E Tarai Keda Vakacava na iValu kei na iTovo Kaukaua?
“Tekivu ena iKarua ni iValu Levu, dua na ka na levu ni itovo kaukaua e yaco e veiyasa i vuravura. Qai rauta ni rua na bilioni na lewenivanua era tiko ena vanua sara ga e yaco kina.”
iVukevuke ni vunivola levu ni Matabose kei Vuravura, Amina J. Mohammed, Janueri 26, 2023.
E rawa ni yaco na ivalu kei na itovo kaukaua ena vanua e vakilai tu kina na vakacegu. O ira mada ga na yawa mai na vanua e yaco kina na tikoyavavala, e rawa tale ga nira vakaleqai. Ena qai vakilai tu na kena revurevu me dua na gauna balavu. Dikeva mada eso na kena ivakaraitaki:
Leqa ni kakana. E kaya na isoqosoqo na World Food Programme, “na ivalu e vakavuna vakalevu na leqa ni kakana. E levu era via kana tu era tiko sara ga ena vanua e dau yaco kina na ivalu kei na itovo kaukaua.”
Mate ni vakasama, tautauvimate tale ga. Eso era dau lomabibi qai nuiqawaqawa, ke tukuni ni na yaco na ivalu ena nodra vanua. O ira tale ga na tiko ena vanua e yaco kina na tikoyavavala, e rawa nira mavoa se tauvi mate ni vakasama. Ia e ka ni rarawa ni dredre mera dau qaravi vakavuniwai.
Tokitaki ena dua tale na vanua. Ena Seviteba 2023, e kaya na isoqosoqo e dau raici ira na isenivalu na United Nations High Commissioner for Refugees, ni sivia e 114 na milioni na lewenivanua e veiyasa i vuravura era biuta nodra itikotiko. Na vuna? Ena vuku ni ivalu kei na itovo kaukaua.
Leqa vakailavo. Na ivalu e vakavuna tale ga na leqa vakailavo, me vaka na tubu ni isau ni yaya. Na ilavo e dodonu me vakayagataki ena veiqaravi vakavuniwai kei na vuli, sa vakayagataka na matanitu ina mataivalu. Kuria ya, e dau saulevu na vakavinakataki ni veika e vakacacani ena ivalu.
Vakacacani na vuravura. Eso era rarawataka ni vakarusai na veikabula e tu wavoliti ira. Na vagagai ni wai, cagi kei na vakacacani ni qele e dau vakavuna tale ga na tauvimate bibi. Ni oti na ivalu, eso era dau mavoa se mate ena gasaukuro bulu.
Macala ga ni levu na ka e dau vakacacani ena ivalu. Era vakayalia kina e levu na nodra bula kei na ka era taukena.