Ne Seki Ola Kae ne Seki ‵Mate Foki a Agaga i te Lalolagi

E ola a agaga! I te koga sē matea o agaga, e isi ne agaga ‵lei mo agaga ma‵sei. E mata, a latou ko tino kolā ne ola kae ne ‵mate foki i te lalolagi?

Ikai. Kafai ko mate se tino, e se fanatu a ia ki te koga o agaga, e pelā mo manatu o tino e tokouke. E iloa pefea ne tatou a te mea tenā? Me e penā eiloa a pati i te Tusi Tapu. A te Tusi Tapu ko te tusi o te munatonu telā e maua mai i te Atua tonu e tokotasi. I ō ia te igoa ko Ieova. Ne faite ne Ieova a tino; kae e iloa ‵lei eiloa ne ia a mea kolā e ‵tupu ki a latou māfai ko ‵mate latou.—Salamo 83:18; 2 Timoteo 3:16.

Ne fai mai te Tusi Tapu me ne faite ne te Atua a te tagata muamua, ko Atamu, mai “ne mu one mai i te laukele.” (Kenese 2:7) Ne tuku atu ne te Atua a ia ki te Palataiso, ko te fatoaga o Etena. Moi ne fakalogo a Atamu ki te tulafono a Ieova, penei e se mate a ia; penei koi tumau eiloa a ia i te ola i te lalolagi ke oko eiloa ki aso nei. Kae i te taimi ne matafatu ei a Atamu kae ne solitulafono ki te Atua, ne fai atu penei te Atua ki a ia: ‘Ka toe foki koe ki te laukele telā ne mafua mai ei koe. A koe ne faite mai te laukele kae ka toe foki eiloa koe ki te laukele.’—Kenese 3:19.

Se a te uiga o te mea tenā? Ia, tefea te koga ne nofo ei a Atamu a koi tuai o faite ne Ieova a ia mai i te laukele? E seai. Ne seki fai a ia mo fai se agaga i te lagi telā seki fanau mai. Ne seki ola a ia. Tela la, i te faiatuga a Ieova ki a Atamu i a ia ka foki atu “ki te laukele,” ne fakauiga ne ia me ka mate a Atamu. Ne seki oko atu a ia ki te koga o agaga. I tena mate, ne toe fai a Atamu mo fai se tino sē ola, e pelā fua me se mea e seai. A te mate ko te sē ola eiloa.

E a, a nisi tino kolā ko oti ne ‵mate? E se ola foki latou? E tali mai penei te Tusi Tapu:

• “E toe foki tasi eiloa te tino mo te manu ki te koga e tasi—te pefu. Ne mafua mai laua i te pefu; kae ka toe foki laua ki ei.”—Failauga 3:20.

• “E tonu, . . . ka ko tino mate e seai se mea a latou e iloa.”—Failauga 9:5.

• “A uiga alofa mo uiga ita o latou ko mate fakatasi atu eiloa mo latou.”—Failauga 9:6.

• “Kafai e oko koutou ki te lalolagi o tino mate [ko te tanuga], te koga ka olo koutou ki ei, e se toe mafau‵fau koutou, seai se poto e toe sala ne koutou, se toe gasuesue foki koutou.”—Failauga 9:10.

• ‘Kafai e ‵mate latou, e toe ‵foki atu olotou foitino [ko tino konā] ki te laukele; i te aso tenā, ka fakagata ei olotou fuafuaga katoa.’—Salamo 146:4.

E mata, e fui talitonu koe ki tusi siki konā? Kafai e penā loa, mafaufau ki te mea tenei: I te ukega o kāiga, e galue te tagata ke maua a tupe ke fesoasoani ki tena kaufale. Kafai ko mate te tagata, ko fakaa‵lofa ei tena kāiga. I nisi taimi e se lava a tupe a tena avaga mo ana tama‵liki ke ‵togi ei olotou meakai. Kāti ka sōnafai latou ne fili o te tagata. Kae ke fesili ifo koe penei: ‘Kafai koi ola te tagata tenā i te koga o agaga, kaia e se tumau ei a ia i te tukumaiga o mea mō tena kāiga? Kaia e se puipui ei ne ia tena kāiga mai i tino ma‵sei?’ E se fai ne ia a mea konā me e ‵tonu a fuaiupu konā. E se ola te tagata tenā, kae e se mafai lele eiloa o fai ne ia se mea.—Salamo 115:17.

E mata, ko tena uiga ka se toe ola a tino ‵mate? Ikai, e se fakauiga penā. Ka fai‵pati fakamuli tatou ki te toe‵tuga. Kae ko tena uiga e se iloa ne tino ‵mate a mea kolā e fai ne koe. E se mafai o lavea ne latou a koe, o lagona ne latou a koe, io me e fai‵pati atu ki a koe. E se ‵tau o mataku koe ki a latou. E se mafai o fesoasoani mai latou ki a koe, kae e se mafai foki ne latou o fakapakia mai ki a koe.—Failauga 9:4; Isaia 26:14.