“Umui Tahua . . . Umui be Abidadama Korikori Taudia o Lasi”
Korinto Iharuana ena Hereva Badadia
APOSETOLO Paulo ese Korinto dekenai idia noho Keristen taudia ia laloa momo. Idia ese ena leta ginigunana lalonai ia henia sisibana edena bamoa do idia laloa? Ia be Makedonia lalonai ia noho neganai, Tito ia ginidae, ia gwau unai leta dainai Korinto taudia idia helalo-kerehai. Unai dainai Paulo ia moale!—2 Korinto 7:8-13.
Lagani 55 C.E. ena hua ginigabedia ai bamona, Paulo ese Korinto Iharuana bukana ia torea Makedonia dekenai. Unai revareva lalonai kongregesen ena kara goeva do idia naria dalana ia kikilaia; tadikaka ia hamaorodia namona be kontribusen do idia henia ogogami abidadama taudia Iudea dekenai, do idia durua totona; bona ia hahedinaraia aposetolo tauna ena dagi ia dogoatao be namo. Ena hereva momo ese ita idia durua diba, ‘iseda kara do ita tahua, bona iseda mauri do ita dibaia, ita be abidadama korikori taudia o lasi.’ (13:5) Vadaeni, dahaka aonega be unai leta amo ita abia diba?
Lalona Hagoadaia Diravana ena Hesiai Gaukara Karaia
Aposetolo Paulo ia hahedinaraia iseda hisihisi ibounai lalonai Dirava ese ita ia durua. Unai dainai, namona be ma taunimanima haida edia lalona ita hagoadaia bona idia totona ita guriguri. (1:1–2:11) Ena be Paulo bona ena bamodia ese metau bona hisihisi bada herea idia abia, to Dirava ese ia hamauridia. To, Korinto taudia be idia dainai idia guriguri neganai, unai ese ia durudia diba. Unai hegeregerena, tomadiho momokani idia abia dae taudia totona ita guriguri be namo. To 1 Korinto karoa 5 lalonai Paulo ese ia gwauraia kara bodaga tauna be edena bamona? Toana be unai tau be kongregesen murimuri ai idia atoa, to ia helalo-kerehai. Korinto taudia ese ena kara dika idia gwauatao neganai, bona mai lalokau ida kongregesen lalonai idia abia dae lou neganai, unai ese ena lalona ia hagoadaia bada.
Paulo ena hereva dainai Keristen hesiai gaukarana ita laloa bada diba, bona ita ia hagoadaia abidadama momokanina dekenai ita gini goada totona. (2:12–6:10) Gwauhamata matamatana ena hesiai taudia edia hahenamo be “kwalimu dalana dekenai idia raka hebou,” (NW) bona Dirava ese idia ia gunalaia! Paulo bona ia danu idia gaukara hebou taudia ese edia hesiai gaukara idia laloa bada, badina Dirava ese hebogahisi idia dekenai ia hahedinaraia dainai. Idia hegeregerena, hari inai negai idia noho horoa taudia be mai edia hesiai gaukara, taunimanima idia haroro henidia Dirava ida idia hetura lou totona. To edia hesiai gaukara amo Iehova ena Witness taudia iboudiai ese lauma kohudia momo be ma taunimanima haida idia henidia.
Kara Helaga Momokani bona Hariharibada
Paulo ia hahedinaraia, gau badana be nega ibounai Keristen hesiai taudia ese Iehova idia gari henia bona idia kara helaga momokani. (6:11–7:16) Bema ita ura abidadama dekenai do ita gini goada, namona be abidadama lasi taudia danu ita hakapua tamona lasi, bona namona be tauanina bona lauma idia hamiroa gaudia iboudiai ita rakatania. Korinto taudia ese kara bodaga tauna be kongregesen murimuri ai idia atoa neganai, kongregesen idia hagoevaia, bona Paulo ia moale badina gunanai ia siaia letana dainai edia lalona ia gwadaia bona unai dainai idia helalo-kerehai, hahemauri idia abia totona.
Danu ita itaia, Dirava gari henia taudia idia hariharibada neganai, davana namona idia abia. (8:1–9:15) “Dirava ena taudia” haida idia ogogami neganai, haida ese kontribusen idia siaia. Unai hegeregerena, Paulo ese Makedonia taudia edia haheitalai namona ia kikilaia. Edia goada hegeregerena lasi, to edia goada ia hanaia karana hegeregerena, idia hariharibada, bona Paulo ia ura Korinto taudia danu be unai bamona idia hariharibada. Namona be kohu idia henia neganai mai kudou ibounai ida idia karaia—bona kohu ita henia neganai mai kudou ibounai ida ita karaia—be namo, badina “mai moale danu ia henia tauna be Dirava ese ia lalokau henia noho” bona Dirava ese ena orea taudia edia kohu ia habadaia, dala idauidau ai hariharibada karana idia hahedinaraia totona.
Paulo—Hebogahisi Aposetolo Tauna Ta
Iehova ena hesiai taudia bamona ita be iena hesiai gaukarana lalonai gau ta dekenai ita kwalimu neganai, namona be ita ese ita sibona ita heagilaia lasi, to Iehova ita heagilaia. (10:1–12:13) Unai be maoro, badina lauma tuari gaudia sibodia amo, hepapahuahu hereva koikoidia ita koua diba. Unai tuari gaudia be “Dirava dekena amo ia mai siahuna” dainai idia vara. Paulo ese Korinto kongregesen dekenai idia noho heagi ‘aposetolo taudia namo hereadia’ ia hereaia, badina Keriso ena hesiai tauna bamona ia haheauka. To, Paulo do ia hekokoroku garina, Dirava ese ena “ginigini ta” ia kokia lasi—reana unai ginigini be ena matakepulu eiava unai aposetolo taudia koikoidia. To, Paulo ia ura ena manoka ia heagilaia, ia dekenai “Keriso ena siahu” do ia noho totona, palai rumana ta bamona. Ia be abidadama dekenai ia gini goada dainai, ‘aposetolo taudia namo hereadia’ ese Paulo idia hereaia lasi. Korinto taudia dekenai ia noho neganai ia be “toa bona hoa karadia” amo “mai siahu bona mai haheauka danu” ia hamomokania ia be aposetolo tauna.
Ia be hesiai tauna bona aposetolo tauna ta dainai, Paulo ese ena tadikaka bona taihu edia namo lauma dalanai ia laloa momo. Ita danu be unai bamona ita karaia be namo. (12:14–13:14) Ia be ‘mai ena moale danu iena kohu do ia haorea, iena tauanina ena goada danu do ia haorea, idia edia lauma ubua totona.’ To Paulo ia gari, ia be Korinto dekenai ia ginidae neganai, do ia davaria haida be edia tauanina karadia amo idia helalo-kerehai lasi garina. Unai dainai, iboudiai ia sisiba henidia, ia gwau namona be sibona edia kara do idia tahua bona edia mauri do idia dibaia, idia be abidadama korikori taudia o lasi, bona namona be idia “kara dika lasi.” Ena hereva dokona ai, idia ia hagoadaia do idia moale, do idia namo momokani, do idia goada, do idia lalo-tamona, bona maino lalonai do idia noho totona. Unai sisiba ese ita danu ia durua bada!
Sibona Eda Kara Tahua Noho!
Paulo ena leta iharuana Korinto Keristen taudia dekenai ese dala idauidau ia gwauraia, ita ese sibona ita tahua totona, ita be abidadama korikori taudia o lasi. Momokani, namona be ena hereva dainai ita ura ma taunimanima haida edia lalona ita hagoadaia totona, iseda hisihisi ibounai lalonai Dirava ese ita ia hagoadaia hegeregerena. Aposetolo ese Keristen hesiai gaukarana ia herevalaia dalana dainai, namona be mai eda kamonai ida ita karaia, bona Iehova ita gari henia neganai ita kara helaga momokani.
Paulo ena sisiba ita badinaia neganai, reana iseda hariharibada karana bona ma taunimanima haida ita durua karana do ita habadaia. To ena hereva dainai namona be ita sibona ita heagilaia lasi, to Iehova ita heagilaia. Paulo ena hereva dainai namona be iseda tadikaka bona taihu ita lalokau henia karana ita habadaia. Bona momokani unai hereva bona Korinto Iharuana bukana ena hereva ma haida ese ita idia durua ‘ita sibona eda kara do ita tahua, bona eda mauri do ita dibaia, ita be abidadama korikori taudia o lasi.’
[Box/Picture on page 24]
IEHOVA ENA HAIRAI HAHEDINARAIA: Mose be Sinai Ororona amo ia diho neganai, ia ese Taravatu nadidia ia dogoatao bona ena vairana ia hururuhururu, badina Dirava ida ia herevahereva dainai. (Esodo 34:29, 30) Paulo ese unai sivarai ia gwauraia bena ia gwau: “Ita ibounai iseda vairana be muko ese idia koua lasi. Unai dainai Lohiabada ena diaridiari ita hahedinaraia, hevarivari bamona, taunimanima ibounai dekenai. Nega ibounai hairai ita abia noho, bona inai ese ita ia senisia, vadaeni iseda toana be Lohiabada ena toana bamona do ita lao. Lohiabada be Lauma, bona ia ese inai kara do ia karaia.” (2 Korinto 3:7-18) Idau negai hevarivari gaudia be auri, hegeregere bronze o copper, amo idia karaia, bona idia hahururua bada idia diari namonamo totona. Horoa taudia, hevarivari gaudia bamona, ese Dirava ena hairai idia hahedinaraia goevagoeva. Unai hairai ia diaridiari bona Iesu Keriso ena amo ia mai idia dekenai. Unai hairai dainai metairametaira idia senisia ela bona ‘edia toana be Lohiabada ena toana bamona ia lao,’ ia be Iehova ena Natuna bona hairai ia hahedinaraia. (2 Korinto 4:6; Efeso 5:1) Lauma helaga bona Buka Helagadia amo, Dirava be idia lalonai “mauri matamata” ia havaraia, unai mauri ese ia sibona ena kara ia hahedinaraia. (Efeso 4:24; Kolose 3:10) Herevana iseda helaro be guba dekenai do ita mauri eiava tanobada dekenai do ita mauri, to namona be unai mauri matamata ita hahedinaraia bona ita ese iseda hahenamo ita laloa bada; unai hahenamo be iseda hesiai gaukara lalonai Dirava ena hairai ita hahedinaraia.
[Box/Picture on page 25]
“KARA MAOROMAORO ENA TUARI GAUDIA”: Paulo bona ena bamodia be “kara maoromaoro ena tuari gaudia imana idibana bona laurina dekenai” idia noho gaudia amo idia hahedinaraia idia be Dirava ena hesiai taudia. (2 Korinto 6:3-7, NW) Tuari taudia be imana idibana ai tuari kaia idia dogoatao, bona imana laurina ai kesi idia dogoatao. Ena be haida be kahana iboudiai amo Paulo bona ia danu idia gaukara hebou taudia idia tuari henidia, to idia be mai edia tuari dabua lauma tuarina idia karaia totona. Unai lauma tuarina lalonai hahediba koikoi taudia bona ‘aposetolo taudia namo hereadia’ idia tuari henidia, idia ese Korinto kongregesen taudia be Keriso badinaia karana amo idia veria oho garina. Paulo ese kara dika tauanina ena tuari gaudia—taunimanima koia karana, hereva koikoi, bona kara koikoi—ia gaukaralaia lasi. (2 Korinto 10:8-10; 11:3, 12-14; 12:11, 16) To idau, unai “tuari gaudia” be tuari gaudia maoromaorodia, tomadiho momokanina idia tuari henia gaudia koua gaudia unai. Hari inai negai, Iehova ena Witness taudia be unai bamona do idia karaia totona, unai “kara maoromaoro ena tuari gaudia” idia gaukaralaia noho.