Watchtower BIBLIOTECA LÓ INTERNET
Watchtower
BIBLIOTECA LÓ INTERNET
diitza
  • BIBLIA
  • PUBLICACIONES
  • REUNIONES
  • w25 may págs. 14-19
  • Guiyopyno gudx ni diti guinitló

Video reʼ diti noʼni.

Video reʼ diti labúu raxalni.

  • Guiyopyno gudx ni diti guinitló
  • Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
  • Subtítulo
  • Ni nac xomod ndeʼ
  • GAPNO CONFIANZ QUE JEHOVÁ DIPA SASIAN LÓONO
  • GUISOBNO NI RASANIR LADNO
  • GUISLOOYNO QUE NADXIʼNO SAʼNO SUUSI NADXIʼNO XFAMILNO NÉ GUIDUʼDYNO NI NAPNO
  • ¿XÍ SAC LÓ DZÚ NI SIETRA?
  • Toib guiich ni labúu gacné lóono gony guantaryno dada órni guidxin fin
    Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2024)
  • Gonab xcalrracné Jehová guirá ór
    Mod nabanyno né mod ronyno Xchiin Dios Ni non gonyno ló reunión 2023
  • Góc buñdxo órni noʼ cós ni diti nanlo
    Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
  • Ni guibigaxno xhermanno ngú ni más sacró par lóono
    Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
Bibiʼ más
Guiich ni caniʼ de Gobierno xtuny Jehová (ni rasuidyno) (2025)
w25 may págs. 14-19

ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 21

CANCIÓN 21 Busquemos primero el Reino

Guiyopyno gudx ni diti guinitló

«Rayopyno né gan gudx ni guieed» (HEB. 13:14).

TEMA

¿Ximod racné lóono nigoreʼ capítulo 13 xtuny Hebreos, né ximod sacnéni lóono ló dzú ni sietra?

1. ¿Xí láani goniʼ Jesús nasaclóo gudx Jerusalén ló siglo primero?

CHOP tzón govitz antes ni ñaity Jesús, gochbu toib profecía xpiimbu. Profecía reʼ góc cumplirni primer buelt ló siglo primero órni Jerusalén né templo ni goyoʼ lagarycu binitlóni. Láabu gochbu xpiimbu que toibtica dzú sabiʼyibu «soldad ma bigoo gudx Jerusalén» (Luc. 21:20). Gochbu xpiimbu que órni nabiʼyibu ñac guirá cós reʼ, naxonyibu nimaca. Né diitz ni goniʼ Jesús góc cumplirni: órni soldad xtuny gudx Roma bigooyibu gudx Jerusalén (Luc. 21:21, 22).

2. ¿Xí láani góoch apóstol Pablo a cristianos de gudx Judea né Jerusalén?

2 Órni biatz chop tzónsi íz par nagoo soldad gudx Jerusalén, apóstol Pablo bicaʼbu toib guiich ló guirá cristianos de gudxcu né de gudx Judea. Ro bicaʼbu tipnés diitz ni nigolú rasac. Ló naareʼ rimbuno láani xomod guiich ni cuá par Hebreos. Loni Pablo biduʼdy consej layibu par ñoʼyibu puext par ni mápa mer ñac: ni guinitló gudx Jerusalén. Pal guirá cristianos cu naniiny nalaayibu, non nasianyibu guirá ni gopyibu, lidxyibu né xinegosyibu. Por ngú órni goniʼbu de gudx Jerusalén, Pablo bicaʼ ndeʼ: «Reʼ diti napno toib gudx ni diti guinitló, xalagary ngú rayopyno né gan gudx ni guieed» (Heb. 13:14).

3. ¿Xí láani ngú gudx «ni guieed», né xigony rayopyno láani?

3 Sigory buñ de lagarycu bixiichyibu cristianos ni bixony de gudx Jerusalén né de gudx Judea, per ni bunyibu ndeʼ bilaa layibu. Ló naareʼ láaca noʼ buñ ni raxiich lóono por ni diti napno confianz ló bidxiich né ni diti napno confianz ló ni ná buñgudxlio de cueʼyibu galnagan ni radudyno ló. ¿Xigony diti ronyno láani? Portín nanno que gudxliogoxreʼ chop tzón govitzsi noʼni né cayopyno «gudx ni bireʼ xanioʼ dxich», «gudx ni guieed». Gudxcu nacni Gobierno xtuny Dios (Heb. 11:10; Mat. 6:33). Ló artículo reʼ, sasuidyno tipnés consej ni biduʼdy Pablo a cristianos hebreos. Ló tigaagani, sabiʼno ximod gocné consej cu layibu par nayopyrayibu «gudx ni guieed», ximod ñoʼyibu puext órni nanitló gudx Jerusalén né xi rasuidyni lóono ló naareʼ.

GAPNO CONFIANZ QUE JEHOVÁ DIPA SASIAN LÓONO

4. ¿Xigony nigolú gosac gudx Jerusalén par cristianos?

4 Jerusalén nigolú gosacni par cristianos. ¿Xigony? Portín primer congregación ni golainy goyoʼni Jerusalén ló íz 33. Láaca, Tidxó buñ ni gop xiroʼ Galnan goyoʼyibu cú. Né láaca, xidal cristianos golésyibu lagarycu, né gopyibu xidal xcósyibu. Per, Jesús gochbu xpiimbu naxonyibu de gudx Jerusalén né gudx Judea (Mat. 24:16).

5. ¿Xí láani buny Pablo par gocnébu cristianos ñoʼ puext?

5 Ni goniiny Pablo láani ngú que cristianos ñoʼyibu puext par naxonyibu de gudx Jerusalén. Por ngú Pablo gocnébu cristianos nabiʼ gudxcu xomod rabiʼ Jehová láani. Gochbu cristianos que par Jehová ma diti rasac Jerusalén ro goyoʼ templo, sacerdocio né galrrascad ni biduʼdyibu lagarycu (Heb. 8:13). Casi guirá buñ de lagarycu diti cuacuentyibu Mesías. Templo ni goyoʼ gudx Jerusalén ma diti gocni lagary ro ñony adorar buñ Jehová né nanitlóni (Luc. 13:34, 35).

6. ¿Xigony guiich ni bixel Pablo ló cristianos ni sieed ló Hebreos 13:5, 6 bidxinni órni merpa caquiinyibu láani?

6 Órni Pablo bicaʼ guiich par hebreos, Jerusalén gocni toib gudx ric. Toib escritor romano ni góc laa Plinio goniʼbu que gudx Jerusalén gocni toib gudx ni más bimbu buñ. (Historia Natural, libro V, traducción de Gerónimo de Huerta). Guirá íz bidxin buñ judíos lagarycu né de stipnés gudx par bunyibu lanii, né ngú nigolú bisianni bidxiich par gudxcu. Né guirá ndeʼ bunyni que tipnés cristianos ñapyibu xiroʼ bidxiich. Sigory por ngú Pablo gochbu cristianos ndeʼ: «Mod nabanyto diti non guislooyni que rasobladxto bidxiich, né coltzoʼ nakit né ni napto». Né después Pablo biquiin Escrituras par nasetnaladxyibu xi láani biduʼdy Jehová xtiitz gony por layibu: «Dipa sasiana looy, né diti sioʼ dzú sialadxi looy» (bíil Hebreos 13:5, 6; Deut. 31:6; Sal. 118:6). Guirá ndeʼ nigolú gosacni par cristianos de gudx Jerusalén né Judea. ¿Xigony? Portín tidxósi dzú ni cuacuentyibu guiich reʼ non nasianyibu lidxyibu, xinegosyibu né casi guirá ni gopyibu. Non nayopyibu mod par nadudyibu dzú lainy stoib lagary, né ngú ñac naganni par layibu.

7. ¿Xigony non gony nadipno confianz ni napno lóo Jehová desde nigoreʼ?

7 Ni rasuidyni lóono ló xtzúno: Xomodca cristianos ni goyoʼ ló siglo primero, raquiin guiguanano né tzoʼno puext (Luc. 21:34-36). ¿Xigony? Portín sadxin «gran tribulación», ni guistubylagaʼ né gudxliogoxreʼ ni nigolú mal (Mat. 24:21). Ló dzúcu, pentzi non guisianno tidxó cós ni napno o guirácani, né sapno confianz que Jehová dipa sasian lóono. Per ná nigoreʼ yása guidxin gran tribulación, non guislooyno que napno confianz lóo Jehová. Guinabdiitzno lóocano: «¿Raslooy meta xtuni né ni ragoʼya guica goni que diti napa confianz ló bidxiich, né xalagary ngú napa confianz ló ni ma biduʼdy Dios xtiitz gan naʼ la?» (1 Tim. 6:17). Mod ma bisuidyno, ni góc ló siglo primero noʼ ni rasuidyni lóono ni gac ló dzú ni sietra. Ná scú, nanno que ló gran tribulación sacalóno tipnés cós ni diti ma goyoʼ ór cualóno. Por ngú, órni salóni, ¿ximod sanno xipa non gonyno?

GUISOBNO NI RASANIR LADNO

8. ¿Xí instrucción biduʼdy Jesús xpiin?

8 Chop tzón íz después ni bicaʼ Pablo guiich par cristianos hebreos, soldad de gudx Roma bigooyibu gudx Jerusalén. Órcu cristianos gonyibu que non naxonyibu de lagarycu; Jerusalén ma guinitlóni (Mat. 24:3; Luc. 21:20, 24). Per ¿pú lagary non ñeeyibu? Jesús góoch layibu: «Ni noʼ lainy gudx Judea, guixony tzee laidy dainy» (Luc. 21:21). Goyoʼ xidal dainy lagarycu. Por ngú, ¿xí dainy non ñeeyibu?

9. ¿Xigony gonabdiitz cristianos pu lagary non ñeeyibu? (Láaca bibiʼ mapa).

9 Goyoʼ xidal dainy lagarycu ro labúu ñee cristianos: por ejemplo, goyoʼ dainy xtuny Samaria, dainy xtuny Galilea, dainy Hermón né dainy ni noʼ Líbano, né dainy ni goyoʼ stiplad guʼuc Jordán (bibiʼ mapa). Ralooypani labúu nalaayibu lainy tipnés gudx ni goyoʼ laidy dainy lagarycu. Toibtica de láani góc Gamala, toib gudx ni goyoʼ guic toib dainy ro nagan par nadxin buñ cú. Tipnés judíos buny pensary que lagary reʼ nacni toib lagary galán par nalaayibu. Per soldad romanos cualóyibu né binitlóyibu Gamala, né xidal buñ ni golés gudxcu goityibu.a

Toib mapa ni raslooy tipnés dainy né tipnés gudx ni goyoʼ gudx Israel ló siglo primero. Niis lad norte xtuny gudx Jerusalén noʼ dainy xtuny Líbano, xtuny Galilea, xtuny Samaria né xtuny Galaad, dainy Hermón né dainy Tabor, né láaca gudx Gamala, Cesarea né Pela. Niis lad sur xtuny gudx Jerusalén noʼ dainy xtuny Judea né xtuny Abarim, né gudx Masada. Ló mapa láaca raslooyni néz ni gonás soldad xtuny gudx Roma órni goyeeyibu cualóyibu tipnés lagary ni bunyibu gan buñ judíos ló 67 a 73.

Goyoʼ xidal dainy ro labúu ñee cristianos, per diti guiráni gocni toib lagary ro labúu nalaayibu. (Bibiʼ párrafo 9).


10, 11. a) ¿Ximod golonés Jehová xpiin? (Hebreos 13:7, 17). b) ¿Ximod birecaa cristianos ni bisob? (Láaca bibiʼ dibuj).

10 Por ngú, ¿ximod gon cristianos pú lagary non ñeeyibu? Ralooypani Jehová golonés cristianos né xcalrracné ni gosanir lainy congregación. Después, toib historiador ni góc laa Eusebio goniʼbu que Dios góoch tipnés cristianos ni goyoʼ Jerusalén que nareʼyibu de gudx Jerusalén antes ni nasaló guerr né ñeeyibu stoib gudx de Perea (ni rimbuyibu xomod Pella) (Historia eclesiástica, tomo I, traducción de George Grayling). Pella o Pela ralooypani gocni toib lagary galán par ñeeyibu. Gudxcu diti bianni sit de gudx Jerusalén, né naguel nadxinyibu lagarycu. Casi guiráyibu diti gocyibu buñ judíos né diti goyoʼyibu lad guirá buñ ni cualó guirá buñ romanos (bibiʼ mapa).

11 Pablo bicaʼbu guiich par cristianos: «Colguisob ni rasanir ladto» (bíil Hebreos 13:7, 17). Ni bisob consej cu bixonyibu seeyibu laidy dainy. Por ni bisobyibu labúu bilaayibu. Historia raniʼ que Dios diti bisian buñ ni golés «gudx ni bireʼ xanioʼ dxich», Gobierno xtuny Dios (Heb. 11:10).

Tipnés cristianos ni bibany ló siglo primero casaayibu laidy dainy né xcósyibu.

Pela gocni toib lagary gax né ro labúu nalaayibu. (Bibiʼ párrafos 10 né 11).


12, 13. ¿Ximod golonés Jehová xpiin órni cualóyibu galnagandaʼ?

12 Ni rasuidyni lóono ló xtzúno: Jehová raquiin ni ragonés lóono par gaibyibu lóono xipa non gonyno. Ló la Biblia noʼ xidal historias ni raslooy que Jehová biquiin buñguieeu ni góc fiel par nagonés xcudx órni goyoʼ galnagandaʼ (Deut. 31:23; Sal. 77:20). Ló naareʼ rabiʼno que Jehová raquiinra guirá ni rasanir ladno par conésyibu lóono.

13 Por ejemplo, órni gosaló pandemia de COVID-19, ni rasanir ladno gochyibu lóono xi non ñonyno. Ancianos cuaʼyibu instrucciones par labúu ñanyibu herman ló sentido espiritual. Chop tzón beʼo después bunydo toib samblia de tzón govitz ni diti ma goyoʼ dzú góc, portín labúu bibiʼ buñ láani ló internet, ló televisión, né godudyni lainy radio ló más de 500 diitz. Laʼga gocla pandemia diti góc falt lóono galrro espiritual, né por guirá galrro espiritual reʼ biguaʼno toibsi. Gac nitisi gac ló dzú ni sietra, labúu gapno confianz que Jehová sacnérabu ni rasanir ladno par cutzayibu ni gonyibu. Per, diti nosi gapno confianz lóo Jehová né guisobno láabu, ¿xí más non gonyno par tzoʼno puext né ganno xí láani gonyno ló gran tribulación?

GUISLOOYNO QUE NADXIʼNO SAʼNO SUUSI NADXIʼNO XFAMILNO NÉ GUIDUʼDYNO NI NAPNO

14. Mod ná Hebreos 13:1-3, ¿xí cualidades non naslooy cristianos laʼga cabigax dzú ni guinitló gudx Jerusalén?

14 Órni saló gran tribulación, saquiin guislooyno toib galnadxiʼ rodann xhermanno. Non guisuʼno ejemplo xtuny cristianos ni golés gudx Jerusalén né Judea. Layibu guirá ór bislooybu galnadxiʼ saʼyibu (Heb. 10:32-34). Per, conforma bibigax dzú ni ma guinitló gudx Jerusalén, non ñandxiʼyibu saʼyibu suusi ñandxiʼyibu xfamilyibu né naduʼdyibu ni napyibu xomod diti ma goyoʼ dzú bunyibu láani (bíil Hebreos 13:1-3). Né ngúca non gonyno ló gran tribulación.

15. ¿Xigony bislooy cristianos hebreos galnadxiʼ né biduʼdyibu ni napyibu saʼyibu?

15 Órni soldad romanos bigooyibu gudx Jerusalén né tisintiempsi golés bunyibu láani, cristianos gosaló bireʼyibu de lagarycu. Per nosi labúu goynéyibu tidxó cós ni gopyibu (Mat. 24:17, 18). Órni bireʼyibu seeyibu laidy dainy par nasaló nabésyibu lagarycu, biquiin ñacnéyibu saʼyibu. Sigory goyoʼ xidal cristianos ni biquiin galrracné, né ngú biduʼdyni oportunida cristianos par naslooyibu que nigolú nadxiʼyibu saʼyibu né naduʼdyibu ni napyibu saʼyibu (Tito 3:14).

16. ¿Ximod labúu guislooyno galnadxiʼ xhermanno? (Láaca bibiʼ retrat).

16 Ni rasuidyni lóono ló xtzúno: Galnadxiʼ rachiinni lóono gacnéno xhermanno guirá ór. Xidal xpiin Jehová noʼyibu puext gacnéyibu herman ló sentido espiritual né material ni bisian lidx xtol guerr o desgrasy. Toib hermana ni bixony de gudx Ucrania xtol guerr goniʼbu: «Raduʼdydo cuent ximod ragonés né racné Jehová lóodo né xcalrracné herman. Nigolú radziguiaʼdo ximod cuacuentyibu lóodo né balaati ma gocnéyibu lóodo lainy gudx Ucrania, Hungría..., ¡né nigoreʼ lainy gudx Alemania!». Órni nacno buñ ni raduʼdy ni nap, Jehová labúu guiquiin lóono par gacnéno xhermanno (Prov. 19:17; 2 Cor. 1:3, 4).

Toib galtzeʼel ni ma nac buñgol cacacuentyibu né galrronladx toib famil lidxyibu. Famil reʼ riné toibsi malet né chop tzónsi boxh.

Cristianos ni rasian lidx raquiinyibu xcalrracnéno. (Bibiʼ párrafo 16).


17. ¿Xigony nigolú rasac que guislooyno ló naareʼ que nadxiʼno saʼno né guiduʼdyno ni napno?

17 Ló naareʼ nigolú rasac gacnéno saʼno, per ló dzú ni sietra sasacni más (Hab. 3:16-18). Por ngú Jehová casuidy lóono nigoreʼ par guislooyno que nadxiʼno saʼno né nacno buñ ni raduʼdy ni nap, cualidades reʼ nigolú sasacni ló gran tribulación.

¿XÍ SAC LÓ DZÚ NI SIETRA?

18. ¿Ximod labúu guisuʼno ejemplos xtuny cristianos hebreos?

18 Historia raslooyni que cristianos ni goyee laidy dainy bilaayibu órni binitló gudx Jerusalén. Bisianyibu gudx, per Jehová dipa bisian layibu. ¿Ximod labúu guisuʼno ejemplo xtunyibu? Lóono diti nanno ximodpa gac ló dzú ni sietra. Per xomodca layibu napno consej ni biduʼdy Jesús que non tzoʼno puext par ganno xi gonyno (Luc. 12:40). Láaca napno guiich ni bicaʼ Pablo, ni nigolú raquiinsa ló naareʼ. Láaca Jehová ma biduʼdybu xtiitzbu que dipa sasiambu lóono (Heb. 13:5, 6). Por ngú guiyopyrano gudx ni dipa sanitló, Gobierno xtuny Dios. Pal ronyno láani, sacaʼno galnasác por tipzó (Mat. 25:34).

¿XÍ LÁANI NACAPYLO?

  • ¿Xigony nigoreʼ non gony nadipno confianz ni napno lóo Jehová?

  • ¿Xigony nigolú sasac guisobno ló «gran tribulación»?

  • ¿Xigony nigolú rasac gonladxno saʼno né guiduʼdyno ni napno stipnés?

CANCIÓN 157 Solo paz

a Ndeʼ góc ló íz 67, tidxó después ni bixony cristianos de gudx Judea né Jerusalén.

    Libros né guiich ló diitza (2008-2025)
    Bisieg láani
    Goyoʼ
    • diitza
    • Bixel láani
    • Configuración
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ni non ganlo par guiquiinlo página reʼ
    • Política de privacidad
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Goyoʼ
    Bixel láani