Bula ena Gauna Vakaivolatabu—iLavo

“E qai dabe o Jisu ena vanua e raici ira mai kina na lewenivanua nira biuta nodra ilavo ena kato ni cau e tu e kea; e levu na vutuniyau era mai biuta kina e levu na ilavo. E lako tale ga yani e dua na yada dravudravua qai biuta e rua na ilavo lailai sara.”—MARIKA 12:41, 42.

E CAVUTI vakalevu ena iVolatabu na ilavo. Me kena ivakaraitaki, e tukuni ena Kosipeli ni vakayagataka o Jisu e vica na mataqali ilavo me vakavulica kina eso na ivakavuvuli bibi. Me vaka e tukuna toka na tikinivolatabu e cake, a vakavulica o Jisu e dua na lesoni bibi ena ivakaraitaki ni yada a cautaka e “rua na ilavo lalai.” Ena dua tale na ituvaki, a vakayagataka e dua na mataqali ilavo e vakatokai na dinari me vukei ira kina na nona imuri me donu na nodra rai me baleti ira na veiliutaki ena matanitu.a—Maciu 22:17-21.

Na cava e buli kina na ilavo? A buli vakacava ena gauna vakaivolatabu? A vakayagataki vakacava? Na rai cava me baleta na ilavo e tukuna na iVolatabu?

Veisau iYaya ina Kaukamea Talei

Ni bera ni buli na ilavo era dauveisau iyaya na lewenivanua. Me veirauti vinaka na iyaya e veisautaki kei na veiqaravi e caka. Ia a sega ni iwalewale veiganiti sara na veisau iyaya. Ena vinakati me rau duavata o rau na veisau iyaya ena ka e veisautaki. Kena ikuri, era kauta na dauveivoli eso na iyaya lelevu qai bibi me vaka na manumanu se taga witi.

Era raica na dauveivoli ni na vinakati mera vakayagataka e dua na iwalewale rawarawa ni veivoli. E nanumi kina me vakayagataki na koula, siliva, kei na kopa. O na raica ena itaba e toka e ra e dua na dauveivoli e vakayagataka na koula, siliva kei na sitila me volivoli se saumi kina e dua na veiqaravi e caka. E dau vakarautaki vinaka ena ivakarau bibi na vatu talei ni bera ni veisau na iyaya. Me kena vakaraitaki, ni volia o Eparama na tikiniqele me bulu kina na watina lomani o Sera, a vakarautaka na levu ni siliva e dodonu me sauma kina na tikiniqele oya.—Vakatekivu 23:14-16.

Ena gauna a solia kina o Jiova vei ira na Isireli na Lawa, era dauvakayagataka na ivakarau lasu na dauveivoli kocokoco mera dabui kina na volivoli. E vakasisila vua na Kalou o Jiova na veika e caka oya, a tukuna kina vei ira na dauveivoli e Isireli: “Me dodonu ga na nomudoui vakarau ni bibi, me dodonu na kena bibi.” (Vunau ni Soro 19:36; Vosa Vakaibalebale 11:1) Nikua mera vakasamataka na dauveivoli ni se sega ni veisau na rai i Jiova me baleta na kocokoco kei na veidabui.—Malakai 3:6; 1 Korinica 6:9, 10.

iMatai ni iLavo e Buli

A rairai buli na imatai ni ilavo e Lydia (o Taki nikua), ni bera na 700 B.S.K. Era bulia vakalevu na ilavo o ira na matai ni koula ena veimatanitu, ra qai vakayagataka qori na veivanua era cavuti ena iVolatabu.

E buli vakacava na ilavo? Ena kau mai na kaukamea e vakawaicalataki (1) qai sova ena ka e vakalomana me buli kina na disi kaukamea se sega ni tabaki kina e dua na ka (2). Ena vakacurumi na disi qori ena maliwa ni kena ituki e ceuti tu kina na ivakatakarakara se itaba (3). Sa qai lautuki me vakamawe ena disi kaukamea (4). Ni dau totolo na kena caka e tuki cala kina ena so na gauna. Ena wasei qai vakarautaki me tautauvata ga na kedra levu, ke sivia me musu tale na kaukamea (5).

Dauveisau iLavo, Daukumuni Vakacavacava, Dautauri iLavo ena Baqe

Ena imatai ni senitiuri S.K., e dau kau mai Palesitaina na ilavo mai na veimatanitu. Me kena ivakaraitaki, era dau kauta mai ina valenisoro e Jerusalemi na nodra ilavo na vulagi mai na so tale na matanitu. Ia o ira era veiqaravi ena valenisoro era na ciqoma e dua ga na mataqali ilavo me saumi kina na ivakacavacava. E tiko sara ga ena loma ni valenisoro na nodra teveli na dauveisau ilavo, era lavaka tale ga vakasivia na ivakacavacava e saumi me veisautaki kina na nodra ilavo ina kena e vakayagataki ena valenisoro. A cudruvi ira na tagane kocokoco qo o Jisu. Na cava na vuna? Nira sa vukica na vale i Jiova me “vale ni veivoli” me “nodra qara na daubutako.”—Joni 2:13-16; Maciu 21:12, 13.

Ena vinakati vei ira na vakaitikotiko mai Palesitaina mera sauma ina matanitu na ivakacavacava. Dua vei ira na “ivakacavacava” qori era tarogi Jisu kina na dausaqati koya. (Maciu 22:17) Eso tale na ivakacavacava e okati kina na ivakacavacava ni gaunisala kei na ivakacavacava ni iyaya e vakau mai kei na kena e vakau ena so tale na vanua. O ira na daukumuni ivakacavacava ni matanitu e Palesitaina era kilai nira dauveidabui ra qai sega ni taleitaki vei ira na lewenivanua. (Marika 2:16) Era rawaka vakalevu na daukumuni ivakacavacava nira lavaka vakasivia na ka e saumi ra qai maroroya na kena caca. Ia eso na daukumuni vakacavacava me vakataki Sakiusa era rogoca na itukutuku i Jisu ra qai biuta na nodra ivakarau veidabui. (Luke 19:1-10) Ena vinakati tale ga nikua mera daudina ena ka kece o ira na via muri Karisito, wili kina na nodra caka bisinisi.—Iperiu 13:18.

E dau vakacurumi tale ga ina baqe na ilavo. O ira na dautauri ilavo ena baqe era veisautaka na ilavo e kau mai na so tale na matanitu, era tuvanaka e dua na iwalewale ni maroroi ilavo, era soli dinau ra qai soli tubu vei ira era vakacuru ilavo ena baqe. A tukuni ira tiko na dautauri ilavo ena baqe o Jisu ni vakamacalataka na vosavakatautauvata me baleti ratou na dauveiqaravi a dui soli vei ratou na ilavo me ratou cakacakataka.—Maciu 25:26, 27.

Rai Donu me Baleta na iLavo

Ena levu na vanua nikua e vinakati mera rawa ilavo na tamata mera volia kina na ka era vinakata. Se dina tiko ga nikua na vosa e uqeti Tui Solomoni kina na Kalou me vola ena vica na senitiuri sa sivi: “Sai vakaruru na ilavo.” A tukuna tale ga ni uasivia na ilavo na vuku ni “sa vu ni bula.” (Dauvunau 7:​12) Na vuku qori e laurai ena iVolatabu.

A vukei ira na nona imuri o Jisu me veiraurau na nodra rai me baleta na ilavo ni tukuna: “Na nona bula e dua ena sega ni vakatau ena levu ni ka e tu vua.” (Luke 12:15) Me vakataki ira na tisaipeli i Jisu ena imatai ni senitiuri, eda na vakaraitaka tale ga na vuku nida vakayagataka vakavuku na ilavo da qai sega ni veidabui, meda kua tale ga ni lomana na ilavo.​—1 Timoci 6:​9, 10.

[iVakamacala e ra]

[Kato/iYaloyalo ena tabana e 26]

Ka me Kilai me Baleta na iLavo

● Dua vei ira na ilavo lailai e vakayagataki e Palesitaina ena imatai ni senitiuri na kopa lepta. Na isau ni dua na tamata cakacaka ena loma ni 15 ga na miniti e rua na lepta. A rairai biuta na yada ena kato ni cau ena valenisoro e rua na lepta.—Marika 12:42.

● Na drakema siliva e ilavo ni Kirisi, e voleka ni taura e dua na siga taucoko na nona cakacaka e dua me qai rawata. (Luke 15:8, 9) E rua na drakema na ivakacavacava ni valenisoro mera solia e veiyabaki na Jiu tagane.—Maciu 17:24.

● Na dinari siliva e ilavo ni Roma e laurai kina na kena ivakatakarakara o Sisa, e veiganiti kina na kena “lavaki” mera sauma na ilavo qori na Jiu tagane kece ena nodra veiliutaki na kai Roma. (Roma 13:7) Ena sauma na itaukei ni cakacaka e dua na dinari vei ira na cakacaka ena 12 na aua ena dua na siga.—Maciu 20:2-14.

● Na sikeli siliva e caka ena siti o Taia a vakayagataki e Palesitaina ena gauna a bula kina i vuravura o Jisu. Na 30 na “tikinisiliva” era saumi Jutasa Isikarioti kina na iliuliu ni bete me soli Jisu, e rairai sikeli mai Taia.—Maciu 26:14-16.

Kedra levu dina na ilavo e cake