judea are chiʼ xuto che are ri Arquelao tajin kuqʼat chi kan tzij pa ukʼexwach ri Herodes, ri utat. Xaq uwiʼ chik, xyaʼ taqanik che rumal ri Dios pa jun rachikʼ, rumal riʼ xbʼe pa Galilea. 23 Y xkanaj kan pa jun tinamit chi kbʼix Nazaret che. Jeriʼ xbʼantaj ri bʼim kan kumal ri profetas: «Kbʼix na aj Nazaret* che».

3 Pa taq riʼ ri qʼij, ri Juan Bautista xumaj* ubʼanik predicar pa ri desierto re Judea. 2 Kubʼij: «Chibʼanaʼ arrepentir* iwibʼ che ri imak, rumal che ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* naqaj chi kʼo wi». 3 Are waʼ ri xbʼix kan chrij rumal ri profeta Isaías: «Jun winaq kuraq uchiʼ pa ri desierto, kubʼij: ‹¡Chibʼanaʼ ubʼanik ri ubʼe ri Jehová!* Chisukʼubʼaʼ ri e ubʼe›». 4 Ri ratzʼyaq ri Juan ukojom bʼik are rismal camello y tzʼuʼum ri ximibʼal uxeʼ upam. Sakʼ* y raxkabʼ re pa taq juyubʼ kutijo. 5 Y ri e winaq re Jerusalén, re Judea y ri e k’o pa taq ri ulew chunaqaj ri Jordán kebʼe che rilik. 6 Ri areʼ kubʼan ki bautismo* ri e winaq pa ri ja’ Jordán y ri e are’ kkibʼij ri kimak chkiwach e juntir.

7 Are chiʼ ri Juan xrilo e petinaq kʼi fariseos y saduceos pa ri lugar jawiʼ kbʼan wi ri bautismo, xubʼij waʼ chke: «Ix junam kukʼ kal taq kumatz, ¿jachin xbʼin chiwe che kixanimaj chuwach ri royowal ri Dios ri kpe na? 8 Nabʼe chikʼutuʼ rukʼ ri kibʼano* che ibʼanom arrepentir iwibʼ che ri imak. 9 Michomaj wariʼ chbʼil iwibʼ ‹Ri qatat are ri Abrahán›. Kinbʼij kʼu chiwe, ri Dios kkowinik keresaj ralkʼwal ri Abrahán chke taq we abʼaj riʼ. 10 Ri ikaj k’o chi che ri uraʼbʼ* taq ri cheʼ. Rumal riʼ ronojel uwach cheʼ ri utz ta ri uwach kuyaʼo kket bʼik y kkʼaq bʼi pa ri qʼaqʼ. 11 Ri in kinbʼan i bautismo rukʼ jaʼ rumal che ibʼanom arrepentir iwibʼ che ri imak. Pero ri kpe na chwij in are más kʼo u poder chnuwach, y taqal ta chwe in kinwesaj ri uxajabʼ.* Ri areʼ kubʼan na i bautismo rukʼ espíritu santo y rukʼ qʼaqʼ. 12 Kʼo ri cheʼ re jopibʼal pa uqʼabʼ y kujosqʼij juntir ri kʼolbʼal jawiʼ kelesax wi ri pajo che ri triko. Kuyak bʼi ri triko y kukʼol pa ri kʼolbʼal re, pero kuporoj na ri pajo pa jun qʼaqʼ ri kchup ta wi».

13 Tekʼuriʼ ri Jesús xel bʼi pa Galilea xbʼe chuchiʼ ri Jordán rech kbʼan u bautismo rumal ri Juan. 14 Pero ri Juan kraj taj, xubʼij che: «In riʼ ri rajawaxik kabʼan nu bautismo, ¿jas kʼu che at katpe wukʼ?». 15 Ri Jesús xubʼij che: «Chayaʼ bʼe chwe xaq xiw che wajun mul, taqal kʼut chi jewaʼ kqabʼano rech qas utz kqabʼan che juntir ri kraj ri Dios». Rumal riʼ ri Juan kʼo ta chi xubʼij che. 16 Are taq bʼanom chi u bautismo ri Jesús, xel lo chuxeʼ ri jaʼ, tekʼuriʼ xjaqataj ri kaj y ri areʼ* xril ri u espíritu ri Dios junam rukʼ jun palomax xqaj lo puwiʼ ri Jesús. 17 Tekʼuriʼ xtataj jun chʼabʼal pa ri kaj ri xubʼij loq: «Are waʼ ri loqʼalaj Nukʼojol; ri areʼ kqaj chnuwach».*

4 Tekʼuriʼ xkʼam bʼi ri Jesús pa ri desierto rumal ri u espíritu ri Dios, y chilaʼ xbʼan tentar rumal ri Itzel. 2 Xpe unumik ri Jesús rumal che woʼqnaq ta pa 40 qʼij y pa 40 chaqʼabʼ. 3 Xqebʼ kʼu ri Itzel rukʼ che ubʼanik tentar y xubʼij che: «We qas at ukʼojol ri Dios chabʼij chke we abʼaj riʼ chi keʼux wa». 4 Pero ri Jesús xubʼij che: «Tzʼibʼatalik: ‹Xaq xiw ta rumal wa* kkʼasiʼ wi ri winaq, xaneʼ xuqujeʼ rumal juntir ri kubʼij ri Jehová›».*

5 Tekʼuriʼ ri Itzel xukʼam bʼi ri Jesús pa ri tastalik* tinamit, xukʼam bʼi kʼa puwiʼ ri templo.* 6 Xubʼij kʼu che: «We qas at ukʼojol ri Dios, chakʼaqaʼ bʼi awibʼ, rumal che tzʼibʼatalik: ‹Keʼutaq na lo ri u ángeles awukʼ rech katkitoʼo›, y ‹Katkukʼaj na bʼik rech kuriq ta kʼax ri awaqan chuwach nijun abʼaj›». 7 Ri Jesús xubʼij che: «Pero xuqujeʼ tzʼibʼatalik: ‹Mabʼan jun jastaq chuwach ri Jehová ri a Dios xa rumal che kawaj kawilo we katutoʼo›».

8 Tekʼuriʼ ri Itzel xukʼam bʼi puwiʼ jun takʼatikalaj juyubʼ y xeʼukʼut konojel ri qʼatbʼal tzij* y ri qʼinomal* re ri uwach ulew chuwach. 9 Y xubʼij che: «We katxukiʼ chnuwach y kinaqʼijilaj paneʼ xa jun mul, kinya juntir we jastaq riʼ chawe». 10 Xubʼij kʼu ri Jesús che: «¡Jat, Satanás! Tzʼibʼatal kʼut: ‹Chaqʼijilaj ri Jehová ri a Dios y xaq xiw ri areʼ chanimaj›».* 11 Xyaʼ kʼu kan ri Jesús rumal ri Itzel, tekʼuriʼ xepe jujun taq ángeles che rilixik.

12 Ri Jesús xbʼe pa Galilea are chiʼ xuto che xchap bʼi ri Juan. 13 Y are chiʼ elenaq chi bʼi pa Nazaret xkʼojiʼ pa Capernaúm, ri kʼo chunaqaj ri lago, pa taq ri e tinamit re Zabulón y Neftalí. 14 Xebʼan ronojel wariʼ rech xebʼantaj ri bʼim kan rumal ri profeta Isaías: 15 «¡Galilea ri e kʼo wi winaq re nikʼaj chi tinamit, ulew re Zabulón y re Neftalí, ri kʼo pa ri qajbʼal qʼij re ri Jordán, pa ri bʼe ri kopan chuchiʼ ri mar!* 16 Ri tinamit xkʼojiʼ na pa qʼequʼm xril jun nimalaj luz; xwalij jun luz pa kiwiʼ ri e winaq re jun ulew ri xkʼojiʼ na chuxeʼ ri uqʼequʼmal ri kamikal». 17 Xumaj lo pa ri tiempo riʼ, ri Jesús xumaj utzijoxik waʼ we tzij riʼ: «Chibʼanaʼ arrepentir iwibʼ che ri imak, rumal che naqaj chi kʼo wi ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj».*

18 Are taq chiʼ ri Jesús tajin kbʼin chuchiʼ ri lago re Galilea, xeril e kebʼ achijabʼ kachalal kibʼ ri tajin kkikʼaq ri kikʼat pa ri jaʼ, rumal che e chapal taq kar. Jun chke are ri Simón, ri kbʼix Pedro che, y ri jun chik are ri Andrés. 19 Xubʼij kʼu chke: «Chixteren chwij, kixintijoj kʼu na che kitzukuxik winaq junam rukʼ ri kibʼan che kitzukuxik kar». 20 Aninaq xkiya kan ri kikʼat y xeteriʼ bʼi chrij. 21 Are taq chiʼ bʼinaq chi apan jubʼiqʼ, xeril chi e kebʼ achijabʼ kachalal kibʼ: are ri Santiago y ri Juan, e ukʼojol ri Zebedeo. E kʼo rukʼ ri kitat pa ri alaj barco, tajin kekikʼojoj ri kikʼat. Xesikʼix bʼi rumal ri Jesús, 22 ri e areʼ aninaq xkiya kan ri alaj ki barco y ri kitat, xeteriʼ bʼi chrij.

23 Ri Jesús xbʼe pa ronojel Galilea che kitijoxik ri winaq pa taq ri ki sinagogas y che utzijoxik ri utz taq noticias* re ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios.* Xukunaj ronojel uwach yabʼil y qʼoxom chke ri winaq. 24 Juntir ri xubʼano xtataj kʼa pa Siria. Xekʼam lo juntir ri yawabʼibʼ chuwach, ri e kʼo pa nimaʼq taq qʼoxom, ri e okinaq demonios chke, ri kuya ataque chke* y ri kaminaq* ki cuerpo. Y ri areʼ xeʼukunaj. 25 Rumal laʼ e kʼiʼalaj winaq xeteriʼ chrij; ri keʼel pa Galilea, pa ri Decápolis,* pa Jerusalén, pa Judea y ri keʼel pa ri jun chi lado re ri Jordán.

5 Are chiʼ ri Jesús xeril e kʼiʼalaj winaq, xpaqiʼ aqʼan chuwach ri juyubʼ. Y, are chiʼ tʼuyul* chi chilaʼ xeqebʼ lo ri u discípulos rukʼ. 2 Ri areʼ xumaj tzijonem y xumajij kitijoxik. Xubʼij chke:

3 «Utz ke* ri kkilo che rajawaxik ri Dios chke,* rumal che kyaʼtaj na ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* chke.

4 »Utz ke ri kebʼisonik, rumal che kkubʼsax na kikʼuʼx.

5 »Utz ke ri e manxo, rumal che kyaʼtaj na ri uwach ulew chke.

6 »Utz ke ri kenumik y kchaqij kichiʼ che ubʼanik ri utz chuwach ri Dios, ri Dios kuya kʼu na ri kkirayij.

7 »Utz ke ri ketoqʼobʼisan wachaj, ktoqʼobʼisax kʼu na kiwach e areʼ.

8 »Utz ke ri chʼajchʼoj kanimaʼ, rumal che kkil na uwach ri Dios.

9 »Utz ke ri kkikoj kichuqʼabʼ rech kʼo jororibʼal, rumal che kbʼix na ralkʼwal ri Dios chke.

10 »Utz ke ri kbʼan kʼax chke rumal ubʼanik ri kubʼij ri Dios chi utz, rumal che kyaʼtaj na ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj chke.

11 »Utz iwe ix are chiʼ rumal wech in, kixyoqʼik,* kbʼan kʼax chiwe y kbʼix ronojel uwach bʼanoj tzij chiwij. 12 Je kʼaxkʼolil waʼ xbʼan chke ri profetas che xekʼojiʼ nabʼe chiwach. Rumal riʼ sibʼalaj chixkikotoq, nim ri tojbʼal iwe kuya na ri Dios.

13 »Ix riʼ ri ratzʼamil ri uwach ulew. Pero we tza ta chi ri atzʼam, ¿la ktzayir chi na jumul? Kʼo ta chi upatan riʼ, xaneʼ kkʼaq bʼik y kxaqʼaleʼx kan kumal ri winaq.

14 »Ix riʼ ri luz re ri uwach ulew. Kbʼan taj kchʼuq* jun tinamit ri kʼo lo puwiʼ jun juyubʼ. 15 Kʼo ta jun winaq kutzij jun candil* tekʼuriʼ kuchʼuq rukʼ jun chakach,* xaneʼ kuya chikaj pa jun kʼolbʼal re, jeriʼ ktunun* pa kiwiʼ e juntir ri e kʼo pa ja. 16 Xa junam rukʼ, chtunun ri i luz chkiwach ri winaq. Chkil ta bʼaʼ ri utz taq ichak, jeriʼ kkiya uqʼij ri Itat ri kʼo pa ri kaj.

17 »Michomaj che in petinaq che uchupik ri Ley* o ri xkitzʼibʼaj kan ri Profetas. In petinaq ta che uchupik uwach, xaneʼ che ubʼanik. 18 Qas kinbʼij chiwe. ¡Are nabʼe ksach uwach riʼ ri kaj y ri uwach ulew chuwach ri letra más nitzʼ o jun alaj juchʼ re ri Ley, we bʼantajinaq ta juntir! 19 Rumal riʼ apachin ri kunimaj ta jun chke ri alaj taq taqanik kʼo chupam y kukʼut chkiwach nikʼaj chik rech je kkibʼano, kok ta pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj. Pero ri winaq ri kunimaj ri Ley y kukʼut chkiwach e nikʼaj chik rech je kkibʼano kok pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj. 20 Qas kinbʼij chiwe, xaq xiw kixok pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj we kikʼutu chi más kixniman* chkiwach ri escribas y ri fariseos.

21 »Itom chik ri xbʼix chke ri iwatiʼt imam: ‹Matkamisanik, y apachin ri kkamisanik kqʼat na tzij puwiʼ pa ri qʼatbʼal tzij›. 22 Pero in kinbʼij chiwe chi ri xaq are kubʼan na royowal che ri rachalal kqʼat na tzij puwiʼ pa ri qʼatbʼal tzij.* Y apachin ri kuyoqʼ ri rachalal rukʼ itzelal rajawaxik kqʼat na tzij pa uwiʼ pa ri Nimalaj Qʼatbʼal tzij. Pero apachin ri kubʼij che ri rachalal ‹¡Kʼo ta apatan chwe!›, xa tajin kukʼaq bʼi ribʼ pa ri qʼaqʼ re ri Gehena.*

23 »Rumal laʼ we are chiʼ at bʼenaq che uyaʼik ri a ofrenda puwiʼ ri altar y chilaʼ knaʼtaj chawe chi ri awachalal petinaq royowal chawe, 24 chayaʼ na kan ri a ofrenda chilaʼ chuwach ri altar y jat. Nabʼe chatutzir rukʼ ri awachalal tekʼuriʼ chattzalij che uyaʼik ri a ofrenda.

25 »We jun akʼulel katukʼam bʼi pa ri qʼatbʼal tzij, aninaq chatutzir rukʼ are chiʼ kʼa ix bʼenaq pa ri bʼe. We katutzir ta rukʼ katujach na pa uqʼabʼ ri juez, tekʼuriʼ ri juez katuya bʼi pa uqʼabʼ ri chajinel re ri qʼatbʼal tzij rech kattzʼapix pa cárcel. 26 Qas kinbʼij chawe chi kʼateʼ katel lo chilaʼ are chiʼ atojom chi ri kʼisbʼal centavo.*

27 »Itom chik ri xbʼix kanoq: ‹Matmakun kukʼ achijabʼ ixoqibʼ›.* 28 Pero in kinbʼij chiwe chi apachin taneʼ ri xaq are kkaʼy che jun ixoq che urayixik uwach makunaq chi riʼ rukʼ pa ranimaʼ. 29 Rumal laʼ, we ri abʼaqʼwach kʼo pa awikiqʼabʼ tajin katutzaq pa makaj, chawesaj y naj chakʼaqaʼ wi bʼik. Más utz na we xa jubʼaʼ kel bʼi che ri a cuerpo chuwach we juntir kkʼaq bʼi pa ri Gehena. 30 Xaq junam rukʼ, we ri aqʼabʼ* tajin katutzaq pa makaj, chaqupij y naj chakʼaqaʼ wi bʼik. Más utz na we xa jubʼaʼ kel bʼi che ri a cuerpo chuwach we juntir keqaj pa ri Gehena.

31 »Xuqujeʼ bʼim kanoq: ‹Apachin ri kujach bʼi ri rixoqil rajawaxik kuya jun wuj che jawiʼ kubʼij wi chi kijachom chi kibʼ›. 32 Pero in kinbʼij chiwe che jun achi kbʼan taj kujach bʼi ri rixoqil we ri ixoq ubʼanom ta tzʼilalaj taq makaj,* we kujach bʼik kuya riʼ pa kʼax rech kmakun chi rukʼ jun achi, y ri kkʼuliʼ rukʼ ri ixoq jachom bʼik xuqujeʼ kqaj pa mak.

33 »Xuqujeʼ xito ri xbʼix chke ri iwatiʼt imam: ‹Mabʼan jurar we kabʼan ta ri kabʼij; chabʼanaʼ ri abʼim* che ri Jehová›.* 34 Pero in kinbʼij chiwe: kibʼan ta jurar. Mikoj ri kaj che ubʼanik jurar, rumal che are ri utem ri Dios; 35 mikoj ri uwach ulew, rumal che are ri yaʼbʼal raqan; mikoj ri tinamit Jerusalén, rumal che are ri utinamit ri nimalaj Rey. 36 Y makoj ri ajolom che ubʼanik jurar, rumal che katkowin taj kasaqirsaj o kaqʼeqarsaj nijun che ri awiʼ. 37 We kabʼij chi kabʼan jun jastaq, xaq xiw chabʼij ‹sí› y we kabʼij chi kabʼan taj, xaq xiw chabʼij ‹no›. We kʼo nikʼaj chi tzij kbʼix puwiʼ wariʼ, xa rukʼ ri Bʼanal kʼax* riʼ petinaq wi.

38 »Ix itom ri xbʼixik: ‹We jun winaq kubʼan kʼax che ri ubʼaqʼwach jun chik rajawaxik kbʼan kʼax che ri rech areʼ y we jun winaq kuwaqʼij ri uware jun chik rajawaxik kwaqʼix ri rech areʼ›. 39 Pero in kinbʼij chiwe: kixchʼojin ta rukʼ jun itzel winaq. Xaneʼ we jun winaq kupaqʼij jun qʼabʼ che ri apalaj re ri awikiqʼabʼ, chayaʼ chi ri juperaj che. 40 We kʼo jun winaq katukʼam bʼi pa qʼatbʼal tzij rech kumaj kan ri awatzʼyaq, xuqujeʼ chayaʼ bʼe che chi kukʼam kan ri kaqʼuʼuj. 41 We jun winaq kʼo taqanik pa uqʼabʼ katutaq bʼi che reqaxik jun eqaʼn rech katbʼin bʼi jun kilómetro* rukʼ, chatbʼin bʼi kebʼ kilómetros rukʼ. 42 Ri kʼo kutaʼ chawe, chayaʼ che. Mabʼan ko che ri awanimaʼ che ri kutaʼ uqajomal* chawe.

43 »Ix xito ri xbʼixik: ‹Chaloqʼoqʼej ri awajil atzʼaqat, itzel kʼu chawilaʼ ri akʼulel›. 44 Pero in kinbʼij chiwe, cheʼiloqʼoj* ri ikʼulel y chibʼanaʼ* orar pa kiwiʼ ri kkibʼan kʼax chiwe. 45 Jeriʼ kikʼutu chi ix ralkʼwal ri Itat ri kʼo pa ri kaj, ri areʼ kresaj lo ri qʼij pa kiwiʼ ri e bʼanal taq kʼax y ri e bʼanal taq utzilal, y kuqasaj ri jabʼ pa kiwiʼ ri e utz taq winaq* y ri e itzel taq winaq.* 46 ¿Jas ta kʼu lo ri tojbʼal kyaʼ chiwe we xaq xiw keʼiloqʼoj ri kixkiloqʼoj ix? ¿La je ta lo kkibʼan ri e molol taq impuestos? 47 We xaq xiw kukʼ ri e awachalal at utz wi, ¿la nim ubʼanik riʼ ri tajin kabʼano? ¿La ma ta je lo kkibʼan ri e winaq re nikʼaj chi tinamit? 48 Rumal riʼ, chibʼanaʼ tzʼaqat taq winaq junam rukʼ ri Itat kʼo pa ri kaj tzʼaqat.

6 »Chichajij iwibʼ, xaq bʼaʼ mibʼan ri utz taq jastaq chkiwach ri winaq rech kixkilo. Rumal che ri Itat ri kʼo pa ri kaj kʼo ta tojbʼal iwech kuyaʼo we xa jeriʼ kibʼano. 2 Mawesaj utzijol* are chiʼ kabʼan toqʼobʼ che jun winaq ri kʼo urajawaxik, junam rukʼ ri kkibʼan ri winaq kebʼ kipalaj* pa taq ri sinagogas y pa taq ri bʼe rech kyaʼ kiqʼij kumal ri e nikʼaj chik. Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri e areʼ yaʼom chi ri tojbʼal kech. 3 Xaneʼ are chiʼ katoʼ jun winaq kʼo urajawaxik, maretaʼmaj bʼaʼ ri amoxqʼabʼ* ri kubʼan ri awikiqʼabʼ.* 4 Jeriʼ kʼo ta ketaʼman ri kabʼan che kitoʼik ri winaq ri kʼo kirajawaxik. Pero ri Atat, ri kril ronojel ri kabʼano, kutoj na ukʼaxel chawe.

5 »Xuqujeʼ, are chiʼ kibʼan orar, mibʼan iwe ri kkibʼan ri winaq kebʼ kipalaj. Utz kkilo ketakʼiʼ che ubʼanik oración pa taq ri sinagogas y pa taq ri esquinas re ri nimaʼq taq bʼe rech keʼil kumal ri e nikʼaj chik. Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri e areʼ yaʼom chi ri tojbʼal kech. 6 Pero are chiʼ kabʼan orar at, chatok pa ri a cuarto y are taq chiʼ atzʼapim chi ri uchiʼ, chabʼanaʼ orar che ri Atat ri kʼo lo pa ri kaj. Y ri Atat, ri kril ronojel ri kabʼano, katutewchiʼj na. 7 Are taq chiʼ kabʼan orar xaq ta kabʼan repetir ri kabʼij, junam kukʼ ri winaq ri ketaʼm taj jas kkibʼan che uqʼijilaxik ri Dios. Kkichomaj e areʼ chi ketataj rumal ri Dios rumal ri kʼi tzij kkikojo. 8 Mixjunamataj kukʼ. Ri Itat retaʼm chik jas ri rajawaxik chiwe paneʼ kʼa majaʼ kitaʼ che.

9 »Ix rajawaxik jewaʼ kibʼano are chiʼ kibʼan orar:

»‹Qatat ri at kʼo pa ri kaj, chnimarisax ta bʼaʼ uqʼij* ri abʼiʼ. 10 Chpe ta bʼaʼ ri Aqʼatbʼal tzij.* Chbʼantaj ta bʼaʼ ri kawaj pa ri kaj, xuqujeʼ pa ri uwach ulew. 11 Chayaʼ ri qawa re wajun qʼij riʼ; 12 chakuyuʼ qamak,* junam rukʼ ri qabʼanom oj che ukuyik kimak ri e nikʼaj chik.* 13 Y maya bʼe kojqaj pa makaj,* xaneʼ chojawesaj chuwach ri Bʼanal kʼax›.

14 »We kikuy kimak ri kibʼanom kʼax chiwe, xuqujeʼ ix kkuy imak rumal ri Itat ri kʼo pa ri kaj. 15 Pero, we kikuy ta kimak ri kibʼanom kʼax chiwe, xuqujeʼ kkuy ta imak ix rumal ri Itat.

16 »Are taq kibʼan ayuno, mibʼan che iwibʼ che kixbʼisonik, junam rukʼ ri kkibʼan ri winaq kebʼ kipalaj, rumal che ri e areʼ kkikʼex ri kipalaj rech kilitajik chi tajin kkibʼan ayuno. Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri e areʼ yaʼom chi ri tojbʼal kech. 17 Pero at, are chiʼ kabʼan ayuno, chakojoʼ kʼokʼalaj aceite pa ajolom y chachʼajaʼ ri apalaj 18 rech are ta ri e winaq katilowik chi tajin kabʼan ayuno, xaneʼ are ri Atat, ri kʼo pa ri kaj. Y ri Atat, ri kril ronojel, katutewchiʼj na.

19 »Chitanabʼaʼ umulixik iqʼinomal cho ri uwach ulew, rumal che xa kchikopirik, kubʼan chʼuluj* y keʼok ri elaqʼomabʼ che relaqʼaxik. 20 Xaneʼ, are chimulij iqʼinomal pa ri kaj, chilaʼ kchikopir taj, kubʼan ta chʼuluj y keʼok ta ri elaqʼomabʼ che relaqʼaxik. 21 Rumal che jawiʼ kʼo wi ri aqʼinomal, chilaʼ riʼ bʼenaq wi ri awanimaʼ.

22 »Ri bʼaqʼwachaj are ri luz rech ri cuerpo. We xa jun bʼenaq wi ri abʼaqʼwach, ronojel ri a cuerpo kchupchutik.* 23 Pero, we ktiʼtot kkinaʼ ri abʼaqʼwach,* ronojel ri a cuerpo kkʼojiʼ na pa qʼequʼm. We ri luz kʼo pa ri awanimaʼ kubʼan qʼequʼm, ¡sibʼalaj nim riʼ ri qʼequʼm at kʼo wi!

24 »Kʼo ta jun winaq kkowinik kchakun chke e kebʼ patrón, rumal che itzel kril riʼ ri jun y loqʼ kril wi riʼ ri jun chik, o más kbʼe ukʼuʼx rukʼ ri jun y nim ta kril wi ri jun chik. Ix kixkowin taj kibʼan rajchakibʼ ri Dios we tajin kixchakun rukʼ ri Qʼinomal.*

25 »Rumal laʼ kinbʼij chiwe: mixok il che* ri ikʼaslemal* jas ri kitij na y jas ri kiqumuj na; o mixok il che ri i cuerpo jas ri kikoj na. ¿La are ta lo más nim ubʼanik ri ikʼaslemal chuwach ri ktijowik y ri i cuerpo chuwach ri atzʼyaq? 26 Cheʼiwilampeʼ ri e chikop cho ri kaj. Ketikonij taj, kkiyak ta uwach taq ri tikoʼn ni kkikʼol pa taq kʼolbʼal, pero ri Itat pa ri kaj keʼutzuqu. ¿La are ta kʼu lo más nim kibʼanik e areʼ chiwach ix? 27 We kixok il ¿la kixkowinik kiya jun qʼij* uwiʼ ri ikʼaslemal? 28 Xaq uwiʼ chik, ¿jasche* kixok il rumal ri iwatzʼyaq? Chiwesaj inojibʼal chkij ri kotzʼiʼj* ri e kʼo pa taq ri ulew cho taq ri saq. Kkikʼis ta kibʼ pa chak ni kkibʼan katzʼyaq; 29 pero kinbʼij chiwe chi ni ri qʼinomalaj Salomón xukoj atzʼyaq junam rukʼ ri kekaʼy ri kotzʼiʼj riʼ. 30 Rumal laʼ, we jeʼl ubʼanom ri Dios che taq ri kotzʼiʼj pa taq ri ulew cho taq ri saq e kʼo kamik waral y chweʼq kekʼaq bʼi pa ri qʼaqʼ, ¿la ma ta lo je kubʼan na che uyaʼik ri iwatzʼyaq ix? Xa qas ta kikubʼsaj ikʼuʼx chrij ri Dios.* 31 Rumal laʼ mixok il y mibʼij: ‹¿Jas kqatijo?›, o ‹¿Jas kqaqumuj?›, o ‹¿Jas qatzʼyaq kqakojo?›. 32 Rumal che are ri ketaʼm ta uwach ri Dios ri ksach kikʼuʼx che kitzukuxik riʼ ri jastaq. Ri Itat ri kʼo pa ri kaj retaʼm che rajawaxik ronojel waʼ ri jastaq chiwe ix.

33 »Rumal laʼ, are chikojoʼ ichuqʼabʼ che utzukuxik nabʼe ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* y chibʼanaʼ ri kqaj chuwach, kyaʼtaj kʼu na ronojel ri jastaq ri rajawaxik chiwe. 34 Mixbʼison bʼaʼ chrij ri kbʼantaj na chweʼq, rumal che chweʼq kʼo chi wi ri kʼax kukʼam na loq. Xaq xiw chixok il che ri rech jun qʼij.

7 »Miqʼat chi tzij pa kiwiʼ nikʼaj chik rech kqʼat ta tzij piwiʼ ix. 2 Rumal che ri kibʼan che uqʼatik tzij pa kiwiʼ nikʼaj chik je kbʼan che uqʼatik tzij piwiʼ ix, y ri etabʼal kikoj chke ri e nikʼaj chik are ri kkoj na chiwe ix. 3 ¿Jasche are kawil ri mes kʼo pa ubʼaqʼwach ri awachalal y are ta kawil ri takʼatikalaj cheʼ kʼo pa ri awech at? 4 ¿Jasche kabʼij che ri awachalal ‹chayaʼ bʼe chwe kinwesaj ri mes pa abʼaqʼwach›, pero pa ri awech at kʼo jun takʼatikalaj cheʼ? 5 ¡Xa kebʼ apalaj! Nabʼe chawesaj ri takʼatikalaj cheʼ kʼo pa ri abʼaqʼwach at rech katkowinik kawesaj ri mes kʼo pa ubʼaqʼwach ri awachalal.

6 »Miya ri jastaq re ri Dios chke ri e tzʼiʼ y mikʼaq ri i perlas chkiwach ri e aq, we kikʼaqo kkixaqʼalej riʼ, kepe riʼ chiwij y kkibʼan kʼax riʼ chiwe.

7 »Mitanabʼaʼ utaʼik, kyaʼtaj kʼu na chiwe; mitanabʼaʼ tzukunem kiriq kʼu na ri kitzukuj; mitanabʼaʼ ukʼorkʼoxik* ri uchiʼ ja ktorotaj kʼu na chiwach. 8 Rumal che ri winaq ri kutaʼ kyaʼtaj na che, ri winaq ri ktzukunik kuriq na ri kutzukuj y ri winaq ri kukʼorokʼaʼ ri uchiʼ ja ktorotaj na chuwach. 9 We ri e iwalkʼwal kkitaʼ kikaxlanwa chiwe, ¿la xa jun abʼaj kiya apan chke? 10 Y we kkitaʼ jun kar chiwe, ¿la xa jun kumatz kiya chke? 11 Rumal laʼ, paneʼ ix ix itzel taq winaq pero kixkowinik kisipaj utz taq jastaq chke ri e iwalkʼwal, e ta kʼu lo ri Itat chilaʼ chikaj, ¿la ma ta lo kuya utz taq jastaq chke ri winaq ri kkitaʼ che?

12 »Rumal riʼ, juntir ri jastaq ri kiwaj kbʼan chiwe ix je chibʼanaʼ chke ri nikʼaj chik. We je kibʼano, tajin kibʼan riʼ juntir ri kubʼij ri Ley y ri xkitzʼibʼaj kan ri Profetas.

13 »Chixok pa ri uchiʼ ja ri latzʼ uwach, rumal che nim uwach ri uchiʼ ja y jeqejik uwach ri bʼe ri keʼukʼam bʼi ri winaq pa ri kamikal* y sibʼalaj e kʼi ri keʼok bʼi chilaʼ; 14 latzʼ kʼu uwach ri uchiʼ ja y nitzʼ uwach ri bʼe ri keʼukʼam bʼi ri winaq pa ri kʼaslemal, pero xaq jujun ri winaq keriqowik.

15 »Chichajij iwibʼ chkiwach ri kkijaluj kibʼ chi e profetas, ri keqebʼ iwukʼ jetaneʼ keʼilitajik chi e chij* pero xa e bʼanal taq kʼax junam kukʼ lobos. 16 Kiwetaʼmaj na kiwach rukʼ ri kkibʼano.* Iwetaʼm kʼu ix che kʼo ta jumul jun winaq kuyak uvas, ni higos che jun kʼix. 17 Xaq junam rukʼ, jun utz cheʼ kuya utz uwach, pero jun qʼayinaq cheʼ utz ta ri uwach kuyaʼo. 18 Jun utz cheʼ kbʼan taj kuya uwach ri man utz taj y jun qʼayinaq cheʼ kbʼan taj kuya utz taq uwach. 19 Ri cheʼ ri kuya ta utz uwach kket bʼik y kkʼaq pa ri qʼaqʼ. 20 Rumal riʼ, kiwetaʼmaj kiwach ri achijabʼ ri kkijaluj kibʼ chi e profetas rukʼ ri kkibʼano.*

21 »E juntir ta ri winaq keʼok pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* paneʼ ‹Wajaw, Wajaw› kecha chwe, xaq xiw keʼok ri kkibʼan ri utz kril ri Nutat kʼo chilaʼ chikaj. 22 Pa riʼ ri qʼij e kʼi kebʼin na chwe: ‹Wajaw, Wajaw xqakoj ya ri abʼiʼ are taq xqabʼan profetizar, are taq xeqesaj demonios y are taq xqabʼan kʼi milagros›. 23 Pero in kinbʼij na chke: ‹¡Chixel bʼi chnuwach, wetaʼm ta iwach, xa ix bʼanal taq kʼax!›.

24 »Rumal riʼ, ri e winaq ri kkitatabʼej y kkinimaj ri nubʼim kejunamataj rukʼ jun achi ri kʼo unojibʼal ri xuyak ri rachoch puwiʼ jun nimalaj abʼaj. 25 Xqaj ri jabʼ, xnimar kiwach taq ri jaʼ y xpe jun nimalaj kaqiqʼ, xkiyikopisaj* ri ja pero ri ja xyojyobʼ taj rumal che puwiʼ jun nimalaj abʼaj bʼanom wi ri uxeʼ. 26 Ri e winaq ri kkitatabʼej ri nubʼim, pero kkinimaj taj kejunamataj rukʼ jun achi ri kʼo ta unojibʼal ri xa puwiʼ sanyabʼ xuyak wi ri rachoch. 27 Xqaj ri jabʼ, xnimar kiwach taq ri jaʼ, xpe jun nimalaj kaqiqʼ y xkiyikopisaj ri ja..., kyojojik xbʼe ri ja y xsach uwach».

28 Are chiʼ ri Jesús ukʼisom chi ubʼixik ri jastaq riʼ, sibʼalaj xemayin e juntir ri tajin ketatabʼenik rumal ri xubʼan che kitijoxik, 29 rumal che xeʼutijoj rukʼ ri taqanik yaʼom pa uqʼabʼ rumal ri Dios, junam ta kukʼ ri escribas.

8 Are taq qajinaq chi lo cho ri juyubʼ, e kʼi winaq xeteriʼ chrij. 2 Tekʼuriʼ xopan rukʼ ri Jesús jun achi ri kʼo lepra che, xpachiʼ chuwach y xubʼij che: «Wajaw, wetaʼm in chi katkowin che nukunaxik* we kawaj». 3 Rumal laʼ, ri Jesús xuyuq apan ri uqʼabʼ che, xuchapo y xubʼij: «Kwaj. Chatkunatajoq». Aninaq xel bʼi ri lepra che ri achi. 4 Tekʼuriʼ ri Jesús xubʼij che: «Kʼo mabʼij wi. Xaneʼ jat, chakʼutuʼ awibʼ chuwach ri sacerdote y chayaʼ ri ofrenda ri xtaqan wi kan ri Moisés, rech katkilo chi at kunatajinaq chik».

5 Are chiʼ xok bʼi pa Capernaúm, xqebʼ jun oficial kech ri soldados rukʼ che utaʼik toqʼobʼ che. 6 Xubʼij: «Tat, ri wajchak kaminaq ri u cuerpo. Qajinaq cho usok cho ja, tajin kuriqiqej kʼax». 7 «Kʼateʼ kinkunaj are taq kinopan jelaʼ» xcha ri Jesús che. 8 Pero ri oficial kech ri soldados xubʼij che: «Tat, taqal ta waʼ chwe katok pa ri wachoch. Xaq xiw chattaqanoq che kel ri yabʼil y kkunataj riʼ ri wajchak. 9 Rumal che in xuqujeʼ kinnimaj ri kintaq wi y kentaq ri soldados ri e kʼo chuxeʼ nutaqanik. Are taq ‹¡Jat!› kincha che jun soldado, kbʼe kʼut. Are taq ‹¡Chatpetoq!› kincha che jun chik, kpe kʼut. Y are taq ‹¡Chabʼanaʼ wariʼ!› kincha che ri wajchak, kubʼan kʼut». 10 Are taq chiʼ ri Jesús xuta wariʼ xumayo y xubʼij chke ri e teren chrij: «Qas kʼu kinbʼij chiwe che nuriqom ta nijun winaq pa Israel ri sibʼalaj kukubʼsaj ukʼuʼx chrij ri Dios junam rukʼ we achi riʼ. 11 E kʼi kʼu kepe na pa ri relebʼal qʼij y pa ri uqajbʼal qʼij y ketʼuyiʼ* na pa ri mesa rukʼ ri Abrahán, ri Isaac y ri Jacob pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj.* 12 Pero ri e ralkʼwal ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kekʼaq na bʼi cho ja pa ri qʼequʼm, chilaʼ kʼut keʼoqʼ wi na y kkiquchʼuchʼej* wi na ri kiware».* 13 Tekʼuriʼ ri Jesús xubʼij che ri oficial kech ri soldados: «Chattzalij bʼi cho ja. Rumal che xakojo chi kkunataj ri awajchak, je kʼu kbʼantaj na». Y pa riʼ ri hora xkunataj ri rajchak.

14 Are taq chiʼ ri Jesús xok pa ri rachoch ri Pedro, xrilo chi ri unan ri rixoqil ri Pedro qajinaq cho usok rumal che kʼo qʼaqʼ chrij. 15 Rumal riʼ xuchap che ri uqʼabʼ y xel bʼi ri qʼaqʼ chrij. Xwalij kʼu ri ixoq y xumaj rilixik ri kajwataj che ri Jesús. 16 Are taq chiʼ tajin kqaj bʼi ri qʼij xekʼam lo e kʼi winaq chuwach ri Jesús ri e okinaq demonios chke y xa rukʼ jun tzij xeresaj bʼi ri espíritus. Xuqujeʼ xeʼukunaj ri winaq ri tajin kkiriq kʼax. 17 Xkʼulmataj wariʼ rech xbʼantaj ri bʼim kan rumal ri profeta Isaías: «Are ri areʼ xesan ri qayabʼ y ri qaqʼoxom».

18 Are chiʼ ri Jesús xrilo chi sutim rij kumal ri e winaq, xtaqanik rech kkʼam bʼi pa ri jun chi lado che ri lago. 19 Xqebʼ jun escriba rukʼ, xubʼij kʼu che: «Maestro, kinteriʼ chawij apawijeʼ taneʼ ri katbʼe wi». 20 Pero ri Jesús xubʼij che: «Ri zorros kʼo kijul y ri chikop aj uwo kaj kʼo kisok, pero ri Ralkʼwaʼl Winaq* kʼo ta jawiʼ kruxlanisaj wi ri ujolom». 21 Y jun chke ri u discípulos xubʼij che: «Wajaw, chayaʼ bʼe chwe rech nabʼe kinbʼe che umuqik ri nutat». 22 Ri Jesús xubʼij che: «Matanabʼaʼ nuterneʼxik, y cheʼayaʼ kan ri kaminaqibʼ rech kekimuq ri kikaminaqibʼ».

23 Are taq chiʼ ri Jesús xaqʼan bʼi pa jun alaj barco, xebʼe ri u discípulos rukʼ. 24 Xaq kʼateʼ xumaj jun nimalaj kaqiqʼ pa ri lago, y ri olas sibʼalaj xuyikopisaj ri alaj barco y xok ri jaʼ chupam. Pero ri Jesús qajinaq che waram. 25 Ri discípulos xeqibʼlobʼ rukʼ ri Jesús, xkikʼasuj y xkibʼij che: «¡Qajaw, chojatoʼo! ¡Kojkam waʼ!». 26 Pero ri Jesús xubʼij chke: «¿Jasche sibʼalaj ixiʼm iwibʼ? Ri ix xa qas ta kikubʼsaj ikʼuʼx chrij ri Dios».* Tekʼuriʼ xwalijik y xuyaj ri kaqiqʼ y ri jaʼ, xtaniʼ kʼu ri kaqiqʼ y xliʼlobʼ uwach ri jaʼ. 27 Ri u discípulos xkimayo y xkibʼij: «¿Jas ubʼanik wajun achi riʼ che xuqujeʼ ri kaqiqʼ y ri jaʼ keniman che?».

28 Are taq chiʼ xopan pa ri jun chi lado che ri lago, pa taq ri kulew ri aj Gadara e kʼo e kebʼ achijabʼ ri okinaq demonios chke xeʼel lo chuxoʼl taq ri muqbʼal che ukʼulaxik ri Jesús. Xibʼibʼal kiwach ri achijabʼ, rumal riʼ kʼo ta jun winaq kraj kokʼow bʼi pa ri bʼe chilaʼ. 29 Xkimaj uraqik kichiʼ che ubʼixik: «¿Jas awe chqe Ukʼojol ri Dios? ¿La xa at petinaq che ubʼanik kʼax chqe are taq kʼa majoʼq kuriqaʼ ri tiempo chʼikom chik?». 30 Tekʼuriʼ chkinaqaj apanoq e kʼo kʼiʼalaj aq tajin kewaʼik. 31 Rumal riʼ ri demonios xkitaʼ toqʼobʼ che ri Jesús, xkibʼij: «We kojawesaj bʼik, chojataqaʼ bʼi kukʼ ri kʼiʼalaj aq rech kojok bʼi chke». 32 «¡Jix!» xcha ri Jesús chke. Rumal riʼ xeʼel bʼi chke ri achijabʼ y xeʼok bʼi chke taq ri aq. Tekʼuriʼ e juntir ri aq xkikʼaq bʼi kibʼ pa ri swan xeqaj pa ri lago y xejeqʼik. 33 Y ri e chajil kech taq ri aq xeʼanimaj bʼik. Xebʼe pa ri tinamit, xekibʼij juntir ri xbʼantajik xuqujeʼ ri xbʼan chke ri achijabʼ okinaq demonios chke. 34 Rumal riʼ, e juntir ri winaq xeʼel bʼi che utzukuxik ri Jesús y, are chiʼ xekiriqaʼ, xkitaʼ toqʼobʼ che chi chel bʼi pa taq ri kulew.

9 Ri Jesús xaqʼan bʼi pa ri alaj barco, xqʼax bʼi puwiʼ ri jaʼ y xok bʼi pa ri tinamit. 2 Tekʼuriʼ e jujun winaq xkikʼam lo jun achi cho jun pop,* kaminaq u cuerpo, xulkiya chuwach ri Jesús. Are chiʼ ri Jesús xeril ri winaq chi qas kkikubʼsaj kikʼuʼx chrij ri Dios, jewaʼ xubʼij che ri kaminaq u cuerpo: «¡Katbʼison taj, nukʼojol! E kuyutajinaq chi ri amak». 3 E jujun escribas xkichomaj: «Wajun achi riʼ xa tajin kukoj ribʼ chi Dios». 4 Ri Jesús retaʼm jas ri tajin kkichomaj, rumal riʼ xubʼij chke: «¿Jasche tajin kichomaj itzel taq jastaq pa iwanimaʼ? 5 Chibʼijampeʼ chwe, ¿jas ri más kʼax ta ubʼixik? ¿La are ubʼixik ‹e kuyutajinaq chi ri amak›, o are ubʼixik ‹chatwalijoq y chatbʼinoq›? 6 Pero rech kiwilo chi ri Ralkʼwal Winaq kʼo taqanik pa uqʼabʼ cho ri uwach ulew rech kukuy makaj...». Xubʼij kʼu che ri achi kaminaq u cuerpo: «Chatwalijoq, chayakaʼ bʼi ri apop y jat cho awachoch». 7 Xwalij kʼu bʼik ri achi y xbʼe cho rachoch. 8 Are taq chiʼ xkil ri winaq ri xbʼantajik, sibʼalaj xkimayo* y xkimaj uyaʼik uqʼij ri Dios, rumal che are yaʼowinaq taqanik pa kiqʼabʼ ri winaq.

9 Are chiʼ elenaq chi bʼi ri Jesús chilaʼ, xril jun achi Mateo ubʼiʼ tʼuyul pa ri ja ri kmol wi impuestos, y xubʼij che: «Chatteren chwij». Aninaq xwalij bʼi ri Mateo y xteriʼ bʼi chrij. 10 Are chiʼ ri Jesús tajin kwaʼ* pa ri rachoch ri Mateo, xeʼopan kʼi molol taq impuestos y kʼi ajmakibʼ, xkimaj waʼim rukʼ areʼ y kukʼ ri u discípulos. 11 Pero, are chiʼ ri fariseos xkil wariʼ, xkitaʼ chke ri u discípulos: «¿Jasche kwaʼ ri i maestro kukʼ ri molol taq impuestos y ri ajmakibʼ?». 12 Xuta kʼu ri Jesús ri xkibʼij rumal laʼ xubʼij chke: «Ri utz kiwach rajawaxik ta jun doctor chke, xaq xiw ri e yawabʼibʼ rajawaxik chke. 13 Rumal laʼ jix, chiwetaʼmaj ri kel kubʼij ri e tzij riʼ: ‹Ri kwaj are che kitoqʼobʼisaj kiwach ri winaq, are ta kikamisaxik awaj chnuwach›. In petinaq ta che kitzukuxik utz taq winaq,* xaneʼ are ri ajmakibʼ».

14 Tekʼuriʼ ri u discípulos ri Juan xeqebʼ rukʼ y xkitaʼ che: «¿Jasche ri oj y ri fariseos qakʼamansam qibʼ kqabʼan ayuno pero ri a discípulos at kkibʼan taj?». 15 Ri Jesús xubʼij chke: «¿La ma ta qastzij chi pa jun kʼulanem rajawaxik taj kebʼison ri ramigo ri novio are chiʼ kʼa kʼo kukʼ? Pero kopan na ri qʼij chi kkʼam bʼi ri novio chkiwach, kʼateʼ kʼu kkibʼan ayuno riʼ. 16 Kʼo ta jun winaq kukoj kʼakʼ atzʼyaq che ukʼojoxik jun qʼeʼl atzʼyaq, rumal che are chiʼ kujekʼ ribʼ ri kʼakʼ atzʼyaq, kuyuquqej riʼ ri qʼeʼl y knimar más riʼ ri teqʼ. 17 Y nijun winaq kukʼol kʼakʼ vino pa qʼeʼl taq kʼolbʼal bʼanom rukʼ tzʼuʼum.* Rumal che we kukʼolo, kraqin riʼ ri tzʼuʼum, ktix riʼ ri vino y kechokon ta chi riʼ* ri kʼolbʼal. Xaneʼ ri e winaq kkikʼol ri kʼakʼ ki vino pa kʼakʼ taq kʼolbʼal, jeriʼ kuriq ta kʼax ri kʼolbʼal y ri vino».

18 Are taq kʼa tajin ktzijonik, xqebʼ jun gobernador rukʼ, xpachiʼ chuwach y xubʼij che: «Kaminaq chi riʼ ri numiʼal, pero jo wukʼ, chayaʼ ri aqʼabʼ puwiʼ, kkʼastaj kʼu na».

19 Rumal riʼ xwalij bʼi ri Jesús, xbʼe rukʼ y xeteriʼ bʼi ri u discípulos chrij. 20 Kʼo kʼu jun ixoq 12 junabʼ chik kqʼatiʼ ta wi ri kikʼ kqaj che, xqebʼ chrij ri Jesús y xuchap ri uchiʼ ri ratzʼyaq. 21 Rumal che kuchomaj: «Xaq xiw taneʼ we kinchap ri ratzʼyaq, kinutzir riʼ». 22 Ri Jesús xutzalkʼatij ribʼ,* y are chiʼ xrilo, xubʼij che: «Maxeʼj awibʼ numiʼal, xatkunatajik rumal che xakubʼsaj akʼuʼx chrij ri Dios». Xutzir kʼu ri ixoq pa riʼ ri hora.

23 Tekʼuriʼ are taq chiʼ xok pa ri rachoch ri gobernador y xeril ri e oqʼisal taq flautas y ri e winaq kewojkorik, 24 ri Jesús xubʼij chke: «Chixel bʼi waral, kaminaq ta le alaj ali, xa warnaq». Are chiʼ ri winaq xkitaʼ wariʼ xkimaj utzexik uwach. 25 Are taq chiʼ xeʼesax bʼi ri winaq pa ri ja, ri Jesús xok bʼik jawiʼ kʼo wi ri alaj ali, xuchap che ri uqʼabʼ y ri areʼ xwalijik. 26 E juntir ri winaq pa ri tinamit xkita ri xbʼantajik.

27 Are chiʼ xel bʼi ri Jesús chilaʼ, xeteriʼ bʼi e kebʼ moyabʼ chrij kkiraq kichiʼ che ubʼixik: «¡Chatoqʼobʼisaj qawach, Ralkʼwal ri David!». 28 Are taq ri Jesús xok pa ri ja, xeqebʼ ri e moyabʼ* rukʼ y xutaʼ chke: «¿La kikojo* che kinkowin in che ikunaxik?». «Kqakojo Qajaw», xecha che. 29 Tekʼuriʼ xuchap ri kibʼaqʼwach y xubʼij chke: «Rumal che kikojo, chjaqataj bʼaʼ ri ibʼaqʼwach». 30 Xejaqataj kʼu ri kibʼaqʼwach. Pero ri Jesús ko xeʼuchʼabʼej xubʼij wariʼ chke: «Kʼo metaʼman ri xinbʼan chiwe». 31 Pero are chiʼ e elenaq chi bʼi chilaʼ, xkimajij bʼi utzijoxik pa ronojel ri tinamit.

32 Tekʼuriʼ, are chiʼ xeʼel bʼi ri achijabʼ, ri e winaq xkikʼam lo jun mem achi chuwach ri Jesús ri okinaq jun demonio che. 33 Ri mem xumaj tzijonem are chiʼ ri Jesús xresaj bʼi ri demonio che. Ri e winaq sibʼalaj xkimay ri xbʼantajik y xkibʼij: «Ni ta jumul ilitajinaq wariʼ pa Israel». 34 Pero ri fariseos xkibʼij: «Rukʼ ri utobʼanik ri kinimal ri demonios kkowinik keresaj ri demonios».

35 Tekʼuriʼ ri Jesús xbʼe pa ronojel taq tinamit y aldeas. Xeʼutijoj ri winaq pa taq ri sinagogas, xutzijoj ri utz taq noticias re ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* y xukunaj juntir uwach yabʼil y qʼoxom. 36 Are chiʼ ri Jesús xril kiwach ri e winaq, xel ukʼuʼx chke, rumal che bʼanom kʼax chke y e wonobʼam kanoq* kejunamataj kukʼ chij kʼo ta kajyuqʼ. 37 Tekʼuriʼ xubʼij chke ri u discípulos: «Qastzij wi chi sibʼalaj nim uwach ri tikoʼn, pero xaq e kebʼ oxibʼ ajchakibʼ e kʼolik. 38 Rumal riʼ chitaʼ toqʼobʼ che ri Ajchaqʼe* ri tikoʼn rech keʼutaq lo más ajchakibʼ che uyakik uwach ri tikoʼn».

10 Tekʼuriʼ xeʼumulij ri 12 u discípulos y xuya taqanik pa kiqʼabʼ rech kekowinik kkesaj itzel* taq espíritus y rech kekikunaj ri winaq che ronojel uwach taq yabʼil y che ronojel uwach taq qʼoxom.

2 Are waʼ ri kibʼiʼ ri 12 apóstoles: nabʼe, ri Simón (ri kbʼix Pedro che) y ri Andrés ri rachalal; ri Santiago ukʼojol ri Zebedeo y ri Juan ri rachalal; 3 ri Felipe y ri Bartolomé; ri Tomás y ri Mateo ri molol impuesto; ri Santiago ukʼojol ri Alfeo, y ri Tadeo; 4 ri Simón ri Cananita,* y ri Judas Iscariote (ri xkʼayin ri Jesús pa kiqʼabʼ ri ukʼulel).

5 Ri Jesús xeʼutaq bʼi ri 12 y xubʼij bʼi wariʼ chke: «Mixbʼe pa ri bʼe ri kkʼaman bʼi pa nikʼaj chi tinamit y mixok pa nijun tinamit re Samaria. 6 Xaneʼ jix, xaq xiw cheʼitzukuj ri e chij ri e sachinaq kanoq re ri tinamit* Israel. 7 Jix, chitzijoj wariʼ: ‹Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* naqaj chi kʼo wi›. 8 Cheʼikunaj ri yawabʼibʼ, cheʼikʼasuj* ri kaminaqibʼ, cheʼikunaj* ri kʼo lepra chkij, cheʼiwesaj demonios. Xaq xsipax chiwe ix, rumal riʼ xaq chisipaj ix. 9 Mikʼam bʼi oro, ni plata, ni cobre pa ri ximbʼal uxeʼ ipam,* 10 xuqujeʼ mikʼam bʼi jun ichim re viaje, ni iwatzʼyaq re ijalabʼal, nijun chi par ixajabʼ, nijun chi ichʼamiy; rumal che taqal che ri ajchak kyaʼ ri tzuqbʼal rech.

11 »Are chiʼ kixok bʼi pa jun tinamit o aldea cheʼitzukuj ri winaq ri taqal chke ri kitzijoj y chixkanaj kan rukʼ ri winaq kʼa kixel na bʼi pa ri tinamit. 12 Are chiʼ kixok pa jun ja chiyaʼ rutzil kiwach ri e kʼo chilaʼ. 13 We taqal chke ri ajchaqʼe ri ja, chkanaj kan kukʼ ri jororibʼal ri kiwaj kiya chke; pero we taqal ta chke, chtzalij ri jororibʼal iwukʼ. 14 We kixkʼulax ta pa jun ja o pa jun tinamit ni ktatabʼex ri kibʼij, chitotaʼ kan ri ulew kʼo che ri iwaqan are chiʼ kixel bʼi chilaʼ. 15 Qas kʼu kinbʼij chiwe che pa ri Qʼij re Qʼatoj tzij más kkʼajisax na uwach riʼ ri tinamit chkiwach ri tinamit re Sodoma y Gomorra.

16 »Ix junam kukʼ taq chij ri tajin kixintaq bʼi chkixoʼl taq lobos. Rumal riʼ qas chiwilaʼ na ri kibʼano junam kukʼ ri kumatz, pero chikʼutuʼ ri iwutzilal junam kukʼ taq ri palomax 17 Chichajij iwibʼ chkiwach ri winaq, rumal che kixkikʼam na bʼi chkiwach ri e qʼatbʼal tzij* y kixkijichʼ* na pa taq ri ki sinagogas. 18 Y rumal wech in kixkʼam na bʼi chkiwach taq gobernadores y reyes rech kixchʼaw chwij chkiwach e areʼ y chkiwach ri winaq re nikʼaj chi tinamit. 19 Pero are taq chiʼ kixkʼam bʼik, mixok il che uchomaxik jas ri kibʼij na o jas ri kibʼan na che ubʼixik, rumal che ri Dios kixutoʼ na are chiʼ rajawaxik kixchʼawik. 20 Y xaq ta kʼu itukel kixchʼaw na, are ri espíritu re ri Itat kixtoʼw na are chiʼ kixchʼawik. 21 Xaq uwiʼ chik, ri achalaxik kujach na bʼi ri rachalal rech kkamisaxik y ri tataxel je kubʼan che ri ukʼojol y ri alkʼwalaxelabʼ kewalij na chkij ri kitat kinan y kekijach na pa kamikal. 22 Itzel kixilitaj na kumal e juntir ri winaq rumal ri nubʼiʼ, pero ri kuchʼij kʼa pa ri kʼisbʼalil are riʼ ri kbʼan na kan salvar. 23 Are chiʼ kixoqotax pa jun tinamit chixanimaj bʼi pa jun chik; rumal che qas kinbʼij chiwe chi man kixkowin ta wi kikʼis kisolixik juntir ri tinamit re Israel are chiʼ majaʼ kul ri Ralkʼwal Winaq.

24 »Ri estudiante are ta más nim ubʼanik chuwach ri u maestro, ni ri ajchak chuwach ri rajaw. 25 Xaq kubʼanaʼ che ri estudiante junam kel rukʼ ri u maestro y ri ajchak junam kel rukʼ ri rajaw. We ri rajaw ri ja bʼim Belcebú* che, ¡e ta kʼu lo ri e aj uwo rachoch! 26 Rumal riʼ mixiʼj iwibʼ chkiwach, rumal che kʼo ta jun jastaq chʼuqutalik ri ma ta kriqitajik, nijun jastaq owatalik ri ma ta ketaʼmax na. 27 Ri kinya ubʼixik chiwe pa qʼequʼm chibʼij chi saqil y ri kbʼix pa ixikin chitzijoj lo pa kiwiʼ taq ri ja. 28 Y mixiʼj iwibʼ chkiwach ri kekowinik kkikamisaj ri i cuerpo, pero kekowin taj kkesaj ri ikʼaslemal* ri kyaʼ na chiwe. Xaneʼ chixiʼj iwibʼ che ri kkowinik kusach uwach ri ikʼaslemal y ri cuerpo pa ri Gehena.* 29 ¿La ma ta qastzij che xa jun alaj pwaq* kkoj che kiloqʼik e kebʼ alaj taq chikop kexikʼikʼik?* Pero nijun chke e areʼ ketzaq cho ri ulew we retaʼm ta ri Itat. 30 Pero ix, ajilatal ne juntir ri iwiʼ pa ijolom. 31 Rumal riʼ mixiʼj iwibʼ, más nim na ibʼanik chkiwach e kʼi alaj taq chikop kexikʼikʼik.

32 »Ri utz kchʼaw chwij chkiwach ri winaq, in xuqujeʼ utz kinchʼaw na chrij chuwach ri Nutat ri kʼo chilaʼ chikaj. 33 Pero we kʼo jun kinuxutuj chkiwach ri winaq, in xuqujeʼ kinxutuj na chuwach ri Nutat ri kʼo chilaʼ chikaj. 34 Michomaj chi in petinaq che uyaʼik jororibʼal chkixoʼl ri winaq pa ri uwach ulew; in petinaq ta che uyaʼik jororibʼal, xaneʼ in petinaq che ujachik kiwach. 35 In petinaq kʼu che ujachik kiwach ri winaq. Ri ala kchʼojin na rukʼ ri utat, ri ali kchʼojin na rukʼ ri unan y ri alibʼatz kchʼojin na rukʼ ri unan ri rachajil. 36 Jekʼuriʼ ri ukʼulel jun winaq are ri e kʼo pa ri rachoch. 37 Ri más loqʼ kril ri utat o ri unan chnuwach in, in taqal ta riʼ che; y ri más kraj ri ukʼojol o ri umiʼal chnuwach in, in taqal ta riʼ che. 38 Y ri kraj taj kukʼam ri ucheʼ re kʼaxkʼolil* y kinutereneʼj, in taqal ta riʼ che. 39 Ri kuriq ri ukʼaslemal,* ksach kʼu na uwach ri ukʼaslemal y ri ksach uwach ri ukʼaslemal rumal wech in, kuriq kʼu na ri ukʼaslemal.

40 »Ri kixukʼulaj, xuqujeʼ tajin kinukʼulaj in. Y ri kinukʼulaj in xuqujeʼ tajin kukʼulaj ri xintaqow loq. 41 Ri kukʼulaj jun profeta rumal che profeta, kyaʼ na tojbʼal re jun profeta che. Y ri kukʼulaj jun utzalaj winaq* rumal che utzalaj winaq, kyaʼ na tojbʼal re jun utzalaj winaq che. 42 Y qastzij wi kinbʼij chiwe: apachin taneʼ ri kuya juqubʼ joron che jun chke ri e chʼutiʼn taq nu discípulos, kyaʼtaj kʼu na ri tojbʼal rech».

11 Are chiʼ ri Jesús xutanabʼa uyaʼik ri taqanik chke ri e 12 u discípulos, xel bʼi chilaʼ rech kbʼe pa nikʼaj chi tinamit che kitijoxik ri winaq y che utzijoxik ri utz taq noticias chke.

2 Are taq chiʼ kʼo ri Juan Bautista pa cárcel xretaʼmaj ri chak tajin kubʼan ri Cristo, xeʼutaq bʼi ri u discípulos rukʼ 3 rech kekitaʼ che: «¿La at riʼ ri bʼim kanoq kpe na o rajawaxik kqeyeʼj chi na jun?». 4 Ri Jesús xubʼij bʼi chke: «Jix y chibʼij che ri Juan ri tajin kiwilo y ri tajin kito: 5 kekaʼy chi ri moyabʼ,* kebʼin chi ri chʼokojibʼ, tajin kekunataj* ri kʼo lepra chkij, kkita chi ri e tokon,* kekʼastajisax* ri kaminaqibʼ y tajin ktzijox ri utz taq noticias chke ri e powr. 6 Utz rech ri ktzaq ta kan wumal in».*

7 Are chiʼ e bʼenaq chi ri u discípulos ri Juan. Ri Jesús xumaj tzijonem chrij ri Juan kukʼ ri winaq, xubʼij chke: «¿Jas xixel bʼi che rilik pa ri desierto? ¿La xiwilaʼ jun aj* ri sibʼalaj silabʼisam rumal ri kaqiqʼ? 8 ¿Jas kʼu xixel bʼi che rilik? ¿La jun achi ukojom atzʼyaq paqal rajil?* Je taj. ¡Xaq xiw kʼu ri winaq ri e kʼo pa kachoch ri reyes kkikoj atzʼyaq paqal rajil! 9 Pero ¿jas kʼu xiwilaʼ? ¿La xixel bʼi che rilik jun profeta? Qastzij wi chi jun profeta xiwilaʼ y más kʼo na chuwach jun profeta. 10 Are ri tzʼibʼam kan wariʼ chrij: ‹¡Chawilampeʼ! Kintaq bʼi ri nutaqoʼn* chawach, y ri areʼ knabʼej bʼi chawach rech kusukʼumaj ri bʼe›. 11 Qas kʼu kinbʼij chiwe che chkixoʼl ri winaq kʼolinaq ta jun ri más nim ubʼanik chuwach ri Juan Bautista. Pero ri qas ta nim ubʼanik pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj,* más nim na ubʼanik chuwach ri areʼ. 12 Umajim lo pa taq uqʼij ri Juan Bautista, ri winaq sibʼalaj kkikoj kichuqʼabʼ che uriqik ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj. Y ri kkikoj ronojel kichuqʼabʼ kekowinik kkiriqo. 13 Ri xkitzʼibʼaj kan ri Profetas y ri kubʼij ri Ley kiyaʼom chi kan ubʼixik ri kbʼantaj na are chiʼ majaʼ kumaj ri uchak ri Juan. 14 We kiwaj o kiwaj taj, ri areʼ are ri ‹Elías ri bʼim kanoq kpe na›. 15 Ri kʼo uxikin, qas bʼaʼ chtatabʼenoq.

16 »¿Jachin kukʼ kenjunamaj wi waʼ ri winaq ri e kʼo kamik? E junam kukʼ ri akʼalabʼ ri e tʼuyul pa taq ri kʼaybʼal, ri kkiraq kichiʼ che ubʼixik chke ri e kachiʼl are chiʼ tajin keʼetzʼanik: 17 ‹Xqoqʼisaj ri flauta pero ix xixxojow taj; xqabʼixaj bʼix re kamikal pero ix xitʼok ta ri uwach ikʼuʼx che bʼis›. 18 Xpe kʼu ri Juan kwaʼ taj ni kutij vino y ri winaq kkibʼij: ‹Xa kʼo jun demonio che›. 19 Xpe kʼu ri Ralkʼwal Winaq, kwaʼik y kutij vino, y ri winaq kkibʼij: ‹¡Chiwilampeʼ! Jun mun* y jun tijol vino, kerachilaj ri molol taq impuestos y ri ajmakibʼ›. Pero kinbʼij chiwe chi ri nojibʼal kqʼalajin rukʼ ri utz taq chak kbʼanik».

20 Rumal riʼ, xumaj kiyajik ri winaq re taq ri tinamit jawiʼ xubʼan wi kʼi chke ri milagros, rumal che kibʼanom ta arrepentir kibʼ che ri kimak: 21 «¡Kʼax awech, Corazín! ¡Kʼax awech, Betsaida! Rumal che we ta pa Tiro y pa Sidón xbʼan wi ri milagros ri xbʼan iwukʼ, ojer ta riʼ kibʼanom arrepentir kibʼ che ri kimak, xkikoj ta qiʼr atzʼyaq* riʼ y chaj. 22 Qas kʼu kinbʼij chiwe chi pa ri Qʼij re Qʼatoj tzij ix más kkʼajisax na iwach chkiwach ri tinamit Tiro y Sidón. 23 Y at Capernaúm, ¿la kataqʼanisax na kʼa pa ri kaj? ¡Xa katqasax na kʼa pa ri Muqbʼal!* Rumal che we ta pa Sodoma xbʼan wi ri milagros ri xebʼan awukʼ at, kʼa kʼo ta na riʼ ri tinamit kamik. 24 Qas kʼu kinbʼij chawe che pa ri Qʼij re Qʼatoj tzij más kkʼajisax na awach at chuwach ri tinamit Sodoma».

25 Pa riʼ ri hora, ri Jesús xubʼij: «Tat, Rajaw ri kaj y ri ulew, kinya aqʼij chkiwach e juntir, rumal che akʼutum ta ri jastaq riʼ chkiwach ri kʼo nim ketaʼmabʼal y ri kʼo kinojibʼal, y are akʼutum chkiwach ri alaj taq akʼalabʼ. 26 Nutat, xabʼan wariʼ rumal che xawilo che are laʼ ri kqaj chawach kabʼano». 27 Xuqujeʼ xubʼij: «Ri Nutat ujachom juntir ri jastaq pa nuqʼabʼ. Kʼo ta jun winaq qas etaʼmanaq uwach ri Kʼojolaxel, xaneʼ xaq xiw ri Tataxel. Y kʼo ta jun winaq qas retaʼm uwach ri Tataxel, xaneʼ xaq xiw ri Kʼojolaxel xuqujeʼ jachin taq ri kraj ri Kʼojolaxel kuqʼalajisaj chkiwach. 28 Chixpet wukʼ, ix juntir, ri sibʼalaj ix chakunaq y ix kosinaq, y in kinya na uxlanem chiwe. 29 Chikʼamaʼ ri weqabʼal* ri kinya chiwij y chiwetaʼmaj iwech wukʼ rumal che in manxo y kinmachʼ wibʼ. Wukʼ kʼu in kiriq wi na uxlanem. 30 Rumal che kʼax ta ukʼamik bʼi ri weqabʼal ri kinya chiwe y qas ta al ri eqaʼn kinya chiwij».

12 Pa riʼ ri tiempo ri Jesús xokʼow bʼi pa taq ri tikoʼn re triko pa jun qʼij sábado.* Xpe kʼu kinumik ri u discípulos, rumal riʼ xkimajij bʼi uchʼupik jujun taq uwach ri triko y xkimaj utijik. 2 Are chiʼ ri fariseos xkil ri xbʼantajik, xkibʼij che ri Jesús: «¡Chawilampeʼ! Ri a discípulos tajin kkibʼan ri yaʼtal ta ubʼanik pa taq sábado». 3 Ri Jesús xubʼij chke: «¿La xa isikʼim ta ri xkibʼan ri David rukʼ ri e rachiʼl are chiʼ xpe kinumik? 4 ¿La ma ta xok pa ri rachoch ri Dios y la ma ta ri e rachiʼl y ri areʼ xkitij ri e kaxlanwa ri keya chuwach ri Dios? Paneʼ yaʼtal ta bʼe chke kkitijo xaneʼ xaq xiw ri sacerdotes ketijowik. 5 Xaq uwiʼ chik, ¿la xa isikʼim ta pa ri Ley che pa taq sábado ri sacerdotes pa ri templo nim ta kkil wi ri sábado, pero rukʼ ta riʼ kemakunik? 6 Kinbʼij kʼu chiwe, ri kʼo waral más nim na ubʼanik chuwach ri templo. 7 Ma ta xiqʼat tzij riʼ pa kiwiʼ ri kʼo ta kimak we ta xichʼobʼ rij jas kubʼij ri e tzij riʼ: ‹Ri kwaj are che kitoqʼobʼisaj kiwach ri e winaq, are ta kikamisaxik awaj chnuwach›. 8 Rumal che ri Ralkʼwal Winaq Rajaw ri sábado».

9 Are chiʼ elenaq chi bʼi pa riʼ ri lugar, xok pa ri ki sinagoga. 10 Chilaʼ kʼo jun achi kaminaq* jun che ri uqʼabʼ. Rumal laʼ, rech kʼo kkiqʼabʼaj chrij ri Jesús xkitaʼ che: «¿La yaʼtalik kkunax jun winaq pa taq sábado?». 11 Ri areʼ xubʼij chke: «We kʼo jun ichij ktzaq bʼi pa jun jul pa sábado, ¿la kʼo jun chiwe ix kuchap taj y kresaj ta lo pa ri jul? 12 ¡Más nim na ubʼanik jun winaq chuwach jun chij! Rumal laʼ yaʼtalik kbʼan utz taq jastaq pa taq sábado». 13 Tekʼuriʼ ri Jesús xubʼij che ri achi: «Chayuqu le aqʼabʼ». Are chiʼ xuyuqu, xkunatajik y xutzirik junam rukʼ ri jun chi uqʼabʼ. 14 Pero xeʼel bʼi ri fariseos y xkiwalijisaj kibʼ chrij rech kkikamisaj. 15 Are chiʼ ri Jesús xretaʼmaj, xel bʼi chilaʼ. E kʼi winaq xeteriʼ bʼi chrij y e juntir ri e yawabʼ xeʼukunaj. 16 Pero ko xeʼuchʼabʼej xubʼij chke che kʼo makibʼij wi jachin ri areʼ. 17 Jeriʼ xbʼantaj ri utzij ri Dios ri xyaʼ ubʼixik rumal ri profeta Isaías:

18 «Chiwilampeʼ, are waʼ ri wajchak ri nuchaʼom. Ri loqʼ chnuwach, utz kwil ri kubʼano. Kinya na ri nu espíritu puwiʼ y ri areʼ kukʼut na chkiwach taq ri tinamit ri ubʼanik ri utz kwilo. 19 Kyajan ta na y kuraq ta na uchiʼ, kʼo ta jun winaq ktow na ri uchʼabʼal pa ri nimaʼq taq bʼe. 20 Kuqʼaj ta na ri waqʼinaq aj,* ni kuchup na ri mecha ri xa jubʼiqʼ chi tzijilik, kʼa kubʼan na che kchʼakan ri utzilal puwiʼ ri itzelal. 21 Rumal riʼ e juntir ri tinamit kkikubʼaʼ na kikʼuʼx chrij ri ubʼiʼ».

22 Tekʼuriʼ xkʼam lo jun achi chuwach ri okinaq demonio che, moy* y mem. Xkunax kʼu rumal ri Jesús, rumal riʼ ri achi xchʼawik y xejaqataj ri ubʼaqʼwach. 23 Juntir ri winaq xkimayo y xkimaj ubʼixik: «¿La ma ta are waʼ ri Ralkʼwal ri David?». 24 Are taq ri fariseos xkita wariʼ, xkibʼij: «Wajun achi keresaj ri demonios rumal ri Belcebú,* ri kinimal ri demonios». 25 Rumal che ri Jesús retaʼm ri tajin kkichomaj, xubʼij chke: «Juntir uwach qʼatbʼal tzij ri kʼo jachoj ibʼ chupam ksach uwach y ri tinamit ri kʼo jachoj ibʼ chupam o ri familia* ri kʼo jachoj ibʼ chkixoʼl kkʼis uwach. 26 We are ri Satanás kelesan ri Satanás, ujachom uwach riʼ chbʼil ribʼ. ¿Jas ta kʼu lo kubʼan ri uqʼatbʼal tzij rech kkʼis ta uwach? 27 Xaq uwiʼ chik, we rumal ri Belcebú kenwesaj in ri demonios, ¿jachin rumal kekesaj ri i discípulos* ix? Rumal riʼ qas e areʼ keqʼatow na tzij piwiʼ. 28 Pero, we rumal ri u espíritu ri Dios kenwesaj in ri demonios, xa xiwil ta riʼ che kʼo chi ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* iwukʼ. 29 Xaq uwiʼ chik, we jun winaq kraj kok bʼi pa ri rachoch jun achi nim uchuqʼabʼ y kerelaqʼaj lo ri jastaq re, ¿la ma ta qastzij che rajawaxik nabʼe kuxim na ri achi? Xa jeriʼ kkowinik krelaqʼaj bʼi ri jastaq re pa ri rachoch. 30 Ri winaq kʼo ta wukʼ in xa kubʼan ukʼulel chwe, y ri kchakun ta wukʼ in rech keʼumulij e nikʼaj chik xa kutukij wachaj.

31 »Rumal riʼ qas kinbʼij chiwe che kkuyutaj ronojel uwach makaj y yoqʼonik kkibʼan ri e winaq, pero kkuyutaj ta wi umak ri kuyoqʼ ri espíritu. 32 Kinkoj jun ejemplo chiwach, kkuyutaj umak ri winaq ri kʼax kchʼaw chrij ri Ralkʼwal Winaq; pero ri kʼax kchʼaw chrij ri espíritu santo kkuyutaj ta ri umak, kkuyutaj ta wi, ni pa taq we qʼij riʼ ni pa taq ri qʼij kpe na.

33 »Chibʼanaʼ che ri cheʼ sibʼalaj utz, utz kʼu ri uwach kuyaʼo o chibʼanaʼ chi ri cheʼ sibʼalaj qʼayinaq, qʼayinaq kʼu ri uwach kuyaʼo. Rumal che ketaʼmatajik we utz jun cheʼ rukʼ ri uwachinik kuyaʼo. 34 Ix junam kukʼ kal taq kumatz, ¿la kixkowin lo kibʼij utz taq tzij we ix itzel taq winaq? Rumal che ri kel lo chuchiʼ jun winaq, kukʼut ri qas kʼo pa ranimaʼ. 35 Ri utz winaq kresaj lo utz taq jastaq pa ri ukʼolbʼal re utzilal; ri itzel winaq kresaj lo itzel taq jastaq pa ri ukʼolbʼal re itzelal. 36 Qas kʼu kinbʼij chiwe che pa ri Qʼij re Qʼatoj tzij ri e winaq kqʼat na tzij pa kiwiʼ rumal apachike uwach tzij ri kʼo ta upatan kkibʼij. 37 Rumal kʼu ri atzij katqʼalajisax na che at utzalaj winaq y rumal ri atzij kqʼat na tzij pawiʼ».

38 Tekʼuriʼ jujun chke ri escribas y ri fariseos xkibʼij che ri Jesús: «Maestro, kqaj kakʼut jun etal chqawach». 39 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Waʼ we winaq ri kiyaʼom kan ri Dios y e itzel taq winaq, ronojel tiempo tajin kkitzukuj jun etal kkʼut chkiwach. Pero kʼo ta nijun kkʼut chkiwach, xaq xiw ri etal re ri Jonás* ri profeta. 40 Rumal che junam rukʼ ri Jonás xkʼojiʼ oxibʼ qʼij y oxibʼ aqʼabʼ chupam jun nimalaj kar, ri Ralkʼwal Winaq kkʼojiʼ na oxibʼ qʼij y oxibʼ aqʼabʼ pa ri ukʼuʼx ri ulew. 41 Pa ri qʼatoj tzij, ri e winaq re Nínive kewalij na kukʼ we winaq riʼ, e areʼ kkiqʼalajisaj na che e ajmakibʼ we winaq riʼ. Rumal che xkibʼan arrepentir kibʼ che ri kimak are chiʼ xkita ri xutzijoj ri Jonás chke. Pero chiwilampeʼ, waral kʼo jun ri más nim na ubʼanik chuwach ri Jonás. 42 Y pa ri qʼatoj tzij, ri reina ri kpe pa ri sur kwalij na kukʼ we winaq riʼ y kuqʼalajisaj na ri kimak. Najalaj tinamit kʼu xpe wi rech xulutatabʼej ri unojibʼal ri Salomón. Pero chiwilampeʼ, waral kʼo jun ri más nim ubʼanik chuwach ri Salomón.

43 »Are taq kel bʼi jun itzel espíritu che jun winaq, kqʼax pa chaqiʼj taq lugares che utzukuxik jun kʼolbʼal jawiʼ kuxlan wi, pero kuriq ta kʼut. 44 Tekʼuriʼ kubʼij: ‹Kintzalij chi bʼi pa ri wachoch jawiʼ xinel wi loq›. Y are taq chiʼ kopan chik, jamom chik, mesesem chik y wiqiqem chi ri kʼolbʼal. 45 Rumal riʼ kbʼek y keʼukʼam chi bʼi siete espíritus rukʼ ri más e lawalo chuwach areʼ y, are chiʼ e okinaq chi che ri winaq, kekanaj kan chilaʼ. Y chukʼisbʼal, más knimataj na ri ubʼanik ri winaq chuwach ri ubʼanik nabʼe kanoq. Are riʼ ri kkiriq na we itzel taq winaq riʼ».

46 Are taq chiʼ tajin ktzijon kukʼ ri e winaq, ri unan y ri e rachalal e kʼo apan cho ja y kkaj ketzijon rukʼ. 47 Rumal riʼ kʼo xbʼin che: «¿La xawilo? Ri anan y ri e awachalal e takʼatoj apan cho ri ja y kkaj ketzijon awukʼ». 48 Ri areʼ xubʼij kʼu che ri xbʼin che: «¿Jachin riʼ ri nunan, y e jachin taq riʼ ri e wachalal?». 49 Xeʼukʼut ri u discípulos rukʼ ri uqʼabʼ, xubʼij: «¡Chiwilampeʼ! ¡Are waʼ ri e nunan y ri e wachalal! 50 Rumal che ri winaq ri kubʼan ri kraj ri Nutat kʼo chikaj are riʼ ri wachalal, ri wanabʼ y ri nunan».

13 Pa ri qʼij riʼ ri Jesús xel bʼi pa ri ja y xtʼuyiʼ chuchiʼ ri lago. 2 Sibʼalaj kʼu e kʼi ri winaq xeʼopan rukʼ. Rumal laʼ ri areʼ xaqʼan pa jun alaj barco y xtʼuyiʼ chupam y juntir ri e winaq e takʼatoj chuchiʼ ri jaʼ. 3 Tekʼuriʼ xukoj kʼi ejemplos che ukʼutik kʼi jastaq chkiwach. Xubʼij chke: «¡Chitampeʼ! Xel bʼi jun tikonel che ubʼanik ri utikoʼn. 4 Y are chiʼ tajin keʼutik ri semilla, xetzaq apan jujun chuchiʼ ri bʼe, xepe kʼu ri chikop kʼo kixikʼ y xekitij bʼik. 5 Nikʼaj chi semilla xetzaq chuxoʼl taq abʼaj jawiʼ qas ta kʼo wi ulew y aninaq xeʼel loq rumal che qas ta pim ri ulew. 6 Pero are chiʼ xel lo ri qʼij, xekʼat ri tikoʼn, tekʼuriʼ xekamik rumal che qas ta nim bʼenaq ri uraʼbʼ* pa ri ulew. 7 Nikʼaj chik xeqaj chuxoʼl taq kʼix y are chiʼ sibʼalaj xekʼiy ri kʼix xekijiqʼsaj. 8 Nikʼaj chik xetzaq pa ri utzalaj ulew y xkimaj uyaʼik kiwach. Kʼo xuya 100 uwach; kʼo xuya 60 y kʼo xuya 30. 9 Ri kʼo uxikin qas bʼaʼ chtatabʼenoq».

10 Rumal riʼ ri u discípulos xeqebʼ rukʼ y xkitaʼ che: «¿Jasche kakoj ejemplos are chiʼ kattzijon kukʼ?». 11 Ri Jesús xubʼij chke: «Yaʼtal chiwe kichʼobʼ rij ri jastaq re ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* ri etaʼmatal ta nabʼe kanoq, pero ri e areʼ yaʼtal ta chke. 12 Rumal che ri winaq ri kʼo kʼo rukʼ kyaʼtaj na más che, y kkʼiyar kʼu na ri kʼo rukʼ; pero ri winaq ri kʼo ta kʼo rukʼ xuqujeʼ ne ri jubʼiqʼ ri kʼo rukʼ ktoqix na che. 13 Rumal riʼ, kinkoj ejemplos are chiʼ kintzijon kukʼ. Rumal che paneʼ kekaʼyik kkil ta kʼut y paneʼ kkito kkita ta kʼut, mawi kʼo kkichʼobʼo. 14 Kukʼ e areʼ kbʼantaj wi wajun profecía re ri Isaías: ‹Ri ix kita na rukʼ ri ixikin pero kichʼobʼ ta wi na. Kixkaʼy na rukʼ taq ri ibʼaqʼwach pero kiwil ta wi na. 15 Rumal che kowirnaq ri kanimaʼ we e winaq riʼ. Kitzʼapim taq ri kixikin y kitzʼapim taq ri kibʼaqʼwach rech kkil ta wi rukʼ ri kibʼaqʼwach ni kkita rukʼ taq ri kixikin, kkichʼobʼ ta pa kanimaʼ y ni ketzalij rukʼ ri Dios rech keʼinkunaj›.

16 »Pero utz kʼu kech ri ibʼaqʼwach ix rumal che kkilo, y ri ixikin rumal che kkito. 17 Qas kʼu kinbʼij chiwe, e kʼi profetas y e utz taq winaq* xkaj xkil ri jastaq ri tajin kiwil ix pero xkil taj, y xkaj xkita ri jastaq ri tajin kita ix pero xkita taj.

18 »Rumal riʼ chitatabʼej ri kraj kubʼij ri ejemplo chrij ri tikonel. 19 Are chiʼ jun winaq kuta ri tzij re ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* pero kuchʼobʼ taj, kpe ri Bʼanal kʼax y kubʼoq bʼi ri xtik pa ranimaʼ. Are riʼ ri semilla ri xeqaj chuchiʼ ri bʼe. 20 Ri semilla ri xeqaj chuxoʼl taq abʼaj are ri winaq ri kuta ri tzij y rukʼ kikotemal aninaq kukʼamo. 21 Pero qas ta nim qajinaq bʼi ri uraʼbʼ ri semilla pa ranimaʼ y xa jubʼiqʼ tiempo kuchʼijo. Are chiʼ kumaj uriqik kʼax o kmajix ubʼanik kʼax che rumal rech ri tzij, aninaq ktzaq kanoq.* 22 Ri semilla ri xeqaj kan chuxoʼl taq ri kʼix are ri winaq ri kutatabʼej ri tzij, pero más ksach ukʼuʼx chrij ri jastaq re taq ri e qʼij riʼ y kbʼan engañar rumal ri uchuqʼabʼ taq ri qʼinomal,* rumal riʼ kajiqʼ ri tzij ri kʼo rukʼ y kwachin ta chik. 23 Y ri semilla ri xeqaj kan pa ri utzalaj ulew are ri winaq ri kkitatabʼej ri tzij y kkichʼobʼ ri kraj kubʼij. Ri e semilla riʼ kewachinik. Jujun kkiya 100 kiwach, nikʼaj chik 60, y nikʼaj chik 30».

24 Tekʼuriʼ xukoj chi wajun ejemplo chkiwach: «Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kjunamataj rukʼ jun achi ri xutik utzalaj semilla pa ri rulew. 25 Are taq chiʼ e qajinaq ri winaq che waram, xul ri ukʼulel, xutik kan itzel qʼayes chuxoʼl ri triko tekʼuriʼ xbʼek. 26 Are taq chiʼ xekʼiy lo ri triko y xewachinik, xuqujeʼ xkʼiy lo ri itzel qʼayes. 27 Rumal riʼ xepe ri ajchakibʼ re ri ajchaqʼe ri ja y xkibʼij che: ‹Qajaw, ¿la ma ta utz taq semilla xatik pa ri awulew? ¿Jasche kʼo itzel qʼayes chupam?›. 28 Ri areʼ xubʼij chke: ‹Jun kʼulel xbʼanowik›. Ri ajchakibʼ xkitaʼ che: ‹¿La kawaj kojbʼek y keqabʼoqo kanoq?›. 29 Ri areʼ xubʼij chke: ‹Kixbʼe taj, weneʼ xuqujeʼ kibʼoq bʼi ri triko are taq chiʼ kibʼoq bʼi ri itzel qʼayes. 30 Chiyaʼ bʼe chke rech junam kekʼiyik kʼa kuriqaʼ na ri tiempo kyak uwach ri tikoʼn, y are taq chiʼ kopan ri tiempo kyak uwach ri tikoʼn kinbʼij na chke ri e yakal uwach che nabʼe kkibʼoq bʼi ri itzel qʼayes, kkixim pa taq yataj* rech kporoxik tekʼuriʼ kyak uwach ri triko y kyaʼ pa taq ri ja ri kkʼol wi›».

31 Xuqujeʼ xukoj chi wajun ejemplo chkiwach: «Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kjunamataj rukʼ jun semilla re mostaza ri xukʼam bʼi jun achi y xutik pa ri rulew. 32 Más nitzʼ na wajun semilla chkiwach ri e nikʼaj chi semilla, pero are taq chiʼ kkʼiyik más nim na kel chkiwach ri e nikʼaj chi tikoʼn y kux junam rukʼ jun cheʼ, rumal riʼ ri e chikop aj uwo kaj kkibʼan kisok pa taq ri uqʼabʼ».

33 Y xukoj chi jun ejemplo chkiwach: «Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kjunamataj rukʼ ri levadura che jun ixoq xukʼamo y xuyujaj rukʼ oxibʼ nimaʼq taq pajbʼal* kʼaj. Rumal riʼ, xsipoj juntir ri qʼor».

34 Ri Jesús xubʼij juntir waʼ taq jastaq chke ri e winaq rukʼ taq ejemplos. Kʼo ta kʼu jumul ma ta xukoj ejemplos are chiʼ xtzijon kukʼ. 35 Jeriʼ xbʼantaj ri bʼim kan rumal ri profeta: «Kinjaq na ri nuchiʼ che ukojik taq ejemplos; kinya na ubʼixik jastaq ri qʼalajisam ta pa ri tikitajem loq».*

36 Tekʼuriʼ, are taq chiʼ e utaqom chi bʼi ri winaq, xok pa ri ja. Xeqebʼ ri u discípulos rukʼ y xkibʼij che: «Chaqʼalajisaj chqawach ri kel kubʼij ri ejemplo re ri itzel qʼayes pa ri ulew». 37 Ri Jesús xuqʼalajisaj chkiwach, xubʼij chke: «Ri xtikow ri utzalaj semilla are ri Ralkʼwal Winaq. 38 Ri ulew are ri uwach ulew. Ri utzalaj semilla are ri e ralkʼwaʼl ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj. Ri itzel qʼayes are ri e ralkʼwaʼl ri Bʼanal kʼax 39 y ri kʼulel ri xtikowik are ri Itzel. Ri qʼij are taq kyak uwach ri tikoʼn are ri ukʼisbʼalil jun tiempo y ri e yakal uwach taq tikoʼn are ri ángeles. 40 Rumal laʼ, ri kbʼan che ubʼoqik bʼi ri itzel qʼayes y che uporoxik pa ri qʼaqʼ, je kbʼantaj na pa ri ukʼisbʼalil ri e qʼij. 41 Ri Ralkʼwaʼl Winaq keʼutaq na ri u ángeles rech kkesaj pa ri Uqʼatbʼal tzij juntir uwach jastaq ri kkʼaman bʼi pa ri makaj y ri e winaq ri kkibʼan kʼax, 42 y kekʼaq na bʼi pa ri horno re qʼaqʼ. Chilaʼ kʼut keʼoqʼ wi na y kkiquchʼuchʼej wi na ri kiware. 43 Pa riʼ ri tiempo, ri e utz taq winaq* sibʼalaj kechupchut na pa ri Uqʼatbʼal tzij ri Kitat junam rukʼ ri qʼij. Ri kʼo uxikin qas bʼaʼ chtatabʼenoq.

44 »Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kjunamataj rukʼ jun tesoro muqum* kan pa jun ulew y xriqitaj rumal jun achi. Ri achi xumuq chi kan jumul, y rumal ri kikotemal xunaʼo, xbʼek, xukʼayij kan juntir ri jastaq rech y xuloqʼ ri ulew.

45 »Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj xuqujeʼ kjunamataj rukʼ jun ajkʼay ri kutzukuj perlas paqal rajil. 46 Are taq chiʼ xuriq jun perla paqal rajil, xbʼe kʼut y xukʼayilaʼ kan juntir ri jastaq rech, xuloqʼ kʼu ri perla.

47 »Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj xuqujeʼ kjunamataj rukʼ jun nimalaj kʼat chapbʼal kar ri xkʼaq bʼi pa ri mar, xeʼumulij kʼu lo juntir kiwach kar. 48 Are taq chiʼ xnojik, xchararex kʼu bʼi chuchiʼ ri jaʼ kumal ri chapal taq kar, xetʼuyiʼ kʼu che uyaʼik ri utz taq kar pa taq kʼolbʼal, pero ri e utz taj xekikʼaq bʼik. 49 Are waʼ ri kbʼantaj na pa ri ukʼisbʼalil ri e qʼij. Kepe na ri ángeles, kekitas na ri itzel taq winaq chkixoʼl ri e utz* 50 y kekikʼaq na bʼi pa ri horno re qʼaqʼ. Chilaʼ kʼu keʼoqʼ wi na y kkiquchʼuchʼej wi na ri kiware.

51 »¿La xichʼobʼ ix ri kel kubʼij juntir wariʼ?». «Xqachʼobʼo» xecha che. 52 Tekʼuriʼ xubʼij chi chke: «We jekʼuriʼ, chiwetaʼmaj wariʼ: ronojel maestro ri kretaʼmaj chrij ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kjunamataj rukʼ jun achi, ri rajaw ri ja, ri kresaj lo kʼakʼ y qʼeʼl taq jastaq pa ri kʼolbʼal ujastaq».

53 Are taq chiʼ ri Jesús ubʼim chi ri ejemplos riʼ, xel bʼi chilaʼ. 54 Are chiʼ xopan pa ri utinamit, xumaj kitijoxik ri winaq pa ri ki sinagoga, y e areʼ xemayinik. Xkibʼij: «¿Jawiʼ xukʼama wi ri unojibʼal wajun achi? Y ¿jasche kkowinik kubʼan waʼ taq milagros? 55 ¿La ma ta are waʼ ri ukʼojol ri carpintero? ¿La ma ta are unan ri kbʼix María che? ¿La ma ta are ri Santiago, ri José, ri Simón y ri Judas ri e rachalal? 56 Y ¿la ma ta qukʼ e kʼo wi juntir ri e ranabʼ? Rumal laʼ, ¿jawiʼ kʼu xeʼukʼama wi juntir ri kkowin che ubʼanik y ri kubʼij?». 57 Rumal riʼ e kʼi xetzaq kan rumal rech.* Pero ri Jesús xubʼij chke: «Nim kil wi ri profeta apawchiʼ taneʼ kbʼe wi, pero je ta kbʼan che pa ri qas utinamit y pa ri rachoch». 58 Ri areʼ xubʼan ta kʼi milagros chilaʼ, rumal che ri winaq xkikubʼsaj ta kikʼuʼx chrij ri Dios.

14 Pa riʼ ri tiempo, ri Herodes,* gobernador re distrito,* xuta ri ktzijox chrij ri Jesús. 2 Xubʼij kʼu chke ri rajchakibʼ: «Are ri Juan Bautista riʼ. Xa xwalijisax chkixoʼl ri kaminaqibʼ rumal riʼ kkowinik kubʼan milagros». 3 Ri Herodes uchapom ri Juan, uximom rukʼ cadenas y utzʼapim pa cárcel rumal rech ri Herodías, ri rixoqil ri Filipo ri rachalal. 4 Rumal riʼ ri Juan kʼi mul xubʼij che ri Herodes: «Yaʼtal ta chawe kabʼan awixoqil che ri Herodías». 5 Ri Herodes kraj kukamisaj ri Juan, pero kuxiʼj ribʼ chkiwach ri winaq, rumal che kkichomaj chi ri Juan are jun profeta. 6 Pero are chiʼ tajin kbʼan ri u cumpleaños ri Herodes, xxojow ri ral ri Herodías, y ri Herodes sibʼalaj utz xril ri xojowem. 7 Y xubʼan kʼu jurar che ri ali chi kuya apachike uwach jastaq ri kutaʼ che. 8 Kom kojom chi ukʼuʼx* ri ali rumal ri unan, xubʼij wariʼ che ri Herodes: «Chayaʼ chwe pa jun likʼilik laq, ri ujolom ri Juan Bautista». 9 Xbʼison kʼu ri rey; pero, rumal che xchoman chkij ri rulaʼ* y rumal ri ubʼim chi che ri ali xtaqanik chi chyoʼq che ri kraj. 10 Y xtaqan bʼik rech keʼesax lo ri ujolom ri Juan pa cárcel. 11 Tekʼuriʼ xkʼam lo ri ujolom ri Juan pa jun likʼilik laq, xyaʼ che ri ali y ri ali xuya che ri unan. 12 Xepe kʼu ri u discípulos ri Juan, xkikʼam bʼi ri u cuerpo y xekimuqu kanoq. Tekʼuriʼ xekibʼij che ri Jesús. 13 Are chiʼ utom chi ri Jesús ri xbʼantajik, xel bʼi chilaʼ, xukʼaq bʼi ribʼ pa jun alaj barco rech kopan pa jun lugar naj kʼo wi y kkʼojiʼ utukel chilaʼ. Pero are chiʼ xkita ri winaq xeʼel bʼi pa taq ri kitinamit xeteriʼ bʼi chrij chkaqan.

14 Are chiʼ xopan chuchiʼ ri jaʼ, xeril e kʼiʼalaj winaq, xqʼutut ranimaʼ chke* y xeʼukunaj e juntir ri yawabʼibʼ. 15 Pero, are chiʼ tajin kqaj bʼi ri qʼij, xeqebʼ ri u discípulos rukʼ y xkibʼij che: «Naj oj kʼo wi y matam chik. Cheʼataqaʼ bʼi ri winaq rech kekiloqʼo kiwa pa taq ri aldeas». 16 Pero ri Jesús xubʼij chke: «Rajawaxik ta na kebʼek, chiyaʼ kiwa ix». 17 «Xa cinco kaxlanwa y kebʼ kar kʼo qukʼ» xecha che. 18 «Chikʼamampeʼ loq» xcha ri areʼ chke. 19 Tekʼuriʼ xeʼutaq ri winaq rech ketʼuyiʼ cho taq ri qʼayes. Xukʼam kʼu ri cinco kaxlanwa y ri kebʼ kar, xkaʼy chikaj y xubʼan jun oración.* Are chiʼ e upaʼim* chi ri kaxlanwa, xuya chke ri u discípulos, y ri e areʼ xkiya chke ri e winaq. 20 E juntir xewaʼik y sibʼalaj xenojik. Tekʼuriʼ xekiyak ri xkʼis ta kitijik, 12 chakach xkimulij. 21 Weneʼ e 5 mil achijabʼ xewaʼik, xeʼajilax ta ri ixoqibʼ y ri akʼalabʼ. 22 Tekʼuriʼ, xeʼukowij ri u discípulos rech keʼaqʼan pa ri alaj barco, kenabʼej apan chuwach y keqʼax pa ri jun chi lado che ri lago, pero ri areʼ xkanaj na kan kukʼ ri winaq rech xeʼutaq bʼik.

23 Are chiʼ e utaqom chi bʼi ri e winaq, xpaqiʼ bʼi utukel puwiʼ ri juyubʼ rech kubʼanaʼ orar. Utukel kʼa kʼo na chilaʼ pa ri rokibʼal aqʼabʼ. 24 Are taq chiʼ ri alaj barco naj* chi kʼo wi che ri uchiʼ ri jaʼ, ri discípulos tajin kkikoj kichuqʼabʼ che ubʼinisaxik, rumal che ri olas kbʼe jelaʼ kbʼe jeriʼ y kjumum ri kaqiqʼ petinaq chkiwach. 25 Pero, pa ri usaqiribʼal aqʼanoq* kʼa kmuqmut na, ri Jesús xbʼin bʼi puwiʼ ri jaʼ rech kopan kukʼ. 26 Are chiʼ ri u discípulos xkilo chi tajin kbʼin puwiʼ ri jaʼ, xkixiʼj kibʼ y xkibʼij: «¿Jas uwach laʼ leʼ petinaq?». Xkimaj uraqik kichiʼ rumal che kixiʼm kibʼ. 27 Tekʼuriʼ ri Jesús xubʼij lo chke: «¡Masach ikʼuʼx y mixiʼj iwibʼ! Xa in waʼ». 28 Ri Pedro xubʼij che: «We bʼaʼ at Qajaw, chinataqaʼ rech kinbʼe awukʼ puwiʼ ri jaʼ». 29 «¡Chatpetoq!» xcha ri Jesús che. Rumal riʼ ri Pedro xel bʼi pa ri alaj barco y xumaj bʼi bʼinem puwiʼ ri jaʼ, xbʼe rukʼ ri Jesús. 30 Pero, are chiʼ xkaʼy che ri uchuqʼabʼ ri kaqiqʼ, xuxiʼj ribʼ. Y, rumal che xumaj bʼi qajem pa ri jaʼ, rukʼ raqoj chiʼaj xubʼij: «¡Wajaw, chinatoʼo!». 31 Aninaq kʼu xuya apan ri uqʼabʼ ri Jesús che, xuchapo y xubʼij che: «Ri at xa qas ta kakubʼsaj akʼuʼx chrij ri Dios,* ¿jasche xubʼan kebʼ akʼuʼx?». 32 Are chiʼ e aqʼanaq chi pa ri alaj barco, xtaniʼ ri kaqiqʼ. 33 Tekʼuriʼ ri e kʼo pa ri alaj barco xepachiʼ chuwach y xkibʼij che: «Qastzij wi chi at at Ukʼojol ri Dios». 34 Xeʼopan kʼu chuchiʼ ri lago pa ri ulew re Genesaret.

35 Are taq chiʼ ri achijabʼ aj chilaʼ xkichʼobʼ uwach ri Jesús, xkesaj utzijol pa ronojel ri tinamit, y ri e winaq xekikʼam lo e juntir ri e yawabʼibʼ. 36 Y kkitaʼ toqʼobʼ che chi kuya bʼe chke kkichap ri ratzʼyaq paneʼ xaq xiw ri uchiʼ, y e juntir ri kechapowik kekunataj kanoq.

15 Tekʼuriʼ e kʼo jujun fariseos y escribas, ri e petinaq pa Jerusalén, xeqebʼ rukʼ ri Jesús y xkibʼij che: 2 «¿Jasche ri a discípulos kkibʼan ta ri costumbres ri xkikʼut kan ri e qamam? Chachomajampeʼ, ri e areʼ kkichʼaj ta kiqʼabʼ* are taq chiʼ kkimaj waʼim».

3 Ri Jesús xubʼij chke: «Y ¿jasche ri ix kinimaj ta ri utaqanik ri Dios y are más kinimaj ri xaq costumbres? 4 Chichomajampeʼ, ri Dios ubʼim: ‹Nim chawilaʼ wi ri atat y ri anan›, y ‹Ri kʼax kchʼaw chrij* ri utat o ri unan, rajawaxik kkamisaxik›. 5 Pero ix kibʼij: ‹Ri winaq ri kubʼij che ri utat o ri unan «Kinkowin taj kinya ri jastaq wech che atoʼik rumal che nubʼim chik che kinsipaj che ri Dios», 6 ri winaq riʼ rajawaxik ta chik nim keril wi ri utat unan›. Jeriʼ ibʼanom ix, ixutum ri utzij ri Dios rumal rech ri i costumbres. 7 Xa kebʼ ipalaj, rumal bʼaʼ riʼ ri Isaías xuya kan ubʼixik chiwij: 8 ‹We e winaq riʼ kkiya nuqʼij xaq rukʼ ri kichiʼ, naj kʼo wi ri kanimaʼ chwe. 9 Kʼo ta upatan ri qʼijilanik tajin kkiya chwe, rumal che xa kitaqanik y kichomanik winaq ri kkikʼutu›». 10 Tekʼuriʼ xeʼusikʼij ri e winaq rech keqebʼ rukʼ y xubʼij chke: «Chitampeʼ y chichʼobʼoʼ rij ri tajin kinbʼij: 11 ri kbʼanow tzʼil che jun winaq are ta ri kok pa uchiʼ xaneʼ are ri kel lo pa ri uchiʼ; are riʼ ri kbʼanow tzʼil che».

12 Tekʼuriʼ xeqebʼ ri u discípulos rukʼ y xkibʼij che: «¿La awetaʼm chi ri fariseos utz ta xkita ri xabʼij?». 13 Ri areʼ xubʼij chke: «Kbʼoq na bʼi ri tikoʼn che are ta ri Nutat pa ri kaj tikowinaq. 14 Rumal riʼ cheʼiyaʼ kan chilaʼ. Xa e moyabʼ* taq kʼamal bʼe. We jun moy kkʼamow ubʼe jun chi moy, e kebʼ riʼ ketzaq bʼi pa jun jul». 15 Tekʼuriʼ ri Pedro xubʼij che ri Jesús: «Chaqʼalajisaj chqawach jas kel kubʼij ri ejemplo xakojo». 16 Rumal riʼ ri Jesús xubʼij: «¿La xuqujeʼ ix kʼa majaʼ kichʼobʼ ri kel kubʼij? 17 ¿La ma ta iwetaʼm chi juntir ri kok pa uchiʼ jun winaq, chupam kopan wi, tekʼuriʼ pa ri letrina kekʼis wi uwach? 18 Pero ri jastaq ri kel lo pa uchiʼ jun winaq, pa ri ranimaʼ e petinaq wi, y ri jastaq riʼ kubʼan tzʼil che jun winaq. 19 Jun ejemplo, pa ri ranimaʼ jun winaq kel lo itzel taq chomanik: kamisanik, makunik kukʼ achijabʼ ixoqibʼ, ubʼanik tzʼilalaj taq makaj,* elaqʼ, ri uyakik tzij chrij jun winaq y ri yoqʼonik. 20 Are waʼ ri ktzʼilobʼisan jun winaq, pero kubʼan ta tzʼil che jun winaq we xaq xiw kuchʼaj ta uqʼabʼ».

21 Xel bʼi ri Jesús chilaʼ y xbʼe pa ri ulew re Tiro y Sidón. 22 Kʼo kʼu jun ixoq aj Fenicia* re ri ulew re Tiro y Sidón ri xopan rukʼ ri Jesús, rukʼ raqoj chiʼaj xubʼij che: «¡Wajaw, Ralkʼwal ri David, chatoqʼobʼisaj nuwach! Ri wal okinaq jun demonio che, tajin kuriqiqej kʼax». 23 Pero ri Jesús kʼo ta xubʼij che. Rumal riʼ ri u discípulos xeqebʼ rukʼ y xkimaj ubʼixik che: «Xaq kuraq uchiʼ ri ixoq teren chqij, chabʼij che chi kbʼek». 24 Xubʼij kʼu ri Jesús: «Xaq xiw kukʼ ri e chij e sachinaq re ri tinamit Israel in taqom wi loq». 25 Pero ri ixoq xpetik, xpachiʼ chuwach y xutaʼ toqʼobʼ* che, xubʼij: «¡Wajaw, chinatoʼo!». 26 Ri Jesús xubʼij che: «Utz taj kmaj* ri kikaxlanwa ri alkʼwalaxelabʼ rech kkʼaq apan chkiwach ri alaj taq tzʼiʼ». 27 Ri ixoq xubʼij: «Qastzij wi Wajaw, pero ri alaj taq tzʼiʼ kkitij ri uxer taq kaxlanwa ri ketzaq lo puwiʼ ri ki mesa ri kajaw». 28 Ri Jesús xubʼij che: «Ixoq, rumal che qas xatkojon chrij ri Dios, chbʼantaj bʼaʼ ri kawaj». Y pa riʼ ri hora xkunataj ri ral.

29 Are chiʼ elenaq chi bʼi ri Jesús chilaʼ, xopan pa jun lugar kʼo chunaqaj ri lago re Galilea y xpaqiʼ bʼi puwiʼ jun juyubʼ. Are chiʼ tʼuyul chilaʼ, 30 xeʼopan e kʼiʼalaj winaq rukʼ e kikʼamom bʼi chʼokojibʼ, tʼuʼn kaqan kiqʼabʼ, moyabʼ, memabʼ y nikʼaj chi yawabʼibʼ. Keʼeyoʼq chuwach, y ri areʼ keʼukunaj. 31 Sibʼalaj xemayin ri winaq are chiʼ xkilo chi kechʼaw chi ri memabʼ, kekunataj ri tʼuʼn kaqan kiqʼabʼ, utz chi kebʼin ri chʼokojibʼ y kkil chi ri moyabʼ, xkiya kʼu uqʼij ri Dios re Israel.

32 Tekʼuriʼ, ri Jesús xeʼusikʼij ri u discípulos y xubʼij chke: «Kinbʼisoj kiwach we winaq riʼ, rumal che oxibʼ qʼij e kʼo chi wukʼ y kʼo ta jas kkitijo. Kwaj taj kkinaʼ numik are taq ketzalij bʼik, weneʼ keroqorobʼ kan pa taq ri bʼe». 33 Pero ri discípulos xkibʼij che: «Naj oj kʼo wi... ¿Jawiʼ keqakʼama wi kaxlanwa oj rech kojkowinik keqatzuq waʼ we kʼiʼalaj winaq riʼ?». 34 Rumal riʼ ri Jesús xutaʼ chke: «¿Jampaʼ kaxlanwa kʼo iwukʼ?». «Siete raqan kaxlanwa y kebʼ oxibʼ kar» xecha che. 35 Are taq chiʼ ri Jesús e utaqom chi ri winaq rech ketʼuyiʼ qaj choch ulew, 36 xukʼam ri siete kaxlanwa y ri e kar, xmaltyoxin che ri Dios, xeʼupaʼij* y xumaj uyaʼik chke taq ri u discípulos, y ri e areʼ xkijach chkiwach ri e winaq. 37 E juntir xewaʼik y xenojik. Xkinojisaj kʼu siete nimaʼq taq chakach che ri xkʼis ta kitijik. 38 E 4 mil achijabʼ xewaʼik, xeʼajilax ta ri ixoqibʼ y ri akʼalabʼ. 39 Are taq e utaqom chi bʼi ri winaq, xaqʼan bʼi pa ri alaj barco y xopan pa ri ulew re Magadán.

16 Are chiʼ kʼo chilaʼ xeqebʼ ri fariseos y ri saduceos rukʼ, y rech kkilo we kubʼano o kubʼan taj, xkibʼij che chi kukʼut jun etal* re ri kaj chkiwach. 2 Rumal riʼ ri Jesús xubʼij chke: «Are chiʼ kbʼe qʼij, ix kibʼij: ‹Kubʼan ta jabʼ waʼ kamik, rumal che sibʼalaj kaq uwach ri kaj›. 3 Y are chiʼ ksaqirik, kibʼij: ‹Kubʼan jabʼ waʼ kamik y kubʼan tew waʼ, rumal che sibʼalaj kaq uwach ri kaj pero tajin kqʼequʼmarik›. Iwetaʼm kichʼobʼ rij ri ubʼanik ri kaj, pero kixkowin ta che uchʼobʼik ri etal re taq ri e qʼij. 4 Waʼ we winaq ri kiyaʼom kan ri Dios y e itzel taq winaq, ronojel tiempo tajin kkitzukuj jun etal rech kkʼut chkiwach. Pero kʼo ta nijun kkʼut chkiwach, xaq xiw ri etal re ri Jonás». Xel kʼu bʼi chilaʼ y xeʼuya kanoq.

5 Tekʼuriʼ xebʼe pa ri jun chi lado che ri lago, pero xnaʼtaj ta kʼu bʼi ukʼamik kaxlanwa chke ri discípulos. 6 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Qas chijaqaʼ ri ibʼaqʼwach y chichajij iwibʼ chuwach ri levadura kech ri fariseos y ri saduceos». 7 Rumal riʼ, ri discípulos xkimaj ubʼixik chbʼil taq kibʼ: «Kʼo ta kaxlanwa qakʼamom loq». 8 Are taq ri Jesús xretaʼmaj ri tajin kkichomaj xubʼij chke: «Ri ix xa qas ta kikubʼsaj ikʼuʼx chrij ri Dios,* ¿jasche tajin kibʼij chbʼil taq iwibʼ che kʼo ta ikaxlanwa? 9 ¿La xa kʼa majaʼ kixkowinik kichʼobʼo? ¿La xa knaʼtaj ta chi chiwe ri cinco kaxlanwa ri xubʼanaʼ che kitzuqik e 5 mil achijabʼ? ¿La xa knaʼtaj ta chi chiwe juntir ri chakach xnojisax che taq ri chʼaqap ri xkʼis ta kitijik? 10 Y ¿la xa xsachan chiwe ri siete kaxlanwa ri xubʼanaʼ che kitzuqik e 4 mil achijabʼ y ri kebʼ oxibʼ nimaʼq taq chakach xnojisax che ri xkʼis ta kitijik? 11 ¿Jasche xichʼobʼ ta rij che chrij ta kaxlanwa tajin kintzijon wi? Le xinbʼij chiwe are che rajawaxik kichajij iwibʼ chuwach ri levadura kech ri fariseos y ri saduceos». 12 Chilaʼ kʼu xkichʼobʼ wi che ri Jesús tajin ta kubʼij che chuwach ri levadura re ri kaxlanwa rajawaxik kkichajij wi kibʼ, xaneʼ chuwach taq ri jastaq ri kkikʼut ri fariseos y ri saduceos.

13 Are chiʼ xopan pa ri tinamit re Cesarea re Filipo, ri Jesús xutaʼ chke ri u discípulos: «¿Jachin riʼ ri Ralkʼwal Winaq kkibʼij ri winaq?». 14 Ri u discípulos xkibʼij che: «E kʼo jujun kkibʼij che are ri Juan Bautista. Jujun chik kkibʼij che are ri Elías. Y nikʼaj chik kkibʼij che are ri Jeremías o jun chi profeta». 15 Ri areʼ xubʼij chke: «E kʼu ri ix, ¿jachin riʼ ri in kibʼij?». 16 Ri Simón Pedro xubʼij che: «At riʼ ri Cristo, ri Ukʼojol ri kʼaslik Dios». 17 Ri Jesús xubʼij che: «Utz awech Simón, ukʼojol ri Jonás, rumal che jun winaq ta xkʼutuw chawach, xaneʼ are ri Nutat ri kʼo chilaʼ chikaj. 18 In xuqujeʼ kinbʼij chawe: at riʼ ri Pedro, y puwiʼ wajun nimalaj abʼaj kinyak wi na ri nu congregación, y kchʼakataj ta na rumal ri Muqbʼal.* 19 Kinya kʼu na ri e lawe re ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* chawe. Apachike uwach jastaq ri kaxim pa ri uwach ulew, ximital chi riʼ pa ri kaj, y apachike uwach jastaq ri kakir pa ri uwach ulew, kirital chi riʼ pa ri kaj». 20 Tekʼuriʼ ri Jesús ko xeʼuchʼabʼej ri u discípulos xtaqan chke chi kʼo makibʼij wi che ri areʼ are ri Cristo.

21 Xumaj bʼi pa ri tiempo riʼ, ri Jesús xumaj uqʼalajisaxik chkiwach ri u discípulos che rajawaxik kbʼe na pa Jerusalén, kuriq kʼi kʼax pa kiqʼabʼ ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit, ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri escribas, y che rajawaxik kkamisaxik tekʼuriʼ kkʼastajisax* churox qʼij. 22 Rumal riʼ ri Pedro xukʼam bʼi ri Jesús jelaʼ apanoq y xok chuyajik, xubʼij: «¿Jasche kachomaj chi kariq riʼ ri kʼax Wajaw? Rajawaxik taj kariq kʼax». 23 Pero ri Jesús xutzalkʼatij ribʼ* y xubʼij che ri Pedro: «¡Chatkʼol chwij, Satanás! Xaq kaya latzʼ pa nubʼe, rumal che junam ta tajin katchoman rukʼ ri Dios, xaneʼ xaq junam katchoman kukʼ ri winaq».

24 Tekʼuriʼ ri Jesús xubʼij chke ri u discípulos: «We kʼo jun winaq kraj kteriʼ chwij, xaq are machoman chbʼil ribʼ, xaneʼ chreqaj bʼi ri ucheʼ re kʼaxkʼolil y muya kan nutereneʼxik. 25 Rumal che ri kraj kubʼan salvar ri ukʼaslemal* ksach na uwach ri ukʼaslemal, pero ri ksach uwach ri ukʼaslemal rumal wech in, kuriq kʼu na ri ukʼaslemal. 26 ¿Jas upatan che jun winaq kuchʼak juntir ri uwach ulew we ksach uwach ri ukʼaslemal? O ¿jas kkowinik kuya jun winaq che ukʼexwach ri ukʼaslemal? 27 Rumal che kpe na ri Ralkʼwal Winaq yaʼom lo poder che rumal ri Utat e rachiʼl lo ri u ángeles, kuya na rajil ukʼaxel chke ri winaq chkijujunal jas ri kibʼanom. 28 Qas kʼu kinbʼij chiwe chi jujun chke ri e kʼo waral kkil ta na uwach ri kamikal we kʼa majaʼ kkil uwach ri Ralkʼwal Winaq petinaq pa ri Uqʼatbʼal tzij».*

17 Are chiʼ qʼaxinaq chi seis qʼij, ri Jesús xukʼam bʼi ri Pedro, xuqujeʼ ri Santiago y ri Juan, ri kachalal kibʼ. Xepaqiʼ bʼi puwiʼ jun nimalaj juyubʼ rech kekʼojiʼ kitukel chilaʼ. 2 Xkʼextaj ri kilitaj ri Jesús chkiwach: Ri upalaj xrepqʼunik junam rukʼ ri qʼij y ri ratzʼyaq xchupchutik junam rukʼ jun luz. 3 Xaq kʼateʼ, xkil ri Moisés y ri Elías tajin ketzijon rukʼ ri Jesús. 4 Xubʼij kʼu ri Pedro che ri Jesús: «¡Utz chi oj kʼo waral, Wajaw! We kawaj, kinbʼan oxibʼ kabʼal:* jun awe at, jun re ri Moisés y jun re ri Elías». 5 Are chiʼ kʼa tajin ktzijon na ri Pedro..., xpe jun saqlolojalaj sutzʼ pa kiwiʼ, xemuqiʼ chuxeʼ. Xaq kʼateʼ xtataj jun chʼabʼal pa ri sutzʼ ri xubʼij loq: «Are waʼ ri loqʼalaj Nukʼojol; ri areʼ kqaj chnuwach. Chitatabʼej». 6 Are taq ri discípulos xkita ri xbʼix loq, xkimej kibʼ y xkiya ri kipalaj kʼa chuwach ulew. Sibʼalaj xkixiʼj kibʼ. 7 Xqebʼ kʼu ri Jesús kukʼ, xeʼuchapo y xubʼij chke: «Chixwalijoq. Mixiʼj iwibʼ». 8 Are chiʼ xkiyak ri kipalaj, kʼo ta chi jun xkilo, xaq xiw chi ri Jesús. 9 Are taq e qajinaq lo cho ri juyubʼ, ri Jesús xuya wajun taqanik chke: «Kʼo mibʼij wi ri visión xiwilo, kʼateʼ kibʼij are taq chiʼ walijisam chi ri Ralkʼwal Winaq chkixoʼl ri kaminaqibʼ».

10 Pero ri discípulos xkitaʼ che ri Jesús: «¿Jas kʼu che ri escribas kkibʼij chi rajawaxik nabʼe kpe na ri Elías?». 11 Ri areʼ xubʼij chke: «Qastzij wi, rajawaxik chi are ri Elías kpe nabʼe y kulubʼanaʼ ubʼanik juntir ri jastaq.* 12 Kinbʼij kʼu in chiwe che ri Elías ulinaq chik, pero ri winaq xkichʼobʼ ta uwach xaneʼ xkibʼan ri xkaj e areʼ che. Xuqujeʼ junam kʼax kkibʼan na che ri Ralkʼwal Winaq». 13 Tekʼuriʼ ri discípulos xkichʼobʼ rij chi chrij ri Juan Bautista tajin kchʼaw wi ri Jesús.

14 Are chiʼ xeʼopanik jawiʼ e kʼo wi ri e winaq, xqebʼ jun achi rukʼ ri Jesús, xxukiʼ chuwach y xubʼij che: 15 «Wajaw, chatoqʼobʼisaj uwach ri nukʼojol, rumal che kuya ataque che* y sibʼalaj lawalo. Kʼi mul ktzaq pa ri qʼaqʼ y kʼi mul pa ri joron. 16 Xinkʼam lo chkiwach ri a discípulos, pero ri e are’ xekowin ta che ukunaxik». 17 Ri Jesús xutzalij ubʼixik: «¡Waʼ we winaq riʼ kkikubʼsaj ta kikʼuʼx chrij ri Dios* y xa jechʼ ri kikʼaslemal! ¿Kʼa jampaʼ rajawaxik kinkʼojiʼ na iwukʼ? ¿Kʼa jampaʼ rajawaxik kinqʼiʼ na ri kibʼano? Chikʼamampeʼ lo jewaʼ». 18 Tekʼuriʼ ri Jesús xuyaj ri demonio, rumal riʼ ri demonio xel bʼi che ri ala, y pa riʼ ri hora xkunataj ri ala. 19 Xeqebʼ kʼu ri discípulos rukʼ ri Jesús pa utukel wi y xkitaʼ che: «¿Jas kʼu che xojkowin ta oj che resaxik?». 20 Ri areʼ xubʼij chke: «Xa qas ta kikubʼsaj ikʼuʼx chrij ri Dios. Qas kʼu kinbʼij chiwe, we ta ri kibʼan che ukubʼsaxik ikʼuʼx chrij ri Dios junam rukʼ ri unimal jun semilla re mostaza, kixkowin riʼ kibʼij che wajun juyubʼ ‹Jat jelaʼ›, kbʼe kʼu na riʼ; juntir riʼ kixkowin che ubʼanik». 21* ——

22 Are taq chiʼ kimulim kibʼ pa Galilea, ri Jesús xubʼij chke: «Ri Ralkʼwal Winaq kjach na pa kiqʼabʼ* taq ri e winaq 23 y kkamisax na, y churox qʼij kkʼastajisax na».* Rumal riʼ, ri discípulos sibʼalaj xebʼisonik.

24 Are chiʼ ri discípulos y ri Jesús e opanaq chi pa Capernaúm, ri achijabʼ e molol taq impuesto re ri kakabʼ dracmas,* xeqebʼ rukʼ ri Pedro y xkitaʼ che: «¿La kutoj ri impuesto re ri kakabʼ taq dracmas ri a maestro?». 25 Ri Pedro xubʼij chke: «Kutoj kʼu laʼ». Tekʼuriʼ are taq chiʼ xok bʼi ri Pedro pa ja, y are chiʼ majaʼ kʼo kubʼij, xtaʼ che rumal ri Jesús: «¿Jas kabʼij at Simón? ¿Jachin chke ktaʼ wi ri jalajoj taq uwach impuestos* kumal ri reyes re ri uwach ulew? ¿La chke ri kalkʼwal o chke taq ri winaq?». 26 Ri Pedro xubʼij che: «Chke taq ri winaq». Y ri Jesús xubʼij che: «Qastzij wi, rumal riʼ ri alkʼwalaxelabʼ rajawaxik taj kkitoj impuestos. 27 Pero, rech kʼo ta kkibʼij chqij,* jat pa ri lago y chakʼaqaʼ bʼi ri anzuelo. Are chiʼ kawesaj lo ri nabʼe kar, kariq na pa uchiʼ jun pwaq de plata.* Chakʼama loq y chayaʼ kan chke rech katojbʼej kan ri impuesto wech in y ri awech at».

18 Pa riʼ ri qʼij, xeqebʼ ri discípulos rukʼ ri Jesús y xkitaʼ che: «¿Jachin kʼu ri más nim ubʼanik pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj?».* 2 Rumal riʼ ri Jesús xukʼam apan jun alaj akʼal, xuya chkixoʼl e areʼ 3 y xubʼij chke: «Kixok ta pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj we kikʼex ta iwibʼ y we kixux ta junam kukʼ ri alaj taq akʼalabʼ. 4 Rumal laʼ, ri kumachʼ ribʼ junam rukʼ wajun alaj akʼal are ri más nim ubʼanik pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj, 5 y ri kkʼulan jun akʼal junam rukʼ wajun akʼal riʼ pa ri nubʼiʼ, in riʼ ri kinukʼulaj. 6 Pero ri ktzaqow jun chke waʼ we chʼutiʼn ri kekojon chwij, are utz riʼ kxekebʼax chuqul jun chke ri abʼaj re ri kebʼal* ri kkisutij ri e bʼur y kkʼaq bʼi chukʼuʼx ri mar.

7 »Kʼax kech ri e winaq re waʼ we uwach ulew ri ketzaqan pa makaj. Qastzij wi chi kepe na jastaq ri ketzaqanik, pero ¡kʼax re ri winaq ri rumal rech kepe taq ri tzaqibʼal! 8 Rumal kʼu riʼ, we ri aqʼabʼ o ri awaqan katkitzaq pa makaj, cheʼaqupij bʼik y naj cheʼakʼaqaʼ wi bʼik. Más utz na riʼ kariq ri kʼaslemal paneʼ xa jun* ri aqʼabʼ o ri awaqan, chuwach chi paneʼ kʼo kebʼ aqʼabʼ y kebʼ awaqan pero katkʼaq bʼi pa ri qʼaqʼ ri kʼo ta ukʼisik. 9 Y we ri abʼaqʼwach tajin katutzaq pa makaj, chawesaj bʼik y naj chakʼaqaʼ wi bʼik, más utz na kariq ri kʼaslemal paneʼ xa jun abʼaqʼwach kʼolik chuwach paneʼ kʼo kebʼ abʼaqʼwach pero katkʼaq bʼi pa ri qʼaqʼ re ri Gehena.* 10 Chichajij iwibʼ, miwetzelaj uwach jun chke we chʼutiʼn riʼ, rumal che qas kʼu kinbʼij chiwe che ri ki ángeles pa ri kaj amaqʼel kkil uwach ri Nutat ri kʼo chilaʼ chikaj. 11* ——

12 »¿Jas kichomaj ix? We jun achi kʼo 100 uchij y ksach kan jun chke, ¿la ma ta qastzij chi kuya kan ri 99 uchij pa taq ri juyubʼ y kok che utzukuxik ri xsach kanoq? 13 Qas kʼu kinbʼij chiwe, are taq chiʼ kuriqo más kkikot na riʼ rumal ri xuriqo chkiwach ri e 99 ri e sachinaq taj. 14 Are jeriʼ kubʼan ri Nutat* ri kʼo chilaʼ chikaj: ri areʼ kraj taj ksach nijun chke waʼ we chʼutiʼn riʼ.

15 »Rumal kʼu riʼ, we ri awachalal kubʼan jun mak chawe, jat, chatetzijon rukʼ atukel y chabʼij che ri xmakun wi.* We kutatabʼej ri kabʼij, xachʼak riʼ ri awachalal. 16 Pero, we kutatabʼej taj, jat chi jumul rukʼ y cheʼakʼamaʼ bʼi jun o kebʼ winaq awukʼ rumal che rajawaxik e kʼo kebʼ o e oxibʼ testigos rech ketaʼmaxik we qastzij o qastzij ta ri xbʼixik. 17 We ri xmakunik keʼutatabʼej ta ri testigos, chabʼij chke ri e kʼo pa ri congregación. Y, we xuqujeʼ keʼutatabʼej ta ri e kʼo pa ri congregación, chawilaʼ junam rukʼ jun winaq ri kojonel taj* y junam rukʼ jun molol impuestos.

18 »Qas kʼu kinbʼij chiwe che juntir ri jastaq ri kixim pa ri uwach ulew, ximital chi riʼ pa ri kaj, y juntir ri jastaq ri kikir pa ri uwach ulew, kirital chi riʼ pa ri kaj. 19 Y qas kʼu kinbʼij chiwe che we kebʼ chiwe ix ri ix kʼo pa ri uwach ulew junam ri ichomanik che utaʼik jun jastaq nim ubʼanik, qas kʼu kbʼantaj na ri kitaʼ rumal ri Nutat ri kʼo chilaʼ chikaj. 20 Rumal che apawijeʼ taneʼ ri kimulim wi kibʼ e kebʼ o e oxibʼ winaq pa ri nubʼiʼ, in kʼo in riʼ chkixoʼl».

21 Tekʼuriʼ ri Pedro xqebʼ rukʼ ri Jesús y xutaʼ che: «Wajaw, we ri wachalal kubʼan kʼax chwe, ¿jampaʼ mul rajawaxik kinkuy umak? ¿La 7 mul?». 22 Ri Jesús xubʼij che: «Xa ta 7 mul kakuy umak, xaneʼ 77 mul.

23 »Rumal riʼ, ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kjunamataj rukʼ jun rey ri xeʼumulij ri rajchakibʼ rech kkitoj ri kikʼas che. 24 Are chiʼ xumaj umolik ri kikʼas, xkʼam lo jun ajchak chuwach ri kʼo 10 mil talentos* ukʼas rukʼ. 25 Rumal che ri ajchak kʼo ta jas kutojbʼej wi ri ukʼas, ri rajaw xtaqanik rech kkʼayix ri areʼ, ri rixoqil, ri e ralkʼwal y juntir ri jastaq kʼo rukʼ, rech ktojtaj ri ukʼas. 26 Pero ri ajchak xxukiʼk y xpachiʼ chuwach che utaʼik toqʼobʼ che, xubʼij: ‹Chinaweyeʼj na jubʼiqʼ, kintoj na juntir ri nukʼas chawe›. 27 Ri xubʼan ri ajchak xopan pa ranimaʼ ri rajaw, rumal riʼ xutzoqopij bʼik y xutaʼ ta chi ri ukʼas. 28 Pero are chiʼ xel bʼi ri ajchak, xuriq jun chke ri e rachiʼl pa chak ri kʼo 100 denarios ukʼas rukʼ. Xuchap kʼut y xumaj ujitzʼaxik chuqul. Xubʼij che: ‹¡Chatojoʼ juntir ri akʼas wukʼ!›. 29 Pero ri rachiʼl pa chak xxukiʼ chuwach y xutaʼ toqʼobʼ* che, xubʼij: ‹Chinaweyeʼj na jubʼiqʼ, kintoj na ri nukʼas chawe›. 30 Pero ri areʼ xuta ta ri xubʼij ri rachiʼl che. Xbʼe kʼut, xtaqanik che ktzʼapix pa cárcel kʼa kukʼis na utojik ri ukʼas. 31 Are chiʼ xketaʼmaj ri e nikʼaj chi kachiʼl pa chak, utz ta xkilo, xekibʼij kʼu che ri kajaw juntir ri xbʼantajik. 32 Rumal riʼ, ri kajaw xtaqan che usikʼixik, xubʼij kʼu che: ‹¡Itzelalaj ajchak! Xinkuy ya juntir ri akʼas are chiʼ xataʼ toqʼobʼ chwe. 33 ¿Jas kʼu che xatoqʼobʼisaj ta uwach ri awachiʼl junam rukʼ ri xinbʼan in che utoqʼobʼisaxik awach?›. 34 Sibʼalaj xkʼanar ri rajaw, rumal riʼ xtaqanik rech ktzʼapix pa cárcel kʼa kukʼis na utojik juntir ri ukʼas. 35 Je kʼu kubʼan na ri Nutat ri kʼo chilaʼ chikaj chiwe ix we rukʼ ta iwanimaʼ kikuy kimak ri iwachalal».

19 Are chiʼ ri Jesús ukʼisom chi ubʼixik ri jastaq riʼ, xel bʼi pa Galilea y xopan pa taq ri kʼulbʼaʼt re Judea, pa ri jun chi lado che ri Jordán. 2 Xeteriʼ bʼi e kʼi winaq chrij y chilaʼ xeʼukunaj ri yawabʼibʼ.

3 Tekʼuriʼ xeqebʼ e jujun fariseos rukʼ rumal che kkaj kqaj pa kiqʼabʼ, rumal riʼ xkitaʼ che: «¿La yaʼtalik che jun achi kujach* ri rixoqil rumal apachike jastaq?». 4 Ri Jesús xubʼij chke: «¿La xa isikʼim taj chi ri xbʼanow ri winaq pa ri tikitajem loq, achi y ixoq xubʼan chke, 5 y xubʼij: ‹Rumal kʼu riʼ ri achi kuya na kan ri utat y ri unan, kuriq na ribʼ* rukʼ ri rixoqil y ri e kebʼ xa e jun winaq chik›? 6 Rumal riʼ e kebʼ ta chik xaneʼ xa e jun winaq chik. Rumal kʼu riʼ ri xa jun ubʼanom ri Dios che, yaʼtal ta che jun winaq kujach uwach». 7 Xkibʼij kʼu ri fariseos che: «¿Jas kʼu che ri Moisés xtaqanik chi ri achi rajawaxik kuya bʼi jun wuj re jachoj ibʼ che ri rixoqil y kresaj bʼik?». 8 Ri Jesús xubʼij chke: «Ri Moisés xuya bʼe chke ri achijabʼ kkijach bʼi ri kixoqil rumal che kowirinaq ri iwanimaʼ ix. Pero jeriʼ ta ubʼanik pa ri tikitajem loq. 9 Kinbʼij kʼu in chiwe, chi apachin ri kujach bʼi ri rixoqil, we rumal ta tzʼilalaj taq makaj,* y kkʼuliʼ chi rukʼ jun, tajin kmakunik».*

10 Ri u discípulos xkibʼij che: «We bʼaʼ jewaʼ ri ubʼanik jun achi rukʼ ri rixoqil, are utz che ri winaq kkʼuliʼ taj». 11 Ri areʼ xubʼij chke: «E juntir ta kekowin che ubʼanik waʼ we tzij riʼ, xaq xiw ri yaʼom chke kekunik kibʼano. 12 E jujun kekʼuliʼ taj rumal che qas kech wi xeʼalaxik. E jujun chik are ri winaq xebʼanow chke chi kekʼuliʼ taj. Pero e kʼo chi nikʼaj e areʼ e bʼanowinaq chbʼil kibʼ che kekʼuliʼ taj rumal ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj.* Ri winaq ri kkun che ubʼanik wariʼ, chubʼanaʼ».

13 Xekʼam kʼu lo jujun akʼalabʼ rukʼ ri Jesús rech kuya ri uqʼabʼ pa kiwiʼ* y kubʼan orar pa kiwiʼ. Pero ri discípulos xekiyajo. 14 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Cheʼiyaʼ ri akʼalabʼ chilaʼ. Kiqʼatej ta kiwach keqebʼ wukʼ, rumal che ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj kech ri winaq ri e junam kukʼ e areʼ». 15 Xuya kʼu ri uqʼabʼ pa kiwiʼ tekʼuriʼ xel bʼi chilaʼ.

16 Tekʼuriʼ xqebʼ jun achi rukʼ y xutaʼ che: «Maestro, ¿jas utz taq jastaq rajawaxik kinbʼano rech kinriq ri kʼaslemal kʼo ta ukʼisik?». 17 Ri Jesús xubʼij che: «¿Jasche chwe in kataʼ wi chrij ri utz? Xa jun ri utz kʼolik. Pero we kawaj kariqaʼ ri kʼaslemal, rajawaxik ronojel tiempo keʼanimaj ri utaqanik ri Dios». 18 «¿Jachike kʼu riʼ?», xcha ri achi che. Xubʼij kʼu ri Jesús che: «Matkamisanik, matmakun kukʼ achijabʼ ixoqibʼ, matelaqʼik, mayak tzij chrij jun winaq, 19 nim chawilaʼ wi ri atat y ri anan, y chaloqʼoqʼej ri awajil atzʼaqat junam rukʼ ri kabʼan at che uloqʼoqʼexik awibʼ». 20 Ri ala xubʼij che: «In amaqʼel nubʼanom juntir we e taqanik riʼ. ¿Jas kʼu kinbʼan chik?». 21 Ri Jesús xubʼij che: «We kawaj qas utz kabʼan che juntir, jat che ukʼayixik ri kʼo awukʼ y chayaʼ ri arajil chke ri e powr; rech jeriʼ kkʼojiʼ aqʼinomal pa ri kaj. Tekʼuriʼ chatpetoq y chatteren chwij». 22 Are taq chiʼ ri ala xuta ri xbʼix che, sibʼalaj xbʼisonik, rumal che kʼo kʼi jastaq rech. 23 Rumal riʼ ri Jesús xubʼij chke ri u discípulos: «Qas kʼu kinbʼij chiwe chi kʼax kuriq jun qʼinomalaj winaq kok pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj. 24 Jumul chik kinbʼij chiwe che más kʼax ta kuriq jun camello kokʼow pa ri teqʼ re jun bʼaq* chuwach ri rokem jun qʼinomalaj winaq pa ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios».*

25 Sibʼalaj kʼu xemayin ri discípulos are chiʼ xkita ri xubʼij ri Jesús, rumal riʼ xkibʼij: «¿Jachin kʼu kkowinik kubʼan salvar ribʼ?». 26 Xkaʼy kʼu ri Jesús chke y xubʼij: «Ri winaq kkichomaj chi kekowin ta che ubʼanik wariʼ, pero ri Dios kkowin che ubʼanik juntir uwach jastaq».

27 Tekʼuriʼ ri Pedro xubʼij che: «At awilom, oj qayaʼom kan juntir rech at qaterenem. ¿Jas kʼu kqachʼak na?». 28 Ri Jesús xubʼij chke: «Qas kʼu kinbʼij chiwe che are chiʼ kopan ri tiempo rech kbʼan chi kʼakʼ che juntir y ri Ralkʼwal Winaq ktʼuyiʼ pa ri u trono nim ubʼanik, ix, ri ix teren chwij, kixtʼuyiʼ na pa 12 tronos y kiqʼat na tzij pa kiwiʼ ri 12 tribus re Israel. 29 Y apachin taneʼ ri uyaʼom kan rachoch, e rachalal,* utat, unan, e ralkʼwal o rulew rumal ri nubʼiʼ, kyaʼtaj na 100 mul che chuwach ri uyaʼom kanoq y kuriq na ri kʼaslemal kʼo ta ukʼisik.

30 »Pero kʼi chke ri e nabʼe kekanaj na kan chukʼisbʼal y kʼi chke ri e kʼo kan chukʼisbʼal are ri kenabʼej na.

20 »Rumal che ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* kjunamataj rukʼ ri ajchaqʼe* jun ulew ri sibʼalaj aqʼabʼil xel bʼi che utzukuxik rajchakibʼ rech kechakun pa ri utikoʼn re uva. 2 Are chiʼ uchomam chi kukʼ ri rajchakibʼ che jun denario* kutoj ri kiqʼij, xeʼutaq bʼi pa ri utikoʼn re uva. 3 Pa taq a las 9 aqʼabʼil* xel chi bʼi jumul y xeril chi jujun e takʼatoj pa ri kʼaybʼal kiriqom ta kichak. 4 Rumal riʼ xubʼij chke: ‹Chixechakun ix xuqujeʼ pa ri nutikoʼn re uva, utz kʼu kinbʼan na che itojik›. 5 Xebʼe kʼu ri ajchakibʼ. Ri ajchaqʼe ri tikoʼn xel chi bʼi jumul pa taq a las 12 nikʼaj qʼij,* xuqujeʼ je xubʼan pa taq a las 3 bʼenaqʼij.* 6 Chukʼisbʼal kʼut, xel chi bʼi pa taq a las 5 bʼenaqʼij,* xeʼuriqaʼ chi nikʼaj ajchakibʼ e takʼatoj chilaʼ, rumal riʼ xutaʼ chke: ‹¿Jasche tajin ta kixchakunik, xaq ix takʼal jun qʼij waral?›. 7 Ri ajchakibʼ xkibʼij che: ‹Rumal che kʼo ta jun winaq ubʼim uchak chqe›. Xubʼij kʼu ri areʼ chke: ‹Chixechakun ix xuqujeʼ pa ri nutikoʼn re uva›.

8 »Are chiʼ xok aqʼabʼ, ri ajchaqʼe ri tikoʼn re uva xubʼij che ri ilol ke ri ajchakibʼ: ‹Cheʼasikʼij ri ajchakibʼ y cheʼatojoʼ bʼik. Nabʼe cheʼatojoʼ ri xeʼul chukʼisbʼal y chukʼisbʼal keʼatoj ri xeʼul nabʼe›. 9 Are chiʼ xeʼopan ri ajchakibʼ ri kʼateʼ xkimaj chak pa taq a las 5,* jun denario xyaʼ bʼi che tojbʼal kech chkijujunal. 10 Rumal riʼ, are chiʼ xeʼopan ri ajchakibʼ ri nabʼe xkimaj chak, xkeyeʼj che más nim ketojik, pero ri e areʼ xuqujeʼ jun denario xyaʼ che tojbʼal kech. 11 Are chiʼ kikʼamom chi ri tojbʼal kech xeʼok chuyajik ri ajchaqʼe ri ulew, 12 xkibʼij: ‹¡Kʼateʼ yaʼ jun hora e chakunaq waʼ we kʼisbʼal taq ajchakibʼ riʼ y junam tojbʼal qech tajin kayaʼo, jun qʼij yaʼ xojchakun oj y xojkʼat cho ri qʼij!›. 13 Pero ri ajchaqʼe ri ulew xubʼij wariʼ che jun chke ri ajchakibʼ: ‹In maj jun kʼax nubʼanom chawe at. Xojkanaj yaʼ che jun denario katintojo. 14 Rumal riʼ chakʼamaʼ bʼi ri tojbʼal awe y jat. Kwaj junam katintoj wi rukʼ ri kʼateʼ xul chukʼisbʼal. 15 ¿La ma ta yaʼtalik kinbʼan ri kwaj rukʼ ri jastaq wech o xa ktiʼtot kanaʼo rumal che in utz kukʼ e areʼ?›. 16 Rumal kʼu riʼ, ri e kʼisbʼal are ri kenabʼejik y ri e nabʼe are ri kekanaj kan chukʼisbʼal».

17 Are chiʼ tajin kepaqiʼ bʼi pa Jerusalén, ri Jesús xeʼukʼam bʼi ri e 12 u discípulos kitukel y xubʼij wariʼ chke pa ri bʼe: 18 «Chiwilampeʼ, tajin kojpaqiʼ bʼi pa Jerusalén, chilaʼ kjach wi na ri Ralkʼwal Winaq pa kiqʼabʼ ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri escribas. Ri e areʼ kkiqʼat na tzij puwiʼ rech kkamisaxik. 19 Y kkijach na pa kiqʼabʼ ri winaq re nikʼaj chi tinamit rech kketzʼabʼej uwach, kkijichʼ* na y kkixekebʼaʼ na cho jun cheʼ; y churox qʼij kkʼastajisax na».*

20 Tekʼuriʼ ri kinan ri e ralkʼwal ri Zebedeo xqebʼ rukʼ ri Jesús e rachiʼl ri e kebʼ ral y xpachiʼ chuwach rumal che kʼo kraj kutaʼ che. 21 Rumal riʼ ri Jesús xubʼij che: «¿Jas kawaj?». Xubʼij kʼu ri ixoq: «Are chiʼ at kʼo chi pa ri Aqʼatbʼal tzij,* chabʼanaʼ che ri e kebʼ wal ketʼuyiʼ awukʼ, jun pa awikiqʼabʼ y ri jun chik pa amoxqʼabʼ». 22 Xubʼij kʼu ri Jesús: «Ri ix iwetaʼm taj jas ri tajin kitaʼ, ¿la kixkowin lo ix kiqumuj iwe ri kʼo pa ri copa ri ya kinqumuj in?». «Kojkowinik» xecha. 23 Ri Jesús xubʼij chke: «Jeʼ, kiqumuj na iwe ri kʼo pa ri nu copa, pero in ta kinbʼinik jachin taq ketʼuyiʼ na pa nuwikiqʼabʼ y pa numoxqʼabʼ. Ri ketʼuyiʼ na pa taq ri lugar riʼ are ri e chaʼom rumal ri Nutat».

24 Are chiʼ ri e diez kachiʼl xketaʼmaj wariʼ, xpe koyowal chke ri e kebʼ kachalal kibʼ. 25 Pero ri Jesús xeʼumulij e juntir y xubʼij chke: «Iwetaʼm chi ri yaʼtal chke ketaqan pa taq ri tinamit kkibʼan ke che ri tinamit y ri e winaq nim kiqʼij kʼo kitaqanik pa kiwiʼ ri e winaq. 26 Pero ri ix, utz taj chi je kibʼano. Xaneʼ ri kraj nim ubʼanik chixoʼl ix, rajawaxik kerilij ri e nikʼaj chik. 27 Y apachin ri kraj are nabʼe chixoʼl ix, rajawaxik kok kajchak ri e nikʼaj chik. 28 Are waʼ ri xubʼan ri Ralkʼwal Winaq xpe taj rech kilixik xaneʼ rech kerilij ri e nikʼaj chik y rech kuya ri ukʼaslemal* junam rukʼ jun tojbʼal, rech ketzoqopitaj e kʼi winaq».

29 Are chiʼ xeʼel bʼi pa Jericó, xeteriʼ bʼi e kʼiʼalaj winaq chrij. 30 E tʼuyutʼuj kʼu kebʼ moyabʼ* chuchiʼ ri bʼe y are chiʼ xkito chi tajin kqʼax bʼi ri Jesús chilaʼ, xkiraq kichiʼ, xkibʼij: «¡Qajaw, Ralkʼwal ri David, chatoqʼobʼisaj qawach!». 31 Tekʼuriʼ xeyaj kumal ri winaq y xbʼix chke che kkiraq ta chi kichiʼ, pero ri e moyabʼ xa más xkiraq kichiʼ, xkibʼij: «¡Qajaw, Ralkʼwal ri David, chatoqʼobʼisaj qawach!». 32 Rumal riʼ ri Jesús xtakʼiʼk, xeʼuchʼabʼej y xutaʼ chke: «¿Jas kiwaj kinbʼan chiwe?». 33 Ri e areʼ xkibʼij che: «Qajaw, kqaj ketorotaj ri qabʼaqʼwach». 34 Sibʼalaj xqʼutut ri ranimaʼ ri Jesús chke, rumal riʼ xuchap ri kibʼaqʼwach. Aninaq kʼut xekaʼy ri e moyabʼ y xeteriʼ bʼi chrij.

21 Are chiʼ xenaqajin che Jerusalén y xeʼopan pa ri tinamit Betfagué, pa ri juyubʼ re taq ri Olivos, ri Jesús xeʼutaq bʼi kebʼ chke ri u discípulos 2 rukʼ waʼ we taqanik riʼ: «Jix pa le aldea leʼ, le kiwil apanoq. Are taq chiʼ kixopanik kiriq na jun atiʼt bʼur ximom y kʼo jun alaj amaʼ bʼur rukʼ. Cheʼikiraʼ y cheʼikʼamaʼ loq. 3 We kʼo jun winaq kʼo kubʼij chiwe, chibʼij wariʼ che: ‹Xa rajawaxik che ri Qajaw›. Jeriʼ kuya bʼe chiwe keʼikʼam loq».

4 Xbʼantaj kʼu juntir wariʼ rech xtzʼaqat ri yaʼom kan ubʼixik rumal ri profeta, ri kubʼij: 5 «Chibʼij che ri ral ri Sion: ‹¡Chawilampeʼ! Tajin kul ri a Rey awukʼ. Manxo kʼut, kejel bʼi chrij jun amaʼ bʼur, jeʼ, chrij jun alaj amaʼ bʼur ri ral jun chikop ri kreqaj eqaʼn›».

6 Rumal riʼ xebʼe ri discípulos che ubʼanik ri xetaq wi rumal ri Jesús. 7 Xkikʼam lo ri atiʼt bʼur y ri alaj amaʼ bʼur ri kʼo rukʼ y xkiya chkij ri awaj ri katzʼyaq kkiqʼuʼuj, xkejiʼ kʼu bʼi ri Jesús chrij. 8 Más e kʼi chke ri winaq xkilikʼ pa ri bʼe ri katzʼyaq kkiqʼuʼuj, y nikʼaj chik xekiqʼupu lo uqʼabʼ taq cheʼ rech xekiya pa ubʼe. 9 Xuqujeʼ, ri e nabʼejnaq chuwach y ri e teren chrij kkiraq kichiʼ che ubʼixik wariʼ: «¡Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ,* chabʼanaʼ salvar ri Ralkʼwal ri David! ¡Tewchital kʼu ri petinaq pa ri ubʼiʼ ri Jehová!* ¡Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ, chabʼanaʼ lo salvar chilaʼ chikaj!».

10 Are chiʼ xok bʼi ri Jesús pa Jerusalén, xkimaj wululem ri winaq y kkibʼij: «¿Jachin wajun achi riʼ?». 11 Ri e winaq kkibʼij: «¡Are ri Jesús ri profeta, ri aj Nazaret re Galilea!».

12 Ri Jesús xok bʼi pa ri templo y xeresaj bʼi e juntir ri kʼayinelabʼ y ri loqʼomanelabʼ e kʼo chilaʼ. Xupakʼabʼa bʼi ri ki mesas ri e kʼexol taq pwaq y ri kitem ri kʼayil taq palomax. 13 Xubʼij kʼu chke: «Tzʼibʼatalik: ‹Ri wachoch kbʼix na ja re oración che›, pero ix xa tajin kibʼan kijul elaqʼomabʼ che». 14 Xuqujeʼ xeqebʼ ri e moyabʼ* y ri e chʼokojibʼ rukʼ pa ri templo, rumal riʼ ri areʼ xeʼukunaj.

15 Xpe kʼu koyowal ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri escribas are chiʼ xkil ri milagros tajin kubʼan ri Jesús y are chiʼ xekil ri akʼalabʼ kkiraq kichiʼ pa ri templo, kkibʼij: «¡Chabʼanaʼ jun toqʼobʼ, chabʼanaʼ salvar ri Ralkʼwal ri David!». 16 Rumal kʼu riʼ xkibʼij che ri Jesús: «¿La xa kata ta ri tajin kkibʼij?». Ri Jesús xubʼij chke: «Kinto. ¿E kʼu ri ix? ¿La xa isikʼim ta ri tzʼibʼatalik, ri kubʼij: ‹At xatbʼanowik che ri alaj taq akʼalabʼ y ri kʼa ketuʼnik kel lo qʼijilanik chkichiʼ›?». 17 Xeʼuya kʼu kan chilaʼ, xel bʼi pa ri tinamit y xbʼe pa Betania, chilaʼ kʼu xkʼojiʼ wi kan chaqʼabʼ.

18 Are chiʼ aqʼabʼ chik* xtzalij bʼi pa ri tinamit, xpe unumik. 19 Xril kʼu apan jun mat higo kʼo chuchiʼ ri bʼe, xqebʼ kʼu rukʼ pero kʼo ta xuriqo xaq xiw uxaq ri cheʼ. Rumal riʼ xubʼij che: «Matwachin chik». Aninaq kʼut xchaqijar ri higo. 20 Are chiʼ ri discípulos xkil ri xubʼan ri Jesús, xkimayo. Rumal riʼ xkitaʼ che: «¿Jasche aninaq xchaqijar ri higo?». 21 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Qas kʼu kinbʼij chiwe, we qas kixkojon chrij ri Dios y kubʼan ta kebʼ ikʼuʼx, xaq xiw ta kixkowin che ubʼanik ri xinbʼan in che ri higo, xaneʼ xuqujeʼ kixkowinik kibʼij che wajun juyubʼ: ‹Chatwalijoq y chakʼaqaʼ bʼi awibʼ pa ri mar›, je kʼu kbʼantaj na. 22 Y juntir ri kitaʼ pa i oración, kyaʼtaj na chiwe we qas kikojo chi kbʼantaj na».

23 Are chiʼ okinaq chi pa ri templo, ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit xeqebʼ rukʼ are taq chiʼ tajin keʼutijoj ri winaq y xkitaʼ che: «¿Jachin xyaʼow taqanik pa aqʼabʼ che ubʼanik we jastaq riʼ? ¿Jachin xattaqow che kibʼanik?». 24 Ri Jesús xubʼij chke: «Xuqujeʼ kʼu in kʼo kwaj kintaʼ chiwe. We kixkowin che utzalixik uwach, kinbʼij in chiwe jachin yaʼowinaq ri taqanik pa nuqʼabʼ che ubʼanik we jastaq riʼ: 25 ¿Jachin xtaqow ri Juan che ubʼanik ki bautismo ri winaq? ¿La are ri Dios pa ri kaj o are ri e winaq?». Ri e areʼ xkimaj uchomaxik rij ri xubʼij chke, xkibʼilaʼ chbʼil taq kibʼ: «We kqabʼij chi are ri Dios pa ri kaj, ri areʼ kubʼij na riʼ chqe: ‹¿Jas kʼu che xixkojon ta che?›. 26 Pero we kqabʼij are ri e winaq, kqaxiʼj qibʼ rumal ri kbʼan na chqe rumal che e juntir kkibʼij chi profeta ri Juan». 27 Rumal kʼu riʼ xkibʼij che ri Jesús: «Qetaʼm taj». Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Xuqujeʼ kʼu in kinbʼij ta chiwe jachin xyaʼow taqanik pa nuqʼabʼ che kibʼanik we jastaq riʼ.

28 »¿Jas kichomaj chrij wariʼ? Kʼo jun achi e kʼo kebʼ ukʼojol. Xqebʼ kʼu rukʼ ri nabʼe y xubʼij che: ‹Nukʼojol, jat kamik pa chak pa ri tikoʼn re uva›. 29 Ri ukʼojol xutzalij ubʼixik che: ‹Kwaj taj kinbʼek›, pero xukʼex uchomanik y xbʼe pa chak. 30 Tekʼuriʼ ri achi xqebʼ chi rukʼ ri jun chi ukʼojol xuqujeʼ je xubʼij che. Ri ala xubʼij wariʼ che: ‹Utz la’ tat, kinbʼek›. Pero xbʼe taj. 31 ¿Jachin chke ri e kebʼ alabʼom xubʼan ri kraj ri kitat?». Ri e are’ xkibʼij: «Are ri nabʼe». Ri Jesús xubʼij chke: «Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri molol taq impuestos y ri prostitutas más naqaj chi e kʼo wi che ri okem pa ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* chiwach ix. 32 Rumal che xpe ri Juan y xukʼut ri utzalaj bʼe chiwach, xixkojon ta kʼu ix che. Pero, ri molol taq impuestos y ri prostitutas xekojon che. Y paneʼ ri ix xiwil ri xubʼan ri Juan, xibʼan ta arrepentir iwibʼ che ri imak y xixkojon ta che.

33 »Chitampeʼ jun chi ejemplo kinkoj chiwach. Kʼo jun achi ri ajchaqʼe jun ulew, xutik uvas chuwach y xuyak jun cerco chrij. Xaq uwiʼ chik, xukʼot kʼu jun pitzʼbʼal uva chilaʼ y xuyak jun torre.* Tekʼuriʼ xuya pa qajik ri utikoʼn chke jujun taq tikonelabʼ y xbʼe pa jun viaje naj che ri utinamit. 34 Are chiʼ xopan ri tiempo re ri cosecha, xeʼutaq bʼi ri rajchakibʼ kukʼ ri tikonelabʼ che ukʼamik lo uwach ri tikoʼn ri rajawaxik kyaʼ che. 35 Pero ri tikonelabʼ xekichap ri ajchakibʼ; jun xkichʼay rukʼ cheʼ, jun chik xkibʼukʼ rukʼ abʼaj y ri jun chik xkikamisaj. 36 Ri ajchaqʼe ri tikoʼn xeʼutaq chi bʼi nikʼaj ajchakibʼ, más e kʼi na chkiwach ri xebʼe nabʼe. Pero ri tikonelabʼ je xkibʼan chi chke. 37 Chukʼisbʼal re, ri achi xutaq bʼi ri ukʼojol, rumal che xubʼij: ‹Are nim kkil riʼ ri nukʼojol›. 38 Pero are chiʼ ri tikonelabʼ xkil ri ukʼojol ri achi, xkibʼilaʼ chbʼil taq kibʼ: ‹Are waʼ ri kkanaj kan rukʼ juntir ri herencia. ¡Joʼ, chqakamisaj, jeriʼ kojkanaj kan rukʼ ri herencia kyaʼ che!›. 39 Rumal riʼ xkichapo, xkesaj bʼi pa ri tikoʼn re uva y xkikamisaj. 40 Rumal kʼu riʼ, are chiʼ kopan ri ajchaqʼe ri tikoʼn, ¿jas kubʼan na riʼ chke ri tikonelabʼ?». 41 Ri tajin ketatabʼen ri Jesús xkibʼij: «Kusachisaj na kiwach riʼ ri tikonelabʼ, rumal che e itzel taq winaq y kuya chi na riʼ pa qajik ri tikoʼn chke e nikʼaj chi tikonelabʼ, ri kkiya na ri uwach ri tikoʼn che ri ajchaqʼe qas pa ri uqʼijol».

42 Ri Jesús xubʼij chke: «Ri Tzʼibʼatalik kubʼij: ‹Ri abʼaj ri xxutux kumal ri yakal taq ja, are uxinaq ri abʼaj nim ubʼanik* ri kchapow jun ja. Rukʼ ri Jehová petinaq wi wariʼ y mayibʼal ubʼanik chqawach oj›. ¿La xa kʼu isikʼim ta ix? 43 Rumal riʼ, kinbʼij chiwe che ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios kelesax na chiwe ix y kyaʼ na che jun tinamit ri kuya uwachinik. 44 Xaq uwiʼ chik, ri winaq ri ktzaq puwiʼ we abʼaj riʼ kqʼaj na. Y we kqaj wajun abʼaj chrij jun winaq, kwachʼ na rumal».

45 Are chiʼ ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri fariseos xkita ri ejemplos xukoj ri Jesús, xkichʼobʼ rij chi chkij e areʼ tajin kchʼaw wi. 46 Kkaj kkichap bʼik, pero kkixiʼj kibʼ chkiwach ri winaq rumal che kkibʼij chi profeta ri Jesús.

22 Jumul chik, ri Jesús xukoj ejemplos rech xtzijon kukʼ. Xubʼij chke: 2 «Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* kjunamataj rukʼ jun rey ri xubʼan jun waʼim re ri ukʼulanem ri ukʼojol. 3 Xeʼutaq bʼi ri rajchakibʼ che kisikʼixik ri e ubʼanom invitar pa ri waʼim re ri kʼulanem, pero ri winaq xkaj taj xepetik. 4 Tekʼuriʼ xeʼutaq chi bʼi nikʼaj ajchakibʼ y xubʼij bʼi wariʼ chke: ‹Chibʼij chke ri e nubʼanom invitar: «Ya xutzir ri rikil. Ya xepilitaj ri amaʼibʼ taq nuwakax y ri e chikop ri e nuqʼobʼisam. Kʼo chi juntir ri jastaq. Chixpet pa ri waʼim re ri kʼulanem»›. 5 Pero ri e bʼanom invitar xkaj taj xebʼek, jun xbʼe pa ri rulew, jun chik xbʼe che ubʼanik ukʼayij; 6 y ri e nikʼaj chik xekichap ri ajchakibʼ, xekichʼayayej y xekikamisaj.

7 »Xtakʼiʼ kʼu royowal ri rey, rumal riʼ xeʼutaq bʼi ri u soldados che kikamisaxik ri xekamisan ri rajchakibʼ y che uporoxik ri kitinamit. 8 Tekʼuriʼ xubʼij chke ri rajchakibʼ: ‹Xutzir juntir ri ktijow pa ri kʼulanem, pero taqal ta chke ri xenbʼan invitar. 9 Rumal kʼu riʼ, jix pa ri nimaʼq taq bʼe y cheʼibʼij chke konojel winaq ri keʼiriqo, rech kepe pa ri nimalaj waʼim re ri kʼulanem›. 10 Rumal riʼ ri ajchakibʼ xeʼel bʼi pa taq ri bʼe y xekimulij lo juntir ri xekiriqo, ri e utz y ri e itzel taq winaq. Y xnoj kʼu ri ja re kʼulanem kumal ri e bʼanom invitar.*

11 »Are chiʼ xok bʼi ri rey che kilik ri xebʼan invitar, xril jun achi ri ukojom ta bʼi ratzʼyaq re kʼulanem. 12 Rumal kʼu riʼ xubʼij che: ‹¿E kʼu ri at? ¿Jas kapetej waral, we akojom ta lo awatzʼyaq re kʼulanem?›. Ri achi kʼo ta xubʼij. 13 Tekʼuriʼ ri rey xubʼij chke ri e utaqoʼn: ‹Chiyutuʼ bʼi ri raqan uqʼabʼ y chikʼaqaʼ bʼi cho ja, pa ri qʼequʼm. Chilaʼ kʼu koqʼ wi na y kuquchʼuchʼej wi na ri uware›.

14 »E kʼi kʼu ri e bʼanom invitar, pero xaq e jujun ri e chaʼtalik».

15 Xebʼe kʼu ri fariseos y xkimulij kibʼ rech kkilo jas kkibʼano rech kqaj ri Jesús pa kiqʼabʼ rukʼ taq ri utzij. 16 Rumal kʼu riʼ, xekitaq bʼi jujun taq ki discípulos, kachiʼl bʼi jujun chke ri e teren chrij ri Herodes, rech xekibʼij che ri Jesús: «Maestro, qetaʼm che amaqʼel kabʼij ri ubʼeʼal, kakʼut kʼu ri qas ubʼeʼal chrij ri ubʼe ri Dios y xa ta chkiwach ri winaq kawaj katqaj wi, rumal che are ta kawilo jas kekaʼy ri winaq. 17 Rumal kʼu riʼ, chabʼij chqe, ¿jas kachomaj? ¿La utz kqatoj impuesto* che ri César,* o utz taj?». 18 Pero ri Jesús retaʼm ri ketzelal, rumal riʼ xubʼij chke: «Xa kebʼ ipalaj, ¿jasche kiwaj kinqaj pa iqʼabʼ? 19 Chikʼutumpeʼ chnuwach ri pwaq ri kkoj che utojik ri impuesto». Ri e areʼ xkiya jun denario* che. 20 Xutaʼ kʼu ri Jesús chke: «¿Jachin ajchaqʼe waʼ we palajaj y ri bʼiʼaj tzʼibʼatal waral?». 21 «Re ri César», xecha che. Rumal riʼ ri Jesús xubʼij chke: «Chitojoʼ bʼaʼ che ri César ri rech ri César, pero che ri Dios ri rech ri Dios». 22 Are taq chiʼ xkita wariʼ, sibʼalaj xemayinik. Xkiya kʼu kanoq y xebʼek.

23 Pa riʼ ri qʼij xepe kʼu ri saduceos, ri kkibʼij che kekʼastaj ta ri kaminaqibʼ, y xkitaʼ che ri Jesús: 24 «Maestro, ri Moisés xubʼij kanoq: ‹We jun achi kkamik y e kʼo ta ralkʼwal xekʼojiʼk, rajawaxik che ri rachalal kkʼuliʼ rukʼ ri malkaʼn ixoq rech kekʼojiʼ ralkʼwal rukʼ, jeriʼ ri alkʼwalaxelabʼ jetaneʼ e rech ri xkamik›. 25 Chqaxoʼl oj xekʼojiʼ na e siete achijabʼ kachalal kibʼ. Xkʼuliʼ kʼu ri nabʼeʼal pero xkamik y, rumal che xekʼojiʼ ta ralkʼwal, ri malkaʼn xkʼuliʼ rukʼ ri rachalal ri xkamik. 26 Je kʼu xbʼantaj rukʼ ri ukabʼ, ri urox..., kʼa xekʼis na bʼi ri e siete achijabʼ. 27 Are chiʼ e kaminaq chi juntir, xkam ri ixoq. 28 Chabʼijampeʼ chqe, are chiʼ kekʼastaj lo ri kaminaqibʼ, ¿jachin chke ri e siete achijabʼ kkʼuliʼ chi na rukʼ ri ixoq? Rumal che e juntir xekʼuliʼ na rukʼ».

29 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Ri ix xa ix sachinaq rumal che iwetaʼm ta ri Tzʼibʼatalik y ri u poder ri Dios. 30 Rumal che pa ri kikʼastajibʼal ri kaminaqibʼ, kekʼuliʼ ta ri achijabʼ y kekʼulubʼax ta ri ixoqibʼ, xaneʼ kejunamataj kukʼ ri ángeles pa ri kaj. 31 Y, ¿la xa isikʼim ta ri xubʼij ri Dios chiwe ix chrij ri kikʼastajibʼal ri kaminaqibʼ 32 ‹In riʼ ri Dios re ri Abrahán, ri Dios re ri Isaac y ri Dios re ri Jacob›? Ri areʼ ki Dios ta kaminaqibʼ, xaneʼ kech ri e kʼaslik». 33 Are taq chiʼ ri e winaq xkita ri xubʼij ri Jesús, sibʼalaj xemayin rumal ri xukʼut chkiwach.

34 Are chiʼ ri fariseos xketaʼmaj che ri Jesús utzʼapim chi upa kichiʼ ri saduceos, xkimulij kibʼ kukʼ y xa jun xkibʼano. 35 Y rumal che kkaj kqaj ri Jesús pa kiqʼabʼ, jun chke ri fariseos kʼo nim retaʼmabʼal chrij ri Ley, xubʼan wajun pregunta che: 36 «Maestro, ¿jachike ri taqanik más nim ubʼanik kʼo pa ri Ley?». 37 Ri Jesús xubʼij che: «‹Chaloqʼoqʼej ri Jehová* ri a Dios rukʼ ronojel awanimaʼ, rukʼ ronojel akʼaslemal* y rukʼ ronojel achomanik›. 38 Are waʼ ri nabʼe y ri más nim ubʼanik chke taq ri taqanik. 39 Ri ukabʼ, kjunamataj jubʼiqʼ rukʼ, kubʼij: ‹Chaloqʼoqʼej ri awajil atzʼaqat junam rukʼ ri kabʼan che uloqʼoqʼexik awibʼ at›. 40 Pa we kebʼ taqanik riʼ elesam wi juntir ri kʼo pa ri Ley y ri xkitzʼibʼaj kan ri Profetas».

41 Tekʼuriʼ, are taq chiʼ kimulim kibʼ ri fariseos chilaʼ, ri Jesús xutaʼ chke: 42 «¿Jas kichomaj chrij ri Cristo? ¿Jachin ralkʼwal?». Ri e areʼ xkibʼij che: «Ralkʼwal ri David». 43 Ri Jesús xutaʼ chi chke: «¿Jas kʼu che ri David, rumal ri espíritu, xubʼij Wajaw che? Xubʼij kʼut: 44 ‹Ri Jehová xubʼij che ri Wajaw: «Chattʼuyul pa nuwikiqʼabʼ kʼa kenya kʼu na ri akʼulel chuxeʼ taq ri awaqan»›. 45 We ri David kubʼij Wajaw che, ¿jas kʼu che kbʼixik che ralkʼwal ri David?». 46 Kʼo ta jun xkowinik xutzalij uwach ri xubʼij ri Jesús. Y xumaj lo pa riʼ ri qʼij, nijun winaq xukʼot chi más uchiʼ.

23 Tekʼuriʼ ri Jesús xtzijon kukʼ ri e winaq y kukʼ ri u discípulos. Xubʼij chke: 2 «Ri escribas y ri fariseos kitʼuyubʼam kibʼ pa ri u lugar ri Moisés. 3 Rumal kʼu riʼ chinimaj y chibʼanaʼ juntir ri kkibʼij chiwe, pero kibʼan ta ri kkibʼan e areʼ, rumal che ri e areʼ kkibʼan ta ri kkibʼij. 4 Kkibʼan alalaj taq eqaʼn y kkiya chkij ri e winaq, pero e areʼ kkaj taj kkislabʼisaj rukʼ nijun uwiʼ kiqʼabʼ. 5 Juntir ri jastaq kkibʼano xa chkiwach ri winaq kkibʼan wi, kekinimarisaj ri nitzʼaq taq cajas kkikoj che chajibʼal kibʼ* ri kʼo jujun taq chʼaqaʼp re ri Tzʼibʼatalik chupam y más nimaʼq chi ri chiyichaʼq kkikoj chuchiʼ taq ri katzʼyaq. 6 Are utz kkilo kekʼojiʼ pa taq ri lugar nimaʼq kibʼanik are chiʼ kbʼan waʼim re chaqʼabʼ y utz kkinaʼo ketʼuyiʼ pa taq ri tem más nimaʼq kibʼanik ri kʼo pa taq ri sinagogas, 7 y utz kkilo kechʼabʼex kan kumal ri winaq pa taq ri kʼaybʼal y kbʼix rabí* chke. 8 Pero ix miya bʼe kbʼix rabí chiwe, xa jun ri i Maestro kʼolik, ri ix iwachalal iwibʼ ix juntir. 9 Xuqujeʼ, mibʼij itat che jun winaq cho ri uwach ulew, xa jun ri Itat kʼolik, ri kʼo pa ri kaj. 10 Xuqujeʼ utz mito kbʼix kʼamal bʼe chiwe xa jun ri Kʼamal ibʼe kʼolik, ri Cristo. 11 Xaneʼ ri más nim ubʼanik chixoʼl ix cherilij ri e nikʼaj chik. 12 Ri kubʼan nim che ribʼ kelesax na ukʼixbʼal, pero ri kumachʼ ribʼ knimarisax na uqʼij.

13 »¡Kʼax iwech ix escribas y fariseos! ¡Xa kebʼ ipalaj! Kitzʼapij ri okibʼal pa ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* chkiwach ri winaq. Ri ix man kixok taj ni kiya bʼe keqʼax bʼi ri winaq ri kkaj keʼok bʼik. 14* ——

15 »¡Kʼax iwech ix escribas y fariseos! ¡Xa kebʼ ipalaj! Kibʼinibʼej ri ulew y ri mar che uchʼakik jun winaq rech kkojon iwukʼ y are chiʼ kojonaq chik kibʼano che are más taqal na ri Gehena* che, chiwach ix.

16 »¡Kʼax iwech ix moyabʼ* taq kʼamal bʼe! Ri ix kibʼij: ‹We jun winaq kukoj ri templo are chiʼ kubʼan jurar, kʼo ta kubʼano; pero we jun winaq kukoj ri oro kojom che ri templo are chiʼ kubʼan jurar rajawaxik qas kubʼan ri xubʼan jurar›. 17 ¡Xa kʼo ta inojibʼal y xa ix moyabʼ! ¿Jas ri qas más nim ubʼanik? ¿La are ri oro, o are ri templo ri kbʼanow che ri oro chi tastal che ri Dios? 18 Xaq uwiʼ chik, ri ix kibʼij: ‹We jun winaq kukoj ri altar are chiʼ kubʼan jurar, kʼo ta kubʼano; pero we jun winaq kukoj ri ofrenda ri kʼo puwiʼ ri altar are chiʼ kubʼan jurar, rajawaxik qas kubʼan ri xubʼan jurar›. 19 ¡Xa ix moyabʼ! ¿Jas ri qas más nim ubʼanik? ¿La are ri ofrenda, o are ri altar ri kbʼanowik chi ri ofrenda tastal che ri Dios? 20 Rumal riʼ, ri kukoj ri altar are chiʼ kubʼan jurar, tajin kukoj riʼ ri altar y juntir ri jastaq ri kʼo puwiʼ are chiʼ kubʼan jurar; 21 y ri kukoj ri templo are chiʼ kubʼan jurar tajin kukoj riʼ ri templo y ri Dios ri kʼo chupam, are chiʼ kubʼan jurar, 22 y ri kukoj ri kaj are chiʼ kubʼan jurar tajin kukoj riʼ ri trono re ri Dios y ri tʼuyul chupam are chiʼ kubʼan jurar.

23 »¡Kʼax iwech ix escribas y fariseos! ¡Xa kebʼ ipalaj! Kiya ri diezmo re ri alwaweʼn,* ri eneldo y ri comino, pero iwilim ta ubʼanik ri jastaq más nim kibʼanik re ri Ley: ri ubʼanik utzilal, ri utoqʼobʼisaxik wachaj y ri unimaxik ri Dios. Rajawaxik kbʼan ri nabʼe taq jastaq, pero rajawaxik kilix waʼ we nikʼaj chik. 24 ¡Moyabʼ taq kʼamal bʼe, ri kkichayuj* kan ri alaj us pero kkibʼiqʼ bʼi ri camello!

25 »¡Kʼax iwech ix, escribas y fariseos! ¡Xa kebʼ ipalaj! Kichʼajajej rij ri copa y ri laq, pero ri upam nojinaq che urayixik kʼi taq jastaq y che taq rayinik ri kbʼan ta uqʼatexik. 26 Moyalaj fariseo, nabʼe chachʼajaʼ upam ri copa y rij ri laq, jeriʼ kʼut xuqujeʼ kchʼajtaj ri rij.

27 »¡Kʼax iwech ix, escribas y fariseos! ¡Xa kebʼ ipalaj! Kixjunamataj rukʼ muqbʼal ri saq bʼanom che kitzʼajik, ri sibʼalaj utz kkaʼy ri rij, pero ri upam nojinaq che kibʼaqil taq kaminaqibʼ y ronojel uwach taq tzʼilol. 28 Jeriʼ ibʼanik ix: jetaneʼ ix utz taq winaq* kixilitaj kumal ri e winaq, pero ri iwanimaʼ xa kebʼ uwach y nojinaq che ubʼanik itzelal.*

29 »¡Kʼax iwech ix, escribas y fariseos! ¡Xa kebʼ ipalaj! Kibʼan uwiʼ ri e muqum wi ri profetas y kiwiq ri e muqum wi ri utz taq winaq.* 30 Kibʼij kʼut: ‹We ta xa xojkʼojiʼ oj pa taq ri kiqʼij ri e qatiʼt qamam, kqayuj ta qibʼ riʼ kukʼ che utixik ri kikikʼel taq ri profetas›. 31 Jekʼuriʼ, kiqʼalajisaj iwibʼ chi ix kalkʼwal kan ri xekamisan kech taq ri profetas. 32 Rumal kʼu riʼ, chikʼisaʼ kʼu ubʼanik ri xkimaj kan ubʼanik ri iwatiʼt imam.*

33 »Ix junam kukʼ kumatz, ix kal taq kumatz, ¿la kixkowinik kixanimaj chuwach ri kʼajisabʼal wachaj re ri Gehena? 34 Kentaq kʼu na bʼi profetas, winaq kʼo kinojibʼal y maestros iwukʼ. E jujun kʼut keʼikamisaj na y keʼixekebʼaʼ cho taq cheʼ, e nikʼaj chik keʼijichʼ* na pa taq ri i sinagogas y keʼiwoqataj na pa ronojel taq ri tinamit. 35 Jekʼuriʼ chukʼisbʼal, ix kixtojow na ronojel ri kikʼ kech taq ri winaq ri kʼo ta kimak ri tixom cho ri uwach ulew, umajim lo rukʼ ri ukikʼel ri Abel, jun utzalaj achi,* kʼa kekʼis rukʼ ri ukikʼel ri Zacarías ri ukʼojol ri Baraquías, ri xikamisaj chuxoʼl ri santuario y ri altar. 36 Qas kʼu kinbʼij chiwe chi we winaq riʼ kkitoj na juntir we jastaq riʼ.

37 »Jerusalén, Jerusalén ri kamisal taq kech ri profetas y keʼubʼukʼ rukʼ taq abʼaj ri e taqom bʼi rukʼ..., ¡kʼi mul xwaj xenmulij ri awal junam rukʼ ri kubʼan ri xtuʼx akʼ che kimulixik ri alaj taq ral chuxeʼ ri uxikʼ! Pero ix xiwaj taj xixinmulij. 38 ¡Chiwilampeʼ! Tajin kwonobʼax kan ri iwachoch y tajin kixya kanoq.* 39 Qas kinbʼij chiwe chi kumaj bʼi chanim kiniwil ta chik, kʼateʼ kiniwilo are chiʼ kibʼij ‹¡Tewchital kʼu ri petinaq pa ri ubʼiʼ ri Jehová!›».*

24 Are chi’ tajin kel b’i ri Jesús pa ri templo, xeqebʼ ri u discípulos rukʼ y xkikʼut ri nimaʼq taq ja re ri templo chuwach. 2 Xubʼij k’u ri are’ chke: «¿La kiwil juntir we jastaq riʼ? Qas kʼu kinbʼij chiwe chi waral kkanaj ta kan jun abʼaj puwiʼ jun chi abʼaj. Juntir kwulix na».

3 Are taq chiʼ ri areʼ tʼuyul pa ri juyubʼ re taq ri Olivos, xeqebʼ ri u discípulos rukʼ pa kitukel y xkitaʼ che: «Chabʼij chqe, ¿jampaʼ kebʼantaj na riʼ ri jastaq, y jas kkʼutuw ri tiempo are chiʼ kattzalij loq* y are chiʼ kopan ri ukʼisbʼalil ri e qʼij?».

4 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Chichajij iwibʼ. Kʼo mixbʼanow engañar,* 5 e kʼi kʼu kepe na kkikoj ri nubʼiʼ y kkibʼij ‹In riʼ ri Cristo›, y kekibʼan na engañar e kʼi winaq. 6 Ri ix kita na ri chʼaʼoj kbʼan chinaqaj y kita na utzijol chʼaʼoj kbʼan naj. Masach ikʼuʼx, chichajij iwibʼ, rumal che rajawaxik kebʼantaj na juntir we jastaq riʼ, pero kʼa majaʼ na kuriqaʼ ri kʼisbʼalil.

7 »Kchʼojin na jun tinamit rukʼ jun chi tinamit y kchʼojin na jun qʼatbʼal tzij rukʼ jun chi qʼatbʼal tzij, y kkinaʼ na numik ri winaq y kubʼan na kebʼraqan pa jalajoj taq tinamit. 8 Juntir waʼ we jastaq are ri umajibʼal nimaʼq taq kʼaxkʼolil.*

9 »Kbʼan kʼu na kʼax chiwe y kixkamisax na, y e juntir ri tinamit itzel kixkil na rumal rech ri nubʼiʼ. 10 E kʼi kʼut kkikubʼaʼ ta chi kikʼuʼx chrij ri Dios,* kkijachalaʼ na kibʼ pa kiqʼabʼ taq ri kikʼulel y itzel kkil na kibʼ. 11 Kewalij kʼu na e kʼi ri kkijaluj kibʼ chi e profetas rech kekibʼan engañar e kʼi winaq 12 y kjorobʼ na ri kiloqʼoqʼebʼal e kʼi chke ri winaq are taq chiʼ kkʼiyar más ri itzelal.* 13 Pero ri kuchʼij kʼa pa ri kʼisbʼalil are riʼ ri kbʼan na kan salvar. 14 Y ktzijox na ri utz taq noticias re ri Uqʼatbʼal tzij ri Dios* pa ronojel uwach ulew rech kqʼalajisax chkiwach e juntir taq ri tinamit, tekʼuriʼ kpe ri kʼisbʼalil.

15 »Rumal kʼu riʼ, are chiʼ kiwil ri xabʼibʼalalaj jastaq ri kubʼan kʼax che juntir takʼal pa jun lugar santo, ri xchʼaw kan ri profeta Daniel chrij (chkʼol ukʼoxomanik* ri sikʼil uwach wuj),* 16 ri e kʼo pa Judea cheʼanimaj bʼi pa taq ri juyubʼ. 17 Ri kʼo puwiʼ ri ja, maqaj bʼi pa ri rachoch che resaxik lo ri jastaq rech, 18 y ri kʼo pa ri rulew, matzalij chi bʼi che utzukuxik ri ratzʼyaq kuqʼuʼuj. 19 ¡Toqʼobʼ kiwach ri ixoqibʼ ri e yawabʼ winaq chik y ri e kʼo kal kʼa ketuʼn na pa taq riʼ ri qʼij! 20 Kʼi mul chitaʼ che ri Dios rech pa qʼalaj taj o pa jun qʼij ta sábado kixanimajik. 21 Kpe na jun nimalaj kʼaxkʼolil.* Pa ri utikitajik ri uwach ulew kʼa kamik ilom ta jun kʼaxkʼolil junam rukʼ riʼ ri kʼaxkʼolil, y mawi jumul kilitaj chi na. 22 Y we ta ma ta kelesax jubʼiqʼ che riʼ ri tiempo re kʼaxkʼolil, kʼo ta jun riʼ kkʼasiʼ kanoq; pero rumal kech ri e chaʼtalik, kelesax na jubʼiqʼ che riʼ ri tiempo.

23 »We kʼu kʼo jun winaq kubʼij chiwe ‹¡Chiwilampeʼ, waral kʼo wi ri Cristo!› o ‹¡Jelaʼ kʼo wi!›, mikojo. 24 E kʼo winaq kkijaluj na kibʼ chi e cristo y winaq ri kkijaluj kibʼ chi e profetas, y kkibʼan na nimaʼq taq milagros y nimaʼq taq jastaq mayibʼal rilik rech kekibʼan engañar ri e winaq, y we kbʼanik xuqujeʼ ri e chaʼtalik. 25 Chnaʼtaj chiwe, nubʼim chi kʼu kan we jastaq riʼ chiwe. 26 Rumal riʼ, we kbʼix chiwe ‹¡Chiwilampeʼ, pa ri desierto kʼo wi!›, mixbʼek; y we kbʼix chiwe ‹¡Chiwilampeʼ, pa taq ri cuartos re ri ja kʼo wi!›, mikojo. 27 Junam rukʼ ri kubʼan ri xkoyopaʼ* kel lo pa ri relebʼal qʼij y krepelaj kʼa pa ri qajbʼal qʼij, jeriʼ kbʼantaj na pa ri tiempo are chiʼ ktzalij lo ri Ralkʼwal Winaq. 28 Kkimulij kʼu na kibʼ ri e xik jawiʼ kʼo wi ri kaminaq.

29 »Aninaq kʼut are taq chiʼ kʼateʼ kkʼis ri kʼaxkʼolil re taq riʼ ri qʼij, kqʼequmar na ri qʼij, kkaʼy ta chi ri ikʼ, ketzaq lo ri chʼumil e kʼo chikaj y keyikopisax na* ri e jastaq ri e kʼo cho ri kaj. 30 Pa ri kaj kʼut kqʼalajin wi na ri etal re ri Ralkʼwal Winaq y ri winaq re juntir taq ri tinamit* re ri uwach ulew kkitʼok na ri uwo kikʼuʼx che oqʼej y kkil kʼu na ri Ralkʼwal Winaq kʼo u poder y nim uqʼij petinaq pa taq ri sutzʼ pa ri kaj. 31 Ri areʼ ko kroqʼisaj na ri trompeta rech keʼutaq ri u ángeles, y e areʼ kekimulij na ri e chaʼtalik pa ri kajibʼ relebʼal lo kaqiqʼ,* kumaj bʼi pa jun utzaʼm ri kaj kopan kʼa pa ri jun chik.

32 »Chiwetaʼmaj bʼaʼ ri kukʼut wajun ejemplo re ri higo. Are taq chiʼ kraxar* ri kʼakʼ taq uqʼabʼ y kel lo uxaq, iwetaʼm ix chi naqaj chi kʼo wi ri saqʼij. 33 Junam kʼu rukʼ, are chiʼ ix kiwil juntir we jastaq riʼ, chiwetaʼmaj chi ri areʼ* naqaj chi kʼo wi, kʼo chi chuchiʼ ri ja. 34 Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri winaq re we tiempo riʼ ksach ta na kiwach kʼa kebʼantaj na juntir we jastaq riʼ. 35 Ri e nutzij ksach ta wi kiwach, paneʼ ksach kiwach ri kaj y ri uwach ulew.

36 »Pero kʼo ta jun winaq retaʼm ri qʼij y ri hora, ni ri ángeles pa ri kaj ni ri Kʼojolaxel; xaq xiw ri Tataxel retaʼm. 37 Junam rukʼ ri xbʼan pa taq uqʼij ri Noé, je kbʼan na pa ri tiempo are chiʼ ktzalij lo ri Ralkʼwal Winaq. 38 Pa taq ri qʼij are chiʼ majaʼ kpe ri Diluvio ri e winaq kewaʼik y kkiqumuj ri jastaq kech, ri achijabʼ kekʼuliʼk y ri ixoqibʼ keya pa kʼulanem... kʼa xuriq ri qʼij are chiʼ ri Noé xok pa ri arca; 39 y xkita ta ri xbʼix chke kʼa xuriq na ri qʼij are chiʼ xpe ri Diluvio, e juntir kʼut xejokokex bʼik. Jeriʼ kbʼantaj na pa ri tiempo are chiʼ ktzalij lo ri Ralkʼwal Winaq. 40 Pa riʼ ri qʼij e kebʼ achijabʼ kechakun na pa taq ri kulew: kkʼam bʼi ri jun y ri jun chik kwonobʼax kanoq. 41 E kʼo kebʼ ixoqibʼ kekeʼn na rukʼ ri keʼbʼal re qʼabʼaj: jun chke kkʼam bʼik y ri jun chik kwonobʼax na kanoq. 42 Ri ix iwetaʼm taj jas qʼij kpe ri Iwajaw, rumal riʼ ronojel tiempo chixkʼaskʼatoq.

43 »Chixchoman chrij jun jastaq: we ta ri rajaw jun ja retaʼm jas hora chaqʼabʼ* kpe ri elaqʼom, kkʼasiʼ riʼ y kuya ta bʼe riʼ che chi kok pa ri rachoch. 44 Junam rukʼ, ri Ralkʼwal Winaq kpe pa ri hora ri ichomam taj chi kpetik, rumal riʼ, xaq chibʼanaʼ preparar iwibʼ.

45 »¿Jachin qas riʼ ri nimanelalaj ajchak, kʼo unojibʼal,* ri xkoj rumal ri rajaw che kilixik ri ajchakibʼ cho ja rech kuya ri tzuqbʼal kech qas pa ri tiempo rajawaxik chke? 46 ¡Utz re riʼ ri ajchak, we tajin kubʼan ri xtaq wi kanoq are chiʼ ktzalij lo ri rajaw! 47 Qas kʼu kinbʼij chiwe chi kkoj na riʼ rumal ri rajaw che rilik juntir ri jastaq rech.

48 »Pero, we kʼo jumul ri ajchak kubʼan itzel winaq che ribʼ y we kʼo jumul kubʼij pa ranimaʼ ‹Tajin kbʼeyetaj ri wajaw› 49 y kok che kichʼayik ri e rachiʼl y kumaj waʼim y qʼabʼarik kukʼ ri e qʼabʼarelabʼ taq winaq, 50 kpe kʼu na ri rajaw riʼ ri ajchak pa jun qʼij ri uchomam taj che kpetik y pa jun hora ri retaʼm taj, 51 más kʼu nim na ri kʼajisabʼal wachaj kyaʼ na che rumal ri rajaw y kyaʼ na kukʼ ri winaq xa kebʼ kipalaj. Chilaʼ kʼut koqʼ wi na y kuquchʼuchʼej wi na ri uware.

25 »Rumal kʼu riʼ, ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj* kjunamataj kukʼ diez qʼapoj taq alitomabʼ* ri xkitzukʼej bʼi ki candil* y xeʼel bʼi che uriqik ri novio. 2 E cinco chke ri qʼapoj taq alitomabʼ kʼo ta kinojibʼal, ri e cinco chik kʼo kinojibʼal. 3 Ri kʼo ta kinojibʼal xkitzukʼej bʼi ri ki candil pero xkikʼam ta bʼi kaceite, 4 pero ri kʼo kinojibʼal xaq xiw ta xkitzukʼej bʼi ri ki candil, xaneʼ xkikʼam bʼi aceite pa taq ri ki botellas. 5 Kom xbʼeyetaj ri novio, e juntir xpe kiwaram rumal riʼ xewarik. 6 Pero nikʼaj aqʼabʼ xtataj kʼu jun raqoj chiʼaj, ri kubʼij: ‹¡Kʼo chi ri novio waral! ¡Chixel lo che ukʼulaxik!›. 7 Rumal kʼu riʼ e juntir ri qʼapoj taq alitomabʼ xewalijik y xkibʼanalaʼ ubʼanik ri ki candil. 8 Pero ri kʼo ta kinojibʼal xkibʼij chke ri kʼo kinojibʼal: ‹Chiyaʼ jubʼiqʼ qech ri iwaceite, xa ya mer kechup le qa candil oj›. 9 Pero ri kʼo kinojibʼal xkibʼij chke: ‹Weneʼ kubʼanaʼ ta chqe oj y chiwe ix. Are más utz riʼ we kixbʼe kukʼ ri e kʼayil taq aceite y keʼiloqʼoʼ lo iwe chke›. 10 Pero, are taq chiʼ ri kʼo ta kinojibʼal e bʼenaq che uloqʼik ri kaceite, xopan kan ri novio. Ri qʼapoj taq alitomabʼ ri kibʼanom chi ubʼanik kibʼ* xeʼok bʼi rukʼ ri novio pa ri waʼim re kʼulanem, xtzʼapix kʼu ri uchiʼ ja. 11 Tekʼuriʼ xepe ri e nikʼaj chi qʼapoj taq alitomabʼ y xkibʼij: ‹¡Qajaw, qajaw, chatoroʼ loq!›. 12 Pero ri novio xubʼij chke: ‹Qas kʼu kinbʼij chiwe che in wetaʼm ta iwach›.

13 »Rumal kʼu riʼ amaqʼel chixkʼaskʼatoq, rumal che iwetaʼm ta ri qʼij y ri hora.

14 »Ri Qʼatbʼal tzij re ri kaj xuqujeʼ kjunamataj rukʼ jun achi, ri are taq ya kbʼe pa jun viaje naj che ri utinamit, xutaq kisikʼixik ri rajchakibʼ y xuya kan ri jastaq rech pa kiqʼabʼ. 15 Che ri jun xuya kan cinco talentos,* kebʼ xuya kan che jun chik y kʼo chi jun xuya kan jun talento che, xuya kan chke chkijujunal jas ri kekowin che uchakubʼexik rij, xbʼe kʼu pa ri u viaje naj che ri utinamit. 16 Ri xyaʼ kan cinco talentos che, aninaq xbʼek y xukoj ri pwaq che ubʼanik ukʼayij, xuchʼak chi cinco talentos puwiʼ ri xyaʼ kan che. 17 Are je xubʼan ri xyaʼ kan kebʼ talentos che, xuchʼak chi kebʼ talentos puwiʼ ri xyaʼ kan che. 18 Pero ri xa jun talento xyaʼ kan che, xbʼek xukʼot jun jul pa ri ulew y xumuq* kan ri urajil* ri rajaw.

19 »Are chiʼ qʼaxinaq chi nim tiempo, xul kʼu ri kajaw ri ajchakibʼ y xutaʼ chke jas kibʼanom rukʼ ri pwaq ri xuya kan chke. 20 Ri yaʼom kan cinco talentos che xujach chi cinco talentos puwiʼ ri yaʼom kan che, y xubʼij: ‹Wajaw, xaya kan cinco talentos pa nuqʼabʼ, xinchʼak chi kʼu cinco talentos puwiʼ›. 21 Ri rajaw xubʼij che: ‹¡Utz xel ri achak, at utz y at sakʼajalaj ajchak! Qas kʼu utz xabʼan che rilixik ri jubʼiqʼ jastaq, rumal laʼ kinya na kʼi jastaq wech pa aqʼabʼ. Chatpetoq y chatkikot rukʼ ri awajaw›. 22 Tekʼuriʼ xopan chi ri jun ri xyaʼ kan kebʼ talentos che y xubʼij: ‹Wajaw, xaya kan kebʼ talentos pa nuqʼabʼ, xinchʼak chi kʼu kebʼ talentos puwiʼ›. 23 Ri rajaw xubʼij che: ‹¡Utz xel ri achak, at utz y at sakʼajalaj ajchak! Qas kʼu utz xabʼan che rilixik ri jubʼiqʼ jastaq, rumal laʼ kinya na kʼi jastaq wech pa aqʼabʼ. Chatpetoq y chatkikot rukʼ ri awajaw›.

24 »Chukʼisbʼal xopan ri xyaʼ kan jun talento che y xubʼij: ‹Wajaw, wetaʼm che sibʼalaj at kʼaʼn,* kakʼam uwach ri tikoʼn ri xatik ta wi y kayak bʼik ri at ta xatturinik,* 25 rumal riʼ xinxiʼj wibʼ y xinbʼe che umuqik ri a talento pa ri ulew. Riʼ, are waʼ ri awech at›. 26 Xubʼij kʼu ri rajaw che: ‹Itzel y saqʼoralaj ajchak. We awetaʼm chi kinkʼam uwach ri tikoʼn ri in ta xintikowik y kinyak bʼi ri in ta xinturinik. 27 Xakʼam ta kʼu bʼi ri nurajil pa banco. Jeriʼ, are chiʼ xinnulik, xwesaj ta riʼ ri nurajil rukʼ ral›.

28 »Tekʼuriʼ xubʼij: ‹Chitoqij ri jun talento pa uqʼabʼ y chiyaʼ che ri kʼo diez talentos rukʼ. 29 Apachin taneʼ ri kʼo kʼo rukʼ, kyaʼ na más che, y sibʼalaj kʼi kkʼojiʼ na rukʼ; pero ri winaq ri kʼo ta kʼo rukʼ xuqujeʼ ne ri jubʼiqʼ kʼo rukʼ ktoqix na che. 30 Y ri ajchak ri kʼo ta kkʼam che, chikʼaqaʼ bʼi cho ja, pa ri qʼequʼm. Chilaʼ kʼut koqʼ wi na y kuquchʼuchʼej wi na ri uware›.

31 »Are chiʼ kpe ri Ralkʼwal Winaq kʼo chi nim taqanik pa uqʼabʼ, e rachiʼl lo juntir ri u ángeles, ktʼuyiʼ na pa ri u trono nim uqʼij. 32 E juntir ri tinamit kemulix na chuwach, y ri areʼ kujach na kiwach ri winaq, junam rukʼ ri kubʼan ri ajyuqʼ che kesaxik ri e chij chkixoʼl ri kʼisikʼ. 33 Keʼuya na ri e chij pa uwikiqʼabʼ, pero ri e kʼisikʼ keʼuya na pa ri umoxqʼabʼ.

34 »Tekʼuriʼ ri Rey kubʼij na chke ri e kʼo pa uwikiqʼabʼ: ‹Chixpetoq, ri ix tewchim rumal ri Nutat, chikʼamaʼ che i herencia ri Qʼatbʼal tzij re ri Dios* ri bʼanom lo ubʼanik chiwe ix pa ri utikitajik lo ri uwach ulew. 35 Rumal che are chiʼ xinnumik, xiya nuwa. Xchaqij nuchiʼ, xiya kʼu nujoron. Ri ix iwetaʼm ta nuwach pero xinikʼulaj pa iwachoch. 36 Xinchʼanakatik,* xiya kʼu watzʼyaq. Xinyawajik, xinichajij kʼut. Xinkʼojiʼ pa cárcel, xixpe kʼu che wilik›. 37 Tekʼuriʼ ri utz taq winaq* kkibʼij na che: ‹Qajaw, ¿jampaʼ xatqilo chi xatnumik y xqaya awa o xchaqij achiʼ y xqaya ajoron? 38 ¿Jampaʼ xatqakʼulaj pa qachoch paneʼ qetaʼm ta awach? ¿Jampaʼ xqilo chi xatchʼanakatik pero xqaya awatzʼyaq? 39 ¿Jampaʼ xatyawajik o xatkʼojiʼ pa cárcel y xojbʼe kʼu che awilik?›. 40 Kubʼij kʼu na ri Rey chke: ‹Qas kʼu kinbʼij chiwe chi apachike uwach jastaq ri xibʼan che jun chke we chʼutiʼn taq wachalal riʼ, chwe in xibʼan wi›.

41 »Kubʼij kʼu na chke ri e kʼo pa umoxqʼabʼ: ‹Chixel bʼi ix wukʼ, ri ix bʼanom maldecir. Jix pa ri qʼaqʼ kchup ta wi ri bʼanom che ri Itzel y chke ri u ángeles. 42 Rumal che are chiʼ xinnumik, xiya ta nuwa. Xchaqij kʼu nuchiʼ, xiya ta nujoron. 43 Etaʼmatal ta kʼu nuwach, ri ix xinikʼulaj ta pa taq ri iwachoch. Xaq xinchʼanakatik, pero ix xiya ta watzʼyaq. Xinyawajik y xinkʼojiʼ pa cárcel, pero ix xinichajij taj›. 44 Rumal kʼu riʼ, ri e areʼ xuqujeʼ kkibʼij na che: ‹Qajaw, ¿jampaʼ xatqilo xatnumik, xchaqij achiʼ, etaʼmatal ta awach, xatchʼanakatik, xatyawajik, xatkʼojiʼ pa cárcel pero xatqilij taj?›. 45 Ri areʼ kubʼij na chke: ‹Qas kʼu kinbʼij chiwe chi ri xibʼan ta che jun chke we chʼutiʼn taq wachalal riʼ, chwe in riʼ ri xibʼan ta wi›. 46 We winaq riʼ kebʼe na pa ri sachbʼal wachaj kʼo ta ukʼisik, pero ri utz taq winaq* kebʼe na pa ri kʼaslemal kʼo ta ukʼisik».

26 Are taq chi’ ri Jesús ubʼim chi juntir we jastaq ri’, xubʼij chke ri u discípulos: 2 «Iwetaʼm kʼu ix chi pa kebʼ qʼij kbʼan ri Pascua y ri Ralkʼwal Winaq kjach na pa kiqʼabʼ ri ukʼulel rech kxekebʼax cho ri cheʼ».*

3 Xkimulij kʼu kibʼ ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes e kachiʼl ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit chuwach ri rachoch ri kinimal sacerdotes, Caifás ubʼiʼ, 4 junam kʼut xkiyak kibʼ che utzukuxik ri kkibʼan che uchapik ri Jesús rech kqaj pa kiqʼabʼ y rech kkikamisaj. 5 Pero kkibʼij: «Pa ri nimaqʼij ta kqachapo, rumal che weneʼ kewojkorin ri winaq».

6 Are chiʼ ri Jesús kʼo pa Betania pa ri rachoch ri Simón ri xkʼojiʼ na lepra chrij, 7 xqebʼ jun ixoq rukʼ ri rukʼam kʼokʼalaj aceite paqal rajil ri kʼo pa jun botella bʼanom rukʼ alabastro.* Y, are taq chiʼ tajin kwaʼ ri Jesús, xmajix utixik pa ujolom rumal ri ixoq. 8 Are chiʼ ri discípulos xkil ri tajin kubʼan ri ixoq xekʼanarik y xkibʼij: «¿Jasche wajun ixoq xaq tajin kutix ri aceite? 9 Xa taneʼ xkʼayix laʼ ri aceite rukʼ nimalaj pwaq rech kyaʼ chke ri e powr». 10 Are chiʼ xril ri Jesús ri tajin kkibʼano, xubʼij chke: «¿Jasche jelaʼ kibʼan che we ixoq riʼ? Ri areʼ utz ubʼanom chwe in. 11 Ri e powr e kʼo iwukʼ ronojel tiempo, pero ri in ronojel tiempo taj kinkʼojiʼ iwukʼ. 12 Ri areʼ xukoj waʼ we kʼokʼalaj aceite chrij ri nu cuerpo rech kojom chi chwe are taq kʼa majoʼq kinmuqik. 13 Qas kʼu kinbʼij chiwe chi pa ronojel ri uwach ulew pa apachike lugar ri ktzijox wi na ri utzalaj taq noticias riʼ xuqujeʼ kyaʼ na ubʼixik ri xubʼan wajun ixoq, jeriʼ kbʼan che unaʼtajisaxik».

14 Tekʼuriʼ, jun chke ri e Doce, ri Judas Iscariote ubʼiʼ, xbʼe che kilik ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes 15 y xutaʼ chke: «¿Jas kiya chwe we kinjach ri Jesús pa iqʼabʼ?». Xkibʼij kʼu che chi kkiya 30 raqan pwaq de plata che. 16 Rumal kʼu riʼ, pa riʼ ri tiempo ri Judas xumaj lo uchomaxik jas kubʼan che ukʼayixik ri Jesús pa kiqʼabʼ.

17 Pa ri nabʼe qʼij re ri Nimaqʼij re ri Kaxlanwa Yaʼom ta Levadura rukʼ, xepe ri u discípulos ri Jesús rukʼ y xkitaʼ che: «¿Jawiʼ kawaj keqabʼanaʼ wi ubʼanik ri waʼim re ri Pascua rech katijo?». 18 Ri Jesús xubʼij chke: «Jix pa ri tinamit, chitzukuj jun achi wetaʼm uwach y chibʼij che: ‹Ri Maestro kubʼij: «Naqaj chi kʼo wi ri nu hora.* Kinwokʼowisaj na ri Pascua kukʼ ri nu discípulos pa ri awachoch»›». 19 Ri discípulos xkibʼan ri xetaq wi rumal ri Jesús y xkibʼan ubʼanik juntir ri kkoj pa ri Pascua.

20 Are chiʼ xok aqʼabʼ, ri Jesús tʼuyul* kukʼ ri e 12 u discípulos pa ri mesa. 21 Y are taq chiʼ tajin kewaʼik xubʼij chke: «Qastzij wi kinbʼij chiwe, jun chiwe ix kinukʼayij na pa kiqʼabʼ ri nukʼulel». 22 Are taq chiʼ xkitaʼ wariʼ ri discípulos sibʼalaj xebʼisonik, y e juntir xkimaj ubʼixik che: «¿La in riʼ Wajaw?». 23 Ri areʼ xubʼij chke: «Ri kunim ri uqʼabʼ wukʼ pa ri laq are riʼ ri kinukʼayij na pa kiqʼabʼ ri nukʼulel. 24 Qastzij wi che kbʼe na ri Ralkʼwal Winaq junam rukʼ ri tzʼibʼam kan chrij. Pero ¡kʼax re ri winaq ri kkʼayin na ri Ralkʼwal Winaq pa kiqʼabʼ ri ukʼulel! Más utz riʼ we ta ma ta xalaxik». 25 Rumal riʼ ri Judas ri ya kkʼayin pa kiqʼabʼ ri ukʼulel xutaʼ che: «¿La in lo, Rabí?». Xubʼij kʼu ri Jesús che: «At, qas at kʼu at bʼinaq».

26 Are taq chiʼ kʼa tajin kewaʼ na, ri Jesús xukʼam jun kaxlanwa y, are chiʼ ubʼanom chi orar,* xupaʼij,* xuya chke ri u discípulos y xubʼij chke: «Chikʼamaʼ iwe y chitijaʼ. Wariʼ kukʼutunisaj ri nu cuerpo». 27 Tekʼuriʼ xukʼam jun copa, xumaltyoxij che ri Dios, xuya chke ri u discípulos y xubʼij: «Ix juntir chiqumuj iwe ri kʼo chupam wariʼ, 28 rumal che wariʼ kukʼutunisaj ri nukikʼel, ‹ri kikʼ rech ri pacto›, ri kturuw na rech kkiriq utzilal e kʼi winaq y kkuyutaj ri kimak. 29 Kinbʼij kʼu chiwe chi kintij ta chi wajun vino riʼ kʼa are chiʼ kopan ri qʼij kentija na ri kʼakʼ vino iwukʼ ix pa ri Uqʼatbʼal tzij ri Nutat».* 30 Chukʼisbʼal, are chiʼ e bʼixonaq chik,* xebʼe pa ri juyubʼ re taq ri Olivos.

31 Tekʼuriʼ ri Jesús xubʼij chke: «Pa we chaqʼabʼ riʼ, ix juntir ix kiniya na kanoq, rumal che tzʼibʼatalik: ‹Kinbʼan na kʼax che ri ajyuqʼ y ketukin na ri uchij›. 32 Pero are chiʼ in kʼastajisam* chi pa ri kamikal, kinnabʼej na bʼi chiwach pa ri bʼe kbʼe pa Galilea». 33 Ri Pedro xubʼij che: «Paneʼ e juntir katkiya kanoq, ¡ri in katinya ta wi kanoq!». 34 Ri Jesús xubʼij che: «Qas kinbʼij chawe chi pa we chaqʼabʼ riʼ, kʼa majoʼq ktiriqiʼn* jun amaʼ akʼ, ri at oxmul kabʼij na chi awetaʼm ta nuwach». 35 Ri Pedro xubʼij che: «Maj wi jumul kinbʼij chi wetaʼm ta awach, paneʼ kinkamisax awukʼ». Je kʼu xkibʼij e juntir ri discípulos.

36 Tekʼuriʼ ri Jesús xbʼe kukʼ ri u discípulos pa jun lugar ri kbʼix Getsemaní che y xubʼij chke: «Chixtʼuyul na kan waral, kinbʼe na in che ubʼanik nu oración jelaʼ». 37 Xeʼukʼam bʼi ri Pedro y ri e kebʼ ukʼojol ri Zebedeo, y xumaj unaʼik jun nimalaj bʼis y xqʼoxow ri ranimaʼ. 38 Xubʼij chke: «Kqʼoxow ri wanimaʼ che bʼis, jetaneʼ kinnaʼo che kinkamik. Chixkʼol kan waral y chixkʼaskʼat wukʼ». 39 Tekʼuriʼ xqebʼ apan jelaʼ che ubʼanik orar, xxukik y xuqasaj ri upalaj cho ri ulew y xubʼij: «Nutat, we kbʼanik, chawesaj wajun copa chnuwach. Pero mabʼantaj bʼaʼ ri kwaj in xaneʼ are chbʼantaj ri kawaj at».

40 Tekʼuriʼ are chiʼ xtzalij bʼik xeʼuriqaʼ ri u discípulos e warinaq. Y xutaʼ che ri Pedro: «¿Jasche xichʼij ta jun hora xixkʼasiʼ wukʼ? 41 Chixkʼaskʼatoq y amaqʼel chibʼanaʼ orar rech kixqaj ta pa taq makaj.* Paneʼ utz ri kiwaj ix kibʼano, pero ri i cuerpo kʼo ta uchuqʼabʼ». 42 Tekʼuriʼ, xbʼe chi chukamul che ubʼanik u oración, xubʼij: «Nutat, we kbʼan taj kawesaj wariʼ chnuwach xaneʼ rajawaxik kintij wi na, are bʼaʼ chbʼantaj ri kawaj at». 43 Xtzalij chi jumul y e warinaq xeʼuriqaʼ, rumal che xaq kmoyoy* rij taq kibʼaqʼwach che kiwaram. 44 Rumal riʼ xeʼuya chi kanoq y xbʼe chi churoxmul che ubʼanik u oración. Xubʼij chi jumul ri ubʼim chik. 45 Xtzalij chi lo jumul kukʼ ri u discípulos y xubʼij chke: «¡Chanim riʼ, hora taj kixwarik y kixuxlanik! Ya xnaqajin ri hora rech kjach* ri Ralkʼwal Winaq pa kiqʼabʼ ri ajmakibʼ. 46 Chixwalijoq, joʼ. Chiwilampeʼ, naqaj chi kʼo wi ri kinukʼayij na pa kiqʼabʼ ri nukʼulel». 47 Are chiʼ kʼa tajin ktzijon na, xopan ri Judas, jun chke ri e Doce, e rachiʼl bʼi e kʼiʼalaj winaq kukʼam bʼi ki espadas y kicheʼ, e taqom bʼi kumal ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit.

48 Ri kʼayil re ri Jesús ubʼim chi bʼi chke: «Ri kintzʼumaj chupalaj, are riʼ ri achi; chichapaʼ». 49 Rumal riʼ, are chiʼ xopanik, qas rukʼ ri Jesús taqal wi, xubʼij che: «¡Saqirik, Rabí!», tekʼuriʼ xutzʼumaj. 50 Pero ri Jesús xutaʼ che: «¿Y at? ¿Jas kabʼanaʼ waral?». Tekʼuriʼ xeqebʼ rukʼ ri Jesús, xkiyalaʼ ri kiqʼabʼ chrij y xkichapo. 51 Xaq kʼateʼ jun chke ri e kʼo rukʼ ri Jesús xuchap ri u espada y xresaj, xbʼe chrij ri rajchak ri kinimal sacerdotes y xresar ri uxikin. 52 Rumal riʼ ri Jesús xubʼij che: «Chakʼolo ri a espada, rumal che e juntir ri kekojow ri espada rukʼ espada kekamisax wi na. 53 ¿La ma ta awetaʼm chi kinkowinik kintaʼ che ri Nutat chi keʼutaq lo e miles* e ángeles? 54 Pero, we jeriʼ kinbʼano, ¿jas ta kbʼan riʼ che ubʼanik ri kubʼij ri Tzʼibʼatalik che rajawaxik jeriʼ kbʼantajik?». 55 Pa riʼ ri hora, ri Jesús xubʼij chke ri e winaq: «¿Jasche rukʼ espadas y rukʼ cheʼ ix petinaq che nuchapik jetaneʼ xa in elaqʼom? Ronojel qʼij yaʼ xinkʼojiʼ pa ri templo che kitijoxik ri winaq, man xinichap ta yaʼ. 56 Pero xbʼantaj juntir wariʼ rech kbʼantaj ri xkitzʼibʼaj kan ri profetas». Xwonobʼax kʼu kan ri Jesús kumal juntir ri u discípulos y xeʼanimaj bʼik.

57 Ri xechapow bʼi ri Jesús xkikʼam bʼi cho rachoch ri Caifás, ri kinimal sacerdotes, jawiʼ kimulim wi kibʼ ri escribas y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit. 58 Ri Pedro naj apanoq teren bʼi chrij ri Jesús kʼa xeʼopan na chuwach ri rachoch ri kinimal sacerdotes y, are chiʼ okinaq chi bʼik, xtʼuyiʼ kukʼ ri ajchakibʼ re ri ja rech krilo jas kbʼantaj na.

59 Ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y e juntir ri e kʼo pa ri Sanedrín xekitzukuj winaq kkiqʼabʼaj tzij chrij ri Jesús rech kkamisaxik. 60 Pero kʼo ta xekowinik xkiqʼabʼaj chrij, paneʼ xeʼopan e kʼi qʼabʼal taq tzij kukʼ. Tekʼuriʼ xeʼopan chi e kebʼ winaq 61 ri xkiya ubʼixik: «Wajun achi xubʼij: ‹Kinkowinik kinqasaj uwach ri templo re ri Dios y xa pa oxibʼ qʼij kinkowinik kinyak chi jumul›». 62 Xtakʼiʼ kʼu ri kinimal sacerdotes y xutaʼ che: «¿La kʼo ta kabʼij? ¿Jas uwach waʼ we tajin kkibʼij ri achijabʼ chawij?». 63 Pero ri Jesús xchʼaw taj. Rumal riʼ ri kinimal sacerdotes xubʼij che: «¡Kintaqan chawe chi kabʼan jurar chuwach ri kʼaslik Dios we at riʼ ri Cristo, ri Ukʼojol ri Dios!». 64 Xubʼij kʼu ri Jesús che: «In riʼ, qas kʼu at at bʼinaq. Pero in kinbʼij chiwe: kumaj bʼi chanim kiwil kʼu na ri Ralkʼwal Winaq tʼuyul pa uwikiqʼabʼ ri Dios ri kʼo u Poder y petinaq pa taq ri sutzʼ re ri kaj». 65 Rumal kʼu riʼ ri kinimal sacerdotes xuraqij* ri ratzʼyaq y xubʼij: «¡Xa tajin kuyoqʼ ri Dios! ¿Jas más testigos rajawaxik chi chqe? ¿La kiwilo? ¡Qas rukʼ ixikin xitaʼo che tajin kuyoqʼ ri Dios! 66 ¿Jas kichomaj ix?». Ri e areʼ xkibʼij che: «¡Chkamisaxoq!». 67 Xkimaj kʼu uchubʼaxik upalaj y xkimaj utʼokik rukʼ taq qʼabʼ. E nikʼaj chik xkimaj upaqʼik qʼabʼ chupalaj 68 y xkibʼij che: «¡Cristo, we qas at profeta, chabʼij chqe jachin xatchʼayowik!».

69 Tʼuyul apan ri Pedro jelaʼ cho ri uwo ja, xqebʼ kʼu jun aj ikʼ* rukʼ y xubʼij che: «¡At xuqujeʼ at teren yaʼ chrij ri Jesús aj Galilea!». 70 Pero ri Pedro xresaj ribʼ chupam chkiwach e juntir. Xubʼij: «Wetaʼm taj jas riʼ ri tajin kabʼij chwe». 71 Tekʼuriʼ, are chiʼ xel bʼi pa ri okibʼal re ri uwo ja, xilitaj rumal jun chi ali y ri ali xubʼij chke ri e kʼo chilaʼ: «Jun ya waʼ jun achi teren chrij ri Jesús aj Nazaret». 72 Jumul chik ri Pedro xresaj ribʼ chupam. Xubʼan kʼu jurar: «¡Wetaʼm ta uwach riʼ ri achi!». 73 Are chiʼ qʼaxinaq chi jubʼiqʼ tiempo, ri e kʼo chilaʼ xeqebʼ rukʼ ri Pedro y xkibʼij che: «Qastzij wi chi at at jun chkixoʼl e areʼ, qʼalaj che ri katchʼawik». 74 Tekʼuriʼ xok che ubʼanik maldecir ribʼ y xubʼan jurar: «¡Wetaʼm ta uwach riʼ ri achi!». Xaq kʼateʼ xtiriqiʼn jun amaʼ akʼ. 75 Xnaʼtaj kʼu che ri Pedro ri bʼim kan che rumal ri Jesús: «Are chiʼ majaʼ ktiriqiʼn jun amaʼ akʼ, ri at oxmul kabʼij na che awetaʼm ta nuwach». Xel kʼu bʼik y sibʼalaj xukʼis ribʼ che oqʼej.

27 Are chiʼ xsaqirik, e juntir ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit xkimulij kibʼ rech xkichomaj jas kkibʼan che ukamisaxik ri Jesús. 2 Are chiʼ kiximom chik, xkikʼam bʼik y xekijachaʼ chuwach ri Pilato, ri gobernador.

3 Are chiʼ ri Judas, ri xkʼayin pa kiqʼabʼ ri ukʼulel, xrilo che qʼatom chi tzij puwiʼ ri Jesús, xunaʼ pa ranimaʼ chi utz ta ri xubʼano y xbʼe che utzalixik ri 30 raqan pwaq de plata chke ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit. 4 Xubʼij chke: «Xinmakunik are taq chiʼ xinkʼayij jun achi kʼo ta umak pa iqʼabʼ». Pero ri e areʼ xkibʼij che: «¿Jas qe oj che ri xabʼano? ¡At laʼ katilowik jas kabʼano!». 5 Rumal kʼu riʼ ri Judas xukʼaq kan ri pwaq de plata pa ri templo, xel kʼu bʼi chilaʼ. Tekʼuriʼ xbʼek y xujitzʼaj ribʼ. 6 Pero ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes xkisikʼ bʼi ri pwaq de plata y xkibʼij: «Waʼ we pwaq tzʼajtajinaq che kikʼ,* rumal laʼ yaʼtal taj kyaʼ pa ri lugar re ri templo jawiʼ kmulix wi ri pwaq». 7 Are chiʼ e tzijonaq chik xkikoj ri pwaq che uloqʼik jun chʼaqap ulew,* rech chilaʼ kemuq ri winaq ri etaʼmatal ta kiwach. 8 Rumal kʼu riʼ ri ulew kʼa kabʼix na Ulew re Kikʼ che kamik. 9 Xbʼantaj kʼu ri bʼim kan rumal ri profeta Jeremías, ri kubʼij: «Xkikʼam kʼu 30 raqan pwaq de plata, ri rajil ri achi xkikojo, ri rajil xkoj kumal jujun taq ralkʼwal ri Israel, 10 y rukʼ riʼ ri pwaq xkiloqʼ jun chʼaqap ulew,* junam rukʼ ri xinutaq wi ri Jehová».*

11 Ri Jesús kʼo chuwach ri gobernador. Y ri gobernador xutaʼ che: «¿La at riʼ ri ki rey ri judíos?». Xubʼij kʼu ri Jesús che: «In, qas at kʼu tajin katbʼinik». 12 Pero kʼo ta wi jun tzij xubʼij are taq chiʼ tajin kmol umak kumal ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit. 13 Tekʼuriʼ ri Pilato xutaʼ che: «¿La xa kata ta ri kʼi taq jastaq tajin kbʼix chawij?». 14 Pero ri Jesús kʼo ta wi xubʼij, ni ta jun tzij. Rumal riʼ sibʼalaj xmayin ri gobernador.

15 Pa ronojel nimaqʼij ri gobernador kutzoqopij bʼi jun winaq ri tzʼapil pa cárcel, are ri winaq kebʼinik jachin ktzoqopix bʼik. 16 Kʼo jun achi sibʼalaj etaʼmatal uwach tzʼapil pa cárcel, Barrabás ubʼiʼ. 17 Rumal riʼ ri Pilato xutaʼ chke ri winaq ri kimulim kibʼ chilaʼ: «¿Jachin kiwaj kintzoqopij bʼik: ri Barrabás o ri Jesús, ri kbʼix Cristo che?». 18 Retaʼm kʼu ri Pilato che xa ktiʼtot kkinaʼ ri winaq che ri Jesús rumal riʼ xekijachaʼ kan chuwach. 19 Xaq uwiʼ chik, are taq chiʼ tʼuyul ri Pilato pa ri tem jawiʼ kuqʼat wi tzij, ri rixoqil xutaq bʼi ubʼixik waʼ we tzij che: «Kʼo kʼax mabʼan che ri utzalaj achi.* Kamik rumal rech areʼ, sibʼalaj xinriq kʼax pa jun wachikʼ». 20 Pero ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit xekowin che kichʼakik ri e winaq rech kkibʼij che are utz ktzoqopix bʼi ri Barrabás y kkamisax ri Jesús. 21 Ri gobernador xutaʼ chi jumul chke: «¿Jachin chke ri e kebʼ kiwaj kintzoqopij bʼik?». Ri e areʼ xkibʼij: «¡Are ri Barrabás!». 22 Xutaʼ chi kʼu ri Pilato chke: «¿Jas kʼu kinbʼan che ri Jesús, ri kbʼix Cristo che?». E juntir kʼut xkibʼij: «¡Chxekebʼax cho ri cheʼ!». 23 Ri areʼ xubʼij chke: «Pero ¿jasche? ¿Jas kʼax ubʼanom?». Paneʼ jeriʼ xubʼij, ri e winaq xa más xkimaj uraqik kichiʼ, xkibʼij: «¡Chxekebʼax cho ri cheʼ!».

24 Are chiʼ xrilo chi kʼo ta kkowinik kubʼano, xaneʼ tajin kewojkorin ri winaq, ri Pilato xukʼam apan jaʼ, xuchʼaj ri uqʼabʼ chkiwach ri winaq y xubʼij: «Kʼo ta numak che we ukikʼel wajun achi riʼ. Chanim kinya kan pa iqʼabʼ rech kiwilo jas kibʼan che». 25 Are taq chiʼ ri winaq xkita ri xubʼij ri Pilato, xkibʼij: «¡Oj y ri e qalkʼwal kojeqelen ri ukamikal wajun achi!».* 26 Xa jeriʼ ri Pilato xutzoqopij bʼi ri Barrabás, pero xtaqanik rech kjichʼilix* ri Jesús, y xujach bʼi pa kiqʼabʼ rech kxekebʼax cho ri cheʼ.

27 Ri soldados* xkikʼam bʼi ri Jesús pa ri nimalaj ja ri kuqʼat wi tzij ri gobernador y xekisikʼij ri e nikʼaj chi soldados rech xkimulij kibʼ chrij. 28 Are chiʼ kesam chi ri ratzʼyaq, xkikoj kʼu jun kaqrorojalaj atzʼyaq chrij, 29 y xkipachʼuj kʼix rech xkibʼan jun u corona, tekʼuriʼ xkikoj pa ujolom. Xkiya kʼu jun raqan aj pa uqʼabʼ.* Tekʼuriʼ xkimaj xukulem chuwach, kketzʼabʼej uwach y kkibʼij che: «¡Nim uqʼij ri ki rey ri judíos!». 30 Tekʼuriʼ xkimaj uchubʼaxik uwach, xkesaj ri raqan aj pa uqʼabʼ y xkikoj che uchʼayik pa ujolom. 31 Chukʼisbʼal kʼut are chiʼ kikʼisom chi retzʼabʼexik uwach, xkesaj ri kaqrorojalaj atzʼyaq chrij, xkikoj chi bʼi ri qas ratzʼyaq y xkikʼam bʼik rech kekibʼajij* cho ri cheʼ.

32 Are taq xeʼel bʼi chilaʼ xkiriq jun achi aj Cirene, Simón ubʼiʼ, xkitaqo rech ktobʼan bʼi che reqaxik ri cheʼ re kʼaxkʼolil.* 33 Are chiʼ xeʼopan pa jun lugar Gólgota ubʼiʼ, ri kbʼix Lugar re ri Ubʼaqil jolomaj* che, 34 xyaʼ vino yujaʼm* rukʼ uwaʼal kʼaʼalaj taq qʼayes che ri Jesús. Pero, are chiʼ xunaʼo, xraj taj xutijo. 35 Are chiʼ kibʼajim chi cho ri cheʼ, xkikʼaq suerte rech kkijach ri ratzʼyaq chkiwach 36 xetʼuyiʼ kʼu che uchajixik chilaʼ. 37 Xuqujeʼ puwiʼ ri ujolom xkitzʼibʼaj jasche xqʼat tzij puwiʼ, ri kubʼij: «Are waʼ ri Jesús, ri ki rey ri judíos».

38 Rukʼ ri areʼ xexekebʼax kebʼ elaqʼomabʼ chuwach taq cheʼ, jun pa ri uwikiqʼabʼ y jun chik pa ri umoxqʼabʼ. 39 Y ri keqʼax bʼi chilaʼ kkibʼij kan tzij che, kkisutusa kan ri kijolom 40 y kkibʼij: «¡At, ri katkowinik kaqasaj uwach ri templo y xa pa oxibʼ qʼij kayak chik, chatoʼo awibʼ! We at ukʼojol ri Dios, ¡chatqaj bʼa lo cho ri cheʼ re kʼaxkʼolil!». 41 Je kʼu xkibʼan ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes e kachiʼl ri escribas y ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit che retzʼabʼexik uwach. Kkibʼij kʼut: 42 «¡Xkowinik xeʼutoʼ nikʼaj chik, pero kkowin taj kutoʼ ribʼ areʼ! Ri areʼ are ri rey re Israel; chqaj bʼaʼ lo chanim cho ri cheʼ re kʼaxkʼolil, kʼateriʼ kojkojon chrij. 43 Ubʼim yaʼ che ukubʼam ukʼuʼx chrij ri Dios; chpet bʼaʼ ri Dios che utoʼik chanim, ‹In Ukʼojol ri Dios› kcha yaʼ». 44 Ri elaqʼomabʼ ri e kʼo pa taq u lado cho taq ri cheʼ xuqujeʼ xkibʼij tzij che.

45 Xumaj bʼi pa taq a las 12 nikʼaj qʼij* kʼa pa taq a las 3 bʼenaq qʼij,* ronojel riʼ ri ulew xmuqiʼ pa qʼequʼm. 46 Pa taq a las 3 bʼenaqʼij, ri Jesús ko xuraq uchiʼ xubʼij: «Éli, Éli, ¿láma sabakhtháni?», kraj kubʼij, «Nu Dios, nu Dios, ¿jasche xinawonobʼa kanoq?». 47 Are taq chiʼ xkita e jujun chke ri e kʼo chilaʼ, xkimaj ubʼixik: «Wajun achi are ri Elías tajin kusikʼij». 48 Y jun chke aninaq xutij anim xbʼe che utzukuxik jun esponja, xumuʼ lo pa kʼaʼalaj vino, xuya puwiʼ jun raqan aj y xuqebʼsaj chuchiʼ rech kutijo. 49 Pero ri e nikʼaj chik xkibʼij che: «¡Chayaʼ kan chilaʼ! Chqilaʼ na we kpe ri Elías che utoʼik». 50 Jumul chik ri Jesús ko xuraq uchiʼ, y xkamik.*

51 Aninaq kʼut, ri cortina re ri santuario xraqarobʼ pa kebʼ, xumaj lo ajsik xopan kʼa ikam, xsilabʼ kʼu ri uwach ulew y xepaxin ri nimaʼq taq abʼaj. 52 Xejaqataj ri muqbʼal y ri ki cuerpos ri winaq re ri Dios xeʼel lo pa ri muqbʼal 53 y e kʼi winaq xeʼilowik. (Are chiʼ walijisam chi ri areʼ, e jujun winaq ri e petinaq jawiʼ kʼo wi ri e muqbʼal xeʼok bʼi pa ri tastalik* tinamit). 54 Are chiʼ ri oficial kech ri soldados y ri e kʼo rukʼ che uchajixik ri Jesús xkil ri kebʼraqan y ri jastaq tajin kbʼantajik, sibʼalaj xkixiʼj kibʼ y xkibʼij: «Qas qʼalaj che Ukʼojol ri Dios».

55 E kʼi chke ri ixoqibʼ ri xeteriʼ lo pa Galilea chrij ri Jesús rech kkilij, naj kekaʼy wi loq. 56 Chkixoʼl kʼo ri María Magdalena, ri María ri kinan ri Santiago y ri Josés, y ri kinan ri e ukʼojol ri Zebedeo.

57 Are taq chiʼ ya kok aqʼabʼ, xopan jun qʼinomalaj achi aj Arimatea, José ubʼiʼ, ri uxnaq chi u discípulo ri Jesús. 58 Waʼ we achi xtzijon rukʼ ri Pilato y xutaʼ ri u cuerpo ri Jesús che. Xtaqan kʼu ri Pilato rech kjach bʼi che. 59 Ri José xukʼam ri cuerpo, xupis pa jun chʼajchʼojalaj atzʼyaq re utzalaj lino 60 y xuya pa jun kʼakʼ muqbʼal ri rech areʼ, ri ukʼotom pa jun nimalaj abʼaj. Tekʼuriʼ xuwolqotij kan jun nimalaj abʼaj chuchiʼ ri muqbʼal y xbʼek. 61 Pero ri María Magdalena y ri jun chi María xekanaj kan chilaʼ, xetʼuyiʼ kan chuwach ri muqbʼal.

62 Chukabʼ qʼij, are taq chiʼ qʼaxinaq chi ri qʼij ri kbʼan kan ubʼanik juntir ri jastaq, ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes y ri fariseos xkimulij kibʼ chuwach ri Pilato 63 y xkibʼij che: «Tat Pilato, knaʼtaj chqe, are chiʼ kʼa kʼas na riʼ jun bʼanal tzij, xubʼij: ‹Kinkʼastajisax na* churox qʼij›. 64 Rumal kʼu riʼ, chattaqanoq rech qas utz kbʼan che uchajixik ri muqbʼal kʼa pa ri urox qʼij, weneʼ kepe ri u discípulos che relaqʼaxik ri u cuerpo y kkibʼij chke ri winaq: ‹¡Walijisam chi chkixoʼl ri kaminaqibʼ!›. We kʼu jeriʼ kkibʼano, más nim chi riʼ ri bʼanoj tzij chuwach ri nabʼe». 65 Xubʼij kʼu ri Pilato chke: «Chikʼamaʼ bʼi jumulaj soldados; jix y qas utz chibʼanaʼ che uchajixik ri muqbʼal». 66 Rumal kʼu riʼ xebʼek y, rech qas utz kkibʼan che uchajixik ri muqbʼal, xkikoj retal ri abʼaj ri kojom chuchiʼ y xekiya kan ri jumulaj soldados chilaʼ.

28 Qʼaxinaq chi kʼu ri sábado pa ri usaqiribʼal ri nabʼe qʼij re ri semana, ri María Magdalena y ri jun chi María xebʼe che rilik ri muqbʼal.

2 Bʼantajinaq chi kʼu jun nimalaj kebʼraqan, rumal che ri ángel re ri Jehová* xqaj lo pa ri kaj, xqebʼ rukʼ ri muqbʼal, xuwolqotij apan ri abʼaj y xtʼuyiʼ puwiʼ. 3 Ri ángel kchupchutik junam rukʼ jun xkoyopaʼ y saq ri ratzʼyaq junam rukʼ ri hielo kqajik.* 4 Rumal kʼu riʼ sibʼalaj xkixiʼj kibʼ ri chajinelabʼ xaq kebʼirbʼot chik, pakʼalik xeqajik jetaneʼ e kaminaqibʼ.

5 Ri ángel xubʼij chke ri ixoqibʼ: «Mixiʼj iwibʼ; wetaʼm chi are ri Jesús kitzukuj, ri xxekebʼax cho ri cheʼ. 6 Kʼo ta chi waral xaneʼ kʼastajisam* chik, junam rukʼ ri xubʼij kanoq. Chixpetoq, chiwilaʼ ri lugar jawiʼ xliʼiʼ wi na. 7 Chanim kʼut aninaq jix y chibʼij chke ri u discípulos: ‹Walijisam chi chkixoʼl ri kaminaqibʼ y kiwil na bʼenaq chiwach pa ri bʼe kbʼe pa Galilea; chilaʼ kʼut kiwil wi na›. Are waʼ in petinaq che ubʼixik chiwe».

8 Rumal kʼu riʼ ri e areʼ kixiʼm kibʼ pero nojinaq ri kanimaʼ che kikotemal, aninaq xkiya kan ri muqbʼal, xkitij kʼu bʼi kanim xebʼek rech kekibʼij chke ri discípulos. 9 Xeriq kʼu rumal ri Jesús pa ri bʼe, tekʼuriʼ «saqirik» xcha chke. Ri e areʼ xeqebʼ rukʼ xepachiʼ chuwach y xexekiʼ chraqan. 10 Xubʼij kʼu ri Jesús chke: «Mixij iwibʼ. Jix, chibʼij chke ri e wachalal che kebʼe pa Galilea; chilaʼ kʼu kinkil wi na».

11 Are taq chiʼ ri ixoqibʼ kʼa e bʼenaq pa ri bʼe, jujun chke ri chajinelabʼ xebʼe pa ri tinamit y xekibʼij chke ri kʼamal taq kibʼe ri sacerdotes juntir ri xbʼantajik. 12 Are chiʼ ri e areʼ kimulim chi kibʼ kukʼ ri e kʼamal taq bʼe re ri tinamit rech kkichomaj jas ri kkibʼano, xkiya bʼi nimalaj pwaq* chke taq ri soldados 13 xkibʼij kʼu chke: «Ri ix xaq xiw chibʼij: ‹Are ri u discípulos xepe chaqʼabʼ xkelaqʼaj kʼu bʼi ri u cuerpo are taq chiʼ oj warinaq›. 14 Y we kuta ri gobernador ri xbʼantajik, oj kojqʼalajisan chuwach jas ri xbʼantajik. Ri ix rajawaxik taj kʼo jas kixok wi il». 15 Rumal kʼu riʼ ri soldados xkikʼam ri nimalaj pwaq ri xyaʼ chke y xkibʼan ri xbʼix chke chi kkibʼano. Y are waʼ ri kʼa ktataj na pa kichiʼ taq ri judíos kamik.

16 Pero ri 11 discípulos xebʼe pa Galilea, pa ri juyubʼ jawiʼ ri xubʼij wi ri Jesús chi kkiriq wi kibʼ. 17 Are chiʼ xkilo, xepachiʼ chuwach. Pero e kʼo jujun xkikoj taj che are ri Jesús. 18 Xqebʼ kʼu ri Jesús kukʼ y xubʼij chke: «Yaʼom chi ronojel uwach taqanik pa nuqʼabʼ pa ri kaj y pa ri uwach ulew. 19 Rumal kʼu riʼ jix y chibʼanaʼ discípulos chke taq ri winaq re ronojel taq ri tinamit. Chibʼanaʼ ki bautismo pa ubʼiʼ ri Tataxel, ri Kʼojolaxel y ri espíritu santo. 20 Cheʼitijoj che kinimaxik juntir ri ix nutaqom wi. Y chnaʼtaj kʼu chiwe, kinkʼojiʼ na iwukʼ ronojel taq qʼij kʼa pa ri ukʼisbʼalil ri e qʼij».

O «chkij ri ratiʼt umam».

O «Jesús ri Mesías». Ri títulos Cristo y Mesías kraj kubʼij: ‹Chaʼtalik›.

O «grupos winaq junam tiempo xek’asi’k».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kujeq lo».

O «ri u poder ri Dios».

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa wajun versículo kriqitaj ri nabʼe mul ri ubʼiʼ ri Dios, Jehová. Pa ri Escrituras Griegas Cristianas re wajun Biblia kʼo 237 mul chupam. Chawilaʼ ri tema A5.

Wajun bʼiʼaj pa hebreo kbʼix Jesúa o Josué che, kraj kubʼij ‹Ri Jehová are salvación›.

O «ali kʼolinaq ta rukʼ jun achi», «virgen».

O «xkʼojiʼ ta na u relaciones sexuales rukʼ».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «winaq kkinikʼoj ri chʼumil».

O «rech kojpachiʼ chuwach».

O «Mesías», «Chaʼtalik».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «chkʼuyal».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «su».

O «xepachiʼ chuwach».

O «cofres».

Chawilaʼ ri tema A5.

Weneʼ petinaq che jun tzij hebrea che kraj kubʼij ‹utux›.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xujeq».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri Reino re ri kaj».

Chawilaʼ ri tema A5.

Jun alaj chikop junam rukʼ ri lol.

O «Ri areʼ keʼunim bʼi».

Pa ri idioma griego, «iwachinik».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «raʼ».

O «u sandalias».

Weneʼ tajin kchʼaw chrij ri Juan.

O «kʼo ri nutoqʼobʼ rukʼ areʼ».

Pa ri idioma griego, «kaxlanwa».

Chawilaʼ ri tema A5.

O «santo».

O «ri más takʼatik che ri templo».

O «gobiernos».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «bʼiʼomal».

O «xaq xiw ri areʼ chabʼanaʼ servir».

Weneʼ are ri mar Mediterráneo. Pero jujun kkibʼij che are ri lago re Galilea.

O «ri Reino re ri kaj».

O «ri evangelio».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri epilépticos».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «chaqijnaq», «sikirnaq».

O «ri lugar ri e kʼo wi Diez Tinamit».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kuʼl».

O «Kikotemal ke».

Pa ri idioma griego, «powrayibʼ pa ri espíritu».

O «ri Reino re ri kaj».

O «kixtzurik».

O «kowax», «kkʼuʼ».

O «lámpara».

Jun kʼolbʼal kpajbʼex chaqiʼj taq jastaq.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «ktzukʼlin».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «más ix justos».

Waral kchʼaw chrij ri qʼatbʼal tzij che kʼo pa jun alaj tinamit.

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «ri kʼisbʼal cuadrante». Chawilaʼ ri tema B14.

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «aqʼabʼ kʼo pa awikiqʼabʼ».

O «qajinaq ta pa makaj». Pa griego kbʼix pornéia che. Chawilaʼ ri diccionario.

O «abʼanom prometer».

Chawilaʼ ri tema A5.

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «milla». Chawilaʼ ri diccionario.

Kchʼaw chrij ri rajil kyaʼ pa qajomal pero kʼo ta ral ktojik.

Waral ri verbo griego kubʼij che ktanabʼax ta kan ubʼanik.

Waral ri verbo griego kubʼij che ktanabʼax ta kan ubʼanik.

Pa ri idioma griego, «justos».

Pa ri idioma griego, «injustos».

Pa ri idioma griego, «Mawoqʼsaj a trompeta».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kebʼ kiwach».

O «ri a izquierda».

O «ri a derecha».

O «chchʼajchʼobʼin ta bʼaʼ».

O «ri a Reino». Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «ri qakʼas».

Pa ri idioma griego, «ri kʼo kikʼas qukʼ».

O «kojqaj pa tentación».

O «oxidar».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «klaqʼpunik».

Kraj kubʼij, we más kkirayij kʼi jastaq.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «Bʼiʼomal».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «mibʼisoj».

O «ri i alma». Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «jun codo». 44,5 centímetros.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «sutan».

O «lirios».

O «qas ta kʼo i fe».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «utonotoxik».

Pa ri idioma griego, «sachbʼal wachaj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «e karneʼl».

Pa ri idioma griego, «ri kiwach kkiyaʼo».

Pa ri idioma griego, «ri kiwach kkiyaʼo».

O «ri Reino re ri kaj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xkislabʼisaj».

O «nuchʼajchʼobʼexik».

O «keqʼaʼi».

O «ri Reino re ri kaj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kkiqitzʼitzʼej».

Are waʼ ri kkibʼan ri winaq are chiʼ petinaq koyowal y kkiriq taj jas kkibʼano.

Chawilaʼ ri diccionario.

O «qas ta kʼo i fe».

O «camilla».

O «xkixiʼj kibʼ».

O «uqʼabʼam ribʼ cho ri mesa».

Waral kchʼaw chkij ri winaq ri kkichomaj chi más e utz na chkiwach ri e nikʼaj chik.

O «odres». Chawilaʼ ri diccionario.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kʼo ta chi kipatan riʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xutzolqʼomij ribʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «potzʼ».

O «kʼo i fe».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «chʼololem kitzʼumal y e tukim bʼik».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «Rajaw».

Pa ri idioma griego, «e tzʼil».

O «ri kchakun rukʼ nojel ranimaʼ».

Pa ri idioma griego, «ja».

O «Ri Reino re ri kaj».

Pa ri idioma griego, «cheʼiwalijisaj».

O «cheʼijosqʼij».

Jun ximbʼal uxeʼ upam jun winaq kʼo jun alaj kʼolbʼal pwaq che.

O «alaj taq Sanedrín ke ri judíos».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kixkirapuj», «kixkichʼay».

O «Beelzebub». Jun bʼiʼaj kojom chrij ri Satanás, ri kinimal ri demonios.

O «ri i alma».

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «jun asarion». Chawilaʼ ri tema B14.

O «gorriones».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «Ri kraj kubʼan salvar ri u alma».

Pa ri idioma griego, «justo».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «potzʼ».

O «kechʼajchʼobʼex».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «soʼr», «tak», «tzʼoʼr».

Pa ri idioma griego, «kewalijisax».

O «ri kʼo ta kqʼatenik rech kkojon chwij».

O «caña».

Pa ri idioma griego, «chʼuchʼuj».

O «ri kkʼamow bʼi ri nutzij».

O «ri Reino re ri kaj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «wiʼj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «ko atzʼyaq», «atzʼyaq kjoxonik».

O «Hades». Kraj kubʼij ri lugar simbólico jawiʼ e uxlanaq wi ri kaminaqibʼ. Chawilaʼ ri diccionario.

O «yugo». Chawilaʼ ri diccionario.

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «chaqijnaq», «sikirnaq».

O «caña».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «potzʼ».

O «Beelzebub». Jun bʼiʼaj kojom chrij ri Satanás.

Pa ri idioma griego, «ja».

O «ri e teren chiwij».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri señal re ri Jonás».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «raʼ».

O «ri Reino re ri kaj».

Pa ri idioma griego, «justos».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

O «kel kan pa ri ukojbʼal».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «bʼiʼomal».

O «manoj».

Weneʼ jun arow kʼaj.

O weneʼ «pa ri utikitajik lo ri uwach ulew».

Pa ri idioma griego, «justos».

Pa ri idioma griego, «kʼutalik».

Pa ri idioma griego, «justos».

O «xubʼan kebʼ kikʼuʼx chrij».

Are ri Herodes Antipas. Chawilaʼ ri diccionario.

Pa ri idioma griego, «tetrarca». Jun príncipe yaʼom taqanik che rumal ri emperador pa kiwiʼ taq ri e tinamit.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kojom chi upam».

O «ri kiqʼabʼam kibʼ cho ri mesa».

O «xqʼoxow ranimaʼ chke».

O «xutewchiʼj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «upirom».

Pa ri idioma griego, «pa kʼi estadios». Jun estadio kʼo 185 metros chupam.

Pa ri idioma griego, «ukaj vigilia chaqʼabʼ». Weneʼ kumaj bʼi a las 3 de la mañana kopan pa ri usaqiribʼal (pa taq a las 6 de la mañana).

O «qas ta kʼo a fe».

Ri fariseos y nikʼaj chi judíos kʼo jun ki costumbre kkibʼan che uchʼajik ri kiqʼabʼ.

O «Ri kurayij kʼax puwiʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «e potzʼ».

Waral ri tzij griega pornéia kchʼaw chrij kʼi uwach makaj. Chawilaʼ ri diccionario.

O «aj Canaán».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xutaʼ utzil».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «ktoqix».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xeʼupiro».

O «señal».

O «qas ta kʼo i fe».

O «ri u poder ri kamikal». Pa ri idioma griego, «ri e uchiʼ ja re ri Hades», kraj kubʼij, ri lugar simbólico jawiʼ e uxlanaq wi ri kaminaqibʼ. Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri Reino re ri kaj».

Pa ri idioma griego, «kwalijisax».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xutzolqʼomij ribʼ».

O «ri u alma».

O «ri u Reino». Chawilaʼ ri diccionario.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «nitzʼaq taq ja».

O «kuluya chi jumul juntir ri jastaq pa taq kikʼolbʼal».

O «epiléptico».

O «xa kʼo ta ki fe».

Chawilaʼ ri tema A3.

O «kbʼan na traicionar kumal».

Pa ri idioma griego, «kwalijisax na».

Pa ri idioma griego, «ri kebʼ dracmas». Chawilaʼ ri tema B14.

O «ri impuestos y ri tributos».

O «ketzaq ta rumal qech».

Pa ri idioma griego, «jun estater». Kbʼixik chi kʼo kajibʼ dracmas chupam. Chawilaʼ ri tema B14.

O «ri Reino re ri kaj».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «tʼuʼn».

Chawilaʼ ri diccionario.

Chawilaʼ ri tema A3.

O weneʼ «ri Itat».

Pa ri idioma griego, «y chaqʼilaʼ».

Pa ri idioma griego, «jun achi re taq ri tinamit».

Pa ri 10 mil talentos de plata kʼo 60 millones denarios chupam. Chawilaʼ ri tema B14.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xutaʼ utzil».

O «kubʼan divorciar ribʼ rukʼ».

O «kukʼam na ribʼ».

O «qajinaq ta pa makaj». Pa griego kbʼix pornéia che. Chawilaʼ ri diccionario.

Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri Reino re ri kaj».

Kraj kubʼij, keʼutewchiʼj.

Bʼaq re tʼisoʼm. Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «akuxa».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

Kchʼaw chrij ri uxbʼal, ri ranabʼ, ri ratz o ri uchaqʼ jun winaq.

O «ri Reino re ri kaj».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «rajaw».

Chawilaʼ ri tema B14.

Pa ri idioma griego, «chunaqaj ri urox hora».

Pa ri idioma griego, «chunaqaj ri hora sexta».

Pa ri idioma griego, «ri hora novena».

Pa ri idioma griego, «chunaqaj ri hora undécima».

Pa ri idioma griego, «hora undécima».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kkirapuj», «kkichʼay».

Pa ri idioma griego, «kwalijisax na».

O «ri a Reino». Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri u alma».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «e potzʼ».

Pa ri idioma griego kbʼix hōsanná che. Xkoj che utaʼik toqʼobʼ che ri Dios rech kubʼan salvar jun winaq, y rech kukʼut ri ukikotemal jun winaq.

Chawilaʼ ri tema A5.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «potzʼ».

O «Are chiʼ tajin ksaqirik».

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

Chilaʼ kkaʼy wi lo jun winaq rech keʼok ta elaqʼomabʼ o chikop pa ri tikoʼn.

Wajun abʼaj chikaj kkoj wi che utiqik kebʼ paredes rech ko kkʼojiʼ ri ja. Chawilaʼ ri diccionario.

O «Ri Reino re ri kaj».

O «ri kkiqʼabʼaʼ kibʼ cho ri mesa».

O «tributo». Wajun impuesto riʼ are ri ktaʼ chke ri winaq chkijujunal.

Chawilaʼ ri diccionario.

Chawilaʼ ri tema B14.

Chawilaʼ ri tema A5.

O «a alma».

O «amuleto».

O «maestro».

O «ri Reino re ri kaj».

Chawilaʼ ri tema A3.

Chawilaʼ ri diccionario.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «potzʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «qʼebʼun».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kkichaʼ».

Pa ri idioma griego, «justos».

Pa ri idioma griego, «y kixniman ta che ri ley».

Pa ri idioma griego, «justos».

Pa ri idioma griego, «chinojisaj ri kipajbʼal ri itat inan».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «keʼirapuj», «keʼichʼay».

Pa ri idioma griego, «justo».

O weneʼ «ktolobʼax kan ri iwachoch».

Chawilaʼ ri tema A5.

Chawilaʼ ri diccionario.

O «mixsachowik», «mixelesan kanoq».

Pa ri idioma griego, «qʼoxom rech alanik».

O «ketzaq na kanoq».

Kraj kubʼij, ri winaq kkixutuj ri e utaqanik ri Dios.

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

O «u discernimiento».

Kraj kubʼij, ri ksikʼin uwach ri profecía re Daniel.

O «gran tribulación».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kaypaʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kesilabʼisax na».

Pa ri idioma griego, «juntir taq ri tribus».

Are ri kajibʼ puntos cardinales.

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kubʼan tʼon».

Are ri Ralkʼwal Winaq.

Pa ri idioma griego, «jas vigilia».

O «ri sakʼajalaj ajchak, utz kchomanik».

O «ri Reino re ri kaj».

O «alitomabʼ e kʼolinaq ta rukʼ jun achi», «e virgen».

O «xkikʼam bʼi ki lámparas».

O «ri kibʼanom chi preparar kibʼ».

Ojer kanoq, pwaq riʼ ri talento. Y jun talento kʼo weneʼ 45 libras pwaq chupam. Chawilaʼ ri tema B14.

O «xukʼuʼ», «xrowaj».

Pa ri idioma griego, «ri pwaq de plata».

O «kakoj awiʼ».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri u Reino ri Dios». Chawilaʼ ri diccionario.

O «Qas ta kʼi watzʼyaq xkʼojiʼk».

Pa ri idioma griego, «justos».

Pa ri idioma griego, «justos».

Chawilaʼ ri diccionario.

Chawilaʼ ri diccionario.

O «ri tiempo chʼikom chik».

O «uqʼabʼam ribʼ».

O «are chiʼ utewchiʼm chik».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xupiro».

O «ri u Reino ri Nutat».

O «kibʼixom chi salmos».

Pa ri idioma griego, «walijisam».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «koqʼ», «kuraq uchiʼ».

O «rech kixqaj ta pa tentación».

O «ktzʼapitaj».

O «kbʼan traicionar».

Pa ri idioma griego, «e más de 12 nimaʼq taq grupo».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xutʼbʼuj», «xujisij», «xubʼitʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «mokom ali».

Pa ri idioma griego, «urajil ri kikʼ».

Pa ri idioma griego, «ulew re ri kchakun chrij kachʼ ulew». Weneʼ jun ulew jawiʼ kechakun wi winaq chrij kachʼ ulew.

Chawilaʼ ri nota re ri versículo 7.

Chawilaʼ ri tema A5.

Pa ri idioma griego, «justo».

Pa ri idioma griego, «Chqaj ri ukikʼel pa qawiʼ oj y pa kiwiʼ ri e qalkʼwal».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «krapux», «kchʼay».

Pa ri idioma griego, «Ri u soldados ri gobernador».

Pa ri idioma griego, «uqʼabʼ re uwikiqʼabʼ».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «kekiqʼosij».

Chawilaʼ ri diccionario.

O «Calavera».

Pa nikʼaj chi lugar jewaʼ kbʼix che: «xolom».

Pa ri idioma griego, «pa ri hora sexta».

Pa ri idioma griego, «pa ri hora novena».

Pa ri idioma griego, «xel ruxlabʼ».

O «santo».

Pa ri idioma griego, «kinwalijisax na».

Chawilaʼ ri tema A5.

O «ri saq tew», «ri nieve».

Pa ri idioma griego, «walijisam».

Pa ri idioma griego, «pwaq de plata».

    E wuj pa quiché (1993-2025)
    Uk'isik sesión
    Umajixik sesión
    • Quiché
    • Chataqa b'ik
    • Ri qas utz kawilo
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ri kta' chawe rech kakojo
    • Keta'max ta ri xatz'ib'aj
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Umajixik sesión
    Chataqa b'ik