ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 27
CANCIÓN 79 Que sigan firmes en la fe
¿Ximod gacnéno buñ ni casuidyno ni ná la Biblia coʼbu guicbu gonybu ni ná Jehová?
«Colguisagaʼ dxich ló fe, […] colgac nadip» (1 COR. 16:13).
TEMA
¿Xí labúu gonyno par gacnéno buñ ni casuidyno ni ná la Biblia gap fe né balory ni raquiin gapbu par gacbu testigo xtuny Jehová?
1, 2. a) ¿Xí láani racaa tipnés buñ ni rasuidy la Biblia par gacyibu testigos xtuny Jehová? b) ¿Xí láani guisuidyno ló artículo reʼ?
ÓRNI bunylo pensary pal gaclo testigo xtuny Jehová, ¿goyoʼ cós ni moda bicaa looy la? Pentzi bidzuibylo que buñ ni ronynélo dxiin, ximiglo o xfamilo nacaló looy. O pentzi bunylo pensary que diti labúu gonylo guirá ni ranab Dios. Pal nacni scú, labúu guienlo buñ ni rasuidy la Biblia ni ralooyni diti ragoʼ guic gac testigo xtuny Jehová.
2 Jesús gon que clas galdzuʼpycu labúu gonyni que toib buñ diti niʼs ló sentido espiritual (Mat. 13:20-22). Per láabu diti bunybu pensary que buñ ni buny pensary modcu diti labúu nadxin ñac xpiimbu. Pal rasuʼno ejemplo xtunybu, labúu sacnéno buñ ni casuidyno par 1) guibiʼyibu xi cós racaa layibu par niʼsyibu ló sentido espiritual, 2) gandxiʼyibu más Jehová, 3) guitzaʼyibu cós ni más rasac ló xcalnabányibu né 4) gonyibu gan galnagan. ¿Ximod labúu guisuʼno Jesús né guiquiinno libro ni laa, Bibany goxtiguie, par gacnéno buñ ni casuidyno guidxin gac testigo xtuny Jehová?
GOCNÉ BUÑ NI CASUIDYLO GUIDUʼDY CUENT XI CÓS RACAA LÁABU NIʼSBU LÓ SENTIDO ESPIRITUAL
3. ¿Xí cós bicaa Nicodemo par ñacbu xpiin Jesús?
3 Nicodemo góc toib buñxirop ni gosanir lad buñ judíos. Buñguieeu reʼ cualóbu toib galnagan ni bicaa láabu ñacbu xpiin Jesús. Xhoop beʼo después ni gosaló Jesús buny dxiin ló Gudxlio, Nicodemo ma biduʼdybu cuent que láabu ngú Mesías (Juan 3:1, 2). Ná scú, más bioladxbu biiybu diitz né Jesús nagach portín bidzuibybu buñ judíos (Juan 7:13; 12:42). Pentzi bunybu pensary ló guirá cós ni nasnitbu pal ñacbu xpiin Jesús.a
4. ¿Ximod gocné Jesús Nicodemo par ñembu xi nainy Dios gonybu?
4 Nicodemo bimbutzaay Ley xtuny Moisés, per biquiimbu ñoʼ ni ñacné láabu ñembu xi rabés Jehová gonybu. ¿Ximod gocné Jesús láabu? Goleʼbu tiemp par Nicodemo. Dada gosaguelbu ñooybu diitz né Nicodemo ma goxin. Láaca, nayadit golexabu xi raquiin gonybu par ñacbu xpiimbu: ñac arrepentirbu de xcalkiébu, ñonisbu lainy niis né naslooybu fe ló Xiin Dios (Juan 3:5, 14-21).
5. ¿Xí labúu gonyno par labúu gacnéno buñ ni casuidyno guibiʼbu xi láani racaa láabu par gonybu xchiin Jehová?
5 Pentzi toib buñ ni rasuidy la Biblia rimbutzaay la Biblia per raquiin tzoʼ toib ni gacné láabu guibiʼbu xi cós cacaa láabu par gonybu xchiin Jehová. Pentzi radudybu más tiemp ló dxiin o pentzi xfamilbu diti nainy layibu gacbu Testigo. ¿Ximod labúu guisuʼlo Jesús? Cueʼlo tiemp par buñ ni casuidylo. Por ejemplo, labúu naruʼlo láabu toib café o ñeelo pasiary né láabu. Órcu pentzi diti sasac naganbu gaibybu looy xi galnagan cacalóbu. Órcu labúu gacnélo láabu guibiʼbu xi cós non guitzaʼbu, né guisetnaladxbu que razón ni más rasac par gonybu láani ngú guislooybu balaati nadxiʼbu Jehová, diti par coʼ nakitbu looy.
6. ¿Ximod labúu gacnélo buñ ni casuidylo guidzelbu fuers ni raquiimbu par guisobbu ni casuidybu? (1 Corintios 16:13).
6 Buñ ni rasuidylo ni ná Biblia raquiimbu fuers par guisobbu ni casuidybu, par labúu gonybu láani, raquiin gapbu confianz que Jehová sacné láabu par guisobbu guirá ni rony mandarybu (bíil 1 Corintios 16:13). ¿Ximod labúu gacnélo láabu? Buny pensary órni goyeelo scuel. ¿Xí clas mextra bioladxbu más? Pentzi toib mextra ni gop paseins né gocné looy par ñaplo confianz looyca. Buny por gaclo clas mextracu. Diti nosi guisuidylo láabu ni nainy Dios gonybu. Góoch láabu que Jehová sacné láabu par guitzaʼbu cós ni non guitzaʼbu ló xcalnabánybu. ¿Xí más labúu gonylo par gacnélo buñ ni casuidylo?
GOCNÉ BUÑ NI CASUIDYLO LA BIBLIA GANDXIʼ MÁS JEHOVÁ
7. ¿Ximod gocné Jesús buñ ni bicadiag láabu gandxiʼbu más Jehová?
7 Jesús gon que pal xpiimbu ñandxiʼ Dios diti nasac naganyibu nasobyibu ni casuidyibu. Por ngú casi guirá ór bisuidybu xpiimbu tipnés cós ni bichiin layibu gandxiʼyibu más Bixiosyibu ni noʼ guibá. Por ejemplo, Jesús bitzakbu Jehová né toib buñguieeu ni raduʼdy cós tzaay xiin (Mat. 7:9-11). Tipnés buñ ni bicadiag Jesús sigory diti gopyibu bixiosyibu ni binladx layibu. Buny pensary ximod gosacyibu órni Jesús goniʼ de toib buñ ni ronladx xiin, ni racacuent xiin ni rac arrepentir por ni buny cós mal ló xcalnabány. Modcu labúu bienyibu balaati nadxiʼ Jehová buñgudxlio (Luc. 15:20-24).
8. ¿Ximod labúu gacnélo buñ ni casuidylo gandxiʼyibu más Jehová?
8 Looy láaca labúu gacnélo buñ ni casuidylo gandxiʼbu más Jehová pal órni rasuidylo láabu rabeʼ loguiaʼlo cualidades sacró ni nap Dios. Guirá ór ni guisuidylo láabu bislooy láabu ximod radzak cós né galnadxiʼ ni napbu Jehová. Né órni guisuidyto de xcalgoity Jesús, gocné láabu guibiʼbu que nacni toib galrrascad ni biduʼdy Jehová láabu (Rom. 5:8; 1 Juan 4:10). Pal toib buñ ni rasuidy ni ná la Biblia riembu balaati nadxiʼ Jehová láabu, ngú sony que gandxiʼbu más Jehová (Gál. 2:20).
9. ¿Xí láani gocné Michael par natzaʼbu mod nabanybu?
9 Guibiʼno ejemplo xtuny Michael, ni rabés gudx Indonesia. Láabu desde dzú gócbu mbioxien bimbubu galnigolú, per diti goyonisbu. Dzú bisaʼbu 18 íz, goyeebu stoib gudx par bunybu dxiin lainy camión. Después, bibiguetbu gudx Indonesia, bitzñabu, goyoʼ toib xiindzapbu, né nosi láabu goyeebu stoib gudx par bunybu dxiin. Conforma godudy tiemp tzeelbu né xiindzapbu gosaló bisuidy la Biblia. Órni xinaʼ Michael goity, bibiguetbu lidxbu par gonbu bixiosbu, né gosaguelbu bisuidybu ni ná la Biblia. Órni bidxinbu lesiony 27 de libro ni laa Bibany goxtiguie, ni bisuidybu ló midid «Nanoy guisuidyno láani» ngú bidxin lainy xcalnabanybu. Michael gorudxaʼ órni bunybu pensary balaati godudy Jehová ló galrrioʼob órni bibiʼbu goity Xiimbu. Nigolú biduʼdybu guixquix por ni goity Jesús né ngú buny que ñonisbu.
GOCNÉ BUÑ NI CASUIDYLO GUITZAʼBU CÓS NI MÁS RASAC LÓ XCALNABÁNYBU
10. ¿Ximod gocné Jesús primer buñ ni góc xpiimbu ñanyibu xi non nasac más ló xcalnabányibu? (Lucas 5:5-11; láaca bibiʼ dibuj).
10 Ni primer góc xpiin Jesús nimaca biduʼdyibu cuent que láabu ngú Mesías ni non guieed, per biquiinyibu galrracné par ñenyibu que predicación ngú ni más nasac ló xcalnabányibu. Pedro né Andrés ma xidzúyen nacyibu xpiin Jesús órni Jesús biruʼ layibu nasianyibu guirá ni napyibu né nacanalyibu Jesús (Mat. 4:18, 19). Chop biinreʼ bunyibu dxiin toibsi né Santiago né Juan né gonásyibu beel (Mar. 1:16-20). Órni Pedro né Andrés «bisianyibu xquixtobelyibu», sigory biyopyibu mod par labúu ñap xfamilyibu guirá ni naquiinyibu laʼga layibu noʼyibu né Jesús. ¿Xí láani gocné layibu par nagoʼyibu primer lagary predicación? Historia xtuny Lucas rasetlani que Jesús buny toib galrradziguiaʼ ni gocné layibu ñapyibu confianz que Jehová naduʼdy guirá ni naquiinyibu (bíil Lucas 5:5-11).
¿Xí rasuidyno mod gocné Jesús xpiin natzaʼ cós ni más rasac ló xcalnabányibu? (Bibiʼ párrafo 10).b
11. ¿Xí labúu gonyno par gony nadipno fe xtuny buñ ni casuidyno?
11 Lóono diti labúu gonyno galrradziguiaʼ xomod Jesús, per labúu gaibyno guirá buñ ni casuidyno que Jehová racné guirá buñ ni ragoʼ láabu primer lagary ló xcalnabányibu. Por ejemplo, ¿rasetnaladxlo ximod gocné Jehová looy órni gosalólo goyeelo reunión la? Pentzi goninélo xpatronlo né gochlo láabu que ma diti labúu gonylo dxiin más ór pal ma diti labúu naduʼdyni lagary looy tzeelo reunión. Góoch buñ ni casuidylo, que órni bitzaʼlo tipnés cós, biduʼdylo cuent que Dios gocné looy né góc nadip fe xtunylo.
12. a) ¿Xigony galán láani guiruʼno gadzéga publicador par gony compañerbu lóono guisuidyno buñ? b) ¿Xí más labúu gonylo né buñ ni casuidylo par gacnélo láabu coʼbu Jehová primer lagary? Bisetlaa toib ejemplo.
12 Buñ ni casuidylo láaca sacnéni láabu guicadiagbu xi láani buny tipnés herman par goloʼyibu Jehová primer lagary. ¿Xigony diti raruʼlo herman ni cadudy gadzéga mod gony compañerbu looy guisuidylo láabu? Gonab layibu cuéxayibu ximod bimbuyibu galnigolú né xi láani gocné layibu par nagoʼyibu xchiin Jehová primer lagary. Láaca galán láani nabeʼlo tiemp nabiʼlo videos ni rareʼ ló midid «Nanoy guisuidyno láani» o «Par ganlo más», de libro ni laa Bibany goxtiguie. Por ejemplo, órni guisuidyto lesiony 37, labúu nabeʼ loguiaʼlo tipnés cualidades ni sieed ló video ni laa, Jehová sacné lóono tudyno dzú.
GOCNÉ BUÑ NI CASUIDYLO GONY GAN GALNAGAN
13. ¿Ximod bisuidy Jesús xpiin par nacalóyibu oposición?
13 Xidal buelt, Jesús gochbu xpiimbu que non nacalóyibu oposición, dada xfamilyibu nacaló layibu (Mat. 5:11; 10:22, 36). Antes ni ñaitybu, Jesús láaca góoch layibu que xcalnabányibu labúu ñoʼni ló riesga (Mat. 24:9; Juan 15:20; 16:2). Né par labúu naniʼrayibu xtiitz Dios, Jesús góoch layibu ñapyibu cuidad, né diti nacalóyibu buñ ni nacaló layibu.
14. ¿Ximod labúu gacnéno buñ ni casuidyno par guicalóbu oposición? (2 Timoteo 3:12).
14 Lóono xomodca Jesús, labúu guisuidyno buñ ni casuidyno guicalóbu oposición pal raibyno láabu xi labúu gonybu o gaibybu buñ ni ronynébu dxiin, ximigbu o xfamilbu (bíil 2 Timoteo 3:12). Tipnés buñ ni ronynébu dxiin pentzi rony borla láabu portín ma bitzaʼbu mod nabanybu. Né noʼ stipnés ni xfamil nadxyibu raniʼ mal de guirá ni ma ronybu crer nigoreʼ ni sieed ló la Biblia. Galán láani nimaca guiniʼlo de oposición né buñ ni casuidylo. Órcu, órni tudybu loni sioʼbu puext né sanbu xi láani gonybu o xi láani guiniʼbu.
15. Pal xfamil toib buñ racaló buñ ni casuidyno, ¿xigony non gacnéno láabu?
15 Pal xfamil buñ ni casuidylo racaló láabu, buny pensary xigony ronybu láani. ¿Nacni portín ronybu crer que cascú buñ láabu la? ¿O nacni portín ronybu pensary mal de Testigo la? Jesús gosaclóo modcuca. Dada tipnés buñ de xfamilbu buny pensary que binit xcalrriembu (Mar. 3:21; Juan 7:5). Nigolú rasac que buñ ni casuidylo guisuidy gap paseins né guiyopybu mod guininébu guirá buñ, ni raguiña xfamilbu.
16. ¿Xí labúu gonyno par labúu gacnéno buñ ni casuidyno par guiniʼbu ni ronybu crer né mod?
16 ¿Xí labúu gony buñ ni casuidylo pal xfamilbu ná gan más de guirá ni ronybu crer? Más galán diti guiyopybu mod cuéxabu láani toibsi ór, portín pal ronybu ngú xfamilbu saxacladx né ma diti guiniiny ganbu más. Buny animar buñ ni casuidylo guininébu buñ chop tzónsi minut de toib mod nayaa. Modreʼ xfamilbu saniiny guiniʼbu de la Biblia stoib ór (Col. 4:6). Buñ ni casuidylo láaca labúu gaibybu xfamilbu ni sieed ló página ni napno ló internet, jw.org. Modcu, xfamilbu labúu tzoʼ ló páginacu nitisi ór pal nainy ganbu más de testigos xtuny Jehová.
17. ¿Xí herramientas labúu guiquiinlo par guisuidylo buñ guicapybu galrranabdiitz ni rony buñ de testigos xtuny Jehová? (Láaca bibiʼ retrat).
17 Labúu guiquiinlo ro ná «Ni más ranabdiitz buñ de testigos xtuny Jehová» ni sieed ló jw.org par guisuidylo láabu ganbu ximod guicapybu tipnés galrranabdiitz ni gony xfamilbu láabu o buñ ni ronynébu dxiin (2 Tim. 2:24, 25). Bisetnaladx que ro ralox tigaaga lesiony de libro ni laa Bibany goxtiguie, sieed toib cuadriyen ni laa «Tipnés buñ ná». Buny animar láabu guisuidybu guicapybu ló xtiitzcabu. Labúu gaibylo láabu xi más labúu gonybu par guicapybu más sacró. Ndeʼ sacné láabu par gapbu confianz gony defenderbu fe xtunybu.
Ni guisuidyno né buñ ni ná la Biblia sacnéni láabu guiniʼbu de fe xtunybu né stipnés buñ. (Bibiʼ párrafo 17).c
18. ¿Ximod labúu gony animarlo toib buñ ni rasuidylo gapbu meta de gony predicarbu né congregación? (Mateo 10:27).
18 Jesús gonabbu xpiimbu gony predicar diitz sacró a guiránac buñ (bíil Mateo 10:27). Laʼga más naguel guiniʼ buñ ni casuidylo de fe xtuny, más naguel sasuidybu gapbu confianz lóo Jehová portín sabiʼbu ximod racné Jehová láabu. ¿Ximod labúu gacnélo buñ ni casuidylo gapbu meta de gony predicarbu né congregación? Órni tudy anunys que tzoʼ toib campaña de predicación, nacni toib galán ór par guininélo buñ ni casuidylo de cós ni raquiin gonybu par gacbu publicador. Góoch láabu que diti tampa rac naganni saló gony predicar buñ órni nacni toib campaña. Stoib cós ni labúu gacné láabu ngú saló guituʼdybu asignación ni rioʼ lainy xomal. Modcu sasuidybu guiniʼbu ni ronybu crer.
BISLOOY BUÑ NI CASUIDYLO QUE RAPLO CONFIANZ LÁABU
19. ¿Ximod bislooy Jesús xpiin que gopbu confianz lóoyibu, né xí labúu gonyno par guisuʼno láabu?
19 Antes ni ñaitybu né ñeebu guibá, Jesús gochbu xpiimbu que ñoʼbu né xpiimbu stoib. Órcu layibu diti bienyibu que Jesús goniʼ tzeeyibu guibá. Per Jesús bibiʼ que layibu gocyibu leal, diti dudas ni gopyibu (Juan 14:1-5, 8). Jesús gon que xpiimbu naquiin tiemp par ñenyibu tipnés cós, xomod ni ñeeyibu guibá (Juan 16:12). Lóono láaca labúu guislooyno buñ ni casuidyno que napno confianz láabu né que raniiny láabu gonybu xchiin Jehová.
Laʼga más naguel saló buñ ni casuidylo guiniʼ de fe xtuny, más sapbu confianz lóo Jehová
20. ¿Ximod bislooy toib hermana de Malaui que gopbu confianz ló buñ ni casuidybu?
20 Nigolú rasac que guirá ór gapno confianz ló buñ ni casuidyno, que nainy láabu gonybu cós tzaay. Toib hermana de Malaui ni laa Chifundo gosaló bisuidybu ni ná la Biblia né Alinafe, toib mbioxhlas católica. Órni bidxinbu lesiony 14 de libro ni laa Bibany goxtiguie, Chifundo gonabdiitzbu buñ ni casuidybu xi ronybu pensary ni guiquiin buñ tipnés dioxh par gony adorarbu Dios. Alinafe nigolú bidzuitz né goniʼbu: «¡Naʼ gaana xi láani goni!». Órcu Chifundo gonabdiitzbu láacabu pal sasuidydrabu Alinafe. Per diti bireʼganbu né bisuidydrabu Alinafe né esperanza de que conforma nadudy tiemp Alinafe ñen que diti non guiquiin buñ dioxh. Chop tzón beʼo después, Chifundo buny galrranabdiitz ni sieed ló lesiony 34: «¿Dada nigoreʼ ximod cayacnéni looy ni casuidylo la Biblia né ni cayimbulo Jehová, Dios ni nigolú?». Chifundo ná: «Alinafe goniʼ xidal cós sacróyen né ladni goyoʼ que Testigos diti ronyibu cós ni la Biblia raniʼ que nac cós mal». Diti xidzú después buñgonaʼ reʼ ma diti biquiimbu dioxh né labúu goyonisbu.
21. ¿Xí labúu gonyno par gacnéno buñ ni casuidyno coʼbu guicbu gonybu xchiin Jehová?
21 Ná nanno que Dios ngú ni racné buñ niʼs lainy xcudxbu, lóono láaca labúu gacnéno layibu gonyibu xchiin Jehová (1 Cor. 3:7). Diti nosi rasuidyno láabu ni nainy Jehová gonybu, láaca racnéno láabu gandxidoʼtbu Jehová. Né láaca rony animarno láabu guitzaʼbu cós ni más rasac ló xcalnabánybu par guislooybu galnadxiʼcu, né rasuidyno láabu gapbu confianz lóo Jehová órni tudybu ló galnagan. Órni raslooyno buñ ni casuidyno que napno confianz lóbu, cayacnéno láabu par gapbu confianz que láabu láaca labúu guidxinbu gacbu toib xpiin Jehová.
CANCIÓN 55 ¡No los temas!
a Chop íz gorol después ni biiy Jesús diitz né Nicodemo, Nicodemo goyoʼra ló tribunal supremo xtuny buñ judíos (Juan 7:45-52). Tipnés historiadores náyibu que Nicodemo góc xpiin Jesús después ni goity Jesús (Juan 19:38-40).
b MOD RAREXA DIBUJ NÉ RETRAT: Pedro né stipnés buñ rasianyibu xinegosyibu par guicanalyibu Jesús.
c MOD RAREXA RETRAT: Toib hermana cayacnébu buñ ni rasuidybu ximod gony predicar.