EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 4
“Uwaloor Phọ [Enhaạn] Aḍighan Aani Ruwaloor Phọ Ayira”
“UwaIoor phọ [Enhaạn] aḍighan aani ruwaIoor phọ ayira oghaạph ghan omiteom mọ yira kụ anmụny phọ [Enhaạn].”—ROM. 8:16.
AḌUỌR PHỌ 25 A Special Possession
OGHAẠPH OOKARAGHa
AZihova aakuom uwaloor iigbia phọ odị eten dị eganana ni ḍio aPentecost phọ Egu abumatuạn dị romạn ni 120 (Miịn siikpịgh phọ 1-2)
1-2. Eeghe eekiạ iyaạr kụ imite ḍio phọ aPentecost 33 C.E.?
LHẠ phọ 33 C.E. ḍio a Pentecost phọ, eḅon aḍiroọr aSondị epẹ Zeruselem, egu abumatuạn dị romạn ni 120 uukpomhoghan ni osoph otu anyụ. (Iiḍighi 1:13-15; 2:1) Esi iyạl ikpo asiḍughul otu epẹ omhạn, aZizọs aḅenhị bidị mọ orọl epẹ Zeruselem, loor esi dị kongọ bidị inmo dị egbatanhaạn. (Iiḍighi 1:4, 5) Eeghe kụ imite epẹ phọ?
2 “Egina amem bịn oghur aḍuạ epẹ k’akẹ idiphọ oboom ookuugh amuza otu phọ bidị odi bọ. Kụ asinem dị eghighọgh niạn, emiteghunaan [butelhedom mọ] edia yogh kụ esoroghuom rumụ phọ abidị. Kụ UwaIoor ligbia phọ aḍigh loor oomo phọ abidị amuza.” (Iiḍighi 2:2-4) AZihova asighẹ eten phọ ephẹn eḍighan bọ ni elhegh, kụ aakuom uwaloor iigbia phọ odị egu phọ abuphẹ phọ. (Iiḍighi 1:8) Buẹn phọ kụ abuḅẹl abudị osagharạn uwaloor iigbia phọ,b bịn omhoọgh aani eepoogh oghị otooghị r’aZizọs epẹ k’akẹ.
IKA KỤ IDỊ ROSAGHARẠN GHAN BỌ OYE UWALOOR IIGBIA PHỌ?
3. Eeghe kụ iḍighi kụ buphẹ orọl bọ mem aPentecost uu/kia bọ mọ mosagharạn bunọ uwaloor iigbia phọ?
3 Nạ aḍighi aani oniin onyọ abuphẹ orọl bọ siphẹ osoph otu anyụ phọ ḍio phọ aḍiphẹ phọ, nạ mu/tue ni bịn ubula ipẹ emite bọ. Iyaạr dị eghịgh nem aniạn kụ isoorom emhụ anạ, bịn nạ amhiigh oḅạ onhọn onhụ! (Iiḍigh 2:5-12) R’amem r’amem nạ muu/kia mọ mosagharạn nyinhạ uwaloor iigbia phọ. Kuolọ nạ ragbi mọ usagharạn eniin phọ eten phọ oomo abuphẹ osagharạn bọ uwaloor iigbia phọ ḍughụm? Eeye. Yira ulhegheri ika?
4. Eniin phọ amem mọ kụ edị osagharạn uwaloor iigbia phọ oomo abuphẹ oḅẹl okuron asiạ phọ ḍughụm? Gbạ.
4 Oghaạph ilọ amem mọ rosagharạn ghan bọ oye uwaloor iigbia phọ. 120 aKristẹn phọ osagharạn bọ uwaloor iigbia phọ Pentecost, 33 C.E., bịn kụ u/ḍighi budị osagharạn. Onyebeel roten ḍio ph’aḍiphẹ phọ, uḅilhẹ ni osagharạn aani uwaloor iigbia phọ 3,000 abunhọn. Bidị roḍiiny muụm bịn usagharạn ni bidị uwaloor iigbia phọ. (Iiḍighi 2:37, 38, 41) Kuolọ siạ dị edaphạn siphẹ, i/ḍighi edị osagharạn uwaloor iigbia oomo abuphẹ osaḅạr bọ mem mem mọ bidị oḍiiny bọ muụm mọ. Abuọ aSameria phọ moḍiiny ni muụm eten kụ ogbi osagharạn abidị uwaloor iigbia phọ. (Iiḍighi 8:14-17) Eḍeenhaan dị ekạr egbatanhaạn pọ epẹ aKoniliọs r’eghunotu phọ odị. Mosagharạn ni bidị uwaloor iigbia phọ kụ ogbi oḍiinye abidị muụm.—Iiḍighi 10:44-48.
5. Odaphạn 2 Korịnt 1:21, 22, ika kụ idị rosagharạn ghan oye uwaloor iigbia phọ?
5 Ooḅeghiọn ipẹ oye dị osagharạn uwaloor iigbia raloghoma ghan bọ. Abuniin abudị osagharạn uwaloor iigbia phọ eeni eḅẹl amem mọ rookia ghan ni mughumọ aZihova akạr ri asaḅạr bunọ. Bidị otue ni ookia mọ, ‘Eeghe kụ iḍighi kụ Enhaạn usaḅạr bọ imhị?’ Bunhọn eeni ke/ḍighi aani idiphọ. Toroboiperolbọ, otelhedom mọ aPọl agbạ ni aagholhomhi ipẹ remitenhaan ghan bọ buphẹ osagharạn bọ uwaloor phọ: “Nyina imeeraam ni Kraist, kụ [Enhaạn] ingọ bọ inyina Uwaloor ligbia phọ, idiphọ odị iguanaan bọ inyina, ologhọm eleghc mọ nyina abuọ onọ ni. Uwaloor ligbia phọ kụ enye oḍeenaan mọ yira kopin aani ni bin ipẹ [Enhaạn] eguanaan bọ we phọ odị.” (Efẹ. 1:13, 14.) Esi iduọn phọ, aZihova ragananami ghan ni kaḍeenhaan Kristẹn phọ abuẹn phọ mọ mosaḅạr bidị, dị eego esi uwaloor iigbia phọ. Mem dị eḍighi iduọn phọ, kotue ni oḅẹm mọ uwaloor iigbia phọ ameerạ “enye [ralọm ghan obobọ aguan]” r’okuphom owol mọ bidị kotọl k’agee-pọ epẹ k’akẹ, ki/siẹn ade phọ.—Bạl 2 Korịnt 1:21, 22.
6. Eeghe kụ edị ewạ esi onyọ aKristẹn dị osagharạn uwaloor iigbia phọ, omhiịn m’odị ateẹny ni ruunmo phọ odị?
6 Rosagharạn onyọ aKristẹn uwaloor iigbia phọ, bịn pọ mokuphom owol mọ rakeel li k’akẹ ḍughụm? Eeye. Oye phọ kakuphom ni owol mọ mosaḅạr aani nyinọ ogheel k’akẹ. Toroboiperolbọ, ewạ mọ oye phọ alhọgh elhegh oroma phọ aḅẹm bọ mọ: “buọ asiya, ikururụ ni eephaghamị ghan oḍuom ologhi phọ mọ [Enhaạn] mimạgh inyina esaḅạr esighẹ. Kụ nyina eḍighi ghan iphẹn phọ, nyina ke/pe oopho esi.” (2 Pit. 1:10) Kụ iḍighi kụ ghalhamọ mosaḅạr ri onyọ aKristẹn ogheel k’akẹ, odị kapạm omheeraam mọ odị asiemhi epẹ eekunha phọ, kụ agbi omhoọgh iikpiạ phọ.—Fil. 3:12-14; Hib. 3:1; Ogan. 2:10.
OYE PHỌ RALEGHERI GHAN IKA MỌ MOSAGHARẠN AANI NYINHỌ UWALOOR PHỌ?
7. Oye phọ ralegheri ghan ika mọ momhạgh aani nyinọ ogheel k’akẹ?
7 Oye phọ ralegheri ghan ika mọ momhạgh aani nyodị ogheel k’akẹ? Yira omiịn ophagharanhaạn aḍipuru phọ aḍiphẹ phọ siphẹ ikpo onhụ phọ aPọl agẹ bọ aghiọm we aRom mọ abuphẹ “[Enhaạn] ephomoghiạn bọ kụ memạgh bọ.” Odị aḅenhị bidị mọ: “UwaIoor phọ [Enhaạn] ingọ bọ inyina k/oIọ oḍighi anyina rebenẹ r’oghiilom eepuph, oIọ oḍighinom ghụn anyina mnụny odị. Iikpọ UwaIoor Iigbia phọ kụ idị yira romaghạm ghan bọ [Enhaạn] mọ, ‘Abạ, Odẹ’ UwaIoor phọ [Enhaạn] aḍighan aani ruwaIoor phọ ayira oghaạph ghan omiteom mọ yira kụ anmụny phọ [Enhaạn].” (Rom. 1:7; 8:15, 16) Esi iduọn phọ, Enhaạn regananami ghan keḍeenhaan buphẹ kokeel bọ k’akẹ dị eego esi uwaloor iigbia phọ odị.—1 Tẹs. 2:12.
8. Ika kụ idị 1 Jọn 2:20, 27 eḍeenhaan mọ i/wạ dị onhọn oye kụ kakị aḅenhị buphẹ osagharạn bọ uwaloor iigbia phọ mọ mosaḅạr aani bidị ogheel k’akẹ?
8 AZihova ra/ḍighi ghan idị iikia ketọl iloghi abuphẹ dị mamhạgh aani bọ ogheel k’akẹ. (Bạl 1 Jọn 2:20, 27.) Idiphọ abuerị awe phọ, rotughemhị aani ghan ni buphẹ osagharạn bọ uwaloor iigbia phọ siphẹ ookpomhoghan phọ. Kuolọ i/wạ dị onhọn oye kụ kaḅenhị oye phọ mọ mosagharạn nyinhạ uwaloor iigbia phọ. Dị eego esi uwaloor iigbia phọ aḍighi bọ iikpọ dị epelheghiom, aZihova magananami ni aḍeenhaan bidị mọ mosaḅạr aani bidị ogheel k’akẹ!
“OḄILẸ OMARAGHỊ” BIDỊ
9. Odaphạn Efesọs 1:18 eeghe onmia kụ edị oye dị mosaḅạr ogheel aani k’akẹ ramoọgh ghan?
9 Etue ni ekparanaạn igey ogbogh opol arebenhẹ phọ Enhaạn rodon olhegheri idị remitenhaan ghan oye dị Enhaạn masaḅạr ogheel aani k’akẹ. Eeghe kụ iḍighi? Loor esi dị ko/sagharạn aani ghan bidị uwaloor phọ. Enhaạn alhẹm we mọ orọl siẹn ade phọ k’agee-pọ, ke/pẹ k’akẹ. (Gen. 1:28; Ps. 37:29) Kuolọ aZihova masaḅạr buniin awe ogheel k’akẹ. Esi iduọn phọ mem dị aZihova asaḅạr bidị, odị ranme ghan odọ oḍuomolhoghi phọ bidị omhoọgh bọ ḅilhẹ r’eten iitughiạn phọ abidị, pidị bidị ogbon ilọ aghuḍum k’akẹ phọ.—Bạl Efesọs 1:18.
10. “Oḅilẹ omạr” oye phọ remạ ghan eeghe? (Miịn igẹ dị edi ude.)
10 Mem dị osagharạn onyọ aKristẹn uwaloor iigbia phọ, pọ ‘moḅilẹ omạr.’ AZizọs aḅilhẹ kẹn amạ aḍeenhaan mọ ko/tue okaạph oḅenhị oye dị ko/sagharạn ghan uwaloor iigbia phọ ipẹ rekạr ghan bọ kerọl mem dị “oḅilẹ omạr,”d obobọ “omarạm UwaIoor phọ.”—Jọn 3:3-8.
11. Ika kụ idị iitughiạn abuphẹ osagharạn bọ renmia ghan bọ?
11 Ika kụ idị aKristẹn phọ abuphẹ osagharạn bọ uwaloor phọ romiigh ghan ootughiạn eten dị egbatanhaạn? Bidị umhoọgh ghan oḍuomolhoghi orọl isiẹn ade phọ k’agee-pọ, kụ aZihova agbi bọ osaḅạr abidị. Bidị ugon aani ghan r’ikpukpụ omhiịn amem mọ aZihova kagbuurogh bọ ekarạph eḍighinhom iyaạr asighẹ kụ aḍighi de phọ paradaịs. Eeni bidị ugbiom aani ghan ni olhoghi omhiịn dị koḅerion buọ eghunotu obobọ righirị abidị dị momhuughu. Kuolọ rosagharạn bidị uwaloor iigbia phọ, bịn momhiigh ogbiighi enhọn eten. Eeghe kụ iḍighi? U/ḅẹm mọ bidị roḅẹm ghan mọ orọl isiẹn ade phọ k’agee-pọ i/nighẹ mun. Bidị u/tuạn idị bidị romiinhọm iboom siẹn ade phọ kụ onme bọ iloghi phọ abidị. Bidị u/kem bịn uu/tughiạn mọ orọl isiẹn ade phọ k’agee-pọ eḍighi dool. Kparipẹ ghụn, aZihova kụ asighẹ uwaloor phọ odị anmeom eten phọ epẹ bidị rootughiạn ghan bọ ḅilhẹ r’oḍuomolhoghi phọ abidị.
12. Odaphạn 1 Pita 1:3, 4, oye dị osagharạn raloghoma ghan ika ilọ oḍuomolhoghi phọ odị?
12 Oye dị osagharạn uwaloor iigbia phọ katue ni aloghoma mọ onọ o/kpeanhaạn omhoọgh eepoogh phọ ephẹn emhạn bọ iduọn maạr. Kuolọ raa/kia ghan r’amem r’amem m’aZihova akạr ri asaḅạr aani nyodị. Mem dị aatughiạn ilọ oḍuomolhoghi ph’odị, r’asereghiạn ghan ni r’ibo k’epẹ ekpom mọ.—Bạl 1 Pita 1:3, 4.
13. Ika kụ idị buphẹ osagharạn bọ rologhoma ghan ilọ adọl aghuḍum mọ abidị siẹn ade phọ?
13 Iphẹn phọ remạ ghan mọ oye dị osagharạn kawạ ghan ḍuugh ḍughụm? Ophagharanhaạn aḍipuru phọ aḍiphẹ phọ, otelhedom m’aPọl atomaạm ḍizu abuphẹ osagharạn bọ idiphọ ogbogo, kụ aḅẹm mọ: “[Yira phọ abuẹn orugh bọ siẹn ogbogo phọ ophọn] roḅiphighuọm ni eemọr adool phọ aḍiẹn yira orool bọ. U/ḅẹm mọ yira rowạ ghan okporonaạn aruzu oposọ phọ oseere. Yira rowạ ghan ghụn mọ ukpologhị iyira ḍiphẹ k’akẹ phọ, obọ aghuḍum mọ aminọgh ḍiẹn remugh ghan bọ.” (2 Korịnt 5:4) Kụ iḍighi kụ, aKristẹn phọ abuẹn osagharạn bọ ro/wạ ghan ḍuugh. Kparipẹ ghụn, bidị rokelhọm ni dọl aghuḍum mọ ḅilhẹ r’okumu aZihova r’eghunotu ḅilhẹ r’arighirị abidị torobọ aḍio. Etigheri torobọ ipẹ bidị roḍighi bọ, oomo amem bidị rootughiạn ghan ni ilọ ookiạ oḍuomolhoghi phọ bidị omhoọgh bọ ghisigh.—1 Kọr. 15:53; 2 Pit. 1:4; 1 Jọn 3:2, 3; Ogan. 20:6.
AZIHOVA ASAGHARẠN AANI NI NYINHẠ UWALOOR IIGBIA PHỌ ḌUGHỤM?
14. Eeghe ku re/ḍeenhaan ghan mọ mosagharạn oye uwaloor iigbia?
14 Eḍighi maạr dị nạ raakia mughumọ aZihova masagharạn aani nyinhạ uwaloor iigbia phọ, pọ gbiran sipuru phọ iphẹn phọ: Eephuạ phọ anạ ilọ oḍighi ogbi phọ aZihova rekolhoghọl li ḍughụm? Nạ aloghoma ni dị nạ raḍighinhom r’oophugh dị agbatanhaạn oḍighi iphelhegbeel phọ ḍughụm? Nạ amoọgh ni eephuạ otuughạ ghan Ekpo Onhụ phọ Enhaạn ilọ olhegheri “iitughiạn ibooghiạn phọ [Enhaạn]” ḍughụm? (1 Kọr. 2:10) Nạ aloghoma ni mọ aZihova masẹph rukumuan iphelhegbeel phọ anạ ḍughụm? Nạ aloghoma ni mọ eḍighi oḍighi anạ olhoghonhaạn abunhọn ḍighaạgh olhegheri aZihova ḍughụm? Nạ m’amhiịn ni reḍeenhaan olhoghonhaạn aḍighaạgh aZihova siphẹ adọl aghuḍum mọ anạ ḍughụm? Eḍighi maạr dị ophanyanhaạn phọ anạ aḍighi ii, pọ eḍeenhaan mọ momhạgh aani nyinhạ ogheel k’akẹ ḍughụm? Eeye. Eeghe kụ iḍighi? Loor esi dị oomo arebenhẹ phọ Enhaạn kotue ni ologhoma aani eten phọ epẹ phọ, mughumọ osagharạn obobọ u/sagharạn. Ḅilhẹ kẹn aZihova katue ni asighẹ uwaloor iigbia phọ odị angoọm torobọ ebenhẹ odị iniin phọ iikpọ phọ, etigheri oḍuomolhoghi phọ amhoọgh bọ. Ogbạ agey, eḍighi maạr dị nạ raakia mughumọ mosagharạn ni nyinhạ uwaloor iigbia phọ, pọ eḍeenhaan mọ nyinhạ ko/sagharạn. Loor esi dị buphẹ aZihova asaḅạr bọ ro/moọgh ghan iikia. Bidị rolegheri ghan ni!
AZihova asighẹ uwaloor iigbia phọ odị angoọm iikpọ Ebraham, Sera, Devid, Jọn oḍiinyeom muụm mọ, oḍighinhom iikiạ araraạr, kuolọ odị o/ḍighinhom osaḅạr abidị ogheelhom k’akẹ (Miịn siikpịgh phọ 15-16)e
15. Ika kụ idị yira olhegheri bọ mọ k/oomo abuẹn omhoọgh bọ uwaloor iigbia phọ kụ edị Enhaạn asaḅạr ogheel k’akẹ?
15 Ibadị awe omheeraam dị ongọ aani uwaloor iigbia phọ; kụ u/moọgh aani oḍuomolhoghi ogheel k’akẹ omuza ni siphẹ aBaibul phọ. Esi omaạm uwaloor iigbia phọ kụ aaḅakị ghan Devid. (1 Sam. 16:13) Uwaloor iigbia phọ alhoghonhaạn ni Devid ḍighaạgh onhaghanhạn araraạr dị eḍiinyan ilọ aZihova kụ aḅilhẹ aaḅakị nyodị ogẹ aani iniin arinyạ aBaibul phọ. (Mạk 12:36) Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, otelhedom mọ aPita aḅẹm mọ aDevid “o/gheel k’akẹ.” (Iiḍighi 2:34) “Uwaloor Iigbia phọ amuza ni” loor aJọn oḍiinyeom muụm mọ. (Luk 1:13-16) AZizọs aḅẹm ni mọ oye o/lho dị apu Jọn, kuolọ odị o/ḍighi aani pakirị aḍita abuọ Omhạr k’akẹ phọ. (Mat. 11:10, 11) AZihova asighẹ uwaloor iigbia phọ kụ angoọm iikpọ we phọ abuẹn phọ, oḍighinhom iikiạ araraạr, kuolọ o/ḍighinhom osaḅạr abidị ogheelhom k’akẹ. Iphẹn phọ remạ ghan mọ buẹn osaḅạr bọ otooghị epẹ k’akẹ kụ uḍighi we dị okpẹ oḍuomolhoghi opu bidị ḍughụm? Eeye. Remạ ghan mọ aZihova kaḅerion bidị angọ ghuḍum dọl aParadaịs siẹn ade phọ.—Jọn 5:28, 29; Iiḍighi 24:15.
16. Eeghe oḍuomolhoghi kụ edị ogbogh opol arebenhẹ Enhaạn omhoọgh ḍio arodon?
16 Idiphọ Ebraham, Sera, Devid, Jọn oḍiinyeom muụm mọ, r’ibadị abunhọn alhephiri r’anmariịr siphẹ aBaibul phọ. Ogbogh opol arebenhẹ Enhaạn ḍio arodon u/moọgh aani oḍuomolhoghi ogheel k’akẹ. Bidị opogh rokiọm ghisigh orọl isiẹn ade phọ mem dị itooghị phọ Enhaạn kesighẹ dọl.—Hib. 11:10.
17. Ighẹn asipuru kụ edị yira kooḅeghiọn siphẹ emhuoghaạph phọ etum bọ siẹn?
17 Asipuru edi ni dị yira ropuru ghan, loor iduọn abuniin abuẹn osagharạn bọ uwaloor phọ osugha bọ ni siẹn igbo phọ ayira ḍio arodon. (Ogan. 12:17) Esi omaạm, ika kụ idị ewạ mọ yira osighẹ ghan buphẹ osagharạn bọ uwaloor phọ? Eḍighi maạr dị oye amhiigh olhe abrẹd phọ r’amiim mọ, ika kụ idị yira kozoọm oye phọ? Ḅilhẹ kokaạph ika eḍighi maạr dị onhụ abạl abuphẹ osagharạn bọ ropogh ghan bịn obụgh obụgh? Nạ kaaḅaghamhiạn ni loor ilọ ipẹ phọ ḍughụm? Yira kopanyanhaạn ni sipuru phọ ipẹ phọ siphẹ emhuoghaạph phọ etum bọ siẹn.
a Emhiigh k’aPentecost 33 C.E., aZihova mangọ ni buniin aKristẹn ookiạ oḍuomolhoghi—oḍuomolhoghi otooghị r’Oọny phọ odị epẹ k’akẹ. Ika nuụn kụ edị aKristẹn phọ abuphẹ phọ rolegheri ghan mọ m’ongọ aani bunọ imạ phọ eepoogh phọ ephẹn phọ? Retọl ghan ika mem dị omhạgh aani oye ḍimhạgh phọ aḍiẹn phọ? Emhuoghaạph phọ ephẹn phọ ekpasị esi eniin edị emite siphẹ Watchtower aJanuary 2016. Kụ kepanynhaạn sipuru phọ iphẹn yira rowạ bọ ni olhegheri ophanyanhaạn phọ r’ikpukpụ.
b IKPO ONHỤ DỊ OGBẠ: Osagharạn uwaloor iigbia: AZihova rasighẹ ghan uwaloor iigbia phọ odị kaḍighinhom idị awe kolegheri mọ odị masaḅạr opeẹr oye otooghị r’aZizọs epẹ k’akẹ. Enhaạn asighẹ ghan uwaloor phọ odị kụ angoọm buẹn odị masaḅạr bọ oḍuomolhoghi aghisigh phọ, obobọ idiphọ “enye oḍeenaan mọ [bidị] kopin aani ni bin.” (Efẹ. 1:13, 14) AKristẹn phọ abuẹn phọ kotue ni oḅẹm mọ uwaloor iigbia phọ “aḍighan aani ruwaIoor” phọ abidị, oghaạph ghan omiteom mọ iikpiạ phọ abidị edi k’akẹ.—Rom. 8:16.
c EKPO ONHỤ DỊ OGBẠ: Elegh. Ogina amem dị ko/tue mun ogbuurogh elhegh phọ ephẹn phọ pọ amem dị oye phọ aphạm omheeraam mọ odị bịn tutụ amhugh obobọ tutụ eteẹny mem mọ igbogh iiḅaghamhị phọ kemiigh bọ.—Efẹ. 4:30; Ogan. 7:2-4; miịn esi phọ eḅẹm bọ mọ “Questions From Readers” Watchtower April 2016.
d Olhegheri obughẹ ilọ ipẹ remạ ghan bọ “oḅilẹ omạr” oye, miịn Watchtower, April 1, 2009, ipoḍi phọ 3-12.
AḌUỌR PHỌ 27 The Revealing of God’s Sons
e ILỌ AFOTO OPOḌI: Mughumọ utuạn omheeraam mọ ayira kụ ulhọgh iyira ikoli obobọ yira omoọgh ni eereẹgh ogbeelhom oḅilhẹ otughemhị igey phọ, yira omoọgh oḍuomolhoghi orọl isiẹn ade phọ mem dị itooghị phọ Enhaạn kesighẹ dọl.