E Mata, E Iloa Ne Koe?

Se a te mea ne fakauiga ki ei a te apositolo ko Paulo i te taimi ne fai atu ei a ia “me i pa‵kiaga i luga i toku foitino, e fakaasi atu ei i a au ko te tavini a Iesu”?​—⁠Kalatia 6:⁠17.

▪ Kāti ne mafai eiloa o uke a mea ne fakauiga ki ei ne tino fai‵tau i te senitenali muamua a pati a Paulo. E pelā mo te fiti ‵vela ‵kula ne fakaaoga i aso mua ke fakamailoga ki ei a pagota o taua, tino kai‵soa i te faletapu, mo pologa kolā ne ‵sao. Kafai e fakaaoga ki tino i te auala tenei, a te fakailoga tenā o pa‵kiaga ne masani o fai e pelā me se mea fakamasiasi.

Kae ne seki fai faeloa a fakailoga o pa‵kiaga mo fai se mea fakamasiasi. Ne fakaaoga ne tino e tokouke i aso mua ke fakamailoga ki ei se matakāiga fakapito io me se lotu. E pelā mo pati i te Theological Dictionary of the New Testament, “ne tuku atu ne te kau Sulia a latou eiloa ki atua ko Hadad mo Atargatis mai i fakailoga kolā ne katikati ki luga i olotou lima io me ko ua . . . Ne maua atu eiloa se vaegā fakailoga penā i a Dionysus telā ne tukugina atu ki se atua.”

E mafau‵fau a tino fai tala e tokouke i aso nei me ne fakasino atu a Paulo ki pa‵kiaga kese‵kese ne maua ne ia kae ne maneanea valevale ei a ia i te taimi ne fai tena galuega faka-Kelisiano e pelā me se misionale. (2 Kolinito 11:​23-27) Kāti ne fakauiga a Paulo me i tena vaegā olaga​—⁠e se ko pa‵kiaga ‵tonu​—⁠ne fakamailoga ei a ia e pelā me se Kelisiano.

E mata, ne fai a fa‵kai faka‵lafi i Isalaelu mua mo fai ne koga e ‵muni ei a tino solitulafono?

▪ I te lalolagi fapaupau i aso mua, ne fakaaoga a faletapu e pelā me ne koga mō pagota io me ko tino solitulafono. I Lotu Kelisiano ‵se, e fakaaoga foki a falesa mo faka‵muni a tino solitulafono. Kae ko tulafono kolā ne fakateletele ki ei a fa‵kai faka‵lafi i Isalaelu mua, ne fakamautinoa aka i ei ke se fakaaoga ne latou a koga konā mō tino solitulafono.

Ne fai mai te Tulafono faka-Mose me i fa‵kai faka‵lafi ne fai fua mo puipui a tino kolā ne tamate fakafuasei ne latou se tino. (Teutelonome 19:​4, 5) Ne mafai ne ia o ‵tele atu ki te ‵toe fa‵kai faka‵lafi pili, ke mo a ma ‵po a ia ne se kāiga pili o te tino ne tamate, telā e mafai o fai ne ia te taui ma sui. Mai tua o te fakamatalaatuga o te mea ne tupu ki toeaina o te fa‵kai, ko ave ei te tino tenā o fakamasino i te fa‵kai telā e pule atu ki te koga telā ne mate ei te tino. I konā ko tuku atu ei te avanoaga ki te tino tenā ke fakamaoni atu me i a ia e se ‵se. Ko iloilo aka ei ne toeaina a te fesokotakiga o te tino tenā mo te tino ne mate, ke iloa aka me ne isi se va sē ‵lei o lāua i aso mua.​—⁠Numela 35:​20-24; Teutelonome 19:​6, 7; Iosua 20:​4, 5.

Kafai e se ‵se, ko toe fakafoki atu ei a te tino tenā ki te fa‵kai faka‵lafi kae e ‵tau o tumau eiloa a ia i te kogāloto o te fa‵kai tenā. A fa‵kai konei e se ne falepuipui. E ga‵lue kae tavini atu a tino penā e pelā me ne tino aoga mō te fa‵kai. Kafai ko mate a te faitaulaga sili, ko ‵tau ei o tiakina ne tino penā a fa‵kai faka‵lafi mo te filemu.​—⁠Numela 35:​6, 25-28.

[Ata i te itulau e 32]

FA‵KAI FAKA‵LAFI

1 KETESA

2 KOLANA

3 LAMOTA-KILEATA

4 SEKEMA

5 PESELA

6 HEPELONA

Vaitafe o te Iolitana