OAHPPAOASSI 4
Gii lea Jesus Kristus?
1. Mo Jesusa eallin álggii?
Mat iešvuođat dahket Jesusis álkit lahkanit? (MATTEUSA 11:29; MARKUSA 10:13–16.)
Nuppe láhkai go giige eará olmmoš Jesus elii almmis vuoigŋan ovdal su riegádeami eatnama ala (Johanasa 8:23). Son lei Ipmila vuosttaš sivdnádus, ja son veahkehii sivdnidit buot eará. Daningo son lea áidna, gean Ipmil lea sivdnidan njuolgga okto, su gohčoduvvo Ipmila ”áidnoriegádan” Bárdnin (Johanasa 1:14). Jesusa gohčoduvvo maiddái ”Sátnin”, daningo son lei Ipmila ovddasteaddji. (Loga Salomo sanelaskok 8:22, 23, 30; Kolossalaččaide 1:15, 16.)
2. Manin Jesus bođii eatnama ala?
Ipmil sáddii su Bártni eatnama ala ja sirddii su eallima almmis juvddálaš neidda Márjjá goaŧŧui. Jesusis ii dasto lean olmmošáhčči. (Lukasa 1:30–35.) Jesus bođii eatnama ala 1) oahpahit duohtavuođa Ipmilis, 2) čájehit, mo mii sáhttit dahkat Ipmila dáhtu, vaikko mis livččii váttis dilli, ja 3) addit su ollislaš eallima ”lonástussan”. (Loga Matteusa 20:28.)
3. Manin mii dárbbašit lotnásiid?
Lotnásat leat dat haddi, mii máksojuvvo olbmo ovddas, go jápmin áitá (2. Moses girje 21:29, 30). Jápmin ja buorásmuvvan eaba gullan Ipmila álgoulbmilii álbmoga várás. Mas mi diehtit dan? Ipmil celkkii vuosttamuš olbmui Adamii, ahte jos son dagašii dakkára, man Biibbalis gohčoduvvo ”suttun”, son jámášii. Dasto jos Adam ii livčče suddudan, son ii livčče goassige jápmán. (1. Moses girje 2:16, 17; 5:5.) Biibbala mielde jápmin bođii Adam bokte oppa olbmomáilbmái. Adam sirddii buohkaide su maŋisboahttiide suttu ja dan ráŋggáštusa mii das bođii, jápmima. Mii dárbbašit lotnásiid, vai mii beassat eret Adamis árbejuvvon jápminráŋggáštusas. (Loga Romalaččaide 5:12; 6:23.)
Gii sáhtašii máksit lotnásiid ja beastit min jápmimis? Go mii jápmit, mii máksit hatti dušše min iežamet suttuin. Ii giige eahpeollislaš olmmoš sáhte soabahit nuppiid suttuid. (Loga Salmai girje 49:7–9.)
4. Manin Jesus jámii?
Nuppe lahkai go mii, Jesus lei ollislaš. Son ii dárbbašan jápmit dan dihtii, ahte son livččii ieš suddudan. Dan sadjái son jámii nuppiid suttuid dihtii. Ipmil čájehii stuorra ráhkisvuođa álbmogii, go son sáddii iežas Bártni jápmit min ovddas. Jesusge čujuhii ráhkisvuođa midjiide, go son lei jegolaš su Áhččái ja attii su eallima min suttuid ovddas. (Loga Johanasa 3:16; Romalaččaide 5:18, 19.)
5. Maid Jesus dál bargá?
Dalle go Jesus lei eatnama alde, son buoridii buohcciid, bovttii jábmiid bajás ja veahkehii olbmuid, geat ledje heađis. Dánu son čujuhii, maid son bargá boahttevuođas buot jegolaš olbmuid buorrin. (Matteusa 15:30, 31; Johanasa 5:28.) Dalle go Jesus lei jápmán, Ipmil rávkkai su eallimii vuoigŋan (1. Biehtára girji 3:18, Biibbal dahje basse čála 1895). Dan maŋŋá Jesus vurddii Ipmila olgeš gieđa bealde, dassážiigo Ipmil attii sutnje fámu ráđđet gonagassan oppa eatnama (Hebrealaččaide 10:12, 13). Dál Jesus ráđđe gonagassan almmis, ja su maŋisboahttit sárdnidit dán buorre ođđasa birra máilmmi. (Loga Daniel 7:13, 14; Matteusa 24:14.)
Fargga Jesus geavaha su gonagasválddi ja luohpaha visot gillámušaid ja daid, geat buktet dan. Buohkat, geat čujuhit oskku sutnje ja jeagadit su, ožžot návddašit eallimis paradiissas eatnama alde. (Loga Salmai girje 37:9–11.)