EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 37
AḌUỌR PHỌ 118 “Give Us More Faith”
Aḍinyạ Dị Ketue Ilhoghonhaạn Iyira Ḍighaạgh Okparạm Osi Eekunha Phọ
“Yira ophạm ni oḍuom ologhi phọ yira omoọgh bọ k’emiighom mọ, okparamị osiemi eekuna phọ.”—HIB. 3:14.
EGBON
Raraạr dị yira kotue otuughạ siphẹ aḍinyạ phọ ogẹ bọ oghiọm buọ aHibru phọ, olhoghonhaạn ayira ḍighaạgh okparạm osi epẹ eekunha phọ r’adọl dị ekpẹ oḍuomolhoghi.
1-2. (a) Adọl phọ irọl ika epẹ Judia mem mọ aPọl agẹ bọ ḍinyạ phọ aghiọm Kristẹn aHibru phọ? (b) Uḍighi ika kụ aḍinyạ phọ ekạr bọ ekasiạn r’amem mọ bidị orọl bọ?
IYẠL ikpo asiạ reten mem mọ aZizọs amhugh bọ, aKristẹn abuọ aHibru phọ orọl bọ Jeruselem r’aJudia usoman ni ḍikparamhinheẹn. Mem mọ purukụ ophighi bọ ookpomhoghan aKristẹn phọ, bidị usoman ni igbagarạ ikpuuroghọm. (Iiḍ. 8:1) Kụ 20 asiạ reten, abumatuạn phọ aKraist umhiinhọm ni iboom loor ilhom igbakurọ r’ekuom ikpoki. (Iiḍ. 11:27-30) Toroboiperolbọ, reteẹny bọ lhạ phọ 61 C.E., bịn ikpuuroghọm mọ ephoorom, kụ eephọ erọl. Mem mọ amuphẹ phọ, aḍinyạ dị Enhaạn aphum Pọl ogẹ iteẹny ni bidị—ḍinyạ dị ekạr ekasia[n r’amem mọ bidị orọl bọ.
2 Aḍinyạ phọ aPọl agẹ bọ aghiọm Kristẹn aHibru phọ ikạr kụ ekasiạn r’amem mọ bidị orọl bọ, loor esi dị eephọ phọ bidị rokelhọm bọ ke/bia. APọl angọ bidị oroma dị kaloghonhaạn bidị ḍighaạgh okparaghạm iiḅaghamhị phọ bidị kosoman bọ moọny amem. Amem mọ kopiemhi bọ Jeruselem mekpulạn, idiphọ aZizọs aghaạph bọ. (Luk 21:20) Kuolọ, aPọl obobọ aKristẹn phọ orọl bọ Judia u/legheri ḍio phọ kokạr bọ opiemhi Jeruselem. Toroboiperolbọ, aKristẹn phọ abuphẹ phọ kotue ni osighẹ ekulha amem mọ esugha bọ ookolhobianham siloor abidị omhoọgh omheeraam r’eegharạ okparạm.—Hib. 10:25; 12:1, 2.
3. Uḍighi ika kụ ewạ bọ dị aKristẹn ḍio arodon komiigha loor ooḅeghiọn ḍinyạ phọ aHibru?
3 Moọny amem yira kosoman iiḅaghamhị dị ebụgh epu ipẹ abuọ aKristẹn aHibru phọ. (Mat. 24:21; Ogan. 16:14, 16) Esi iduọn phọ, ooḅeghiọn idị oromha phọ aZihova angọ bọ Kristẹn phọ abuphẹ phọ katue ulhoghonhaạn aani iyira ḍighaạgh.
POPH AGHỊ GHISIGH ASI AMHANHANHAẠM
4. Eeghe ipaanhaạn kụ edị aKristẹn dị oḍighi buọ aJu omhoọgh? (Miịn kẹn afoto phọ.)
4 AKristẹn dị oḍighi buọ aJu umhoọgh ni iboom ipaanhaạn. Amem irọl li dị awe aJu phọ bịn kụ oḍighi we dị aZihova asaḅạr ooḅereghị odị. AJeruselem kụ aḍighi ghan agadạ itooghị aZihova siẹn ade phọ, kụ otu iiḅereghị phọ aḍighi ekpanhạ esi iserereẹny iiseeny. Oomo abuọ aJu dị okpẹ oḍuom olhoghi udạph ghan Olhogh phọ aMozis. Iilhogh phọ ipẹ phọ kụ iiḅakị ghan raraạr dị bidị olhe ghan, ilọ oḍuna, ḅilhẹ r’idị bidị kozoọm ghan ruuruen abuọ areelhe phọ. Toroboiperolbọ, aZizọs r’omhugh bịn aZihova o/sighẹ ghan mun rikiạ phọ abuọ aJu phọ ophinyọn ghan bọ. Esi iduọn phọ, ikparanhaạn ni Ju dị oḍighi Kristẹn onme eten iiḅereghị phọ abidị. (Hib. 10:1, 4, 10) Ghalhamọ aKristẹn abuọ aJu dị osi ni omhanhanhaạm, idiphọ aPita, bịn i/dughanhaan. (Iiḍ. 10:9-14; Gal. 2:11-14) Loor emhoom eten iiḅereghị phọ abidị, bidị usoman ni ikpuuroghọm ḍighaạgh abuḍiemhiom itughemhị abuọ aJu phọ.
Iwạ mọ aKristẹn aHibru phọ ophạm igey phọ okparamhị kụ oghel itughemhị okpẹ abuḍiemhiom iiḅereghị abuọ aJu phọ osophoghom ghan bọ bidị (Miịn siikpịgh phọ 4-5)
5. Eeghe iyaạr kụ edị ewạ mọ aKristẹn ogona loor?
5 AKristẹn abuọ aHibru phọ usoman ni ipaanhaạn ḍighaạgh iyạl egu awe. Eḅẹl egu awe phọ pọ abuḍiemhiom aruukụ iiḅereghị abuọ aJu phọ. Bidị usighenhọm mọ aKristẹn aHibru phọ mowilhẹ itughemhị aJu phọ, kụ ozoọm ghan bidị ekarạph eten. Omhunhenhiom iyạl egu awe phọ, pọ abuphẹ oghophora bọ mọ abunọ aKristẹn ni. Bidị uwạ ghan dị aKristẹn phọ kokiọm ghisigh odạph ghan iilhogh phọ aMozis. Bidị uutughiạn ghan mọ oḍighi iduọn phọ keloghonhaạn ḍighaạgh Kristẹn phọ okpetenhaan ikpuuroghọm mọ. (Gal. 6:12) Eeghe kụ keloghonhaạn ḍighaạgh Kristẹn phọ okpẹ bọ oḍuomolhoghi ophamhanhạm igey phọ?
6. Eeghe iyaạr kụ edị aPọl aromha bumor phọ oḍighi? (Hibru 5:14–6:1)
6 Siphẹ aḍinyạ phọ odị agẹ bọ aghiọm buọ aHibru phọ, aPọl aromha bumor phọ mọ bidị otuughạ olhegheri raraạr dị ediinyan siphẹ Ekpo onhụ phọ Enhaạn. (Bạl Hibru 5:14–6:1.) APọl asighẹ ni aḍighinhom Ḍinyạ Iigbia aHibru phọ agbiran r’abumor phọ omạ oḍeenhaan abidị iyaạr phọ eḍighi bọ kụ eten iiḅereghị aKristẹn phọ enhighẹ bọ epu eten iiḅereghị aJu phọ.a APọl alhegheri ni mọ eḍighi maạr dị aKristẹn phọ omhoọgh olhegheri iyaạr aBaibul dị aḍiinyan, pọ keloghonhaạn ni bidị ḍighaạgh olhọgh elhegh ikarạph itughemhị kụ oḅilhẹ oghel.
7. Eeghe ipaanhaạn kụ edị yira osoman rodon?
7 Idiphọ aKristẹn abuọ aHibru phọ, yira rosoman aani ghan ni iinhaghạn r’aḍiitughiạn kirokirọ dị egbạgh r’asiigbu elhiom eḍighinhom iyaạr phọ aZihova. Abuọ isophoghom mọ roḍaghạ ghan itughemhị aBaibul ayira dị egbolhomaam roozọ dị eḅaạl. Bidị roḅẹm ghan mọ yira ogbagarạ we. Aroozọ r’iitughiạn awe aḅirinhi phọ rebeeph ghan bịn kelhoghorị odaphạn ephoghom Enhaạn. (Prov. 17:15) Esi iduọn phọ, ekạr kụ emạn maạr dị yira kolọgh ghan elhegh kụ oḅilhẹ okel torobọ aḍiitughiạn dị abuọ isophoghom mọ ayira omiteom oḍur ayira osighẹ isiẹn igey phọ.—Hib. 13:9.
8. Ika kụ idị yira kotue opoph okị ghisigh oḍighi Kristẹn dị osi omhanhanhaạm?
8 Ewạ ni dị yira kosighẹ oḍighinhom aani oromha phọ aPọl angọ bọ Kristẹn abuọ aHibru phọ ophoph oghị aghisigh eten aruwaloor. Iphẹn phọ remạ ghan mọ yira kotuughạ olegheri igey aBaibul dị eḍiinyan pidị iitughiạn phọ ayira eḅọph r’ipẹ aZihova. Ewạ mọ oghiọm ni ghisigh oḍighi ghan iphẹn phọ ghalhamọ r’amem dị yira moḅọgh ni loor ongọ aZihova oḅilhẹ oḍiiny muụm. Etigheri onhụ asiạ dị yira morọl siẹn igey phọ, oomo phọ ayira ogbor ghan aạl oḅilhẹ otuughạ Ekpo Onhụ phọ Enhaạn. (Ps. 1:2) Ogbor ghan oḍighi iphẹn phọ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh omhoọgh eegharạ phọ aPọl agẹ bọ aghiọm buọ aHibru phọ. Eeghe kụ eegharạ phọ ephẹn phọ? Omheeraam.—Hib. 11:1, 6.
“YIRA GHỤN AWE DỊ MOMEERAAM KỤ MOMOỌGH PELIEẸNY”
9. Uḍighi ika kụ emhạn bọ maạr dị aKristẹn abuọ aHibru phọ komoọgh omheeraam?
9 Iwạ ni dị aKristẹn abuọ aHibru phọ komoọgh omheeraam orue okpetenhaan iiḅaghamhị phọ retu bọ Judia. (Hib. 10:37-39) AZizọs aphụr ri rurụ bumatuạn phọ odị mọ mem dị awe eghạm okitonhom emhạ phọ aJeruselem, mọ bidị oghiil osuma oghị epẹ araaḅarạph phọ. Oromha phọ ophọn phọ agbolhomaam ni oomo aKristẹn, mughumọ abulọ odi siphẹ egbogh emhạ phọ obobọ epẹ igbạl aramhạ phọ. (Luk 21:20-24) Ii obọ awe dị orugh iphalhagbạl aramhạ kụ awe oru rookperemhi, ughiil ghan oḍigh igbogh aramhạ phọ oghoony bọ okitonhom idiphọ aJeruselem. Esi iduọn phọ, oghiil oghị epẹ araaḅarạph phọ imhoọgh ni idị erọl, kụ imhoghi kẹn ogbogh omheeraam.
10. Omheeraam dị akpạr kanyu onyọ aKristẹn oḍighi eeghe? (Hibru 13:17)
10 Iwạ kẹn ni dị aKristẹn abuọ aHibru phọ koḍuom olhoghi buphẹ aZizọs asighẹ bọ raaḅakiọm ookpomhoghan phọ. Eeni buphẹ roḍiemhiom bọ ungọ ghan ni iiḅakiọm oomo ookpomhoghan phọ olhoghonhaạn abidị ḍighaạgh odạph iiḅakiọm mọ aZizọs, ilọ amem r’eten phọ bidị kokiil bọ oḍuạ. (Bạl Hibru 13:17.) Ekpo onhụ aGrik phọ oḍighinhom bọ ogbạ ikpo onhụ phọ “inaghanạn ghan” siphẹ Hibru 13:17, remạ ghan mọ renyu ghan oye onhaghanhạn iiḅakiọm loor esi dị aḍuom olhoghi opọ rangọ bọ iiḅakiọm mọ. Iphẹn phọ epu oḅẹm mọ oye phọ ranaghanhạn ghan bịn loor esi dị opọ rangọ bọ iiḅakiọm mọ apạm iikpọ ongoọm iiḅakiọm. Esi iduọn phọ, iwạ mọ aKristẹn abuọ aHibru phọ oḍuom olhoghi buphẹ rongọ bọ bidị iiḅakiọm mọ kụ amuphe phọ aJeruselem agbi oteẹny. Eḍighi maạr dị aKristẹn kotue ni onaghanhạn ikumor awe phọ mem dị iiḅaghamhị ke/ru, pọ kedughanhaan ni bidị onhaghanhạn amem dị iiḅaghamhị eru.
11. Uḍighi ika kụ emhạn bọ maạr dị aKristẹn rodon komoọgh omheeraam?
11 Idiphọ aKristẹn abuọ aHibru phọ aPọl agẹ bọ ḍinyạ phọ aghiọm, yira omoghi aani omheeraam. Yira odi mem dị ogbogh opol awe oghel ḅilhẹ u/maghamhị maạr iphụr arurụ aBaibul phọ ilọ eekunha aḅirinhi phọ. (2 Pit. 3:3, 4) Oḅarạm isiphẹ, aBaibul phọ akaạph ni ilọ araraạr dị kemite mem igbogh iiḅaghamhị phọ, kuolọ ibadị araraạr dị kemite edi ni dị yira u/legheri. Emoghi dị yira komoọgh omheeraam mọ eekunha aḅirinhi phọ ophọn ketu ni mem mọ amuphẹ ekpeanhaạn bọ ḅilhẹ mọ aZihova kuphogh ni iyira.—Hab. 2:3.
12. Eeghe kụ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh okpetenhaan igbogh iiḅaghamhị phọ?
12 Ewạ kẹn dị yira komoọgh omheeraam okị esi okol phọ aZihova asighẹ bọ raḍighinhom ooḅakiọm ayira rodon—eḍighi bọ ‘ebenhẹ phọ asụ bọ olhoghi aḅilhẹ akpẹ oḍuomolhoghi.’ (Mat. 24:45) Mem igbogh iiḅaghamhị phọ, eeni kungọ ghan ni iyira iiḅakiọm dị ketue ni iphẹl iyira, idiphọ ongọ ghan bọ iiḅakiọm Kristẹn abuọ aHibru phọ mem mọ awe eghạm mọ aRom okitonhom bọ Jeruselem. Nyiidiphọ kụ amem okparamhị oḍuomolhoghi phọ r’akpọ oḅio phọ yira omhoọgh bọ oghị esi abuphẹ aZihova asighẹ bọ raaḅakiọm ookpomhoghan phọ odị. Eḍighi maạr dị nyiidiphọ kụ yira ro/tue ghan kodạph iiḅakiọm mọ abidị, pọ kikparanhaạn ni iyira mem igbogh iiḅaghamhị phọ odạph iiḅakiọm mọ abidị r’akpọ oḅio.
13. Eeghe kụ iḍighi kụ oroma phọ odi bọ Hibru 13:5 akpeanhaạn bọ?
13 Iduọn bidị rokori bọ dị keteẹny mem mọ bidị kokiil bọ oḍuạ, iwạ mọ aKristẹn aHibru phọ odughe dọl aghuḍum mọ abidị, oghel ephomhoghiạn ikpoki. (Bạl Hibru 13:5.) Abuniin abidị usoman ni igbakurọ r’ekulhom. (Hib. 10:32-34) Ghalhamọ r’iduọn bidị omheera bọ ni okparạm aḍikparamhineẹn loor emhụ iiḅi iinhaghạn phọ, abuniin abidị umhiigh ni ootughiạn mọ eḍighi maạr dị bidị omhoọgh ikpoki mọ kekoph ni bidị. Kuolọ, onhụ ikpoki i/lo dị ketue ekoph bidị esi amuphe phọ ratu bọ. (Jems 5:3) Okạr oghaạph, torobọ oye lọ aphomhoghiạn ruphua iboom, kekparanhaạn ni owilhẹ eelạ phọ r’otu phọ odị oḍuạ.
14. Ika kụ idị omheeraam dị akpạr katue atir osopha ayira nyiidiphọ ilọ aruphua?
14 Kinyu ni iyira oghel eegharạ ophorogh aruphua eḍighi maạr dị yira okạr ri omheeraam mọ moọny amem aZihova kapiemhi ni okarạph aḅirinhi phọ ophọn phọ. Mem igbogh iiḅaghamhị phọ, ikpoki ke/moọgh maạr oḍighinhom. ABaibul akạr akaạph mọ awe “kotobolhoghi ni silva phọ abidị epẹ arobodo phọ” loor esi dị bidị komiịn mọ “asilva phọ r’agol phọ abidị ke/tue epẹl bidị ḍio ighạgh ilhoghi phọ aZihova.” (Ezek. 7:19) Kparipẹ r’ogbon okpolhoghi iboom ikpoki, yira osopha ghụn oḍighi araraạr dị kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh ophogh asiloor ayira ḅilhẹ r’eghunotu ayira ḅilhẹ kingọ iyira eepoogh okumu aZihova. Ipẹ phọ eḅarạm oghel odẹgh ophogh olheeghi iimhụgh dị i/kpeanhaạn obobọ oghooghi iboom araraạr dị kemoghi olhọgh amuboom amem ophogh. Yira ogona loor kẹn pidị aruphua lọ yira omhoọgh ke/ḍighi eḅẹl iyaạr siẹn aghuḍum mọ ayira. (Mat. 6:19, 24) Odẹgh ophogh ophorogh aruphua r’inhọn araraạr atue ni uteẹny iyira iduọn yira rokori bọ eekunha aḅirinhi phọ ophọn phọ.
YIRA OMOGHI OKPARẠM
15. Eeghe kụ iḍighi kụ aKristẹn abuọ aHibru phọ omhoghi bọ okparạm?
15 Imhoghi ni dị aKristẹn abuọ aHibru phọ kokparạm iduọn araraạr elhegheri bọ bịn elhoghorị ghan. (Hib. 10:36) Ghalhamọ r’iduọn abuniin abuọ aKristẹn aHibru phọ osoman bọ ni igbagarạ ikpuuroghọm, ibadị uḍighi ni aKristẹn mem mọ eephọ erọl bọ. APọl aghaạph mọ ghalhamọ r’iduọn bidị momhiinhọm bọ ni iboom loor omheeraam mọ abidị, k”esi odọ imhinhimhiịn phọ aKraist amhiinhọm bọ kaḍuugh. (Hib. 12:4) Iduọn ibadị awe roḍighi bọ Kristẹn, ophin olhoghi abuọ aJu phọ rosophoghom bọ bidị abụgh ni. Siạ epẹ omhạn, mem dị otelhedom mọ Pọl rakaạph iiḅi iinhaghạn phọ epẹ Jeruselem, ugheel ekpạr uzuom ni Pọl. Abuọ aJu dị romạn ni 40 ughunya ni mọ ‘bunọ ko/Ie, ḅiIẹ ko/pughọI tutụ bunọ oghiigh PọI.’ (Iiḍ. 22:22; 23:12-14) Etigheri iduọn olhọgh bọ ni bidị ḍien kụ oḅilhẹ rokpuuroghọm bidị, imhoghi ni dị aKristẹn phọ abuẹn phọ kookpomhoghan eniin esi opạm ghan iiseeny, okaạph iiḅi iinhaghạn phọ, kụ oḅilhẹ omoọgh omheeraam dị akpạr.
16. Ika kụ idị aḍinyạ phọ ogẹ bọ oghiọm Kristẹn aHibru phọ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh omhoọgh ephoghom dị eeleeny ilọ igbiphoghọm? (Hibru 12:7)
16 Eeghe kụ keloghonhaạn ḍighaạgh Kristẹn abuọ aHibru phọ okparạm ikpuuroghọm mọ bidị osoman bọ? APọl alhegheri ni mọ bidị omoghi ni omhoọgh ephoghom dị eeleeny ilọ odẹgh ophogh phọ bidị osoman bọ. Esi iduọn phọ, odị aghaạph mọ Enhaạn atue ni angọ ogẹl mọ odẹgh omheeraam mọ ayira ophogh, osighẹ otughemhiọm ayira iyaạr. (Bạl Hibru 12:7.) Iyaạr phọ kitughemhị bọ iyira ketue ni ilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh omhoọgh obobọ onhighemhị imạ araagharạ aKristẹn phọ ayira. Eḍighi maạr dị aKristẹn abuọ aHibru phọ ogbon suọ okparạm ghan, pọ kedughanhaan ni bidị okparạm.—Hib. 12:11.
17. Eeghe iyaạr kụ edị aPọl matuughạ ilọ okparạm ghan igbiphoghọm?
17 APọl aromha ni Kristẹn abuọ aHibru phọ oghiọm aghisigh okparạm ghan imhinhimhiịn kirokirọ r’akpọ oḅio. Odị akpẹ ni ongọ oromha phọ ophọn phọ. Loor esi dị, idiphọ oye dị agbiphoghọm ghan Kristẹn epẹ omhạn, odị alegheri ni odọ imhinhimhiịn dị awe dị rogbiphoghọm rosoman ghan. Odị alhegheri ni kẹn ilọ orue okparạm igbiphoghọm. Odị phọ r’aloor bịn asoman aani ni igbiphoghọm mem mọ odị aḍighi bọ onyọ aKristẹn. (2 Kor. 11:23-25) Esi iduọn phọ, aPọl katue ni akaạph r’okuphom owol raraạr dị ewạ ḍighaạgh onyọ aKristẹn orue okparạm igbiphoghọm. Odị aghiọm olhoghi Kristẹn phọ mọ mem dị bidị osoman iiḅaghamhị kirokirọ, mọ bidị ku/beḍenhọm siloor abidị kuolọ mọ obeḍenhọm aZihova. APọl aghaạph ni r’akpọ oḅio mọ: “[AZihova] kụ ruloghonaạn ghan imị ḍighaạgh. Mị ka/kiilaan.”—Hib. 13:6.
18. Eeghe iyaạr kụ edị yira olhegheri ilọ aghisigh phọ dị kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh okparạm ikpuuroghọm?
18 Iduọn rokaạph bọ, abuniin abumor ayira osoman ni igbiphoghọm. Yira kotue ni obakị bidị esi oghol ghan abidị ooḅereghị ḅilhẹ rolhoghonhaạn ghan abidị ḍighaạgh mem lọ emhoghi. (Hib. 10:33) ABaibul phọ akạr akaạph mọ “kogbiphoghọm ni oomo awe Iọ owạ oḅophoghạn r’aJizọs Kraist.” (2 Tim. 3:12) Loor ephigh phọ ephẹn phọ, ewạ dị oomo phọ ayira kookolhobian ilọ isophoghom mọ yira kosoman bọ ghisigh. Oghiọm ghisigh oḍuom olhoghi aZihova ḅilhẹ mọ odị kulhoghonhaạn ni iyira ḍighaạgh okaran atorobọ iiḅaghamhị lọ yira kosoman. Kụ meteẹny mem mọ odị amaanhaạn bọ, odị kasighẹ ni etagharạn atuomaan rebenhẹ phọ odị oḅạr bọ nyodị.—2 Tẹs. 1:7, 8.
19. Yira koḍighi eeghe orue ookolhobian okori igbogh iiḅaghamhị phọ? (Miịn kẹn afoto phọ.)
19 Dị iikia i/lo, aḍinyạ phọ aPọl agẹ bọ aghiọm Hibru phọ ilhoghonhaạn ni ḍighaạgh Kristẹn oḅẹl okuron asiạ phọ ookolhobian okori iiḅaghamhị phọ bidị kosoman bọ. APọl aḅenhị bumor phọ okuamhị otuughạ Ekpo-onhụ phọ Enhaạn onhaghanhạn. Mem dị bidị oḍighi iduọn phọ keloghonhaạn bidị ḍighaạgh olhegheri kụ oḅilhẹ oghel itughemhị dị kedughe omheeraam mọ abidị. Odị aromha kẹn ni bidị okparamhị omheeraam mọ abidị pidị eloghonhaạn bidị ḍighaạgh onhuụn ghan odạph iiḅakiọm mọ aZizọs r’abuphẹ oḍiemhiom bọ siphẹ ookpomhoghan phọ. Odị alhoghonhaạn kẹn Kristẹn phọ ḍighaạgh okparạm odẹgh ophogh esi oḍighi idị bidị komiịn ghan torobọ odẹgh ophogh idiphọ eepoogh dị Odẹ ephomhoghiạn phọ abidị asighẹ ratughemhiọm bidị iyaạr. Eḍighi ni idị yira kosighẹ oromha phọ ophọn phọ oḍighinhom aani. Yira oḍighi iduọn phọ, yira kotue ni okparạm osi eekunha phọ.—Hib. 3:14.
Usẹph ni Kristẹn phọ okpẹ bọ oḍuomolhoghi loor okparạm mọ abidị. Mem mọ bidị oghiil bọ oḍuạ Judia, bidị ughiọm ni ghisigh ookpomhoghan ghan. Iphẹn phọ itughemhị iyira eeghe? (Miịn ekpịgh phọ 19)
AḌUỌR PHỌ 126 Stay Awake, Stand Firm, Grow Mighty
a Siphẹ eḅẹl emhuoghaạph aḍinyạ phọ aHibru, aPọl aghaạph ni aghol oḍual ariisi Igẹ Iigbia aHibru phọ omạ oḍeenhaan mọ eten iiḅereghị aKristẹn phọ kụ inhighẹ epu eten iiḅereghị aJu phọ.—Hib. 1:5-13.