ROSASER SYAP ONLINE Baryas
ROSASER SYAP ONLINE
Baryas
Biak
ḇ
  • ḇ
  • Ḇ
  • ë
  • REFO
  • ROBEBOR
  • FANANJUR ARI
  • es20 ram 67-77
  • Juli

Sasewar faro vidio ine isya ḇa.

Wamsor awer, vidio ine isasyar ḇa kukro sasar isya.

  • Juli
  • Kokarauser Wos Refo Ras ḇe Ras—2020
  • Judul Kasun
  • Rabu, 1 Juli
  • Kamis, 2 Juli
  • Jumat, 3 Juli
  • Sabtu, 4 Juli
  • Minggu, 5 Juli
  • Senin, 6 Juli
  • Selasa, 7 Juli
  • Rabu, 8 Juli
  • Kamis, 9 Juli
  • Jumat, 10 Juli
  • Sabtu, 11 Juli
  • Minggu, 12 Juli
  • Senin, 13 Juli
  • Selasa, 14 Juli
  • Rabu, 15 Juli
  • Kamis, 16 Juli
  • Jumat, 17 Juli
  • Sabtu, 18 Juli
  • Minggu, 19 Juli
  • Senin, 20 Juli
  • Selasa, 21 Juli
  • Rabu, 22 Juli
  • Kamis, 23 Juli
  • Jumat, 24 Juli
  • Sabtu, 25 Juli
  • Minggu, 26 Juli
  • Senin, 27 Juli
  • Selasa, 28 Juli
  • Rabu, 29 Juli
  • Kamis, 30 Juli
  • Jumat, 31 Juli
Kokarauser Wos Refo Ras ḇe Ras—2020
es20 ram 67-77

Juli

Rabu, 1 Juli

Mkoḇesewar insa mkofawi [Yahwe] marisen ḇyedi.​—Ef. 5:17.

Koisya kokenem ro rasras ḇepupes, inja na kosmai ”kandera nabor”. (2 Tim. 3:1) Rofyor Yahwe kyakok dunya ḇeḇarḇor ine ma dun aski ḇekaku ḇe supswan ine ḇaime, na kankenem koḇena nsamswen syadi wer. Iso ḇefnai fandun fa kofuken mankunko, ’Mansei na yor fafnoḇek ma farkankin ro i?’ Ro fafisu ḇepon iwara, manḇefas Refo oso fyasnaiḇair fandun kaku fa komam yoḇ Yahwe I rofyor kofandun fafnoḇek. (Mz. 123:1-4) Doḇe rofyor komam yoḇ Yahwe I, komnis ra manfamyan ḇemam yoḇ tuan ḇyedi. Moḇsa ndariri? Manfamyan oso na myam yoḇ ḇaido ikyar kaku faro tuan ḇyedi fa ismai roḇean ma fadadiren. Ḇape, fandun fa myam pdef ḇe tuan ḇyedi kako fa ifawi pyum rosai tuan ḇyedi imarisen na, mura ifrur mnis na. Rarirya kako, fandun fa kofarkor mnis Allah Wos Ḇyena ro ras ḇe ras insa kofawi rosai Yahwe imarisen fa kofrur na, ramnai kofrur na ḇeri. Inja, na kokyar kaku Yahwe nari ifnoḇek ko rofyor kofandun fafnoḇek. w18.07 9 ¶1-2

Kamis, 2 Juli

Rofyor Rumkunya ḇyuk ḇaḇemkei faro mko, kaku ḇeri nari mkoḇe mkei.​—Yoh. 8:36.

Yesus dawosḇair ḇaḇemkei ro women faro sasarya. (Yoh. 8:34) Iso ḇaḇewomen ḇeḇyeḇa kaku ro snonkaku sya sismaina. Moḇsa koḇewomen faro sasarya rai? Sasarya nafnai fa kofrur roi ḇeḇyeḇa na. Sasarya kako idwarek ko fa kofrur roi ḇenapes ma idwarek ko fa kofrur roi ḇepyum syadi ya. Bon kosmai ya iso kofafko, kodufe, koḇekandera ma muniwara komar. (Rm. 6:23) Fafisu sasarya neḇepyos monda insape na kosmai ḇaḇemkei ḇekaku raris rosai Adam ma Eva susmai anya. Yesus wos ḇyena ”rofyor mkokin nako wos ayena”, nane nfasnaiḇair komarisen Yesus ḇyuk ḇaḇemkei ḇe ko ido, fandun fa kofrur roi oso. (Yoh. 8:31) Rosairirya? Snar koḇebaptis kwar ḇe manfamyan faro Yesus i, kofamyun mankunko ma komarisen Yesus sasoser ḇyena nfarkin ko. (Mat. 16:24) Raris Yesus ḇyeasas kwar, ro fafisu iyama nari kona kaku ḇaḇemkei rofyor kun fainda nakam ro Yesus marmar ḇyedi. w18.04 7-8 ¶14-16

Jumat, 3 Juli

Ifawi pyum kaku roi ḇero snonkaku sya sisnesna.​—2 Taw. 6:30.

Yahwe fyandun faro sneḇaḇir kawasa Ḇyesi, iba syadi fafisu nyan kakara sena naḇese ro Yahwe I. Kwarapan Yunus farfyar ḇyeja. Allah iwan nabi ine fa ikofenḇair anun samamyai faro kawasa Niniwe. Snar simbror, Allah myunpres si ḇa. Ḇape, Yunus imarisen faro Allah snemuk Ḇyedine ḇa. Yunus ”imsor fafayaḇa” snar anun ḇyaryas ya ryarirya ḇa. Imbape, Yahwe ikḇaḇ faro Yunus i ma ifnoḇek i fa fyadwer nyan kakara ḇyena. (Yun. 3:10–4:11) Ḇarpur mura, insape Yunus fyawi rosai Yahwe fyarkor ḇe i na, ma Yahwe I kako ḇye i fa fyas farfyar ani insama kosmai fainda. (Rm. 15:4) Nyan Yahwe fyasnai saswar faro kawasa Ḇyesya, nbuk kakakyar ḇe ko snar ifawi mnis sneḇaḇir sena. Ifawi rofyor ko oser-oser koḇesaneso ma koḇekandera. Fyawi kam rosai kokara na, sneḇaḇir koḇena, ma ḇaḇeraryarḇa koḇena. Osower ido, ”Nari myam monda [koḇa] ro fafrowes ḇesyadi ro samambraḇ [koḇena].” (1 Kor. 10:13) Asas ine nḇuk sneprei kaku ḇe ko! w19.03 16 ¶6-7

Sabtu, 4 Juli

Roi ḇeḇor kam nbas ma nbaḇer ro Allah ḇarpon ḇyedi. Ma nari kokarem faro i.​—Ibr. 4:13.

Ro Sasoser Moses manfarkin sinankow sya suf fakamamar ro ḇar rur ya monda ḇa, boi sifrur mnis famfabri ya ma ḇefrur roi ḇeḇarḇor na. Kokarapan conto ḇeḇeso nane. Rofyor snonkaku Israel oso myunbos snonkaku oso, na smuni fa imar beri ḇa. Kota ḇyarek ro ya, manfarkin ḇero diwa sya nari skukeḇ roi ḇeḇesya ani, insape sun snemuk nari sḇuk samamyai marmar ḇe i ke roḇa. (Ul. 19:2-7, 11-13) Ro ras-ras na, manfarkin ansine kako na sakmam asuser roi ḇesena wer. Ono sisya sfamfabri kuker nana sena ḇaido samswen ro farbakḇuk ya ido, nari sawos asuser na fa namnai. (Kel. 21:35; Ul. 22:13-19) Manfarkin sya semankara kuker nyan ḇenapes ma snonkaku Israel sisouser Sasoser Moses ido, na sikame sismai payamyum ya, ma Yahwe snonsnon Ḇyedi ismai sanandik. (Im. 20:7, 8; Yes. 48:17, 18) Rodine komam ḇeri roi nakam kofrur ro kankenem nama nefandun kaku faro Yahwe. Imarisen fa kofrur pyum snonkaku ḇesesya kuker nyan ḇenapes ma saswar. Ma myam kaku roi kokofen na ma kofrur na, iba syadi wer fyor kemir monda ro rum. w19.02 23 ¶16-18

Minggu, 5 Juli

Sewayam i, ma ḇyuk mankundi fa sifrur mnis i ḇa, Ḇape ḇyas swadon ḇyena ḇa.​—Yes. 53:7.

Koro fafisu ḇeradine ido, na samswen fa kofasnai sne ḇemayar. Roi ro ras-ras na nakyaren ko ḇa imbude nari nafrur fa kofafayaf. Na kawos rarmomen ma kofrur pyum snonkaku ḇesesya ḇa. Wakḇaḇir rarirya ido, kwarapan Yesus farfyar ḇyena. Paik ḇeḇeso fanam ḇe Yesus marmar ḇyedi, roi ono nakyaren swaruser ma sne ḇyedi. Ifawi nari ḇyekandera fafayaḇa ma smun i fa imar. (Yoh. 3: 14, 15; Gal. 3:13) Paik riḇeso fyor imar ḇaime, ikofen ḇo doḇe sne ḇyedi ḇyefisfyas. (Luk. 12:50) Ma ras ḇeḇeso monda fyor imar ḇaim, Yesus doḇe, ”Sneri fyafardun.” Fafisu ḇyenadi fa ikofen ḇe Yahwe roi ḇyaḇir na, wos ḇyena nfasnaiḇair ima nya sne ḇerun ma isouser faro Allah. (Yoh. 12:27, 28) Rofyor oras ya imnis kwar, Yesus imkak ḇa fa ḇyuk mankundi faro Allah mbroḇ Ḇyesi, siso nari ḇemun i kuker nyan ḇeḇyeḇa ma ḇeyun kandera kaku. Nane nakyaren Yesus swaruser ma sne ḇyedi, ma ḇyekandera kaku. Ḇape, Yesus fya—snai sne ḇemayar ma ifrur Allah marisen Ḇyedi. Kuker kakakyar, na kokofen Yesus iso ḇepon syadi ḇefasnai ḇaḇesnemayar ro fafisu ḇesamswen kaku!​—Yes. 53:10. w19.02 11 ¶14-15

Senin, 6 Juli

Mkorama kokarayaye insa kodifyae ko, insa kofrur roi ḇeḇye ma kofasna saswarya.​—Ibr. 10:24.

Ro fafisu ḇesamswen na, kofandun ḇaḇebri fa korama pdef ro fananjur ya. Naek srar ono sisya sekandera snar sifafardun, sesanekar, ḇaido siduf. Sisya wer, kina sesi ḇaido ḇepoik ro pamarenta sya sidwarek kaku si ḇape simkak ḇa ḇo siso fananjur ya. Kokarapan rariso farari ḇepyum koḇena na nsambraḇser naek srar ḇesmai ro bui snar kakyar sena. (Ibr. 13:3) Rofyor srower komkuepen ro samswen koḇena fa kofarmyan ḇe Yahwe I, na sisambraḇ fa sfaduru kakyar, ḇaḇebri, ma soasuser sena. Fafisu Paulus ismai ro bui ro Roma, iryaḇ kaku fyor ryower naek srar sisya sifarmyan ḇe Allah kuker soasuser. (Flp. 1:3-5, 12-14) Fyoro ḇa fyor ismai ro bui ḇaim ḇaido isae kwar, Paulus fyas syapram ḇe naek srar Ibrani sya. Danun kaku ḇe naek srar Kristen ḇesoasuser ansine sḇinkwanbur fananjur sena awer.​—Ibr. 10:25. w19.01 28 ¶9

Selasa, 7 Juli

Supswan ḇesiper ine isya ro papoik Ibiris.​—1 Yoh. 5:19.

Setan imarisen komnis ra i, fa kopampum Yahwe sasoser Ḇyena ma kofandun mankunko. Setan ipok idif ko ḇa fa kokara ma kofrur raris i. Ḇape, syewar nyan ḇese fa ismai roi imarisen na. Kofawi kwar koḇebati kuker si ido nari ”ḇaḇeḇarḇorya” dawninyan kakara ma kankenem koḇena. Setan ḇyesewar kako fa dawninyan kosnesna kuker ifrur fa kokyar faro fawawi dunya syadibur Yahwe kakara Ḇyena. (Kol. 2:8) Setan kakara ḇyena oser isoine: Roi ḇepon kaku ro kankenem koḇena iso kona arasai nabor. Snonkaku ḇena kakara ḇeradine imbude na sikenem mararen, ḇaido oroḇaberi. Rarirya ido, sro samswen kaku. Sai ḇefnai ya? Snaro smam monda faro sasewar pipi ḇo sfandun ḇa faro pararei sena, kina sesya, ma iba syadi ḇaḇebati sena kuker Allah. (1 Tim. 6:10) Na kokofen kasumasa snar Kma koḇedi ro nanki ḇyuk fawawi nanem ḇefnoḇek ko fa kona mamam ḇemnis faro pipi.​—Pkh. 7:12; Luk. 12:15. w19.01 15 ¶6; 17 ¶9

Rabu, 8 Juli

Fararur bedi ipyum kaku, ne, manfamyan ḇeḇye ma ḇeḇesyowi yedi; fasnai kwar ḇesyowi roi kasun, nari yaḇuk fa mamwarek roi ḇeba. Swun ma wakun aski ro tuan bedi.​—Mat. 25:21.

Rofyor Yesus fyasnai nyan ḇaim, Yahwe manfamyan Ḇyesi sifawi fandun fa sisambraḇser snonkaku ḇesesya. Imnis raris Hizkia i. Fafisu er Asiria imbe smun Yerusalem, Hizkia iryur ḇebukor ro sordade sya ma kawasa ḇyesi fa syambraḇser si. Bon ya iso, sismai samambraḇ ro Hizkia wos ḇyena. (2 Taw. 32:6-8) Ko kako bisa kofarkor ro Ayub i, moḇsa na kosambraḇser snonkaku ḇesesya rai. Ayub mankundi fyandun wos ḇeḇuk samambraḇ, ḇape imarisen fyarkor snonkaku ḇesesya rariso saksambraḇser snonkaku ḇesesya. Rofyor snon ḇeḇeso srama fa sisambraḇser Ayub i, ikofen faro si ḇo doḇe rofyor iso ḇeḇuk wos samambraḇ ido, nari ifnoḇek si fa sisambraḇ ma ifrur fa sesanekar ḇa. (Ayb. 16:1-5) Ḇarpur mura, Ayub ismai samambraḇ ḇerama ro Elihu ma Yahwe mankundi.​—Ayb. 33:24, 25; 36:1, 11; 42:7, 10. w18.04 16 ¶6; 17 ¶8-9

Kamis, 9 Juli

Nari yakadaunwarek au, nari yafnoḇek au.​—Yes. 41:10.

Yesaya isya fyasnaiḇair moḇsa Yahwe na kyadaunwarek kawasa Ḇyesi fyor ikofen, ”Yahwe nari ryama kuker papoik Ḇyedi, ma ḇramin Ḇyedi nari ḇyepoik faro I.” (Yes. 40:10) Ro Refo wos ”ḇramin” sḇuk ker na fa sḇukiḇair ḇe papoik. Inja, wos ḇekofen ”ḇramin Ḇyedi nari ḇyepoik” neswarapepen ḇe ko Yahwe iso Raja ḇena papoik ḇeba kaku. Kuker snopor ḇeba Ḇyedi ifnoḇek ma kyadaunwarek kawasa Ḇyesi ro ḇepon iwara. Ma ifrur rarirya kwar fa ifnoḇek ma kyadaunwarek ḇekyar I sya ro baboine. (Ul. 1:30, 31; Yes. 43:10) Iḇye syadi fafisu mbroḇ koḇesi sewayam ko, Yahwe ifrur imnis asas Ḇyedi, ”Nari Yakadaunwarek au.” Baboine ro sup ḇeba ḇeḇeso, mbroḇ koḇesi sisewar fa sidwarek fararur ḇaḇeḇaryas ma organisasi koḇedi. Rariryano, komnai syadi ḇa faro roi ḇemun ḇerarirya. Yahwe ḇyeasas kwar nari ḇyuk samambraḇ ma kakakyar syadi ḇe ko. Doḇe, ”Romamun rosairirya monda sḇukimun mko na nun bon oḇaḇeri.”​—Yes. 54:17. w19.01 5-6 ¶12-13

Jumat, 10 Juli

Aski faro snonkaku ḇefawi sima sfandun farkankin ro Allah.​—Mat. 5:3, NW.

Snonkaku koine komnis aiwan sya ḇa. Koma kona fandandun fa komambir Manḇefrur ko. (Mat. 4:4) Korower Allah ido, na kosmai fawawi, fawawinanem, ma aski. Allah ḇyuk Refo ḇe ko ma roro ’manfamyan ḇeḇesyowi ma ḇefawi nananem’, fyasos roi nakam insama nafnoḇek ko fa kosambraḇser kakyar koḇena. (Mat. 24:45) Kap roi ḇeḇefasos nane ḇe roḇean rur kukro nsambraḇser kakyar koḇena ma nafrur fa ḇaḇebati koḇena kuker Yahwe I nako syadi wer. Komarisen snar kona roḇean rur na nabore! (Yes. 65:13, 14) Roḇean rur na nbuk fawawinanem ḇe Au ma samambraḇ fa kwara mnis, naiso ḇekadaunwarek Au ro samswen ḇebor na. (Ams. 2:10-14) Rari suine na nafnoḇek Au fa wafawi roi ḇeankarkar na. Raris, ankarkar ḇeyoḇe Manḇefrur ima isya ḇa ḇaido pipi ma arasai naiso nari ḇeḇuk aski ḇe Au. Nane nafnoḇek Au kako fa pampum marasrisen ḇaido kenem ḇeḇyeḇa na. Inja, swewar fa nwa fawawinanem ma karkara ḇemnis. w18.12 16-17 ¶6-7

Sabtu, 11 Juli

Snar umur kawasa yesi imnis aiknam.​—Yes. 65:22.

Ḇardadi ine doḇe umur koḇena ’nari namnis umur ro aiknam’. Aiknam ḇeḇeso sikenem ro taun risyaran kwar. Snonkaku sya sfandun baken ḇeprei kaku insama sikenem kawane. Sikenem ro moḇ ḇepyum anya kuker payamyum ido, na napyum fafayaḇa, moḇ anya iso firdaus nairi! Yesaya ḇardadi ḇyenane nari ndarirya! Kokarapan rariso asas insanja nfasnai firdaus ro fafisu iwama nari isya kaku. Snonkaku ḇesmai barakas ro Allah, nari sifo ro supswan ine ḇesiper. Osoḇaḇeri na imkak faro aiwan ḇaido snonkaku ḇeḇarḇor na ḇemun i. Snonkaku ḇepraf, ḇeproi, ma ḇepapipen sya nari siprei. Snonkaku sya nari sḇawes rum mankun sena ma nari san roḇean rosai sker na. Nari sikenem kawan syadi ro aiknam sya. Kaku ḇeri, Refo fyasnaibos firdaus ḇeradirya nari isya. Mboi, sisya kawos yoḇ si ido, imbude soḇe ḇardadi nane nfasnai kaku ḇa nari firdaus isya ro supswan ine. Rosai ḇefnai kaku fa kokyar firdaus ro supswan nari isya kaku ro ras ḇarpon iyama? Yesus ḇyuk kakakyar ḇe ko.​—Luk. 23:43. w18.12 6 ¶13-15

Minggu, 12 Juli

Naek buk mankundaw fa Allah ifrur fa babo wer, insa beḇesadwer.​—Rm. 12:2.

Bisa kofadwer karkara koḇena fa namnis Allah karkara Ḇyena. Roi ḇeradine neknam ro rosai kokinfir fa kokara na. Kokarauser Yahwe karkara Ḇyena ido, nari kofasnai ḇe mankunko karkara Ḇyena nama nkaku ḇesya kwar. Rarirya, na komarisen komam roi nakam raris moḇ Yahwe myam na raya. Mboi insama kofadwer karkara koḇena raris Yahwe karkara Ḇyena, fandun fa ’koso awer nyan famfnom supswan ine’. Ine kyurfasnai fandun fa komam, kowasya, ma korower awer rosairirya kam ḇemnis ḇa kuker Allah karkara Ḇyena. Insama kofawi ine fyandun kaku, koḇukikara na rya imnis ra roḇean. Snonkaku oso imarisen iprei syadi ido nari dan roḇean ḇepyum. Mboi, roi ifrur nakam na nefromo rofyor dan ker roḇean ḇepyum ḇa kwar na! Rarirya kako, sasewar koḇena fa kofarkor Yahwe karkara Ḇyena nari nefromo monda rofyor korir karkara dunya ine nsun ro swaruser koḇena. w18.11 24-25 ¶14-15

Senin, 13 Juli

Mkores nako . . . mkosower ḇeḇoḇek sifer isoine kakaku.​—Ef. 6:14, NW.

Fandun fa kun snemuk fa kofrur ro kenem koḇena ras ḇe ras, kakaku kofawi kwar na. Refo ya ḇyair kakaku ya imnis ra ḇeḇoḇek ro sordade oso. Ro awar Refo naiwara, sordade oso isaswo ḇeḇoḇek insama kyadaunwarek i ro mamamun rofyor fyes na fa nako kada. Fyarandar ido, na jadi fa ifnoḇek i ḇa. Moḇsa kakaku kyadaunwarek ko raris ḇeḇoḇek anya rai? Kufepen nako kakaku ro Refo ḇesya kwar ido, nari kyadaunwarek ko ro kakara ḇesasar ma ifnoḇek ko fa kun snemuk ḇepyum. Rofyor kona samswen ḇemarḇak ḇaido kosmai fafrowes fa kofrur roi ḇesasar ido, kakaku ḇero Refo nari nafrur fa kona snemuk ḇesambraḇ fa kofrur roi ḇenapes ya. Sordade oso nari daksun ro mamamun ḇo isaswo ḇeḇoḇek ḇyedi, rarirya kako kopok kobur kakaku ya ḇaḇeri. Komam pyum insama koso mnis kakaku ḇero Refo ro kankenem koḇena kam. w18.11 13 ¶15

Selasa, 14 Juli

Kwoḇes kakaku ya ma wapok fa ḇoḇ awer na.​—Ams. 23:23.

Fandun fa kosewar insama kofarkor kakaku ḇero Refo na. Fandun fa korir roi ḇesena insama kosmai na. Nyan ’kokoḇes kakaku ya’ iso kofarkor fawawi ḇekaku ya. Kosmai na kwar ido, kosasor ko insama kopok ’koḇoḇ na’ ḇaido kobur na awer. Kosmai roi oso kuker ḇaḇyak ḇa kyurfasnai ḇa snar roi anya ḇyemaeja ḇa. Wos Ibrani sfarwei ḇe ”kwoḇes” ro Amsal 23:23, kyurfasnai kako ḇe ”wasmai”. Wos suru ansuine sufasnai snonkaku oso na syewar kaku ḇaido ibur roi ono fa ismai roi kyara ḇe roi ḇemaeja na. Insamande napyan fa kofawi moḇsariso kokoḇes kakaku ya, kokarapan toko oso ḇyuk fas kuker ḇaḇyak ḇa faro kawasa sya. Na kokara fas anna ndrama ro mankundi ḇe rum koḇena ke? Oroḇa, fandun fa koraḇe toko ani ma kun na ḇe rum. Inja, koḇak fas anna ḇa mboi nefandun sasewar fa kosmai na. Rarirya kako, kofarkor kakaku ya nama kofandun pipi ḇa, mboi nefandun sasewar ma kobur roi ono. w18.11 4 ¶4-5

Rabu, 15 Juli

Ḇarpon ḇyedi isnai imnis ori ma sansun ḇyena napioper karḇas imnis isnai.​—Mat. 17:2.

Ro fafisu ani, Yesus dor Petrus, Yakobus, ma Yohanes skora fnoḇek i ḇe bon ḇekaki. Ro diwa, skenef koper, mura skokḇok ḇo skomam fasasnai ḇeba kaku oso. Skomam mboi Yesus mkasi isnai kaku ma sansun ḇyena nasnaper. Skomam wer snonkaku risuru susnai ra Moses ma Elia su. Suyawawos kuker Yesus ḇekur ḇe marmar ma kaḇakḇok ḇyedi. (Luk. 9:29-32) Mura, mandep ḇesnai oso iswoḇer sko, ma skomnaf mkaren ro do mandep ani. Iso Allah mkaren Ḇyedirya! Fasasnai ani fyasnaiḇair ḇepon baba ma papoik Yesus ḇyena fafisu ḇye Raja ro Karajan Allah ro fafisu iyama. Kakuḇae, ine syambraḇser ma fyasos Kristus i faro kandera ma marmar nari ḇekur i na. Fasasnai ani kako syambraḇser kakyar manfamyan ḇyansi. Ine ifnoḇek si fa sḇeḇefasos faro samswen nari sismai ya ma fararur nari sifrur ya. Indokada swaf taun ri 30 mura, manwawan Petrus dap kaḇer fasasnai ani. Ine fyasnaiḇair ima iswarepen kaker na.​—2 Ptr. 1:16-18. w19.03 10 ¶7-8

Kamis, 16 Juli

Nkofasnai nkoinema Allah manfamyan Ḇyesi nkoirya, . . . nkawos roi ḇekaku.​—2 Kor. 6:4, 7, NW.

Roi oser rosaiso ḇefrur fa snonkaku Kristen ḇekaku siḇesebur ro ḇeyakso agama ḇekaku ḇa sya? Koma kawos roi ḇekaku. (Ef. 4:25) Kokofen roi ḇekaku faro snonkaku kofawi ḇaim sya, min fararur, bati, ma snonkaku koswar sya. Auma roma ḇaido inai babo disau ido, imbude wakmarisen bati Besi simarisen Au. Sro ḇarpon kina sedi ma sidang ido rya sna kenem ḇepyum. Mboi siḇese kaku rofyor sro media sosial ḇaido skainus snonkaku ḇefarmyan faro Yahwe I ḇa sya. Sisya sankarkar sinan sesi, naek srar sesya, ma Yahwe I. (Mz. 26:4, 5) Mboi, Yahwe ifawi fafisu kokarem koma kosyowi I mboi mura kofrur roi imewer kaku na. (Mrk. 7:6) Ipyum syadi ya koso anun ine, ”Sne bedi fyafayaf awer faro snonkaku ḇesasar sya, ḇape wamkak faro Yahwe I ro ras nakam.”​—Ams. 23:17. w18.10 6-7 ¶14-15

Jumat, 17 Juli

Allah ikada isaswar. Snonkaku Allah saswar ḇyedi ḇyepoiksya, snon ani ḇyeoser kuker Allah, ma Allah ḇyeoser kukeri.​—1 Yoh. 4:16.

Yahwe kawasa Ḇyesi ro supswan ḇesiper ine sḇekina oser. Siso mambekanaek ḇeswaryae si. (1 Yoh. 4:21) Fyorno ido sisewar kaku fa sifrur roi ḇeba insama sifnoḇek naek srar sesi, mboi ro swaf ḇebor sfasnai saswar kuker sifrur roi kasun na. Imnis raris, sḇuk wos sandik ḇe si ḇaido sifrur pyum si. Kokarauser pyum snonkaku ḇesesya ido, ine kyurfasnai kakfrur raris Kma koḇedi ro nanki moḇ ifrur ndraya. (Ef. 5:1) Yesus iso mnis kaku Kmari. Ifrur pyum snonkaku ḇesesya ḇesya kwar. Doḇe, ”Mkoramuma faro Aya, mkokam ḇemor ma ḇembrus ma ḇeḇekandera, nari Yaḇuk mananai faro mko.” (Mat. 11:28, 29) Kakfrur raris Yesus i ma ’kokarauser snonkaku ḇeryar ḇa sya’ ido, na Yahwe imarisen ma kakḇeaski kako. (Mz. 41:1) Inja, mkorama kofasnai saswar koḇena kuker kokarauser pyum kina koḇesi, naek srar ḇero sidang, ma snonkaku kosrow ro ḇaḇeḇaryas sya. w18.09 27 ¶1-2

Sabtu, 18 Juli

Nkoine min ḇefararur kayam fnoḇek Allah.​—1 Kor. 3:9, NW.

Ko kako bisa kofararur kayam fnoḇek Yahwe kuker kofnoḇek naek srar ḇesmai susa snar rim ḇeba. Imnis raris, na koḇuk kumpan koḇena. (Yoh. 13:34, 35; Kis. 11:27-30) Nyan ḇese fa kofnoḇek si iso kuker kofrur sren ḇaido kofrur rum sena fa namnis kaḇer. Gabriela, imbesrar oso ro Polandia, fabruḇ ya ifnak kaku rum ḇyeja. Imarisen kaku fyor myam naek srar ḇero sidang ḇefanam sya srama sifnoḇek i. Rofyor iswarepen muraḇe fafisu anya, doḇe kyara ḇaḇeri ḇe roiebor ḇyena ḇepromes kwar anna, mboi kyara monda faro rosai ismai na. Doḇe, ”Roi yasmai nane nbuk kakakyar ḇe aya, koro sidang Kristen ima syowi ḇeba kaku, ma ḇyuk kako raryaḇ ma aski.” Snonkaku ḇebor ḇeyaksmai fafnoḇek fyor rim ḇeba nkur si, sakkofen roi ḇemnis kako. Ma ḇeḇuk fafnoḇek sya kako sismai aski ma doryaḇ.​—Kis. 20:35; 2 Kor. 9:6, 7. w18.08 25 ¶12

Minggu, 19 Juli

Mamwarek sne bedi.​—Ams. 4:23.

Insama komamwarek pyum kwar kosnesna ido, fandun fa kofawi kaku roi ḇemun na ma fasaw fa kokadaunwarek mankunko. Rofyor kowasya wos ”mamwarek” na koswarepen beri ḇe fararur ro manwarwaren oso. Ro Raja Salomo fafisu ḇyedi, manwarwaren na sores ro ayar karui ḇoya fa smamwarek mnu ya. Rofyor smam mbroḇ sya sisya sfanamnam ido na sḇuk aḇyair. Kowasenkara roi nane ido na nafnoḇek ko fa kofawi rosai fandun fa kofrur ya insama Setan dawninyan kakara koḇena ḇa. Ro fafisu iwara, manwarwaren sfararur kayam kuker ḇemamwarek kerwa ḇeba ḇero mnu sya. (2 Sam. 18:24-26) Sikam smamwarek mnu ya kuker smam mnis insama kerwa ḇeba na neḇeken fafisu mbroḇ sya srama fanam. (Neh. 7:1-3) Sneuser koḇena kofarkor kwar kuker Refo namnis manwarwaren. Rofyor Setan syewar fa dawninyan kosnesna, isoine kakara, sneḇaḇir, roi ḇedif ko, ḇaido marisen koḇena ido na sneuser koḇena nḇuk aḇyair ḇe swarapepen ḇe ko. Rarirya ido fandun fa korower na ma kosewar fa kopampum awyae anna. w19.01 17 ¶10-11

Senin, 20 Juli

Rofyor simkei kwar ro safsof na, insape bisa sḇe hamba pelayanan.​—1 Tim. 3:10, NW.

Penatua sya semankara awer roma babo sya imnis kuker kakara mankun sena ḇaido rari ḇero moḇ sedi, ḇape ro Allah kakara Ḇyena. (2 Tim. 3:16, 17) Penatua sya siso pyum akurfasnai ro Refoya ḇa ido, na sidwarek naek ḇesrow kwar fa ḇye hamba pelayanan ḇaido penatua. Ro sup ḇeba oso, hamba pelayanan oser ifrur pyum fararur ḇyena. Penatua sna wos oser snar naek ani iso pyum akurfasnai ro Refo kwar fa dakuffarmyan ḇe penatua. Mboi, penatua ḇeḇeso ḇesinan kwar sikofen ḇo soḇe ima ḇyabo kaker, inja simewer skinfir i fa dakḇe penatua. Faḇye, sikanow naek ine ḇe penatua ḇa snaro ḇyabo kaker. Snonkaku ḇebor ḇero sup ḇesena sakfasnai nyan kakara ḇeradine kako. Mboi, fandun kaku fa kokyar syadi faro rosai Refo ikofen na ro kakara mankun koḇena. Rarirya kada na kosouser Yesus i ma komnai koḇemankara snonkaku sya imnis rosai komam na.​—Yoh. 7:24. w18.08 14 ¶16-17

Selasa, 21 Juli

Snonkaku oso ḇyuk kankarem ḇepon faro roi oso rofyor ryower kakaku ḇyena ḇaim ido, ima fyawi royoḇa ma ifrur mamyai.​—Ams. 18:13.

Roi oso isya wer ḇefnai fa kokara ḇepon roi imbe kofarem pampam ro e-mail ḇaido SMS na. Ro sup ḇeḇeso, sidwarek kaku fararur koḇena. Ḇembroḇ konsya imbude sirwas farfyar ḇekaku ḇa ḇefnai fa koryaḇ werḇa ma kokyaryae ko ḇa. Kokarapan roi ḇeḇejadi ro Uni Soviet ḇepon iwara. Polisi rahasia sifawi si ḇe KGB, sikofenḇair roi ḇekaku ḇa ḇo soḇe naek ḇeḇeso sfamyun Yahwe kawasa Ḇyesi kwar. Faḇye kaku, naek srar sibor sikyar ma sibur Yahwe organisasi Ḇyedi. Ḇarpur mura ono sisya skaḇer, mboi ono wer skaḇer ḇa. Farfyar ḇekaku ḇa anna naiso eḇedari kakyar sena namuk. (1 Tim. 1:19) Rariso insama kosmai roi ḇeradine awer? Komewer kofawar pampam roi ḇeḇyeḇa ma ḇekaku ḇa na. Kokyar famfnom awer roi korower na. Mboi, kofawi pyum ḇepon ari roi anna nkaku ke roḇa. w18.08 5 ¶8

Rabu, 22 Juli

Yakofen kaku faro aw, kaku ḇeri ras ine nari awsya kuker aya ro Firdaus.​—Luk. 23:43.

Ro fasfas Yunani ḇerandak kaku, srir kapkop na ro fasfas sena ḇa. Inja na kofuken: Yesus doḇe, ”Yakofen kaku faro au, ras ine nari ausya kuker aya ro Firdaus”, rarirya ke? Ḇaido doḇe, ”Yakofen kaku faro au ras ine, nari ausya kuker aya ro Firdaus?” Koswarepen rosai Yesus ikofen faro manfamyan ḇyesi ḇekur marmar ḇyedi. Doḇe, ”Rumkun Snonkaku nari kyain ro mun aiḇui ḇeras rikior roḇ rikior.” (Mat. 12:40; 16:21; 17:22, 23; Mrk. 10:34; Kis. 10:39, 40) Inja, ro ras Yesus ma snon ḇeḇarḇor ani sumar anya, Yesus rya ḇeri ḇe Firdaus ḇa. Refo doḇe Yesus isya ”ro munaiḇui” fafisu ras rikyor, isof ro Allah ḇyawes i. (Kis. 2:31, 32) Rofyor Yesus dawos ḇe snon ḇeḇarḇor ani ḇekur Firdaus, fyasnaiḇair firdaus ḇero nanki ḇa. Moḇsa kofawi na rai? Oser ya, snon ḇeḇarḇor ani ifawi ḇaḇeri Yesus ifrur asas kwar kuker manwawan ḇesoasuser ḇyesya fa sakḇepoik fnoḇek i ro nanki. (Luk. 22:29) Oso wer ido, snon ḇeḇarḇor anya ḇyebaptis ḇaime. (Yoh. 3:3-6, 12) Inja, fyor Yesus ifrur asas faro i, isya dawosḇair firdaus ro supswan ine na ndarirya ro fafisu naiwama. w18.12 6-7 ¶17-18; 8 ¶20-21

Kamis, 23 Juli

Wafrur pyan allah oso fa fyarkin inko. Snar nkofawi ḇa rosai ḇekur Moses i.​—Kel. 32:1.

Fasaw fa snonkaku Israel sya sḇefnder na ḇo sisyom sapi brawen mkun! Sisouser Yahwe sasoser Ḇyena ḇa, mboi skara sisya siwaira kaker faro Yahwe I. Iba syadi wer, Harun dap ḇaḇesamsyom faro sapi ani ḇe ”munara faro Yahwe I”! Rosai Yahwe ifrur ya? Ikofen ḇe Moses i snar kawasa ansi ”sifrur roi ḇeḇyeḇa kwar” ma sisouser faro ’rosai iwan faro si na’ ḇa. Yahwe imsor fafayaḇa, inja kyara fa myunpres er ansya kam. (Kel. 32:5-10) Ḇape, Yahwe ima Allah ḇefo kuker sawarwar. Dun snemuk fa myun er ansi ḇa. (Kel. 32:14) Harun iso ḇefrur sapi mkun brawen ani, mboi imbror kaku, ma daksowarpu kawasa Lewi ḇefasnaiḇair mankunsi ḇekinfir fa ḇewaira faro Yahwe I. Imbape snonkaku syaran ḇesyom sapi mkun brawen anya sḇeḇemun, mboi ḇewaira ḇe Yahwe I sya sismai payamyum, ma Allah ḇyeasas nari ḇyebarakas si.​—Kel. 32:26-29. w18.07 18-19 ¶13-16

Jumat, 24 Juli

Mkoḇe sasor mko . . . ḇemarisen ḇembran ḇeḇesewar syom ro buḇes (pasar) . . . ma moḇ sisma syom ro munara.​—Luk. 20:46.

Mansei marisen ḇyena ḇeba syadi ya? Inema marisen snonkaku ḇebor sisewar fa sismai roro farkarkor ḇekaki, fararur ḇepyum, ḇaido dunya hiburan risyaḇa. Paulus fyasnaiḇair roi ine rofyor ikofen, ”Ḇape kirine, rofyor mkomambir Allah I kwar, ḇaido ḇekaku ya Allah myambir mko kwar, rosai ḇefnai fa mkokaḇer fa mkoso kakara ma nyan kankenem ḇefromo monda ma ḇeyun royoḇa, ma mkomarisen mkoḇe women faro na wer?” (Gal. 4:9, NW) Manḇepoik Ḇekaki Syadi ro supswan farsyos ḇeba ine ’myambir ko’, inema syowi ḇeba kaku! Yahwe ifawi pyum ko, iswar ko, ma imarisen kakfanam faro I. Yahwe ifrur ko insama kakḇe maniḇoḇ Ḇyesi.​—Pkh. 12:13, 14. w18.07 4 ¶3-4

Sabtu, 25 Juli

Yakarauser anun swarapepen Bena.​—Mz. 119:99.

Komarisen Allah sasoser Ḇyena nfarkin ko ido, fandun fa koswar ma koḇesyowi na. (Am. 5:15) Moḇsa kofrur na rai? Koḇensewar fa komam roi nane imnis Yahwe moḇ dakmam na raya. Kwara sarḇer ine. Samswen fa wenef pyum, mura dokter ikofenḇair ḇe Au fa wan roḇean ḇepyum, ḇeolahraga, ma fadwer roi riḇeso ro kenem Bedi. Snar waso pyum rosai ikofen anna, inja wasmai fainda! Na wamarisen kaku snar waso pyum anun dokter ḇyuk anna ḇae. Imnis rarirya, Manḇedaw koḇedi ḇyuk sasoser ḇekadaunwarek ko ro roi ḇeḇyeḇa snar sasarya ma nafnoḇek ko fa kokenem pyum syadi wer. Imnis raris, Refo fyarkor ko fa kankarkar awer, kofrowes snonkaku sya awer, kokarawraw awer, kofrur fararur farḇuk famfnom awer, korarmomen awer, ḇaido kofrur awer roi ḇena wis kuker rur ḇemaḇak sya. (Ams. 6:16-19; Why. 21:8) Rofyor kosmai fainda snar kosouser Yahwe ido, na saswar koḇena faro I ma sasoser Ḇyena nsambraḇ syadi. w18.06 16 ¶5-6

Minggu, 26 Juli

Aw ine [raja] Yahudisya sediso awke? —Yoh. 18:33.

Imbude Pilatus imkak nari Yesus dawninyan kawasa sya fa sembroḇ faro ḇaḇepapoik Romawi. Ḇape Yesus kyarem, ’Karajan ayedi isya ro supswan ine ḇa’. (Yoh. 18:36) Yesus imewer kaku isowarpu ro fararur polotik, snaro Karajan ḇyedi isya ro nanki. Doḇe fararur ḇyena ro supswan ine isoine ’insa ḇyuk ḇaḇesaksi ro ḇaḇenapnapesya’. (Yoh. 18:37) Yesus ima ifawi mnis fararur ḇyena. Rofyor kakfawi mnis fararur koḇena ido, na komewer kaksowarpu partai polotik sairirya kam, iba syadi ine nsae ro kosnesna. Inema roi ḇepyan risyaḇa. Pengawas wilayah oso ikofen ḇo doḇe ro moḇ ifarmyan ro na, snonkaku sya sararer kaku si. Smanen sup sedi ma soḇe mankunsi ḇepoik kada nari sikenem pyum syadi. Ikofen wer, ”Yamarisen kaku, snar naek srar sya sfaduru ḇaḇeoser Kristen kuker smam monda faro fararur ḇaḇeḇaryas ankankinem ḇeḇye Karajan. Sikyar na Allah iso ḇepyos kandera ma samswen ḇese ḇekur si na.” w18.06 5-6 ¶6-7

Senin, 27 Juli

Kosampum Ibiris, rarirya nari ifrarbur mko!​—Yak. 4:7.

Syap Ibrani rikyor monda iso ḇeyapḇair Setan i, isoine 1 Tawarikh, Ayub, ma Zakharia. Kofawi i ḇe ”Manḇesampampum”. Rosai ḇefnai fa syap ḇeḇeso monda ḇefasnaiḇair mbroḇ ine rofyor Mesias ryama ḇaim? Ro Syap-Syap Ibrani, Yahwe fyasnaiḇair roi nakam ḇa kuker Setan ma rosai ifrur na. Kofawi Syap Ibrani nafnoḇek snonkaku sya fa smambir ma siso Mesias i. (Luk. 24:44; Gal. 3:24) Rofyor Mesias ryama, Yahwe kyinfir i ma manfamyan ḇyesi fa sfasnaiḇair syadi manseiso Setan i ma malaikat ḇesowarpu i sya. Ine kaku rarirya snaro Yahwe nari kyinfir Yesus ma snonkaku ḇesmai ramrem sya fa smunpres Setan ma ḇeso i sya. (Rm. 16:20; Why. 17:14; 20:10) Koswarepen, Ibiris i nya samambraḇ nabor ḇa. Yahwe, Yesus, ma malaikat ḇesouser sya sisya skadaunwarek ko. Kuker fafnoḇek sena, bisa kopampum mbroḇ koḇedine. w18.05 15-16 ¶2-4

Selasa, 28 Juli

Snaw ayena ḇeḇuk bon ḇana kyaruk na.​—Yoh. 15:2.

Rofyor koḇuk bon ya mande insape na Yahwe nya ko ḇe manfamyan Ḇyesi. (Mat. 13:23; 21:43) Inja ro wos sarḇer ḇero Yohanes 15:1-5, koḇuk bon ima kyurfasna kofrur snonkaku sya fa sḇe manfamyan ḇebabo ke? (Mat. 28:19) Roḇa, snaro fakfuken ine nkaku rarirya ido, na Saksi ḇesouser fa ḇefnoḇek snonkaku oso fa dakḇe manfamyan ḇe Yesus i ḇaim, nari simnis snaw ḇeḇuk bon ḇa. Ḇape, ine rarirya ḇa! Rosai ḇefnai ya? Snaro koma kodif snonkaku sya ḇa insama sakḇe manfamyan. Yahwe ima Allah ḇesaswar diri. Imewer dor ko fa kofrur roi oso kopok fa kofrur ḇa na. Dor monda rosai kosambraḇ fa kofrur na. (Ul. 30:11-14) Inja, koḇuk bon ima kyur ḇe rosairiri? Inema roi na bisa kokam kosambraḇ fa kofrur na. Fararur rosai Yahwe ḇyuk ḇe manfamyan Ḇyesi kam? Isoine fararur ḇaḇeḇaryas ankankinem ḇeḇye Karajan Allah.​—Mat. 24:14. w18.05 5 ¶8-9

Rabu, 29 Juli

Kma mkoḇedi Ibiris, . . . ḇyeankarkar ma ḇye kma ro ankarkar na kam.​—Yoh. 8:44.

Ro fafisu koḇedine kako manfarkin agama sisya sibor. Sor si ḇe pastor, pendeta, ḇaido sḇuk nasan ḇesena. Raris snonkaku Farisi sya, sḇuk farkarkor ḇekaku ro Wos Refoya ḇa mboi ”sfadweri kuker roi ḇekakuḇa”. (Rm. 1:18, 25) Ḇeḇeso ro ankarkar sena iso samamyai ro for ḇembrer ḇa, snonkaku sya sna jiwa ḇepok ḇemar ḇa, ḇemar sya na sikenem ḇe moḇ ḇese, ma Allah imarisen faro ḇeḇe farḇakḇuk ḇemnis ḇa rofandu snon kuker snon ḇaido bin kuker bin. Ḇefararur ro polotik sya kako sankarkar fa sifrowes snonkaku sya. Kero wer nari sikofen ankarkar ḇeba oser isoine soḇe sun ’aski ma payamyum’ ro supswan ine kwar. Mboi, ”fasaw kaku ḇaḇeraroya kyur si”. Inja kokyar awer faro manfarkin polotik ansine rofyor sikofen roi nakam nambran pyum kwar. Ḇekaku ya iso kofawi kwar Yahwe ras ryamumaya imnisbos kaku ḇekaraw ro roḇ.​—1 Tes. 5:1-4. w18.10 4-5 ¶6-8

Kamis, 30 Juli

Rofyor ko fararur rarirya insa ko fnoḇek snonkaku ḇepokḇa ma ko swarepen Manseren Yesus wos ḇyedi, doḇo: ’Ipyum syadi ro koḇuk ya ro kosma ya.’​—Kis. 20:35.

Kokenem ro fafisu ḇesamswen kaku ma napyan ḇe ko fa koḇesanekar. Yesus Kristus iwan naek ḇesmai ramrem sya ma ”manfarkin” ḇesouser ro domba-domba ḇesesya fa sisambraḇser ko. Ro sidang, penatua sima tuan faro kakyar koḇena ḇa, ḇape sifararur fnoḇek ko monda insama komarisen syadi wer. Simarisen sifnoḇek ko fa kosmai aski ma kosouser pdef. (Yes. 32:1, 2; 2 Kor. 1:24) Penatua sya bisa sakfrur ra manwawan Paulus i, syewar fa syambraḇser naek srar sya. Fyas ḇe snonkaku Kristen ḇero Tesalonika ḇesmai wayam sya, ”Rarirya kako, nkoswar naba faro mko, inja nkomarisen nkoḇerwas Allah Ankankinem Ḇeḇye ḇyedi monda faro mkoḇa, ḇape kankenem nkoḇena ḇardi kako kuker mko, snar nkoswar mko kwar.” (1 Tes. 2:8) Penatua sya bisa sisambraḇser ḇesesya ro rosai sawos na, imnis ra rosai Paulus ikofenḇair ḇe penatua ḇero Efesus sya ro mnuk ḇero rasine. w18.04 22-23 ¶6-8

Jumat, 31 Juli

[Yahwe iso Rur ya], ma romoḇsai [Yahwe] Rur ḇyedi isya roya moḇ ani ḇaḇemkeya isya kako.​—2 Kor. 3:17.

Paulus doḇe insama kosmai ḇaḇemkei ḇeradine, fandun fa kokaḇer ḇe Yahwe I. Ine fyasnaiḇair fandun fa kofanam ḇe I. (2 Kor. 3:16) Snonkaku Israel ro sup ḇeursḇa smam roi nakam ro mamam snonkaku, mboi smam ro Yahwe mamam Ḇyena ḇa. Ine imnis ra srup kakara ma sisnesna. Simarisen sḇuk ḇaḇemkei sismai babo nane fa sifrur marisen mankun sena ḇardi. (Ibr. 3:8-10) Ḇaḇemkei ḇerama ro Yahwe rur ḇesren Ḇyedi nama ḇaḇemkei ro ḇaḇewomen monda risyaḇa. Rur ḇesren ani ḇyuk ḇaḇemkei ḇeba syadibur ḇaḇemkei snonkaku sya sḇuk na. Na nafrur fa komkeibur ḇaḇewomen faro sasar, marmar, samsyom ḇekaku ḇa ma rari ḇyena. (Rm. 6:23; 8:2) Inema ḇaḇemkei ḇepyum kaku rirya! Snonkaku ḇewomen ḇaido ḇesmai ro bui si kako na saksmai ḇaḇemkei ine.​—Kej. 39:20-23. w18.04 10 ¶3-5

    Publikasi Bahasa Biak (2015-2022)
    Swae
    Swun
    • Biak
    • Warwas na
    • Farfrur Pyum
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Akurfasnai
    • Kebijakan Privasi
    • Pengaturan Privasi
    • JW.ORG
    • Swun
    Warwas na