Kiristaanu Heeshshonna Soqqanshote Xiinxallote Maxaafichora Qummi Assinoonni Borro
ONKOLEESSA 2-8
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 1 SAAMUEELI 27-29
“Daawitita Olu Hayyo”
it-1 41
Akiishi
Daawiti Saaooliwiinni xooqi yannara Moote Akiishi gashshanno qoqqowi giddo lame hige haꞌre maaxamino. Umo haꞌri yannara, iso diinu gede assine laꞌnisi woyite wodana sainohu gede ikkino; konnira Akiishi Daawiti macharaaraamoho yee hedino daafira facci asse agurinosi. (1Sa 21:10-15; Fa 34 nna 56te umoonni noo hedo lai.) Layinkimeeshsho haꞌri woyite Daawiti ledosi olantannori 600 manninna maatensa ledo haꞌrino; hakka woyite Akiishi insa Tsiqilaagi heedhanno gede assino. Hakkiicho insa dironna shoole agana heedhino; Akiishi tenne yanna giddo Daawitinna mannisi Yihudu katamma horritanni no yee hedino; Daawiti kayi hatte yanna giddo Geshuuroota, Gerizootanna Amaaleqoota horranni no. (1Sa 27:1-12) Akiishi, Daawiti assinore afinokki daafira Filisxeemootu Moote Saaooli qasate qixxaabbu woyite Akiishi Daawiti agaraanchosi assiꞌrino; Daawitinna mannisi agure Tsiqilaagi higinohu wole Filisxeemete gashshaano coyiꞌrantino daafira callaati. (1Sa 28:2; 29:1-11) Daawiti moote ikki woyitenna Gaati qasi yannara Akiishi shinoonnikkiti dihuluullissannote. Isi Selemooni gashshooti giddo heeꞌrino.—1Mo 2:39-41; GAATI yaannoha lai.
Wedella, Wolootu Ammantannoꞌne Gede Assiꞌra Dandiitinannihu Hiittoonniiti?
8 Hanni Daawitira iillinosiha wole fonqolo laꞌno. Daawiti Moote ikkanno gede buurrisihu gedensaanni, Yihudu moote ikke gashsha hanafate lowo diro agadha hasiissinosi. (1 Sam. 16:13; 2 Sam. 2:3, 4) Isi hatte yanna geeshsha cince agadhanno gede kaaꞌlinosiri maati? Isi hexxo mudhe wolqa baꞌꞌantenni assa dandaannore illachishino. Lawishshaho isi xooqe marinowa Filisxeemete qoqqowira heeꞌre afiꞌrino yanna Israeelete diinna ledo olamate horoonsiꞌrino. Isi hatto asse Yihudu danna agarino.—1 Sam. 27:1-12.
it-2 245 guf. 6
Kapho
Qullaawu Maxaafi giddo xagarate yine kapha horontanni hoolloonniha ikkirono, hatto yaa kayi mittu manchi hasiisannokki mannira noo halaale fee kulate giddeeti noosi yaa diꞌꞌikkino. Yesuusi Kiristoosi togo yee amaalino: “Wirri yee kiꞌne gaꞌmannoꞌnekki gede, qullaawoota woshshaho tugginoonte. Lekkatenni kakkaddannona, [maareekkonnire] manchaamete albaanni wortinoonte.” (Mt 7:6) Mite yannara Yesuusi halaale gudise kulinokkihu woy xaꞌminoonnisi xaꞌmora xaaddote dawaro qolinokkihu iseraati; hatto assa gawajjitara dandiitanno. (Mt 15:1-6; 21:23-27; Yoh 7:3-10) Abirihaami, Yisaaqi, Reaabi hattono Elsai assitinore hakko garinni laꞌꞌa hasiissannoti egennantinote; insa Yihowa magansiꞌrannokki mannira gara ikkinokkire kulino woy halaale gudise dikulino.—Ka 12:10-19; fool 20; 26:1-10; Iy 2:1-6; Ya 2:25; 2Mo 6:11-23.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
w10 1/1 20 guf. 5-6
Reyitinori Lubbote Noore Kaaꞌla Dandiitanno?
Hanni hendo. Qullaawu Maxaafi mittu manchi reyanno woyite ‘bushsha eannotanna hedosi baala baꞌannota’ kulanno. (Faarso 146:4) Saaoolino ikko Saamueeli Maganu reyitinore hasaawissannori ledo xaandannita effire giwannota affino. Isinni, Saaooli agaanintete looso loossannori uullate aaninni fiidhe gooffanno gede assino.—Leewaawoota 19:31.
Hanni coye seekkine hendo. Ammanamino manchi Saamueeli reyihu gedensaanni ayyaana ikke heeꞌroommero, Saaooli ledo xaadate yee Maganu seera diige reyitinore hasaawissannori ledo buusamannoni? Yihowa Saaooli ledo hasaawa giwino. Ikkina mitte reyitinore hasaawissanno mancho Woꞌmanka Dandaanno Magani reyino manchi Saamueeli widoonni Saaooli hasaawisanno gede giddeessa dandiitannoni? Didandiitanno. Hakko daafira kuni “Saamueeli” ammanaminoha Maganu masaalaancho ikkinokkiti egennantinote. Hatteentenni reyino Saamueeli lawe dayinohu busha ayyaanaati yaano agaanintete.
ONKOLEESSA 9-15
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 1 SAAMUEELI 30-31
“Maganikki Yihowanni Jawaati”
w06 8/1 28 guf. 12
Yihowa Waajjite Hagiirraamo Ikki!
12 Daawiti Yihowa waajjasi bunshe qorophatenni sainore assanno gede kaaꞌlitinosi. Tini qarru amadisi yannara assannore hobbi ruxxi yiikkinninna hayyotenni assanno gede jawaante ikkitinosi. Daawitinna mannisi Saaooliwiinni xooqe Filisxeemete qoqqowira noohu Tsiqilaagi yinanni qooxeessira dironna shoole agana heeꞌrino. (1 Saamueeli 27:5-7) Mitte hige Daawitinna mannisi haꞌre heeꞌreenna Amaaleqootu dagge katama giirtino hattono minaamuwansa, oosonsanna saadansa horritino. Daawitinna mannisi haꞌrinowiinni dayihu gedensaanni ikkinore lae lowo geya wiꞌli. Daawiti manni lowo geya dadillino daafira caaccaawe iso shaara maꞌlino. Daawiti baasa yaadinoha ikkirono hexxo dimudhino. (Lawishsha 24:10) Isi Magano waajjannoha ikkino daafira alba Yihowawa higino; hattono “Maganisi Kaaliiqinni” jawaatino. Daawitinna mannisi Maganu kaaꞌlonni Amaaleqoota hordofe iille adhinoonninsare baala qoꞌlino.—1 Saamueeli 30:1-20.
w12 4/15 30 guf. 14
Yihowa Agare Gatisannonke
14 Daawitira heeshshosi giddo lowohu yaachishanno coyi iillinosi. (1Sam. 30:3-6) Isi qullaawu ayyaaninni borreessino qaali Yihowa giddosita afinota leellishanno. (Faarso 34:18; 56:8 nabbawi.) Maganu ninke giddotano afanno. ‘Dadillunni hiiqqammeemmo’ woyite woy ‘hexxo hoongeemmo’ woyite isi ninkewa shiqanno. Tini Daawiti jawaachishshunte gede ninkeno jawaachishshannonke; isi togo yee faarsiꞌrino: “Qarraꞌya afootto, shettoꞌyano laoottona; bagamannokkihu baxillikkinni tashshi yaannoe.” (Far. 31:7) Yihowa yaachishannonkere afannoha calla ikkikkinni sheshonna jawaante oye irkisannonke. Isi hatto assanno doogga giddo mitte Kiristaanu gambooshsheeti.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
w05 3/15 24 guf. 8
Umi Saamueeli Maxaafita Luphi Yitino Hedo
30:23, 24. Kiiro 31:27te nooti tini hedo Yihowa, songo kaaꞌlitannore ayirrisannonsata leellishshanno. Ninkeno assineemmore baala “mannaho ikkikkinni” Yihowara assineemmohu gede “taalu wodaninni” assino.—Qolasiyaasi Sokka 3:23.
ONKOLEESSA 16-22
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 1-3
“Daawiti Kiire Wiꞌlasinni Maa Ronseemmo?”
w00 6/15 13 guf. 9
Silxaane Noonsare Ayirrisse
9 Daawiti miincisi woyite yaadinoni? “Allaggu kaꞌinoe; mararro nookkiri shitaera hassinoe” yee Daawiti Yihowawa hige raarino. (Faarso 54:3) Isi giddosita Yihowara togo yee kuꞌlino: “Magano ballo, baarigaarraꞌyawiinni gatisie; . . . Kaaliiqa! Cubbonna sao assummokkinni shitaera gaaꞌlite agarte no; kuri mararro nookkiri gamba yite anera gano gantanno. Sao assummokkinni shorrite amaddaera ariiffattanni noona, ati kaꞌe kaaꞌlie; noommo garano dagge illekkinni lai.” (Faarso 59:1-4) Silxaane noosi manchi assoottosiri nookkiha waadeennahe aterano hattoori macciishshame egenninohe? Daawiti Saaooli ayirrisa diagurino. Saaooli reyi woyite isi dihagiidhino; hatteentenni togo yee kiire wiꞌlino: “Saaoolinna Yoonaataani mannu baxanno danchuulleeti; . . . Allamurchunni roore rakkannoreeti; doobbiichunni roore jawaattinoreeti. Israeelete meento, . . . Saaoolira wiꞌlesi.” (2 Saamueeli 1:23, 24) Saaooli waadisirono Daawiti Yihowa buurinoha addinta ayirrise dancha lawishsha ikkino.
Mimmitu Ledo Lubbora Baxamme
7 Yoonaataaninna Daawiti jaalla ikkitannokki gede assara dandaanno coyi noota wodanchineemmo woyite, insa mimmitu ledo lubbora baxamansa dhagge ikkitannonke. Lawishshaho, Yoonaataani Daawiti mito 30 diro bayiranno. Yoonaataani, konni qaaqqunna woꞌnaalshu noosikkihu ledo jaalooma dihasiissannoe yaara dandaanno. Ikkollana, Yoonaataani Daawiti woffi asse dilaino.
8 Woleteemmero Yoonaataani Daawiti hinaasara dandaanno. Yoonaataani Moote Saaooli beetto ikkino daafira anniꞌya zuufaane ragiꞌrate qoosso nooehu aneeti yee heewisamara dandaanno. (1 Sam. 20:31) Isi kayinni isonooto heeshshi assannohonna Yihowara ammanaminoho. Konnira, isi Yihowa albillitte moote ikkara doorinoha Daawiti woꞌmunni woꞌma kaaꞌlino. Saaooli hanqissannoha ikkirono isi Daawitira ammanamino.—1 Sam. 20:32-34.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
it-1 369 guf. 2
Rodoo
“Rodoo” yaanno qaale mittu gari halcho, hasattonna hedo noonsa manna kulateno horoonsiꞌnanni. Lawishshaho, Xiroosi Moote Kiraami Moote Selemooni “Rodooꞌya” yiino; isi hatto yiinohu taalo silxaanenna ayirrinyi noosi daafira calla ikkikkinni xaawulanna wole uduunne kaaꞌle Selemooni gede qullaawa mine mina halchino daafiraati. (1Mo 9:13; 5:1-12) Daawiti, “Kuneeti! Roduuwu sumuu yite mitteenni heedhanno woyite hiittoo danchaati!” yee borreessasi roduuwu mereero salaamenna mittimma heedhanno gede assannohu mitte amare ikka woy maalu fiixooma calla ikkinokkita leellishshanno. (Fa 133:1, NW) Daawiti Yoonaataani rodooꞌya yee woshshinohu mittu anninna amawiinni ilamino daafira ikkikkinni baxantannohuraatinna mittu gari hasatto noonsahuraati. (2Sa 1:26) Mittu gari akatinna dooꞌꞌo noonsa jaalla akatinsa busha ikkiro nafa roduuwaho yinara dandiinanni.—La 18:9.
ONKOLEESSA 23-29
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 4-6
“Yihowa Dadillissinannikki Gede Gara Ikkitino Waajja Heedhoꞌne”
w05 5/15 17 guf. 8
Layinki Saamueeli Maxaafita Luphi Yitino Hedo
6:1-7. Daawiti Taawoota gaarete worre abbinanni gede assinohu dancha hede ikkirono tini Maganu seeri ledo sumuu yitannokkita ikkitino daafira lowo qarra abbitino. (Fulo 25:13, 14; Kiiro 4:15, 19; 7:7-9) Ooza angasi diriirse Taawoota amadino daafira qoomamasi danchare hende assinanniri nafa Maganu seera soorrannokkita leellishshanno.
w05 2/1 27 guf. 20
Yihowa Woꞌmanka Woyite Gara Ikkinore Assanno
20 Ooza Maganu Seera seekke afa hasiissannosiha ikkinota qaaga hasiissannonke. Taawootu Yihowa mannisi ledo noota leellishannoho. Seeru, taawoota fajjinoonnisikki manchi kisa hasiissannosikkita kulanno; kisino manchi qoomame reyannota xawise kule qorowisiisanno. (Kiiro 4:18-20; 7:89) Hakko daafira konne qullaawa uduunnicho mittu bayichinni wole bayicho haaꞌre haꞌrate loosi shotinse laꞌnanniha diꞌꞌikkino. Ooza Leewaawicha ikkikki digatino (kayi kakkalaancho diꞌꞌikkino); hakko daafira Seeru yaannore seekke afa hasiissannosi. Hatteeno agurranna, lowo diri albaanni Taawootu annisi mine heeꞌranno gede hakkiira haaꞌne haꞌnoonni. (1 Saamueeli 6:20–7:1) Daawiti hakkiinni fushsha geeshsha taawootu mitu 70 diri geya hakko heeꞌrino. Hakko daafira Ooza anjesinni kayise seeru Taawootu daafira kulannore afikkinni digatino.
w05 2/1 27 guf. 21
Yihowa Woꞌmanka Woyite Gara Ikkinore Assanno
21 Aleenni laꞌnummonte gede Yihowa mannu wodanita afa dandaanno. Qaalisi, Ooza assootisinni “Magano seyatino” yaanno daafira xaggete giddo xawinse kulloonnikkihu Oozara umosi calla baxate akati noosita Yihowa lainoha ikkara dandaanno. Ooza dhukasi afinokkiho booꞌnaleessa manchooti kka? (Lawishsha 11:2) Annisi mine noo Taawoota dagate albaanni haaꞌre haꞌrasi ane kaꞌa wolu dino yee hedanno gede assitinosi kka? (Lawishsha 8:13) Yihowa hakko noota leellishannoha konne qullaawa uduunnicho uwannokki gede amadate Yihowa anga haranchote yee hede Ooza ammana noosikkita leellishino kka? Ikkihano ikkiro, Yihowa gara ikkinore assinota addaxxa dandiineemmo. Yihowa Ooza wodani giddo bushu coyi noota lainoti dihuluullissannote; tini qolte rahe yoo yaanno gede assitinosi.—Lawishsha 21:2.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
w96 4/1 29 guf. 1
Woꞌmanka Woyite Duhakki Yihowa Aana Tuqqi
Daawiti moote ikkino daafira tennera xaꞌmama hasiissinosi. Isi assinori Yihowa ledo danchu jaaloomi noonsari nafa fonqolu iillannonsa woyite mito woyite gara ikkinokkire assitara dandiitannota leellishanno. Umi qara Daawiti lowo geya hanqino. Hakkiinni waajjino. (2 Saamueeli 6:8, 9) Iillinosiri Yihowa ledo noosiha kaajja jaalooma hunara dandaanno coyeeti. Isi hakka woyite Yihowa hajajo harunsinokki daafira duhasi Yihowa aana tuqqa dandiinokkiha ikkara dandaanno. Mito woyite ninkerano togoo coyi iillankera dandaanno? Yihowa hajajo lashshi assineenna qarru iillinonke daafira Yihowa bushiinsheemmo?—Lawishsha 19:3.
SOQQANSHOTE DANDOOKKI WOYYEESSIꞌRI
w05 10/1 23-24 guf. 14-15
Yoote Barri Iillinona “Feeffattine Agadhe”
14 Feeffante agadhineemmo woyite mayi ikkannota heda hasiissannonke? Ajuujate maxaafi Maganu hedinori dirimu dirimunni woꞌmanno gara kulanno. Qixxaambe agadha hasiꞌnummoro borreessinoonnire seekkine harunsa hasiissannonke. Masaalotenni “Mootichu barra” ikkannore xawinse kulloonni; kuni barri hanafinohu 1914nni Kiristoosi iima zuufaanete ofolli woyiteeti. (Yohaannisi Ajuuja 1:10) Ajuujate maxaafi giddo “hegereti Danchu Duduwi sokka noosiha” mitto sokkaasincho kulloonninke. Isi qoonqosi naggi asse, “Yoosi barri iillinona Magano waajje; ayirrinyeno uuyyesi” yee duduwanni no. (Yohaannisi Ajuuja 14:6, 7) “Yoosi barri” yiniti boode yannaati; masaalote giddo xawinse kulloonni garinni tini yanna yoosi dudumbanni yannaati hattono yoosi woꞌmitanno yannaati. Xa ninke heeꞌnoommohu hatte yanna giddooti.
15 Yoote yanna gooffara albaanni “Magano waajje; ayirrinyeno uuyyesi” yine jawaachinshoonninke. Hatto yaa mayyaate? Magano waajjineemmoha ikkiro bunshetewiinni xooqa hasiissannonke. (Lawishsha 8:13) Magano ayirrinseemmoha ikkiro, isi yaannore seekkine macciishshineemmo. Uminke dilgo Qaalesi Qullaawa Maxaafa ganyine nabbambeemmokki gede guficho ikkitankera diwodhineemmo. Isi gambooshshe haꞌneemmo gede amaalinonke amaale mulluri gede assine dilaꞌneemmo. (Ibiraawoota 10:24, 25) Maganu Mangisteha dancha duduwo duduwate looso lowo geya naandeemmo daafira diinaggaambe dudumbeemmo. Woꞌmanka woyite woꞌmu wodaninni Yihowa addaxxineemmo. (Faarso 62:8) Kalqete alame gashshaanchi Yihowa ikkinota anfoommo daafira Kalaqaanchinkera maahoyye yine galle iso ayirrinseemmota leellinsheemmo. Ati kuri coyibba baala assite Magano addinta waajjattotanna ayirrisattota leellishatto?
ONKOLEESSA 30–ELLA 5
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 7-8
“Yihowa Daawiti Ledo Qaalu Gondooro Eino”
w10 4/1 20 guf. 3
‘Gashshootikki Geedonniha Ikkanno’
Yihowa Daawiti halcho lae lowo geya hagiidhino. Maganu, Daawiti isira maahoyye yee galino gara laino daafira masaalote ledo sumuu yaanno garinni Daawitite mootete ilama giddonni hegerera gashshanno mancho kayisannota kule Daawiti ledo gondooro eino. Naataani Maganu Daawitira eino qaale togo yee kulino: “Aye yannarano sirchikki giddonni gashshootekki ragiꞌrannohu dihooganno; qoleno gashshootekki geedonniha asseemmo.” (Kiiro 16) Konni gondoori garinni Daawiti zuufaane ragiꞌrannohu yaano hegerera gashshannohu ayeti?—Faarso 89:20, 29, 34-36.
w10 4/1 20 guf. 4
‘Gashshootikki Geedonniha Ikkanno’
Naaziretete Yesuusi Daawiti sirchooti. Sokkaasinchu Yesuusi ilaminota duduwi woyite togo yiino: “Mootichu Maganu, annisi Daawitiha ayirrinyu barcima aannosi. Yaiqoobi minirano hegerera moohanno. Gashshootisira gawalo dino.” (Luq. 1:32, 33) Konni garinni Yihowa Daawiti ledo einohu gondoori Yesuusi Kiristoosi aana woꞌmino. Yesuusi gashshannohu mannu dooreennasi ikkikkinni Maganu einohu qaalu gondoori garinni ikkino daafira hegerera gashshate qoosso noosi. Maganu uyino hexxo woꞌmanka woyite woꞌmitannota qaango.—Isayaasi 55:10, 11.
Maganu Mangistera Kaajjado Ammana Heedhoꞌne
14 Hanni Yihowa Daawiti ledo gondoori widoonni Nugusu Daawitira eino qaale laꞌno. (2 Saamueeli 7:12, 16 nabbawi.) Yihowa Daawiti ledo konne gondooro einohu Daawiti Yerusaalamete moohe noo yannaraati; hatte yannara Yihowa Mesihichu isi ooso giddonni fulannota kule qaale einosi. (Luq. 1:30-33) Konni garinni Yihowa, Mesihichu daannohu hiittee maate widoonniitiro bade kulino; qoleno kuni Daawiti beetti Maganu Mangiste zuufaanera Nugusa ikkate “qoosso” afiꞌrannota coyiꞌrino. (Hiz. 21:25-27) Daawiti beetti Yesuusi hegerera moohanno daafira Daawiti nugusimma “hegerera kaajjite uurritanno.” Ee, Daawiti sirchi “hegerera kaajje uurranno; zuufaanesino arrishshote gede kaajjite uurritanno.” (Far. 89:34-37) Addaho, Mesihichu gashshooti horonta dimaaeelanno; kuni gashshooti abbanno atootino hegereha ikkanno!
Maganu Qaalinni Ronseemmore
it-2 206 guf. 2
Goofimarchu Barruwa
Beleaami Masaalo. Israeele Hexxote Gobba eꞌara albaanni masaalaanchu Beleaami Moaabi Moote Baalaaqi togo yiino: “Kuni manni [Israeele] kunni kaꞌa mannakki assannota kuleemmohe. . . Israeelete gosa laeemmo; hattenne gosa giddonni, moote bakkalchu gede ikke fulanno. Moaabi roorroota gananno; Seeti sircho baala cancananno.” (Ki 24:14-17) Tenne masaalora umi gumulora ‘bakkalcho’ yinihu Moaabi daga qeelinoho Moote Daawitiiti. (2Sa 8:2) Hakko daafira tini masaalo woꞌmitu woyite ‘goofimarchu barruwara’ hanaffinohu Daawiti moote ikki woyite ikkinoti dihuluullissannote. Daawiti buuramino Mootera caale ikkino daafira tini masaalo Yesuusi diinnasi hunanno woyiteno woꞌmitanno.—Is 9:7; Fa 2:8, 9.
ELLA 6-12
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 9-10
“Daawiti Bagamannokki Baxille Leellishino”
w06 6/15 14 guf. 6
Addanko, Hagiirre Afiꞌra Dandaatto
Daawiti, “Gadadaammu daafira xissiisiꞌrannohu baꞌraaꞌrinoho;” yee borreessino. Isi lede togo yiino: “Kaaliiqi qarru barra gatisannosi. Kaaliiqi agare lubbotenni worannosi, baattote aanano maassaminoho yinanna heeꞌranno.” (Faarso 41:1, 2) Daawiti lekka laanshaawinohu jaalisi Yoonaataani beetti Memfebostera hedannota leellishe hawaaxaamma mararate daafira dancha lawishsha ikkinonke.—2 Saamueeli 9:1-13.
w05 5/15 17 guf. 12
Layinki Saamueeli Maxaafita Luphi Yitino Hedo
9:1, 6, 7. Daawiti eino qaale agadhino. Ninkeno eꞌnoommo qaale agadhate sharrama hasiissannonke.
w02 2/15 14 guf. 10
Utu Gede Qasanno Qarra Dandiite Heedhino
10 Boodu diri gedensaanni, Moote Daawiti Yoonaataani lowo geeshsha baxanno daafira Memfebostera danchumma assino. Daawiti Saaooli jajja baala Memfebostera qolino hattono baattosi towaatara Saaooli soqqamaancho Tsiiba worino. Qoleno Daawiti Memfebostera “barru baala sagale ledoꞌya ofolte itatto” yiinosi. (2 Saamueeli 9:6-10) Daawiti danchumma assasi Memfeboste sheshifachishshinositinna bisu xeꞌne xissosi deanno gede kaaꞌlitinositi dihuluullissannote. Kuni kaajja rosooti! Ninkeno utu gedee qarri qasanni waadanni noonsarira danchumma assa hasiissannonke.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
it-1 266
Ereeda
Israeelete mannano agurranna hundi waro Soojjaato heeꞌrannohu batinyu manni ereeda ayirrinyu malaati gede asse laꞌꞌanno. Maganu seeri Israeele “umo qooxo” mudhitannokki gedenna ereeda meexxitannokki gede kulanno. (Le 19:27; 21:5) Seeru tenne hoolannohu kuni budi mitu Magano magansiꞌrannokki mannira ammaꞌnonsa rosicho ikkinohura ikkinoti dihuluullissannote.
ELLA 13-19
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 11-12
“Gara Ikkitinokki Yorto Sakaalte Amaddaꞌnera Wodhitinoonte”
Sheexaanu Woshshaadonni Gata Dandaatto!
10 Hafuurre Moote Daawiti Yihowa uyinosire deanno gede assitinosi; Yihowa isira jiro, ayirrinyenna lowo qeelle uyinosi. Daawiti Yihowa uyinosire “Hasaawenna coyiꞌre gude diafeemmo!” yiino. (Far. 40:5) Ikkirono mitte yannara Daawiti Yihowa uyinosire deino. Isi noosirinni kassi yiinokki daafira wolere yorino. Daawiti lowo minaamuwi noosiha ikkirono, gara ikkitinokki yorto wolu manchi minaama yoranno gede assitasira wodhino. Tini mancho Bersaabehiiti; minaannise Hitichu Ooriyooti. Daawiti umosi calla baxe Bersaabehi ledo foorino; iseno godobbino. Daawiti ise ledo soorrinotano agurranna minaannase Ooriyo shiishiishe bunshete aana bunshe assino! (2 Sam. 11:2-15) Daawiti tenne assinohu maa hedeeti? Yihowa tenne dilaꞌꞌanno yee hedeeti ikka? Daawiti Yihowara lowo diro ammaname soqqaminoha ikkirono hafuurino; tini qolte lowo qarra abbitinosi. Ikkirono Daawiti soꞌrosi ammane gedensoonni maaro eino. Isi Yihowa maarinositera hagiidhinoti dihuluullissannote!—2 Sam. 12:7-13.
Yihowara Maahoyye Yitine Galle!
15 Yihowa Daawiti minisi giddo calla ikkikkinni Israeelete gaꞌre woꞌmate umo asse shoominosi. Daawiti moote ikkino daafira, lowo silxaane noosi. Isi tenne silxaanesi garimale horoonsiꞌre lowo soꞌro loosino woyiti no. (2 Sam. 11:14, 15) Ikkollana seejjinoonnisi seejjo adhe, Yihowara maahoyye yee galannota leellishino. Isi huuccattotenni giddosita Yihowara hasaaphino. Hattono Yihowa amaalinosi amaale adhate dandaamisire baala assino. (Far. 51:1-4) Daawiti umosi heeshshi assannoha ikkino daafira, labballu calla ikkikkinni meentu nafa amaalinosi amaale adhino. (1 Sam. 19:11, 12; 25:32, 33) Isi loosino soꞌronni rosino, hattono heeshshosi woꞌmantenni Yihowara soqqamino.
Maganu Higgenninna Xintu Seerinni Tiianke Qajeelsiꞌno
7 Maganu higge diingummoro iillannonke qarra afate uminke qarramme rosa dihasiissannonke. Maganu Qaali giddo kulloonni manni loosino cubbinni rosa dandiineemmo. Lawishsha 1:5 “Egennaamu egenno lexxanno” yitanno. Baalunkunni rooranno biddishsha afiꞌneemmohu Maganuwiinniiti; konni daafira Qullaawu Maxaafi giddo noo manni xagge nabbawanna hiinca hasiissannonke. Lawishshaho, Moote Daawiti Bersaabehi ledo foore Maganu higge diigi woyite iillinosi qarra hedi. (2 Sam. 12:7-14) Tenne xagge nabbambeemmonna hiincineemmo woyite ninkeneeto togo yine xaꞌma dandiineemmo: ‘Moote Daawiti togoo qarri giddo uwannokki gede maa assannohu baino? Anerano togoo fonqoli iillannoe woyite maa asseemmo? Togoo fonqoli iillannoe woyite Yooseefi gede xooqeemmonso Daawiti gede fonqolu giddo uweemmo?’ (Kal. 39:11-15) Cubbo loonsummoro daanno qarra hiincanke ‘busha coye giwate’ murciꞌneemmo gede kaaꞌlitannonke.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
it-1 590 guf. 1
Daawiti
Yihowa laꞌꞌanni noo daafira isi loonsoonni cubbo baalanka xawo fushshino. Yihowa Daawitinna Bersaabehi hajo Muse Seeri hunda noo daanyooti laꞌanno gede fajjoommero lamunku cubbo loossuri reya hasiissannonsa; hatto ikkiro foorretenni godowaminohu amate godowi giddo noo qaaqqi amate ledo reyanno. (Mar 5:18; 22:22) Ikkirono Yihowa Daawiti ledo einoha Gashshootu gondooro hede (2Sa 7:11-16), Daawiti wolootaho maarinota qaage (1Sa 24:4-7; Ya 2:13 ledo heewisiisi.) hattono cubbo loossinori maaro eꞌinota lae Yihowa Daawiti gatona yiinosi. (Fa 51:1-4) Ikkollana insa loossino cubbi abbino qarra mixxansa digattino. Yihowa masaalaanchu Naataani widoonni togo yiino: “Kune minekki busha coye kayiseemmo.”—2Sa 12:1-12.
ELLA 20-26
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 13-14
“Aminooni Umosi Calla Baxannoha Ikkasi Buutote Qarra Abbitino”
it-1 32
Abeseloomi
Aminooni Shinoonni Gara: Abeseloomi rodoo Taamaari xuma ikkitino daafira annise beetti rodiise Aminooni ise lowo geeshsha baxino. Aminooni doge dhiwaminoha lawe goxe Taamaari minesi dagge sagale wortannosi gede assiꞌrino; hakkiinni ise giddeesse seyatino. Aminooni Taamaari seyatihu gedensaanni alba baxinosehunni roore giwe, mininni fulie yiinose. Hakkiinni Taamaari mine assiꞌrinokkihu moote ilino seenni uddiꞌrannota biifado uddanose darte, umoho buluulo giggishshidhe heedhe Abeseloominni xaaddino. Isi bayichonkonni Aminooni assinore afino; tini Abeseloomi, Aminooni Taamaarira noosi lao afinota leellishshanno. Abeseloomi, Taamaari Aminooni kassassannota hoole ise minesi heedhanno gede assino.—2Sa 13:1-20.
Kiꞌneneeto Qeeꞌlitinannire Ikke
11 Qullaawu Maxaafi maaeela coye assanno gede fonqolu tuncu yiinsa yannara insaneeto qeeꞌla hoogino manni dhagge kulannonke. Qoleno tenne qeeꞌla hooga gawajjitanno gara kulannonke. Kiimira iillino gedee fonqoli iillannonsari, Lawishshu maxaafira fooliishsho 7te kulloonnihu gowwu wedellichi dhagge heda dandiitanno. Qoleno Aminooni assinorenna assootisi abbino qarrano heda dandiineemmo. (2 Sam. 13:1, 2, 10-15, 28-32) Annuwunna amuuwu maatete magansiꞌra assidhanno wote tenne Qullaawu Maxaafi dhagge kayisse hasaawa dandiitanno; togo assansa qaaqquullinsa amanyoote bainore assanno gede xixxiimbanninsa yannara hayyootanna umonsa qeeꞌlitannore ikkitanno gede kaaꞌlitannonsa.
it-1 33 guf. 1
Abeseloomi
Lamu diri saino. Geꞌreewoho orda hanxanniti hagiirsiissanno yanna iillite heedheenna Abeseloomi Yerusaalamete aliyyeenni aliyye soojjaati widoonni mite 22km xeertiꞌre noohu Baꞌꞌaali-Hatsoori yinanni bayicho jila jile mootete oosonna Daawiti koyisino. Annisi daannokkita kulisita, Abeseloomi isi bayicho bayira beettosi Aminooni soyanno gede huucciꞌrino. (La 10:18) Jilunniwa Aminooni ‘woyinete xajje age dimbita’ Abeseloomi soqqamaanosi iso shitanno gede hajajino. Wole mootete ooso Yerusaalame higguta Abeseloomi kayinni Galiilu Baarira Soojjaatoonni noohu Geshuuri Gashshootira heeꞌrannohuwa Soorichu ahaahisiwa xooqino. (2Sa 13:23-38) Konni garinni masaalaanchu Naataani kulinoti “jaddote reyo” Daawiti minira eꞌino; hattono heeshshosi diro woꞌma ‘minisinni’ difultino.—2Sa 12:10.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Xumme Baala Roortino Xumme!
Noore coyiꞌniro, mitte beetto xumate woy dixumate yinanni gede assitannoti giddoyidi ayimmaseeti. Hanni Moote Daawiti beetti Abeseloomi lawishsha hedi. Qullaawu Maxaafi isire kulanni togo yaanno:
“Israeelete manni baalunku giddo Abeseloomi xummete egennaminoho; . . . mittore kullannire diafiꞌrino.”—2 Saamueeli 14:25.
Ikkollana, kuni aju beetti naaxxaleessaho, roorreenya hasiꞌrannohonna kaadaasinchoho. Hakko daafira Qullaawu Maxaafi Abeseloomi suꞌma danchatenni dikayisanno; Qullaawu Maxaafi isi horo ammanaminokkihanna kaajjado ikkinota kulanno.
Qullaawu Maxaafi togo yee amaalannonkehu mulla diꞌꞌikkino:
“Haaro mannimma uddidhe.”—Qolasiyaasi Sokka 3:10.
“Kiꞌne biinfilli . . . gobbayidi seesiha ikkoonke. Biinfilliꞌne . . . wodanu giddo nooha giddoyidi manninate ikkona.”—1 Pheexiroosi 3:3, 4.
Seesa soꞌro ikka hooggurono, danu xummenni roore hasiisanno coyi dancha akataati. Gale hosanni danchu akatikki, gujjo afiꞌrino woy leqexu seenninni roore mannu baxannoheta ikkatta gede assannohe! Filiisiya yinanni beetto togo yitino: “Danu xumme mannu bayichonko ille ninkewa qolanno gede assitara dandiitanno. Ikkollana mannu roore qaagannoti giddoyidi ayimmankeetinna dancha akattankeeti.”
ELLA 27–MAAJA 3
MAGANU QAALI GIDDO NOOTA MUXXE JIRO | 2 SAAMUEELI 15-17
“Abeseloomi Naaxxannoha Ikkasi Finqilanno Gede Assitinosi”
it-1 860
Albaanni Dodannoha
Hundi waro Soojjaati budira mootete faradi-gaare albaanni doddanni mootete doogo qixxeessitannorinna moote daanni noota kultannori hattono iso wolu garinni kaaꞌlitannori no. (1Sa 8:11) Abeseloominna Adooniyaasi konne bude harunsite, ayirrinye afiꞌratenna finqillensa gara lawisate faradi-gaarensa albaanni doddannore 50 manna qixxeessidhino.—2Sa 15:1; 1Mo 1:5; DODDANNORE yaannoha lai.
w12 7/15 13 guf. 5
Wolapho Aanno Maganira Soqqamme
5 Qullaawu Maxaafi giddo wolootaho busha lawishsha ikkino manniti batinye xagge no. Konni manni giddo mittu Moote Daawiti beetto Abeseloomiiti. Abeseloomi lowo geeshsha xumaho. Ikkollana isi gedensoonni Sheexaanu gede silxaanete hagaagino daafira hasiissannosikkita annisi silxaane adhate kaino. Hakko daafira isi silxaane adhara yee Israeelete mannira lowo geeshsha hedannoha lawate woꞌnaalino hattono mannu annisi garu yoo diyaannonke yee hedanno gede assino. Daawuloosi Edeni Gannatete assinte gede Abeseloomino mito raga mannaho hedinoha lawanni annasi beebba assiꞌrino.—2 Sam. 15:1-5.
it-1 1083-1084
Kebirooni
Boodu diri gedensaanni Daawiti beetti Abeseloomi agure Kebirooni hige annisi silxaane adhate sharramino; ikkollana assinori diqiniinosi. (2Sa 15:7-10) Abeseloomi annisi silxaane adhate Kebirooni doodhinohu kuni katami mitte yannara Yihudunniha qara katamanna lowo xagge afiꞌrinoha hattono isi ilamino katama ikkino daafira ikkara dandaanno. Gedensoonni Daawiti beetti beetti Moote Roobiaami Kebirooni katama wirro minino. (2Du 11:5-10) Baabiloonete olanto Yihuda huntuhu gedensaanni qafadotenni higinohu mitu Yihudu manni Kebirooni katamira heeꞌrino (Qiriyaati Arbai).—Ne 11:25.
Maganu Qaalinni Ronseemmore
Halaale Seekkite Buuxootto?
11 Mito woyite mannu ninke daafira gara ikkinokkire coyiꞌrara dandaanno. Hanni Moote Daawitinna Memfiboste lawishsha laꞌno. Daawiti Memfebostera danchummanna shaqqille leellishinosi; hattono ahaahisi Saaooli baatto baala qolinosi. (2 Sam. 9:6, 7) Yannate gedensaanni kayinni Daawiti Memfeboste daafira gara ikkinokkire macciishshino. Daawiti coye buuxikki Memfiboste jajja baala haaꞌne hoollanni gede kulino. (2 Sam. 16:1-4) Daawiti Memfiboste hasaawisi gedensaanni soꞌrinoti leeltinosi; hakkiinni isi Memfebostera gama jajja qollannisi gede assino. (2 Sam. 19:24-29) Daawiti muddame yoo yaa agure taxxi yee hede coye buuxate woꞌnaalinoha ikkoommero taashsho xeꞌinore assannokkihu baino.
SOQQANSHOTE DANDOOKKI WOYYEESSIꞌRI
Kusi Gede Worbuulle Ikke
15 Kusi yinanni manchira Maganoho ammanamate waajja hooga woy worbimma hasiissinosi. Kusi Nugusu Daawitira ammanamino jaalaati. Ikkollana, Daawiti beetti Abeseloomi batinye manna isiwa qoꞌle Yerusaalamete katamanna zuufaane adha hasiꞌri yannara ammanamasi fonqolantino. (2 Sam. 15:13; 16:15) Daawiti katamunni fule xooqino; ikkina Kusi maa assiyya? Isi Daawiti agure Abeseloomira kaaꞌlara higinso, lubbosi gatisiꞌrate xooqanni nooha geedhino nugusa Daawiti harunsino? Kusi Maganu shoomino nugusira ammanamate murciꞌrino daafira Daawiti noowa Ejedhete Ilaala haꞌrino.—2 Sam. 15:30, 32.
16 Daawiti Kusi Yerusaalame hige Abeseloomira jaala lawe Akixofeeli amaale qinaabbannokki gede assara soqqino. Kusi heeshshosi hoogara dandaannoha ikkirono, Daawiti yiinosire asse Yihowara ammanaminoha ikkinota leellishino. Daawiti Yihowa huucciꞌrinonte gede, worbu manchi Kusi uyino amaale Akixofeeli amaale qinaabbannokki gede assitino.—2 Sam. 15:31; 17:14.
17 Ninkeno Yihowara ammanamate waajjineemmokkire ikka hasiissannonke. Ninke giddo batinyu roduuwi maatensa miilla, ledonsa loossannori woy uullate gashshaano yitinonsare assa agurte Maganoho ammanantenna isira hajajante worbuulle ikkansa leellishshino. Lawishshaho, Jaappaanete heeꞌrannohu Taaro anjesinni kayise annisiranna amasira lowo geeshsha ammanaminohonna hajajamannoho. Isi konne assannohu assa hasiissannosi daafira calla ikkikkinni annasinna amasi baxannohuraati. Konnira annisinna amasi Yihowa Farciꞌraasine ledo xaadannota gibbu yannara isi Kiristaanu gambooshshe haꞌrate murciꞌrinota kula lowo geeshsha qarra ikkitinosi. Taaro togo yiino: “Insa lowo geeshsha hanqinohura ayiddira marreemmota hoolie. Doodhoommo doorshinni kaajje heeꞌrate worbimma afiꞌreemmo gede huuccatto assiꞌrummo. Xa insa albi gede diqarrisannoe, hattono minira ganye haꞌra dandeemmo.”—Lawishsha 29:25 nabbawi.
18 Ninkeno Daawiti, Yoonaataani, Naataaninna Kusi gede Yihowara ammanamme afiꞌnanni harshammo afiꞌno. Qoleno, ammanama xeꞌinonsari Abeneerinna Abeseloomi ikkitonni roso ikkannore adhino. Ninkeno Daawiti gede Yihowa ledo quraanyama hasiꞌneemmoti egennantinote. Guuntete xeꞌne noonkehura soꞌro loonsammora dandiineemmo. Ikkirono, baalunkurinni roorsine Yihowara ammanammeemmota leellisha dandiineemmo.