Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • w93 4/1 rau 3-4
  • Bapatiso! Bapatiso! Bapatiso!—To Dahaka Dainai?

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • Bapatiso! Bapatiso! Bapatiso!—To Dahaka Dainai?
  • 1993 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Inai Bamona Atikol
  • Oiemu Bapatiso ena Anina
    Dirava Momokani Tamona Tomadiho Henia mai Lalo-Tamona Danu
  • Dahaka Dainai Bapatiso Oi Abia be Namo?
    Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia—2002
  • Bapatiso
    Buka Helaga Herevalaia
  • Bapatiso​—Tahua Gauna Namona!
    Mauri Moalelaia Hanaihanai!—Baibel Stadi Amo Unai Oi Dibaia
Ma Haida Itaia
1993 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
w93 4/1 rau 3-4

Bapatiso! Bapatiso! Bapatiso!—To Dahaka Dainai?

“HUA haida lalodiai lau ese taunimanima 10,000 bona ma haida, tatau, hahine, bona natudia, be lau bapatisodia vadaeni.” Jesuit misinari tauna Francis Xavier be unai bamona Travancore, India, ena basileia dekenai iena gaukara ia gwauraia. “Hanua ta ta dekenai lau lao bona Keristen taudia ai lau halaodia. Bona lau lao gabudia ibounai dekenai iseda guriguri bona taravatu be unai gabu taudia edia gado dekenai lau hahanaia bona lau rakatania.”

Francis Xavier ena revarevadia ia lalodia bada dainai, Portugal ena King John ia gwau namona be iena basileia lalonai idia noho dubu rumadia ibounai dekenai idia duahia. Atai ai torea hereva be January 1545 ena revareva ta amo, bona gwaumaoro ia henia idia printaia totona. Dahaka ia vara? Iena buka The Jesuits​—History & Legend of the Society of Jesus lalonai, Manfred Barthel ia torea, ia gwau: “Nega sisina murinai, Europe ena stiuden taudia momo be ‘edia tuina idia hadaia bona edia tai ena mata ranu siahudia idia diho’; idia noinoi bada badina idia ura India dekenai idia lao bona Baibel ena Dirava idia diba lasi taudia idia durudia edia tomadiho idia haidaua totona. ” Ma ia gwau: “Unai neganai, taunimanima momo idia laloa basileia ta ena taunimanima iboudiai edia tomadiho haidaua totona, taunimanima haida be ranu helagana amo idia nevarilaidia bona puse tamona ena pepapepadia idia henidia sibona be hegeregere.”

Taunimanima momo be unai bamona edia tomadiho idia haidaua haraga dainai dahaka idia karaia? Jesuit tauna Nicolas Lancilloto be hereva maorona ia torea Roma dekenai, ia gwau: “Bapatiso idia abia taudia edia ura hehunina ta ia noho. Arab bona Hindu edia hesiai taudia idia ura bapatiso amo ruhaia mauri namona idia abia, eiava dagedage biaguna amo idia siri eiava dabua matamatana ta idia abia. Momo ese bapatiso idia abia panisi idia koua totona. . . . Bema haida be, sibodia edia lalohadai goada dainai, idia laloa iseda hahediba herevadia amo hahemauri do idia davaria ma taunimanima haida ese idia gwauraidia kavakava taudia. Idia momo be bapatiso idia abia nega sisina murinai dubu herevadia idia rakatania bona kaivakuku tomadiho henia kara dekenai idia giroa lou.”

Unai neganai Europe amo tanobada dekenai idia laolao taudia danu idia ura Baibel ena Dirava idia diba lasi taudia idia durudia edia tomadiho idia haidaua bona idia bapatiso henidia totona. Taunimanima idia gwau Christopher Columbus be Caribbean dekenai ia davaridia “Indian” taudia ginigunadia ia bapatiso henidia. The Oxford Illustrated History of Christianity ia gwau: “Spain Gavamani ena ura badana be idau hanua taudia edia tomadiho idia haidaua. Lagani 1700 C.E. ia mai kahirakahira neganai, Spain ia lohia gabudia dekenai idia noho Indian taudia 7,000,000 be sibodia idia gwauraia idia be Keristen taudia. Edia tomadiho ai haidaua taudia edia namba ai abia neganai, ia hedinarai unai taudia idia hadibaia namonamo guna ena dala be lasi, (Pavapava Charles Namba 5 ena varavara ta, Pedro de Gante, misinari taudia ida ia lao tauna, ia gwau ia bona heduru tauna tamona sibona be dina tamona lalonai taunimanima 14,000 idia bapatiso henidia).” Unai bamona taunimanima edia tomadiho idia haidaua haragaharaga neganai, nega momo idau gabudia hanua taudia idia dagedage henidia, idia haberodia, bona idia hametaudia.

Bapatiso idia gwauraia bada dainai unai laolao taudia bona misinari taudia be edia gaukara idia karaia goada noho. Lagani 1439 lalonai, Pope Eugenius Namba 4 be Florence ena Kaunsolo dekenai taravatu ta ia gwauraia, ia gwau: “Kara helagadia iboudiai amo ginigunana be bapatiso, badina ia be lauma maurina ena iduara; unai amo Keriso ena tau-anina taudia ai ita lao bona ena ekalesia lalonai ita vareai. Bona tau ginigunana amo mase be taunimanima iboudiai dekenai ia vareai dainai, bema ranu bona Lauma Siahuna amo ita vara lou lasi, ita be Guba ena basileia dekenai ita vareai diba lasi.”

To hepapahuahu ia vara, edena dubu ena bapatiso kara ia maoro? The Encyclopedia of Religion bukana ia gwau: “Unai be dubu vareai karana ginigunana dainai, dubu momo idia gwau idia sibodia ese bapatiso maorona idia henia diba, idia ta ta iboudiai idia gwau idia be dubu maorona bona idia gwau dubu ma haida be tomadiho dala maorona idia rakatania bona dubu amo idia parara gwauraia. Bapatiso karaia dalana be dubu ta ta iboudiai dekenai idia haidaua be ta ese ia koua diba lasi.”

To bapatiso karana be Keristen tomadiho ia do vara lasi neganai idia karaia. Greek taudia idia laloa danu bapatiso ia abia tauna ia hamauria lou diba eiava mase diba lasi maurina do ia henia diba. Qumran dekenai idia noho Iuda orea taudia be taunimanima idia bapatiso henidia bena edia hanua ena orea dekenai idia abia vareai.

Ia hedinarai goevagoeva, idau nega amo ema bona hari taunimanima be bapatiso idia laloa bada. To hari inai negai be edena bamona? Hari inai negai ita karaia be gau badana, a? Bema oibe, dahaka dainai? Momokani, bapatiso oi abia be maoro, a?

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2025)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia