EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 16
“Umor Phọ Anạ Kaḅilẹ Ni Aḅetenu”!
“Kụ [aZizọs aḅenị Matạ] mọ, ‘Umor phọ anạ kaḅilẹ ni aḅetenu.’”—JỌN 11:23.
AḌUỌR PHỌ 151 He Will Call
OGHAẠPH OOKARAGHa
1. Ika kụ idị oniin oọny aḍeenhaan oḍuomolhoghi phọ odị ilọ oḅetenhu esi aḍuugh phọ?
OỌNY dị oghol mọ Matthew amheelhom ni e/moon dị aạy ibadị ariisi aloor phọ. Mem dị amhạn oḍual asiạ, odị r’eghunotu odị uphogh ghan JW Broadcasting®. Kụ oḍeenhaan ḍuọr dị roḅerion we dị omhuughu epẹ eekunha avidio phọ.b Kụ aMatthew aghị aphạm ḍighaạgh odẹ r’onhiin odị kụ aḅẹm mọ: “Nyinha emiịn ni? Ghalhamọ mị umhugh ni, mị kaḅetenhu ni epẹ omhoom aḅirinhi phọ. Nyinha etue ni epogh ekiọm ghisigh omhiịn amhị, kee/ḅaghamhiạn loor.” Gbiom olhoghi idị olhoghi odẹ r’onhiin phọ aḅaạl omhiịn oḍuom olhoghi phọ oọny phọ abidị amhoọgh bọ esi oḅetenhu esi aḍuugh phọ.
2-3. Uḍighi ika kụ enhighẹ bọ ni ogbirima ilọ oguanhaan oḅetenhu esi aḍuugh phọ?
2 Mem etum mem, rewạ ghan ni dị yira kogbirima ghan oguanhaan aBaibul phọ ilọ oḅetenhu esi aḍuugh phọ. (Jọn 5:28, 29) Eeghe kụ iḍighi? Loor esi dị yira u/legheri mem dị e/moon kisuom iyira obobọ oye ephomhoghiạn ayira kamugh. (Eccl. 9:11; Jems 4:13, 14) Oḍuom olhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ katue ni ulhoghonhaạn iyira ḍighaạgh okaran odọ ipaanhaạn phọ ipẹ phọ. (1 Tes. 4:13) Aḍinyạ Iigbia phọ ingọ ni iyira okuphom owol mọ Odẹ k’akẹ phọ ayira alegheri ni kụ aḅilhẹ uphomhoghiạn iyira agey. (Luk 12:7) Ewạ mọ aZihova ulhegheri iyira akuphom owol orue oḅeton ayira r’araagharạ ḅilhẹ r’iitughiạn phọ yira omhoọgh bọ. P’eeghe eḍeenhaan ephomhoghiạn agạ aZihova ongọ ayira eepoogh aghuḍum k’agee-pọ, dị ghalhamọ yira umhugh ni odị kuḅeton ni iyira!
3 Siẹn emhuoghaạph phọ ephẹn phọ, yira kooḅeghiọn riphigh phọ yira otụ bọ kụ omheeraam oguanhaan oḅetenhu esi aḍuugh phọ. Ipẹ reten kụ yira ooḅeghiọn oghaạph okparamhị omheeraam aBaibul phọ edi bọ esi aBaibul phọ osighẹ bọ emhuoghaạph phọ ephẹn phọ: “Umor phọ anạ kaḅilẹ ni aḅetenu.” (Jọn 11:23) Kụ okureriom otuughạ idị yira kotue okparamhị omheeraam mọ ayira esi oḍuom olhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ.
IYAẠR PHỌ YIRA KOTỤ BỌ OMEERAAM OGUANHAAN OḄETENHU ESI AḌUUGH PHỌ
4. Orue omheeraam oguan, pọ ewạ mọ okuphom owol eeghe? Kaạph amaaniọm.
4 Orue omheeraam oguan, pọ yira omoọgh okuphom owol mọ opọ aguan bọ amoọgh ni eephuạ ḅilhẹ kẹn r’iikpọ oḍighi omiteom. Esi omaaniọm: Oḅẹm mọ oghim maphueghị otu anạ. Kụ oyaghirị anạ aru aguanhaan nyinhạ mọ, ‘mị kalhoghonhaạn nyinhạ ḍighaạgh aselemhi otu phọ.’ Kụ nạ aru amhiịn mọ odị akạr ri amoọgh eephuạ olhoghonhaạn anạ ḍighaạgh. Eḍighi maạr dị odị amhaạr olhoghoḍị aruutu, kụ amhoọgh ni raraạr phọ rologhọm ghan bọ. Nạ kakuphom ni owol mọ odị katue ni alọgh ḍighaạgh, nạ ka/moọgh iikia. Kokaạph ika ilọ oguan phọ Enhaạn oḅerion abuphẹ momhuughu bọ? Odị amoọgh ni eephuạ ḅilhẹ r’iikpọ omhunhenhi oguan phọ opọ phọ ḍughụm?
5-6. Yira utụ eeghe kụ okuphom bọ owol mọ aZihova amoọgh ni eephuạ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ?
5 AZihova amoọgh ni eephuạ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ ḍughụm? Dị iikia i/lo, odị amoọgh ni. Odị aphum ni ibadị awe ogẹ olhọgh isiphẹ aBaibul phọ oguanhaan oḅetenhu esi aḍuugh phọ kamite bọ ghisigh. (Isa. 26:19; Hos. 13:14; Ogan. 20:11-13) Kụ aZihova aguan iyaạr, ratuụgh ghan bịn kaḍighi. (Josh. 23:14) Okạr agey, aZihova anyạ ni oḅilhẹ ongọ aghuḍum buphẹ momhuughu bọ. Uḍighi ika kụ yira koḅẹm bọ iduọn phọ?
6 Ooḅeghiọn ikpo onhụ oye k’Enhaạn phọ Job. Odị akuphom ni owol mọ ghalhamọ odị amhugh ni, mọ aZihova amoọgh ni eephuạ oḅilhẹ ongọ odị ghuḍum. (Job 14:14, 15, igẹ dị edi ude) AZihova amoọgh aani ni eephuạ phọ ephẹn phọ akị esi oomo arebenhẹ phọ odị momhuughu bọ. Odị akạr amoọgh ikpukpụ oḅilhẹ ongọ abidị ghuḍum, omhoon aloor, ḅilhẹ r’oḅaạl olhoghi. Kokaạph aani ika ilọ abuphẹ u/moọgh aani bọ eepoogh otuughạ ilọ aZihova kụ ogbi bọ omhugh phọ? Enhaạn ephomhoghiạn phọ ayira rawạ kẹn ni oḅerion aani abidị. (Iiḍighi 24:15) Odị rawạ ongọ aani abidị eepoogh oḍighi arighirị odị kụ orọl k’agee-pọ siẹn ade phọ. (Jọn 3:16) Dị eegholhaan ni, aZihova akạr kụ amoọgh eephuạ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ.
7-8. Eeghe kụ iḍighi kụ yira kokuphom bọ ni owol mọ aZihova amoọgh ni iikpọ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ?
7 AZihova amoọgh ni iikpọ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ ḍughụm? Amoọgh ni! Odị kụ “Enaạn Oomo Iikpọ.” (Ogan. 1:8) Esi iduọn phọ, odị amoọgh ni iikpọ dị emhanhạm ophiemhi atorobọ amulhọgh ḍien, ghalhamọ r’aḍuugh. (1 Kọr. 15:26) Olhegheri iphẹn phọ rekparamhị ghan keḅilhẹ iidereghị iyira. Ooḅeghiọn eḍeenhaan umaranhi dị oghol mọ Emma Arnold. Odị r’eghunotu odị usoman ni ogbagarạ odẹgh ophogh omheeraam mọ abidị mem omhunhenhiom Iyạl Eghạm Oomo Aḅirinhi phọ. Orue oodereghị onyanhị odị ilọ awe phọ abuphẹ omhuughu bọ siphẹ aNazi concentration camps phọ, Emma aḅẹm mọ: “Eḍighi maạr dị awe dị momhugh ko/tue mun omoọgh ghuḍum pọ aḍuugh kụ imhoọgh iikpọ epu Enhaạn.” Okạr oghaạph, iyaạr i/lo dị emhoọgh iikpọ epu aZihova! Enhaạn oomo iikpọ phọ alhẹm bọ ghuḍum katue ni aḅilhẹ angọ ghuḍum buphẹ momhuughu bọ.
8 Enhọn ephigh phọ yira otụ bọ omheeraam mọ aZihova katue ni aḅerion buphẹ momhuughu bọ pọ, odị amoọgh epul iitughiạn dị eekunha i/lo. Odị alegheri torobọ aḍien eenhaạn. (Isa. 40:26) Ḅilhẹ kẹn, odị raatughiạn ghan ni buphẹ momhuughu bọ. (Job 14:13; Luk 20:37, 38) Odị katue ni bịn aatughiạn torobọ iyaạr ilọ abuphẹ odị kaḅerion bọ, eḅaramaạm emitenhom mọ abidị, roozọ phọ, raraạr dị bidị olhegheri siphẹ aghuḍum mọ abidị, ḅilhẹ r’epul iitughiạn phọ abidị.
9. Uḍighi ika kụ nạ amheeraam bọ oguanhaan phọ aZihova ilọ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ?
9 Dị eegholhaan ni, yira kotue ni omeeraam oguanhaan phọ aZihova oḅerion abuphẹ momhuughu bọ loor esi dị odị amoọgh ni eephuạ r’iikpọ oḍighi ipẹ phọ. Ooḅeghiọn enhọn ephigh phọ yira otụ bọ omheeraam oguan oḅerenhu esi aḍuugh phọ: AZihova maḅerion ghan ni we dị momhuughu. Simem aBaibul phọ, odị angọ ni iikpọ rebenhẹ odị dị okpẹ oḍuomolhoghi, eḅaramaạm Zizọs, oḅerion awe dị momhuughu. Uguạ, ooḅeghiọn ilọ oniin oḅetenhu esi aḍuugh dị amite dị aZizọs aḍighi siphẹ Jọn emhụ phọ 11.
AZIZỌS AROPH OGBOGH OYAGHIRỊ ODỊ ESI AḌUUGH
10. Eeghe kụ imite Betani mem mọ aZizọs odi bọ epẹ aJodạn phọ rakaạph iiḅi iinhaghạn phọ, kụ odị aḍighi eeghe? (Jọn 11:1-3)
10 Bạl Jọn 11:1-3. Gbiom olhoghi ipẹ emite bọ epẹ Betani mem mọ rekị bọ oteẹny eekunha 33 C.E. AZizọs matuman emhạ igbogh arighirị phọ odị—Lazarọs ḅilhẹ r’iyạl phọ abumaranhi phọ odị, Meri r’aMatạ. (Luk 10:38-42) Kuolọ aLazarọs mamheel e/moon, kụ abumaranhi phọ odị omhoọgh ooḅaghamhiạn aloor. Bidị orom dom oghiọm Zizọs, arọl bọ eḅeenyọm aJodạn, kesighẹ bọ iyạl aḍughulotu orelhe osi aBetani. (Jọn 10:40) Dị eeph ni iboom, aLazarọs amhugh ni kụ adom mọ egbi bọ oteẹny aZizọs. Kuolọ ghalhamọ r’iduọn aZizọs alhegheri bọ ni mọ oyaghirị phọ odị mamhugh, odị arọl li epẹ odị odi bọ inhọn iyạl aḍughulotu kụ odị agbi bọ oghị aBetani. Esi iduọn phọ, odị rasi bọ meḍighi inya aḍughulotu, egbi k’amem mọ aLazarọs amhugh bọ. AZizọs kaḍighi iyaạr dị kengọ suọ righirị phọ odị kụ eḅilhẹ ekuenhi Enhaạn.—Jọn 11:4, 6, 11, 17.
11. Oghaạph phọ yira rooḅeghiọn bọ itughemhị iyira eeghe ilọ arighirị?
11 Siẹn oghaạph phọ ophọn phọ yira otuughạ ni iyaạr ilọ asiya arighirị. Ooḅeghiọn: Mem mọ aMeri r’aMatạ orom bọ dom mọ oghiọm Zizọs, bidị u/ḅenhị nyodị oru aBetani. Bidị uḅẹm bịn mọ ogbogh oyaghirị phọ anạ o/mhoon. (Jọn 11:3) Mem mọ aLazarọs amhugh bọ, aZizọs mutue ni arọl epẹ bịn aḅeton nyodị. Kuolọ, aZizọs o/ḍighi idiphọ, odị asopha ghụn oghị aBetani orọl r’arighirị phọ odị Meri r’aMatạ. Nạ amoọgh ni oyaghirị dị katue ni alhoghonhaạn nyinhạ ḍighaạgh ghalhamọ nạ o/lhọm ni? Iduọn phọ pọ nạ mamhoọgh ni oyaghirị dị nạ katue ni abeḍenhọm “mem iiḅaghamhị.” (Prov. 17:17) Idiphọ aZizọs, eeni yira otue ni oḍighi odọ oyaghirị phọ opọ phọ okị esi abunhọn! Nyiidiphọ oḅula oḅilhẹ omhiịn idị eḅilhẹ emite siphẹ oghaạph phọ yira rooḅeghiọn bọ.
12. AZizọs aguanhaan eeghe Matạ, kụ uḍighi ika kụ aMatạ amheeraam bọ? (Jọn 11:23-26)
12 Bạl Jọn 11:23-26. Kụ aMatạ anhaghạn mọ aZizọs matuman Betani. Kụ aagboronhom aghị ateẹny nyodị kụ aḅẹm mọ: “Omoọgh-we, mọ nạ urọI Ii siẹn, obọ umor phọ amị mu/mugh.” (Jọn 11:21) Agey ni, aZizọs mutue ni aakonhom Lazarọs. Kuolọ aZizọs awạ oḍighi iyaạr dị eḍighan elhegh epu pạ. Odị aḅenhị Matạ mọ: “Umor phọ anạ kaḅiIẹ ni aḅetenu.” Odị aḅilhẹ aghị ghisigh angọ Matạ ephigh otuạn omheeraam oguan phọ odị opọ phọ, kụ aḅẹm mọ: “Mị phọ kụ raḅerion ghan bọ we esi aḍuugh kangooghị ghuḍum.” Ii, Enhaạn mangọ nyodị iikpọ oḅerion awe dị momhuughu. Epẹ omhạn, odị aḅeton ni obạm onyanhị dị amhugh mem mem mọ, ḅilhẹ r’onhọn oḍoọgh oye dị amhugh, eeni kẹn ḍio phọ oye phọ akạr bọ amhugh. (Luk 7:11-15; 8:49-55) Kuolọ odị katue ni aḅeton oye dị mamhugh esi inya aḍughulotu ḅilhẹ mamhiigh ramọr ḍughụm?
“LAZARỌS, TUE AMITE!”
AZizọs amhoọgh ni igbiririph aghị esi arighirị phọ odị romoghi bọ loor aḍuugh umor phọ abidị (Miịn siikpịgh phọ 13-14)
13. Odaphạn Jọn 11:32-35, aZizọs alhoghoma ika mem mọ odị amhiịn bọ dị aMeri r’abunhọn romoghi? (Miịn kẹn afoto phọ.)
13 Bạl Jọn 11:32-35. Gbiom olhoghi iphẹn eḅilhẹ bọ emite. AMeri, ophoriphọ umaranhi phọ aLazarọs mamite oghị oteẹny aZizọs. Odị aḅạ aani iniin phọ ikpo onhụ phọ umaranhi phọ odị Matạ aḅạ bọ mọ: “Omoọgh-we, mọ nạ urọI Ii siẹn, obọ umor phọ amị mu/mugh.” Iroor ri Zizọs eḅilhẹ eeḅaghamhị nyodị mem mọ odị amhiịn bọ Meri r’abuphẹ odạph bọ nyodị romoghi. Loor igbiririph phọ odị amhoọgh bọ aghị esi arighirị phọ odị, odị amhoghi yogh. Odị anaghanhạn ni eephinha phọ retọl ghan bọ mem dị oye ephomhoghiạn oye phọ amhugh. Dị iikia i/lo, odị akạr anyạ osiemhi eekunha iyaạr phọ ekọm bọ izin phọ abidị!
14. Eten phọ aZizọs amhegheron bọ aghị esi emoghi phọ aMeri itughemhị iyira eeghe ilọ aZihova?
14 Ipẹ aZizọs alhoghoma bọ mem mọ odị amhiịn bọ dị aMeri ramoghi itughemhị iyira mọ aZihova Enhaạn igbiririph. Yira utụ eeghe kụ oḅẹm bọ iduọn phọ? Idiphọ yira otuughạ bọ siphẹ emhuoghaạph phọ eten bọ, aZizọs aaghironhaan Odẹ phọ odị eten dị emhunhughan, esi iitughiạn ḅilhẹ r’olhoghoma. (Jọn 12:45) Esi iduọn phọ, mem dị yira aạl mọ aZizọs amhoghi loor igbiririph phọ odị amhoọgh bọ aghị esi arighirị phọ odị oroph bọ oye ephomhoghiạn abidị esi aḍuugh, yira kotue ni okureri mọ retir ghan ni aZihova iboom mem dị odị amhiịn dị yira rokaraghị izin loor iiḅaghamhị dị iteẹny iyira. (Ps. 56:8) Olhegheri iphẹn phọ nyinhạ i/nyu oḍuraan otuman Enhaạn igbiririph phọ ḍughụm?
AZizọs aḍeenhaan mọ odị amoọgh ni iikpọ oḅerion abuphẹ momhuughu bọ (Miịn siikpịgh phọ 15-16)
15. Odaphạn ipẹ ogẹ bọ Jọn 11:41-44, kaạph ipẹ emite bọ epẹ oḍi bọ Lazarọs? (Miịn kẹn afoto phọ.)
15 Bạl Jọn 11:41-44. AZizọs r’osi bọ esi phọ oḍi bọ Lazarọs kụ aḅẹm mọ ookilhemhi ḍighiigh phọ opukiom bọ oḍi phọ osighẹ. Kụ aMatạ aḅẹm mọ eeye, loor esi dị mọ nyiidiphọ odị mamhiigh rapur. Kụ aZizọs apuru nyodị mọ: “Minạ ḍiẹn nyinạ u/ḅenị, mọ eḍighi iyaạr dị nạ ameeraam ni, mọ nạ kamiịn ni eghuan phọ Enaạn?” (Jọn 11:39, 40) Kụ aZizọs aphogh anyụ kụ aaḅereghị siphẹ ogbo awe phọ. Odị atuạn ongọ arughuenhian phọ aZihova esi ipẹ keḅilhẹ bọ emite kụ aḍighi bọ iphẹn phọ. Kụ ipẹ reten, kụ aZizọs alọ aghiọm anyụ mọ: “Lazarọs, tue amite!” Kụ aLazarọs arelhe amite siphẹ oḍi phọ! AZizọs maḍighi iyaạr dị abuniin awe ootughiạn mọ ke/tue ni bịn emite.—Miịn study note aJọn 11:17.
16. Ika kụ idị ipẹ ogẹ bọ Jọn emhụ phọ 11 ekparamhị omheeraam mọ ayira ilọ oḍuomolhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ?
16 Ipẹ ogẹ bọ Jọn emhụ phọ 11 ekparamhị ni omheeraam mọ ayira ilọ oḍuomolhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ. Ika? Tuutughiạn mọ epẹ omhạn, aZizọs aguanhaan ni Matạ mọ: “Umor phọ anạ kaḅiIẹ ni aḅetenu.” (Jọn 11:23) Idiphọ Odẹ phọ odị, aZizọs amoọgh ni eephuạ r’iikpọ omhunhenhi oguan phọ opọ phọ. Izin phọ odị azu bọ iḍeenhaan mọ odị akạr ri rawạ osiemhi eekunha ḍuugh ḅilhẹ r’eephinha phọ rekọm ghan bọ. Kụ iigholhaan ni mọ aZizọs amoọgh ni iikpọ oḅeton oye dị mamhugh mem mọ aLazarọs akạr bọ arelhe amite siphẹ oḍi phọ. Ḅilhẹ kẹn, tuutughiạn mọ aZizọs aghiọm ni olhoghi Matạ mọ: “Minạ ḍiẹn nyinạ u/ḅenị, mọ eḍighi iyaạr dị nạ ameeraam ni, mọ nạ kamiịn ni eghuan phọ Enaạn?” (Jọn 11:40) Yira omoọgh ni igey ariphigh otuạn omheeraam mọ oguanhaan phọ Enhaạn oḅerion abuphẹ momhuughu bọ kamite ni. Eeghe nuụn kụ edị yira koḍighi orue oḍighi idị oḍuomolhoghi phọ ophọn phọ katu onọ esi ayira?
IDỊ YIRA KOTUE OḌIGHI KỤ OḌUOMOLHOGHI OḄETENHU ESI AḌUUGH PHỌ KATU ONỌ ESI AYIRA
17. Mem lọ yira robạl raghaạph awe dị oḅeton esi aḍuugh siphẹ aBaibul phọ, eeghe kụ edị yira koseerian ghan olhoghi?
17 Bạl aḅilhẹ agbirima ilọ awe dị moḅerion ghan epẹ omhạn. ABaibul phọ akaạph ni ilọ ophaanyạ oḅetenhu esi aḍuugh dị amite siẹn ade phọ.c Eeghe kụ iḍighi kụ nạ o/miteom bọ mem omhiigha loor otuughạ ilọ awe phọ oḅerion bọ? Mem lọ nạ rabạl, tuutughiạn ni siphẹ olhoghi phọ anạ mọ awe pho abuẹn phọ ukạr ri oḍighi we—lhephiri, nmariịr, ḅilhẹ r’ibạm anmụny. Pogh ni raraạr dị nạ katue atuughạ esi abidị. Tuutughiạn idị torobọ eḍeenhaan phọ emạ emiteom ḍiḅeraạn phọ ḅilhẹ r’iikpọ phọ Enhaạn amhoọgh bọ oḅulhemhi aghuḍum ongọ abuphẹ momhuughu bọ. Opumom isiphẹ, tuutughiạn ilọ oḅetenhu esi aḍuugh dị amhạn maạr apu oomo iphẹn phọ—opọ phọ pọ ophọn aZizọs. Legheri mọ arukuron awe kụ ukạr omhiịn oḅetenhu esi aḍuugh phọ aZizọs, kụ iphẹn kụ iḅuọm okparamhiọm omheeraam mọ ayira.—1 Kọr. 15:3-6, 20-22.
18. Ika kụ idị nạ katue amooghọm suọ suọr ilọ oḍuomolhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ? (Miịn kẹn igẹ phọ edi bọ ude.)
18 Moọr ghan ‘suọr Omạr phọ’ lọ eghaạph ilọ oḍuomolhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ.d (Efẹ. 5:19) Asuọr phọ iphẹn phọ reḍighi ghan idị oḅetenhu esi aḍuugh phọ raḍighi ghan onọ esi ayira keḅilhẹ ekparamhị omheeraam mọ ayira ilọ oḍuomolhoghi phọ ophọn phọ amhạn bọ maạr. Ipegh ghan, etuughạ ghan, kụ eḅilhẹ ghan eghaạph ilọ emhụ asuọr phọ mem iiseeny eghunotu phọ anyinha. Izụph siphẹ ilhoghi r’arokpom mọ anyinha ikpo onhụ asuọr phọ. Bịn eḍighi maạr dị nạ asoman odẹgh ophogh dị raakperemhi ghuḍum anạ obobọ oye ephomhoghiạn anạ amhugh, uwaloor phọ aZihova kalhoghonhaạn ni nyinhạ ḍighaạgh ootughiạn asuọr phọ kụ omhoọgh iidereghị r’okparạm esi asuọr phọ.
19. Eeghe kụ edị eeni yira kogbiom olhoghi ilọ oḅetenhu esi aḍuugh phọ? (Miịn igbe phọ “Nạ Kapuru Bidị Eeghe?”)
19 Ḍighinhom iikpọ iitughiạn phọ anạ. AZihova mungọ iyira iikpọ ogbiom ghan olhoghi loor ayira siphẹ omhoom aḅirinhi phọ. Oniin onyọ umaranhi aḅẹm mọ: “Mị malhọgh ni muboom amem ogbiom ghan olhoghi dị mị odi siphẹ omhoom aḅirinhi phọ, dị eḅilhẹ eghịgh mudị mị akạr ranaghạn ghan eḍu imạ asifalawạy phọ ketọl bọ siphẹ Paradais.” Gbiom olhoghi idị ketọl omhiịn alhephiri r’anmariịr asimem aBaibul phọ okpẹ bọ oḍuomolhoghi. Anhiạn kụ edị nạ ragon omhiịn aani? Eeghe asipuru kụ edị nạ kapuru nyodị? Gbiom olhoghi kẹn ipẹ ketọl bọ mem dị nạ aḅilhẹ aḅophoghạn r’abuọ ephomhoghiạn phọ anạ omhuughu bọ. Gbiom olhoghi iḅẹl ikpo onhụ phọ nạ kaḅạ bọ, oghuraam mọ, ḅilhẹ r’izin ibo phọ nạ kazu bọ mem mọ amuphẹ.
20. Eeghe kụ edị ewạ mọ yira oḍighi?
20 Yira okạr kụ rosẹph aZihova esi oguanhaan oḅetenhu esi aḍuugh phọ! Yira kotue ni okuphom owol mọ oguan phọ opọ phọ katu ni onọ, loor esi dị aZihova amoọgh ni eephuạ ḅilhẹ r’iikpọ omhunhenhi oguan phọ opọ phọ. Esi iduọn phọ, oghị ni ghisigh okparamhị omheeraam mọ ayira esi ookiạ oḍuomolhoghi phọ ophọn phọ. Yira oḍighi iduọn phọ, yira kokparamhị ni siya phọ ayira r’Enhaạn phọ aguanhaan bọ iyira mọ, ‘aweye phọ anyinha momuughu bọ koḅilhẹ ni omite!’
AḌUỌR PHỌ 147 Life Everlasting Is Promised
a Eḍighi maạr lọ nạ maroph ghan ni oye ephomhoghiạn esi aḍuugh, pọ dị iikia i/lo oḍuom olhoghi oḅetenhu esi aḍuugh phọ kangọ ni nyinhạ iidereghị. Ika kụ idị nạ katue akaạph aḅenhị bunhọn iyaạr phọ nạ atụ bọ amheeraam oguanhaan phọ opọ phọ? Nạ kakparamhị ika omheeraam mọ anạ ophọn phọ? Umiteom emhuoghaạph phọ ephẹn phọ okparamhị omheeraam mọ ayira ilo oguan oḅetenhu esi aḍuugh phọ.
b Ḍien avidio phọ ughol mọ Makạr Bịn Atuman Siẹn, kụ umiteom JW Broadcasting aNovember 2016.
c Miịn igbe phọ “Eight Resurrections Described in the Bible” siphẹ aWatchtower August 1, 2015, opoḍi phọ 4.
d Miịn suọr phọ edaphạn bọ siẹn, siphẹ “Sing Out Joyfully” to Jehovah: “Miịn Loor Anạ Omhoom Aḅirinhi” (Aḍuọr phọ 139), “Gon Omhiịn!” (Aḍuọr phọ 144), ḅilhẹ “He Will Call” (Aḍuọr phọ 151). Miịn kẹn ni siphẹ jw.org suọr Abrokastin phọ iphẹn, “Makạr Bịn Atuman Siẹn,” “Omhoom Aḅirinhi Phọ,” ḅilhẹ “You Will See.”