Ne ‵tu ‵Mautakitaki Latou i te “Itula o Tofotofoga”

I TE taimi o te Taua Muamua a te Lalolagi i te 1914, ne iloa ne tino e tokouke me i Tino A‵koga ki te Tusi Tapu e se ‵kau ki te taua. (Isa. 2:2-4; Ioa. 18:36; Efe. 6:12) Ne fai la pefea a tavini a te Atua i Peletania?

I te 1916, ne talia i ei se tulafono i Peletania telā e fai mai i ei me i tāgata kolā e seki a‵vaga mai te 18 ki te 40 tausaga te ma‵tua e ‵tau o ‵kau i te kautau. Ne tuku mai i te tulafono se saolotoga o latou kolā e fakalagolago a te sē ‵kau o latou ki “talitonuga ‵lei fakalotu.” Ne faka‵tu ne te malo a fono fakamasino ke fakaiku aka ne latou me ko oi e se ‵tau o ‵kau ki te kautau kae ne a pogai ne fai ei penā.

E tigā eiloa ne talia a te tulafono tenei, ne seki talia a nisi tino a‵koga ki te Tusi Tapu ke sē ‵kau ki te kautau, tela la, e nofo ki te 40 tino ne ‵pei ki te falepuipui kae toko 8 ne ave ki te taua i Falani. Ona ko te faifaiga sē tonu tenei, ne tusi atu ne taina i Peletania se tusi ki te Ulu o te malo ko Herbert Asquith o fakaasi atu a te sē fia‵fia ki te falepuipuiga o taina, fakatasi mo se fakatagi e ‵mau i ei a sainaga e 5,500.

Ne oko mai te tala me i te tokovalu kolā ne ave ki Falani ko oti ne fakasala ke fana me i a latou e ita ma olo ki te taua. Kae i te taimi ne fakalaina ei a taina ke fanafana, ne ‵fuli te lotou fakasalaga ki te 10 tausaga i te falepuipui. Ne toe faka‵foki latou ki Egelani ke ‵pei latou i te falepuipui i konā.

A koi fai te taua, ne fakaopoopo a fakamunaga o te tulafono ke aofia i ei a tāgata a‵vaga. I se fono tofotofo ne fai i Manchester, Egelani, a te tino sala ko Henry Hudson, se tokita kae se Tino akoga ki te Tusi Tapu. I a Aokuso 3, 1916, ne fakaiku ne te fono me i tou tagata e ‵se, fakasala a ia, kae ave ki te kautau. I te taimi foki tenā, ne fai a te suā fono tofotofo i Edinburgh, Scotland. Ne seki fakasala a te paenia e 25 tausaga te matua ko James Frederick Scott. Ne toe avaka ne te malo a te tagi kae toe fakaseai i te iloaga ne latou me e ‵lei atu ke ‵saga latou ki te suā fono tofotofo telā e fai i Lonitona. I te taimi tenei, ne fakasala a te taina ko Herbert Kipps, kae ave ki te kautau.

I a Setema 1916, ne tusi fakamolemole a taina e toko 264 ke maua se taliaga ke sē ‵kau latou ki kautau. E toko 5 fua ne talia, kae ko te 154 ne tuku ki ei a “galuega ‵mafa e pelā mo te faitega o auala, mo nisi mea aka,” e toko 23 ne ‵tofi ke ga‵lue i te kautau kae sē taua, e toko 82 ne ave ki te kautau kae ko nisi o latou ne fakamasino i fono kae ‵pei ki te falepuipui. E tokouke a tino ne sē fia‵fia ki faifaiga fakasauā kolā ne fai ki tāgata konei i te falepuipui, tenā ne tapale ei latou ne te malo mai te falepuipui o te kautau o ave ki te koga telā e ga‵lue i ei a tino e se ‵kau ki kautau.

Ne ga‵lue a Edgar Clay mo Pryce Hughes, kolā ne tavini fakamuli e pelā me ne ovasia o te ofisa lagolago i Peletania, i se ‵pui vaitafe i Wales. Kae ko Herbert Senior, se tokotasi o te tokovalu kolā ne toe ‵foki mai i Falani, ne ave ki te falepuipui o Wakefield i Yorkshire. A nisi tino ne fai olotou sala o ga‵lue ‵mafa i tulaga fakasauā i te falepuipui o Dartmoor, te koga telā ne fakatu aka i ei a te ‵toe potukau lasi eiloa o tino kolā e ita ma ‵kau ki kautau.

A Frank Platt, se Tino akoga ki te Tusi Tapu telā ne lotomalie ke galue a ia i te kautau kae sē taua, ne logo‵mae malosi i fakasauaga e uke ne fai ki ei i te taimi ne fakatonu atu ki tou tagata ke taua kae ita. A Atkinson Padgett, telā ne tauloto ki te munatonu mai tua malie o tena kau ki te kautau, ne logo‵mae foki i faifaiga fakasauā ne fai ne tino pule o te kautau me ne ita tou tagata ma taua.

Faitalia me ne seki malamalama katoatoa a ‵tou taina i te taimi tenā me ne a mea e aofia i te sē ‵kau ki se feitu, ne taumafai eiloa latou o fakafiafia a Ieova te Atua. Ne fai ne latou kolā ne taku mai olotou igoa i te li‵poti tenei se fakaakoakoga ‵lei o te sē ‵kau ki se feitu maise eiloa i te tulaga faigata o te “itula o te tofotofoga.” (Faka. 3:10)​—Mai i ‵tou faletusi i Peletania.