iTalanoa ni Nona Bula

O Jiova e Vakalougatataki Ira na Muria na Nona Sala

TALANOATAKA O ROMUALD STAWSKI

Ni tekivu na iKarua ni iValu Levu ena Sepiteba 1939, a cabolo na veivaluvaluti kaukaua ena vualiku kei Poladi. Dua na gauna niu se yabaki ciwa, au lako ena dua na bucanivalu niu via raica se cava a yaco tiko e kea. E vakadomobula dina na ka au raica​—era veidavori tu na yagomate qai curuoso na vanua ena kubou loaloa. Dina niu vakasamataka meu yaco bula mada ga i vale, ia e so na taro e vure cake mai na noqu vakasama: “Na cava e vakalaiva kina na Kalou me yaco na veika ca vaka oqo? E tovaki cei?”

NI VOLEKA ni cava na ivalu, era vakasaurarataki na cauravou mera cakacaka ena matanitu o Jamani. Era vakaliligi mate ena vunikau se ena wavu o ira na bolea mera kua ni cakacaka, qai toka e seredra e dua na papa e volai toka kina “liumuri” se “dauvakacaca.” E tiko na neitou tauni, o Gdynia, ena tadrua ni rua na matanitu erau veimecaki tiko. Ena gauna keitou lai taki wai kina ena taudaku ni tauni, a cacawiwi ena ulu i keitou na sicini ni dakai kei na bomu, a qai lauti taciqu gone duadua o Henryk, mani mate kina. Ena vuku ni ituvaki ca vaka oqo, keitou mani toki na va na gone kei Nau ina dua na rukunivale me keitou taqomaki kina. A qai mate e kea na taciqu yabaki rua, o Eugeniusz, ni tauvi koya na mateniuto.

Au se baci taroga tale: “E vei na Kalou? Na cava e vakatara tiko kina na rarawa kece oqo?” Dina niu lotu Katolika gugumatua, qai lai lotu tale ga vakawasoma, ia e sega ga ni saumi kina na noqu taro oqori.

Au Ciqoma na Dina ni iVolatabu

Na isau ni noqu taro e gole mai na vanua au sega ni namaka. E cava na ivalu ena 1945, ia ena itekitekivu ni 1947, a vunau yani e dua na iVakadinadina i Jiova ena neitou itikotiko e Gdynia. A vosa vua o tinaqu, au qai rogoca tale ga e so na ka e tukuni. Bau donu toka, keitou ciqoma sara na veisureti ina soqoni vakarisito. Ni oti ga e dua na vula, dina niu se sega ni kila vinaka na dina ni iVolatabu, au tokoni ira sara na ilawalawa iVakadinadina e kea meu vunau vei ira e so me baleta na vuravura e vinaka cake, e sega kina na ivalu kei na veivakamatei. Au marautaka vakalevu.

Au a papitaiso ena Sepiteba 1947 ena dua na soqo ni tabacakacaka ena koro o Sopot. Ena vula o Me ni yabaki e tarava, au sa tekivu painia tudei, oya niu vakayagataka na iwase levu ni noqu gauna meu vunautaka kina na itukutuku ni iVolatabu. E tusaqata vakaca na neimami cakacaka na italatala ena yasayasa oya, qai uqeta me keimami vakacacani. Dua na gauna era vakacacani keimami e dua na ilala cudrucudru, era vakaviriki keimami ena vatu, ra qai mokulaki keimami vakaca. Dua tale na gauna e vica na sisita ni lotu Katolika kei ira na italatala era uqeta e dua na ilala mera mokulaki keimami. Keimami dro ena dua na siteseni ni ovisa, ia era wavokita na ilala oqo ra qai kaya nira na mokulaki keimami. Vinaka ga nira qai lako mai e so tale na ovisa, ra qai yadravi keimami ena neimami biubiu mai kea.

Ena gauna oya, e se sega ni dua na ivavakoso ena neitou yalava. So na gauna keitou moce toka ga e veikauloa. Ia keitou marautaka ni rawa ni keitou cakacaka vakavunau ena ituvaki oya. Nikua, sa vica sara na ivavakoso era sa tiko ena yalava oya.

Cakacaka e Peceli kei na Noqu Vesu

Ena 1949, au a sureti meu lai veiqaravi ena Peceli e Łódź. E ka dokai dina na veiqaravi e kea! Kena ca ga niu sega ni dede sara kina. Ena June 1950, ni vo e dua na vula me vakatabui na neimami cakacaka, au a vesu kei na so tale na taciqu e Peceli. Au a bala e valeniveivesu, qai sotava na ka voravora ena gauna au vakatarogi kina.

A cakacaka tiko o tamaqu ena dua na waqa e dau soko i Niu Yoka, ratou tovolea gona na ovisa ratou a veivaqaqai tiko meu kaya ni yamata nei Mereke o koya. A voravora sara na ka au sotava ena gauna au vakatarogi kina. Kena ikuri, eratou vakatarogi au veitarataravi e va na ovisa, ratou saga meu beitaki Brother Wilhelm Scheider, a qarava tiko na cakacaka vakavunau e Poladi ena gauna oya. Eratou rubilaka na bukubukuniyavaqu ena tikinikau vavaku. E dradra na yagoqu niu davo tu ena fuloa. Niu sa sega ni vosota rawa, au qai tagi vakadomoilevu, “Jiova, ni vukei au!” Ratou kurabui sara ga na ovisa mani oti yani nodratou veimoku. Ni oti ga e vica na miniti, ratou sa moce. Au lomavakacegu sara ga qai kaukaua tale. Au vakadeitaka kina ni dau vukei ira vakayalololoma nona dauveiqaravi yalodina o Jiova ena gauna era tagici koya kina. E vakaukauataka na noqu vakabauta, qai vakavulici au meu vakararavi vakatabakidua vua na Kalou.

E okati ena iotioti ni volaitukutuku ni veivaqaqai oya na itukutuku lasutaki me baleti au. Niu saqata na tikina oya, e kaya e dua na ovisa, “O na lai vakamacalataka ena mataveilewai!” A vakasalataki yau e dua a vesu tu e kea meu kua ni leqataka, baleta ni na raica tale vakadua o koya na dauveibeitaki ni mataivalu na itukutuku oqo, ena rawa gona meu vakalasuya. A qai yaco vaka kina.

iVakatawa ni Tabacakacaka, Curu Tale e Valeniveivesu

Au a sereki ena Janueri 1951. Ni oti e dua tale na vula, au sa veiqaravi vakaivakatawa dauveilakoyaki. Dina ni a tiko na vakatatabu, ia au cakacaka vata kei na vica na mataveitacini me vakaukauataki na ivavakoso, vaka kina na nodra vukei na mataveitacini era veiseyaki tu ena vuku ni nodra cakacaka na ovisa vakalecaleca. Keitou uqeti ira na mataveitacini mera tomana tiko ga na nodra cakacaka vakavunau. Ena veiyabaki e tarava, era yaloqaqa na mataveitacini oqo ena nodra tokoni ira na ivakatawa dauveilakoyaki, ra tabaka vuni qai veisoliyaka na ivola vakaivolatabu.

Dua na siga ena Epereli 1951, era vesuki au e gaunisala na ovisa vakalecaleca ena gauna au lesu tiko mai kina ena dua na soqoni vakarisito, era dau vakaraici au vinaka toka. Niu sega ni via sauma nodratou taro, ratou kauti au i valeniveivesu e Bydgoszcz, ra qai vakatarogi au ena bogi tiko ga oya. Au a vakaroti meu ravi tu ena lalaga me ono na siga ka ono na bogi, au sega ni kana se gunu wai, qai curuoso na rumu ena kubou ni kedra tavako na ovisa. Au laumoku ena kau, au vakamai tale ga ena tavako. Ena gauna au rebo kina, eratou sui yau ena wai, au qai vakatarogi tale. Au kerei Jiova me solia vei yau na kaukaua meu vosota, a qai vukei yau.

Ia, au sotava tale ga na ka vinaka ena valeniveivesu e Bydgoszcz. A rawa meu wasea na ka dina ni iVolatabu vei ira e dredre na nodra tarai. Io, a levu dina na gauna meu vunau kina. Ena vuku ni kedra ituvaki vakaloloma, era tu vakarau na kaivesu mera rogoca na itukutuku vinaka.

Rua na Veisau Bibi

Vakalailai ga na noqu sereki ena 1952, au sotavi Nela, e dua na painia gugumatua. A painia tiko ena ceva kei Poladi. E muri a qai cakacaka ena “vanua ni vavavi,” e dua na vanua a tabaki vakavuni tiko kina na neimami ivola. Na cakacaka kaukaua oqo a gadrevi kina na qaqarauni kei na solibula. Keirau mani vakamau ena 1954, keirau qai tomana tiko ga na neirau veiqaravi vakatabakidua me yacova na nona sucu na luve i keirau yalewa, o Lidia. Me rawa niu tomana tiko ga na cakacaka vakaivakatawa dauveilakoyaki, keirau vakatulewataka kei Nela me cegu mai na nona cakacaka vakatabakidua, me tiko e vale, me qaravi luve i keirau.

Ena yabaki vata ga oya, e dua tale na vakatulewa bibi keirau a cakava. Au a kerei meu veiqaravi vakaivakatawa ni tikina ena dua na yalava e kovuta e dua na ikatolu kei Poladi. Keirau masulaka na tikina oqo. Au kila ni a bibi dina mera vakaukauataki na mataveitacini e vakatabui tu na nodra cakacaka vakavunau. E levu era a vesu ena gauna oya, a gadrevi gona kina mera vakayaloqaqataki vakayalo. Ena veitokoni i Nela, au ciqoma na ilesilesi oqo. Au a veiqaravi tiko ena cakacaka oqori me 38 na yabaki, au a rawata ga ena veivuke i Jiova.

Liutaka na “Vanua ni Vavavi”

Ena gauna oya, a nona itavi na ivakatawa ni tikina na cicivaki ni “vanua ni vavavi,” era tu ena vanua vunitaki. Era dau vakamuri keimami na ovisa, ra tovolea mera kunea na vanua e taba tiko kina na ivola, mera qai sogota. So na gauna era sogota rawa, ia e sega ga ni tarova na kena drodro tiko mai vei keimami na kakana vakayalo. A matata vakasigalevu ni a vukei keimami tiko o Jiova.

A kaukaua qai rerevaki na cakacaka ni tabaivola, me sureti gona e dua me cakacaka kina, ena vinakati me yalodina, dau qaqarauni, me solibula, qai talairawarawa tale ga. Na mataqali yalo vaka oqo a rawa ni cicivaki vinaka tiko ga kina na “vanua ni vavavi.” A dredre tale ga na kena kunei na vanua me taba kina vakavuni na ivola. So na vanua a vinaka sara, ia era sega ni lewa maqosa na mataveitacini. Ena so tale na vanua, a yaco na kena veibasai. Era vakuai ira ena levu na ka na mataveitacini. Au dokai ira na tacida tagane kei na yalewa oqori qai taleitaka dina niu a bau cakacaka vata kei ira.

Taqomaka na iTukutuku Vinaka

Ena veiyabaki drakidrakita oya, keimami dau beitaki ni vakaitavi ena cakacaka e vakatabui vakalawa qai veivorati, keimami qai tini kina i valeniveilewai. A leqa bibi oqo baleta ni a sega tu na neimami loya me tokoni keimami. Era via vukei keimami e so na loya, ia e levu vei ira era rere ni na kilai levu na ka era cakava, ra qai sega ni via vakacudrui ira na veiliutaki. Ia a kila o Jiova na ka keimami gadreva, sa qai cakava kina e dua na ka.

O Alojzy Prostak, e dua na ivakatawa dauveilakoyaki mai Kraków, a curu e valenibula ni a mavoa vakaca ena gauna a vakatarogi tiko kina. Dina ga ni a mavoa vakaca na yagona qai tara sara nona vakasama, ia a yalodina tiko ga. Era dokai koya kina na vo ni kaivesu e valenibula. Dua vei ira oqo na loya, o Witold Lis-Olszewski, a tarai koya sara ga na yaloqaqa nei Brother Prostak. Rau a veivosaki ena vica na gauna qai yalataka vei Brother Prostak, “Ena gauna au sereki kina qai tekivu cakacaka tale, au lomasoli meu valataka na nodra kisi na iVakadinadina i Jiova.” A dina ena nona vosa ni yalayala.

A tiko na nona timi ni loya o Mr. Olszewski, qai totoka dina na nodratou yalodina me ratou vukei keimami. Ena gauna a kaukaua sara kina na veitusaqati, ratou vukei ira na mataveitacini ena rauta ni 30 na kisi ena dua na vula​​—dua na kisi ena dua na siga! A gadrevi me kila vinaka o Mr. Olszewski na kisi kece, au sa qai lesi gona kina meu veitaratara tiko kei koya. Keirau cakacaka vata me vitu na yabaki ena veiyabaki ni 1960 kei na 1970.

Au vulici kina e levu na cakacaka vakalawa ena gauna oya. Au dau dikeva vinaka na veilewai, na ka era tukuna na loya​​—kena e vinaka kei na kena e ca​​—na iwalewale ni nodra valataka na kisi, kei na nodra itukutuku na tacida era beitaki. A yaga dina oqo baleta ni a vukei ira na mataveitacini, vaka uasivi o ira era kacivi mera lai soli ivakadinadina, mera kila na ka mera tukuna ena gauna ni veilewai kei na gauna mera kua kina ni vosa.

Ena gauna ni veilewai, e dau lai moce ena nodra vale na iVakadinadina i Jiova o Mr. Olszewski. E sega ni kena ibalebale ni a sega ni rawa ni tiko ena dua na otela, ia me vaka e kaya ena dua na gauna, “Ni se bera na veilewai, au vinakata meu kila na ivakarau ni nomuni vakasama.” Ena nona veivuke a tini vinaka e levu na kisi. Vica vata na gauna a matataki yau, ia a sega ga ni vinakata meu saumi koya. Dua tale na gauna, a sega ni vinakata me saumi ena 30 na kisi. Na vuna? E kaya, “Au vinakata meu bau tokona vakalailai na nomuni cakacaka.” Qai sau levu toka na nona cakacaka vakalawa. Sa ra kila tale ga na veiliutaki na ka a cakava tiko na timi nei Mr. Olszewski, ia a sega ni vakayalolailaitaki koya ena nona vukei keimami tiko.

E dredre me vakamacalataki na nodra ivakaraitaki vinaka na mataveitacini ena gauna ni veilewai. Levu era dau gole yani mera dikeva na veilewai, ra lai vakayaloqaqataki ira tale ga na mataveitacini era beitaki. Ena gauna a levu duadua kina na veilewai, au wilika rawa e rauta ni 30,000 na mataveitacini ena dua ga na yabaki era mai vakaraitaka nodra veitokoni. Oqo a dua dina na ilala levu ni iVakadinadina!

iLesilesi Vou

A qai vakatarai tale na neimami cakacaka ena 1989. Ni oti tale e tolu na yabaki a tara qai vakatatabutaki e dua na valenivolavola ni tabana. Au a sureti meu cakacaka kina, ena Tabana ni iTukutuku ni Valenibula, au ciqoma ena marau na itavi oqo. Keitou le tolu na lewena, keitou qai vukei ira na mataveitacini me baleta na veiqaravi vakavuniwai e sega ni vakayagataki kina na dra, vaka kina mera tutaka na nodra vakabauta e yavutaki ena nodra lewaeloma e vakavulici ena ivakavuvuli vakarisito.​​—Cakacaka 15:29.

Keirau vakavinavinakataka vakaveiwatini na cakacaka dokai ni qaravi Jiova ena cakacaka vakaitalatala. E dau tokoni yau qai vakayaloqaqataki yau o Nela. Ena sega ni oti noqu vakavinavinakataki koya baleta ena gauna au dau osooso kina ena ilesilesi soli vakalou se ena gauna au bala kina e valeniveivesu, a sega vakadua ni vosakudrukudrutaka noqu yali mai vale. Ena gauna drakidrakita, e sega ni dau yalolailai ia e dau vakacegui ira tale e so.

Me kena ivakaraitaki, ena 1974 au a vesu kei na vica tale na ivakatawa dauveilakoyaki. E so na mataveitacini era kila na itukutuku oqo era a via vakadewataka vei watiqu ena sala malumu. Nira raici koya, era taroga sara, “Taciqu Nela, e dua na itukutuku ca e tiko oqo. O via rogoca?” E galu sara ga ena levu ni nona taqaya, ni nanuma au sa mate. Ni gauna e kila kina na ka dina a yaco, e kaya ena vakacegu: “Oi e se bula! E sega ni imatai ni gauna me bala kina e valeniveivesu.” E muri era qai kaya vei yau na mataveitacini ni tarai ira sara ga na rai donu a tu vua.

Dina ga ni keirau sotava e so na ituvaki dredre, e dau vakalougatataki keirau o Jiova baleta ni keirau muria tiko ga na nona sala. Keirau marautaka ni o Lidia, na luve i keirau, kei na watina, o Alfred DeRusha, erau ivakaraitaki vinaka ni veiwatini lotu Vakarisito. Erau susugi luvedrau tagane o Christopher kei Jonathan me rau dauveiqaravi i Jiova, keirau sa qai marau ga kina vakalevu. Sa vica vata tale ga na yabaki na nodrau lotu Vakarisito yalodina tiko na taciqu o Ryszard, kei na ganequ o Urszula.

A sega vakadua ni biuti keirau o Jiova, keirau vinakata tale ga me keirau qaravi koya tiko ga ena yalodina. Keirau vakila na dina ni vosa e cavuti ena Same 37:34: “Waraki Jiova, ka muria na nona sala, ena qai laveti iko cake mo taukena na vanua.” Keirau sa nanamaki tu yani ina gauna oqori.

[iYaloyalo ena tabana e 17]

Ena dua na soqo ni tabacakacaka a vakayacori ena nona lomanibai e dua na tacida e Kraków, ena 1964

[iYaloyalo ena tabana e 18]

Vata kei na watiqu, o Nela, kei na luve i keirau, o Lidia, ena 1968

[iYaloyalo ena tabana e 20]

Vata kei na dua na gonetagane iVakadinadina ni se bera ni sele na utona ena veisele e sega ni vakayagataki kina na dra

[iYaloyalo ena tabana e 20]

Vata kei Vuniwai Wites, e vuniwai levu ni veisele, e dau seleta na utodra na gone e sega ni vakayagataki kina na dra, ena dua na valenibula e Katowice

[iYaloyalo ena tabana e 20]

Vata kei Nela, ena 2002