Lomiga Faale-Tusi Paia I LE INITANETI
Lomiga Faale-Tusi Paia
I LE INITANETI
Faa-Samoa
ā
  • ā
  • ē
  • ī
  • ō
  • ū
  • ʻ
  • TUSI PAIA
  • LOMIGA
  • SAUNIGA
  • w98 4/1 itu. 15-20
  • Se Tusi Mai le Atua

Leai se vitiō o maua i lenei vaega.

Faamalie atu na iai se faalētonu i le kopiina o le vitiō.

  • Se Tusi Mai le Atua
  • Le Olomatamata Faasilasilaina le Malo o Ieova—1998
  • Tamaʻi Ulutala
  • Mataupu e Taitutusa
  • Se Tusi e Ogatasi ma le Faasaienisi
  • Se Tusi Aogā mo le Soifuaga i Ona Po Nei
  • Se Tusi o Valoaga Moni
  • O le Tusi Paia, o se Tusi Mai le Atua
    O ā Aʻoaʻoga Moni a le Tusi Paia?
  • Le Tusi Paia​—O le Tusi Mai i le Atua
    O ā Aʻoaʻoga Mai i le Tusi Paia?
  • Le Tusi ua Faaalia Maia le Poto e Uiga i le Atua
    Le Poto e Taʻitaʻia ai i le Ola e Faavavau
  • Pe Mafai Ona E Maufaatuatuaina le Tusi Paia?
    Se Olaga Fiafia e Faavavau!—Talanoaga Faale-Tusi Paia
Faitau Atili
Le Olomatamata Faasilasilaina le Malo o Ieova—1998
w98 4/1 itu. 15-20

Se Tusi Mai le Atua

“E le o le loto o tagata na tuu mai ai le valoaga anamua, a o tagata o le Atua na talatalaina mai ina ua osofia mai e le Agaga Paia.”—2 PETERU 1:21.

1, 2. (a) Aisea ua fesili ai nisi pe talafeagai le Tusi Paia mo le soifuaga i ona po nei? (e) O ā faamaoniga e tolu e mafai ona tatou faaaogā e faataitaia ai o le Tusi Paia e mai le Atua?

PO O talafeagai ea le Tusi Paia mo tagata o loo ola i le vaitaimi ua lalata atu i le amatamataga o le 21 senituri? E manatu nisi e leai. “E leai se tasi e manao e aumai se lomiga o se tusi aʻoga o mataupu tau vailaau (chemistry) mai le 1924 e faaaogā mo vasega o le kemisi i aso nei—e anoanoai mea o lea faatoʻā aʻoaʻoina e faatatau i vailaau talu mai na taimi,” o se manatu lea na tusia e Dr. Eli S. Chesen, e faamatala ai le pogai o ona lagona faapea ua tuai le Tusi Paia. I se uiga faigofie, e foliga e saʻo lenei manatu. Ae maise, ua matuā tele mea ua aʻoaʻoina e le tagata e faatatau i le faasaienisi, le sologa lelei o le mafaufau, ma amioga a tagata talu mai taimi anamua na tusia ai le Tusi Paia. O le mea lea ua tau mānatu ai nisi: ‘E mafai faapefea e se tusi anamua faapena ona sao mai mea o loo sese ai le faasaienisi? E mafai faapefea ona iai ni fautuaga e aogā mo le soifuaga i ona po nei?’

2 Ua aumaia e le Tusi Paia lava ia le tali. I le 2 Peteru 1:21, ua taʻu mai ai ia i tatou e faapea o perofeta a le Tusi Paia “na talatalaina mai [“e le Atua,” NW] ina ua osofia mai e le Agaga Paia.” Ua faaalia mai ai la e le Tusi Paia, o se tusi mai le Atua. Ae mafai la faapefea ona tatou faatalitonuina isi o le mea moni lena? Seʻi o tatou tilofaia ni faamaoniga se tolu e faamaonia ai o le Tusi Paia o le Afioga a le Atua: (1) E saʻo aʻiaʻi i mea faasaienisi, (2) o loo iai mataupu silisili e faavavau ona aogā mo le soifuaga i ona po nei, ma le (3) o loo iai valoaga maʻoti ua faataunuuina, e pei ona faamaonia mai e mea moni o talafaasolopito.

Se Tusi e Ogatasi ma le Faasaienisi

3. Aisea e lē faaleagaina ai le Tusi Paia i mea o loo maua i sailiiliga faasaienisi?

3 O le Tusi Paia e lē o se tusi aʻoga faasaienisi. Peitai, o se tusi o mea moni, ma e mafai ona tumau pea mea moni e tusa lava po o le ā le umi o le taimi. (Ioane 17:17) E lē faaleagaina le Tusi Paia i mea o loo maua i sailiiliga faasaienisi. Pe a taʻua mataupu e fesootai i le faasaienisi, e matuā leai lava se sootaga ma manatu anamua “faasaienisi” na ua faamaonia o ni tala fatu. O le mea moni, o loo iai i le Tusi Paia faamatalaga e lē gata e saʻo i le faasaienisi, ae matuā feteenai lava foi ma manatu na talitonuina i lena vaitaimi. Mo se faaaoaoga, seʻi mafaufau i manatu o loo ogatasi ai le Tusi Paia ma le saienisi faafomai.

4, 5. (a) O le ā le mea sa lei malamalama i ai fomai o aso anamua e faatatau i faamaʻi? (e) Aisea e mautinoa ai na iloa e Mose faiga faafomai a fomai Aikupito?

4 Sa lei malamalama atoatoa fomai o aso anamua i le pe faapefea ona pipisi faamaʻi, ma sa latou lē iloa foi le tāua o le tumamā i le puipuia mai faamaʻi. E tele faiga faafomai o aso anamua e foliga mai e faanuupo pe a fua atu i faatulagaga ua iai i aso nei. O se tasi o tusi faafomai e sili ona leva o loo maua mai o le Ebers Papyrus, o se tuufaatasiga o le poto faafomai a Aikupito, na tusia i le pe tusa o le 1550 T.L.M. O loo tusia ai togafitiga e 700 mo maʻi eseese, “e amata mai lava i le ū a se kolokotaila e oo atu i le tiga o se tamatamaivae.” O le tele lava o togafitiga sa lē aogā, ae o nisi togafitiga sa matuā matautia lava. Mo le togafitiga o se manuʻa, o se tasi o vailaau na fautuaina, o le faaaogā lea o se paluga faatasi o ni otaotavale o tagata ma isi mea e faaopoopo i ai (substances).

5 O lenei tusi o togafitiga faafomai a Aikupito sa tusia pe tusa o le taimi foi lea na tusia ai uluai tusi o le Tusi Paia, lea o loo aofia ai le Tulafono Faa-Mose. Na fanau Mose i le 1593 T.L.M., ma na ola aʻe i Aikupito. (Esoto 2:1-10) I le tausia aʻe i le aiga o Farao, “sa aʻoaʻoina foi Mose i le poto uma lava o Aikupito.” (Galuega 7:22) Sa ia iloa “fomai” a Aikupito. (Kenese 50:1-3) Pe na taaʻina ea la ana tusitusiga i a latou faiga faafomai lē aogā ma le matautia?

6. O le ā le tulafono mo le tumamā lea sa iai i le Tulafono Faa-Mose e manatu i ai e talafeagai ma faiga faafomai i ona po nei?

6 I le tuufaafeagai, sa faaaofia i le Tulafono Faa-Mose tulafono mo le tumamā lea e manatu i ai e talafeagai ma le saienisi faafomai i ona po nei. Mo se faaaoaoga, o se tulafono e faatatau i togalauapi a vaegaau sa manaomia ai ona tanumia otaotavale i tua atu o le togalauapi. (Teuteronome 23:13) O se āiāiga matuā auiluma lenei mo puipuiga. Sa fesoasoani e tausia ai le lē faaleagaina o mea o loo maua mai ai suavai ma avea o se puipuiga mai faamaʻi o manava tiga ma isi faamaʻi manava tatā o loo maliliu ai pea le faitau miliona o tagata i tausaga taitasi, ae maise lava i tagata o atunuu tau atiae.

7. O ā tulafono mo le tumamā sa iai i le Tulafono Faa-Mose ua aogā mo le puipuia o le pepesi atu o faamaʻi pipisi?

7 Ua iai i le Tulafono Faa-Mose isi tulafono mo le tumamā ua aogā mo le puipuia o le pepesi atu o faamaʻi pipisi. O se tagata sa iai pe na masalomia ua maua i se maʻi pipisi sa faleesea. (Levitiko 13:1-5) O ni ofu po o ni ipu sa papaʻi atu i se manu na mate (atonu na mate ona o se faamaʻi) sa tatau ona fufulu na mea a o lei toe faaaogaina po o le faatamaia foi. (Levitiko 11:27, 28, 32, 33) So o se tagata e paʻi atu i se tino oti sa vaai i ai ua lē mamā ma sa tatau ona faamamāina o ia lea e aofia ai le tā o ona ofu ma ia taele. A o faagasolo le fitu aso lea e lē mamā ai, sa tatau ona leai ni ana fesootaiga faaletino ma isi tagata.—Numera 19:1-13.

8, 9. Aisea e mafai ai ona faapea atu o le tulafono mo le tumamā na iai i le Tulafono Faa-Mose sa sili atu ona auiluma nai lo le malamalama sa iai i lea vaitaimi?

8 O lenei tulafono mo le tumamā ua faaalia mai ai le atamai ua sili atu ona auiluma nai lo lea sa iai i lea vaitaimi. E tele mea ua aʻoaʻoina e saienisi faafomai o aso nei e faatatau i le pipisi atu ma le puipuiga o faamaʻi. Mo se faaaoaoga, o le poto auiluma faafomai i le senituri lona 19 na oo ai ina faailoa mai le auala e tapē ai siama (antisepsis)—o auala e tausia ai le tumamā e faaitiitia ai le aafia i maʻi. Na iu i se faaitiitiga mataina o le aafia i maʻi ma le maliliu ae lei tāitai le soifua. I le tausaga e 1900, sa faaitiitia ai i le 50 le aofaiga o tausaga sa faatalitalia e soifua ai se tagata pe a fanau mai, i le tele o atunuu Europa ma i le Iunaite Setete. Talu mai lena taimi, ua matuā faaopoopoina tausaga o le soifua o le tagata, e lē gata ona o le agaigai i luma o faiga faafomai i le taofiofia o faamaʻi, ae ona o le faaleleia atili o le tumamā ma tulaga o mea o loo soifua ai.

9 Peitai, i le faitau afe o tausaga a o lei iloa e faiga faafomai pe faapefea ona pepesi atu faamaʻi, sa aumaia ai e le Tusi Paia ni tapulaa talafeagai tau puipuiga e puipuimalu ai mai faamaʻi. E lē o se mea e faateia ai ona sa mafai e Mose ona tautala faalauaitele e uiga i le fanauga a Isaraelu i ona taimi o loo oo atu o latou soifuaga i le 70 po o le 80 tausaga. (Salamo 90:10) Pe na mafai faapefea e Mose ona iloa na tulafono e faatatau i le tumamā? O loo faamatala mai e le Tusi Paia lava ia: O le Tulafono “sa saunia e [“ala mai i,” NW] agelu na aumaia.” (Kalatia 3:19) Ioe, o le Tusi Paia e lē o se tusi o loo iai se atamai o se tagata; o le tusi mai le Atua.

Se Tusi Aogā mo le Soifuaga i Ona Po Nei

10. E ui toeitiiti 2,000 tausaga ua mavae talu ona maeʻa le tusiaina o le Tusi Paia, ae o le ā ua moni e faatatau i ana fautuaga?

10 O tusi o loo aumaia fautuaga e oo ina lē aogā ma e lē umi ae toe manaomia ona faafouina pe toe suia. Peitai o le Tusi Paia e matuā tutasi lava. Ua faapea mai le Salamo 93:5: “O āu mau e matuā faamaoni ia.” E ui toeitiiti 2,000 tausaga ua mavae talu ona maeʻa le tusiaina o le Tusi Paia, ae o loo aogā pea le faatatauina o ona upu. Ma e tutusa lelei aogā pe a faatatauina e tusa lava po o ā lanu o o tatou tino po o le atunuu tatou te nonofo ai. Seʻi manatu i nisi o faaaoaoga o fautuaga e faavavau ona aogā ma e “matuā faamaoni” lava a le Tusi Paia.

11. I ni faitau sefulu tausaga ua mavae, o le ā sa talitonu i ai le toatele o mātua e faatatau i le aoaiina o fanau?

11 I ni faitau sefulu tausaga ua mavae e toatele mātua—sa uunaia i “manatu fou” i le auala e tausi aʻe ai fanau—se manatu faapea e “lē tatau ona aoai atu.” Sa latou popole faapea, o le faia o ni faasasaaga i le fanau, e ono faapogaia ai ni lagona tiga ma avea ma faaʻonoʻono atu. Sa maumauai tagata faufautua o ē lelei faanaunauga o o latou loto faapea, e tatau i mātua ona avatu na o ni nai faasaʻoga māmā i a latou fanau. O le toatele o na tagata atamamai faapitoa ua amata nei ona latou “uunaia mātua ina ia tau faamamafa teisi atu faasaʻoga, ia avatu loa aoaiga i fanau,” o le lipoti lea a le New York Times.

12. O le ā le uiga o le nauna Eleni ua faaliliuina “aoaiga,” ma aisea e manaomia ai e fanau na aoaiga?

12 Peitai, ua leva lava ona ofoina mai e le Tusi Paia fautuaga maʻoti ma le paleni i le mataupu o le tausia aʻe o le tamaitiiti. Ua fautua mai: “O outou tamā foi, aua neʻi tou faaonoono atu i a outou fanau, a ia tausi atu i ai i aoaiga ma apoapoaiga a le Alii [Ieova].” (Efeso 6:4) O le nauna Eleni ua faaliliuina “aoaiga” o lona uiga “tausia aʻe, toleniina, faatonuina.” Ua faapea mai le Tusi Paia o aoaiga, po o faatonuga, o se faamaoniga o le alofa faamātua. (Faataoto 13:24) E ola taulau manuia le fanau pe a iai taiala manino o amioga tatau ia e fesoasoani ia i latou e ati aʻe ai se uiga e iloa ai le saʻo ma le sese. O aoaiga e fetaui le faaooina atu e fesoasoani ia i latou e lagona ai le saogalemu; e taʻu atu ai ia i latou o loo manatu mamafa o latou mātua ia i latou ma iloa ai le ituaiga o tagata o loo latou tuputupu aʻe ai.—Faatusatusa i le Faataoto 4:10-13.

13. (a) E tusa ai ma aoaiga, o le ā le lapataiga ua avatu e le Tusi Paia i mātua? (e) O le ā le ituaiga o aoaiga e fautuaina e le Tusi Paia?

13 Ae o loo lapataia e le Tusi Paia mātua i lenei mataupu o aoaiga. E lē tatau lava ona faaaogaseseina le pule faamātua. (Faataoto 22:15) E lē tatau ona iai se tamaitiiti e faia i ai ni faasalaga sauā. E leai ni faiga sauā e tatau ona faia i totonu o se aiga o loo ola e tusa ai ma le Tusi Paia. (Salamo 11:5) E lē tatau foi ona iai ni faiga sauā i faalogona—o upu mamafa, o faitioga faifai pea, ma faiga faalumaluma faatiga, o mea uma ia e mafai ona nutimomoia ai le loto o le tamaitiiti. (Faatusatusa i le Faataoto 12:18.) Ma le atamai lava, ua lapataia e le Tusi Paia mātua: “Aua neʻi faaita i a outou fanau, ina neʻi faapalapala i latou [pe, “o le a outou faavaivai ai i o latou loto,” Phillips].” (Kolose 3:21) E fautuaina e le Tusi Paia tapulaa e puipuia ai. I le Teuteronome 11:19, ua uunaia ai mātua ina ia faaaogā taimi paganoa e faagoto ifo ai manatu tāua o amioga tatau ma mea faaleagaga i a latou fanau. O na fautuaga manino ma le talafeagai i le tausia aʻe o fanau ua tutusa lava lona aogā i aso nei e pei ona sa iai i aso anamua o le Tusi Paia.

14, 15. (a) I le ā le auala ua saunia ai e le Tusi Paia isi mea e tele atu nai lo na o ni fautuaga atamai? (e) O ā aʻoaʻoga a le Tusi Paia e mafai ona fesoasoani i tane ma fafine o lanu eseese ma atunuu ina ia o latou manatu ai e tutusa uma i latou?

14 E tele isi mea ua saunia e le Tusi Paia nai lo na o ni fautuaga atamai. O lana feau e faafiafiaina ai le loto. Ua faapea mai le Eperu 4:12: “O loo ola le afioga a le Atua, o loo matuā galue foi, o loo sili foi lona maai i pelu uma e faatau maai itu, o loo vaevae foi e oo lava i le vavaeeseina o le loto ma le agaga, o gaugātino foi ma aano o ivi, o loo faamasino foi i manatu ma filifiliga o le loto.” Seʻi manatu i se faaaoaoga o le mana o le Tusi Paia e uunaia ai.

15 Ua vaevaeina tagata i aso nei i papuipui o o latou lanu, atunuu, ma ituaiga e tupuga mai ai. O na papupuni lē vaaia ua faaopoopo atu i fasiotiga tagata tetele ua faia i tagata lē sala i taua a le lalolagi aoao. Peitai ua iai i le Tusi Paia aʻoaʻoga ua fesoasoani i tane ma fafine o lanu eseese ma atunuu ina ia o latou manatu ai e tutusa uma i latou. Mo se faataitaiga, ua faapea mai le Galuega 17:26 o le Atua “ua faia foi e ia nuu uma o tagata i le toto e tasi.” Ua faaalia i lenei mea e na o le tasi lava le ituaiga—o tagata! Ua faalaeiau atili mai le Tusi Paia ia i tatou ina ia ‘faaaʻoaʻo i le Atua,’ o lē ua faapea mai ai le Tusi Paia: “E le faailogaina tagata [e ia]; a e peitai o le mataʻu ia te ia i nuu uma lava, ma fai le amiotonu, ua talia i latou e ia.” (Efeso 5:1; Galuega 10:34, 35) Mo i latou o loo saili moni lava ina ia ola e tusa ma aʻoaʻoga a le Tusi Paia, ua iai i lenei poto se aafiaga e autasia ai. E matuā loloto ona aogā—e oo i le loto—e soloiesea ai papuipui na faia e tagata ia ua vaevaeina ai tagata. Po o aogā moni ea i le lalolagi i aso nei?

16. Faamatala mai se mea na tupu o loo faaalia ai o Molimau a Ieova o se auuso moni faava-o-atunuu.

16 E mautinoa lava o le tulaga lena! Ua lauiloa le tulaga o le auuso faava-o-atunuu o Molimau a Ieova, lea ua autasia ai tagata mai talaaga eseese o ē e lē masani aʻi ona iai se uiga filemu ma isi tagata. Mo se faaaoaoga, a o faagasolo fetauaiga i le va o ituaiga i Rwanda, na puipuia ai e Molimau a Ieova o le tasi ituaiga o latou uso ma tuafāfine Kerisiano o le isi ituaiga, ma lamatia ai o latou ola a o faia faapea. I se mea na tupu, na faalafi ai e se Molimau Hutu i lona fale se aiga Tutsi e toaono mai la latou faapotopotoga. O le mea e faanoanoa ai ona na mulimuli ane maua si aiga Tutsi ma fasiotia. Ona feagai lea o le uso Hutu ma lona aiga ma le toasa o le au fasioti tagata ma oo ai ina latou sosola ese atu i Tanzania. E tele faaaoaoga faapena na lipotia mai. E vave ona ioeina e Molimau a Ieova faapea ua mafai ona iai lena autasi talu ai ua matuā pāʻia o latou loto i le mana o le feau a le Tusi Paia lea e uunaia ai loto. O le mafai e le Tusi Paia ona autasia tagata i totonu o lenei lalolagi feitagai o se faamaoniga malosi lea o le aumaia mai le Atua.

Se Tusi o Valoaga Moni

17. Ua faapefea ona ese valoaga a le Tusi Paia ma valoaga e faia e tagata?

17 Ua faapea mai le 2 Peteru 1:20: “Ua leai se valoaga o i le Tusi e faamatalafuaina.” Sa lei sailiilia e perofeta o le Tusi Paia āʻega na iai i mataupufai a le lalolagi ona faia ai lea o ni a latou matematega poto e faavae aʻe i a latou faauigaga o nei mea tutupu. Latou te lei faia ni valoaga faalemanino e mafai ona mimilo ina ia fetaui i so o se mea lava o le a tupu i le lumanai. Mo se faaaoaoga, seʻi o tatou talanoaina se valoaga a le Tusi Paia lea sa matuā patino ese lava ma na valoia mai ai se mea e matuā tuufaafeagai ma mea atonu sa faatalitalia e tagata na soifua ai i tuā iina.

18. Aisea e lē masalomia ai sa lagona e tagata na ʻaināina Papelonia anamua le matuā saogalemu, peitai, o le ā na valoia e Isaia e faatatau ia Papelonia?

18 E oo ane i le senituri lona fitu T.L.M., e foliga mai ua avea Papelonia ma laumua e lē mafai ona faatoilaloina o le Emepaea a Papelonia. Sa tafe le Vaitafe o le Eufirate i totonu o le aai, ma sa faaaogā vai o le vaitafe e fausia ai se alavai loloto lautelē ma faafesootai uma ai isi alavai. Sa puipuia foi le aai e ni papuipui tetele sa sautualua, na toe lalago malosi mai ai ma ʻolo tetele. E lē masalomia, sa lagona e tagata na ʻaināina Papelonia le matuā saogalemu. Peitai, i le senituri lona valu T.L.M., a o lei matuā oo atu Papelonia i le tumutumuga o lona mamalu, na valoia ai e le perofeta o Isaia e faapea: “O Papelonia . . . e avea lava lea e pei o le faaumatia o Sotoma ma Komoro e le Atua. E le toe āina e faavavau, e le mau ai lava se tasi i lea tupulaga ma lea tupulaga; e le to lauapi ai foi le Arapi, o leoleo mamoe foi latou te le ave ai o latou lafu e taooto ai.” (Isaia 13:19, 20) Mātau mai na taʻu mai e le valoaga e lē gata o le a faaumatia Papelonia ae o le a lē toe ʻaināina e faavavau. Maeu se valoaga malosi ua faia! Faamata na tusia e Isaia lana valoaga ina ua uma ona ia vaaia Papelonia ua faatafunaina? Ua tali mai talafaasolopito e leai!

19. Aisea sa lei faataunuuina atoatoa ai ia Oketopa 5, i le 539 T.L.M. le valoaga a Isaia?

19 I le po o Oketopa 5, i le 539 T.L.M., na faatoilaloina ai Papelonia e autau a Metai ma Peresia i le taitaiga a Kuresa le Sili. Peitai, sa lei faataunuuina atoatoa ai i lena taimi le valoaga a Isaia. Ina ua mavae le faatoilaloina e Kuresa, sa iai pea lava mo le tele o senituri ia Papelonia sa ʻaināina—e ui e lē o le Papelonia malosi lea. I le senituri lona lua T.L.M., pe tusa o le taimi na toe tusia ai le kopi o le Tusi Taai o le Sami Mate a Isaia, na pulea ai Papelonia e tagata Parthia, lea sa manatu i ai i na taimi e pei o se faailoga o loo tauvā i ai malo tuaoi. Na lipotia mai e le tusitala Iutaia o talafaasolopito o Josephus e faapea, sa iai “se vaega tele” o tagata Iutaia na nonofo ai iina i le uluai senituri T.L.M. E tusa ai ma le tusi Cambridge Ancient History, na faavae e tagata faatauoa o le aai anamua o Suria o Palmyrene se kolone tamaoaiga i fefaatauaiga i Papelonia i le 24 T.A. O lea la, e oo mai lava pe tusa o le uluai senituri T.A., sa lei faatamaia atoatoa ai lava Papelonia; peitai, o le taimi lena ua leva ona maeʻa le tusiaina o le tusi a Isaia.—1 Peteru 5:13.

20. O le ā le faamaoniga e iloa ai na iu lava ina avea Papelonia ma “faupuega maa”?

20 Sa lei soifua pea Isaia e vaai i le lē toe ʻaināina o Papelonia. Peitai e tusa ai ma le moni o le valoaga, na iu lava ina avea Papelonia ma “faupuega maa.” (Ieremia 51:37) E tusa ai ma se faamatalaga a le tagata atamai faapitoa Eperu o Jerome (na fanau i le senituri lona fa T.A.), e oo mai i ona aso ua avea Papelonia ma vaipanoa faapitoa mo tuligāmanu lea sa feofeoai solo ai “ituaiga eseese o manu feai,” ma o loo tuufua pea e oo mai lava i aso nei. Atonu e tosina atu tagata tafafao maimoa pe a toe fausia Papelonia e avea ma mataaga mo turisi, peitai ua mou atu e faavavau “le atalii atoa ma le atalii o lona atalii” o Papelonia e pei ona sa muai valoia e Isaia.—Isaia 14:22.

21. Aisea na mafai ai e perofeta faamaoni ona muai taʻu mai ma le saʻo aʻiaʻi mea o le a tutupu i le lumanai?

21 Sa lei faia e le perofeta o Isaia se matematega poto. Na te lei toe tusia foi le talafaasolopito ina ia faafoliga mai o se valoaga. O Isaia o se perofeta moni lava. E faapena foi isi uma perofeta faamaoni o le Tusi Paia. Aisea na mafai ai e nei tane ona faia mea e lē mafai e nisi lava tagata ona fai—le muai taʻu mai ma le saʻo aʻiaʻi o mea o le a tutupu i le lumanai? E manino lava le tali. O valoaga e puna mai i le Atua o valoaga, o Ieova, ‘o Lē faaali mai le amataga o mea e mulimuli.’—Isaia 46:10.

22. Aisea e tatau ai ona tatou faia le mea sili e uunaia ai ē loto faamaoni ina ia iloiloina le Tusi Paia mo i latou lava?

22 Po ua onomea ea la ona iloiloina le Tusi Paia? Ua tatou iloa o le tulaga moni lena! Ae toatele tagata e lē o faatalitonuina. Ua fafau aʻe o latou manatu e faatatau i le Tusi Paia e ui atonu latou te lei faitau lava i ai. Manatua foi le polofesa lea na taʻua i le amataga o le mataupu na muamua atu. Sa malie o ia e faia sana suesuega faale-Tusi Paia, ma ina ua uma ona iloiloina ma le faaeteete le Tusi Paia, ona ia faia ai lea o se faaiuga e faapea o le tusi lenei mai le Atua. Mulimuli ane, na papatisoina o ia e avea o se Molimau a Ieova, ma ua auauna nei o ia o se toeaina! Seʻi o tatou faia le mea sili e uunaia ai ē loto faamaoni ina ia iloiloina le Tusi Paia mo i latou lava ma fafau aʻe ai so latou manatu e uiga i ai. Ua tatou mautinoa pe afai latou te faia se iloiloga faamaoni mo i latou lava, o le a oo ina latou iloatino ai o le Tusi Paia, o se tusi uigaese lava, o se tusi moni lava mo tagata uma!

E Mafai Ona E Faamatala?

◻ E mafai faapefea ona e faaaogā le Tulafono Faa-Mose e faaalia ai o le Tusi Paia e lei amata mai i se tagata?

◻ O ā mataupu silisili e faavavau ona aogā o loo i le Tusi Paia e aogā mo le soifuaga i ona po nei?

◻ Aisea e lē mafai ai ona tusia le valoaga o loo i le Isaia 13:19, 20 ina ua mavae ona tupu le mea moni?

◻ O le ā e tatau ona tatou faalaeiauina ē loto faamaoni e fai, ma aisea?

[Ata i le itulau 17]

Na tusia e Mose tulafono mo le tumamā lea na faaalia ai le sili atu ona auiluma o le atamai nai lo le malamalama sa iai i lea vaitaimi

    Lomiga Faa-Samoa (1971-2026)
    Log Out
    Log In
    • Faa-Samoa
    • Lafo Faamatalaga
    • Faapolokalame
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Aiāiga Faapitoa
    • Aiā Faaletulafono
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Log In
    Lafo Faamatalaga