Akwila Bona Prisikila—Taunimanima Namodia Rua
“PRISIKILA bona Akwila dekenai lauegu hanamoa hereva lau siaia inai. Idia be lau danu ai gaukara hebou taudia Keriso Iesu ena hesiai gaukara lalonai. Idia ese lau durua totona kahirakahira idia mase. Lau ese idia lau hanamoa bada, to lau sibona lasi, Iuda lasi ekalesia orea taudia ibounai danu.”—Roma 16:3, 4.
Unai hereva, aposetolo Paulo ese Keristani kongregesen Roma dekenai ia tore henia herevadia, ese idia hahedinaraia ia ese unai tau bona ena adavana ia matauraia bada mai ena lalokau ida. Edia kongregesen ia tore henia neganai, ia lalodia boio lasi. To unai taunimanima ruaosi, Paulo ‘danu idia gaukara hebou taudia,’ be daidia, bona dahaka dainai ia bona unai kongregesen iboudiai ese idia lalokau henidia bada?—2 Timoteo 4:19.
Akwila be idia karoho rohoroho Iuda taudia ta, Ponto, Asia Maragina ena not kahanai ia vara tauna. Ia bona ena adavana Prisikila be guna Roma ai idia noho. Lagani 63 B.C.E. ai, Pompey ese tuari amo Ierusalema ia abia bena ia abia mauri taudia momo be Roma dekenai ia hakaudia lao bona igui hesiai taudia ai ia halaodia; unai nega amo Iuda taudia momo be unai hanua ai idia noho. Roma revarevadia ese idia hahedinaraia unai idaunegai hanuana lalonai edia dubu 13 bamona idia noho. Lagani 33 C.E. ai, Pentekoste dinana ai, Iuda taudia momo Roma amo be Ierusalema ai idia noho neganai, sivarai namona idia kamonai. Reana idia edia amo Keristani herevana be nega ginigunana Roma Basileiana ena hanua badana ai ia ginidae.—Kara 2:10.
To, lagani 49 eiava 50 C.E. ena matamana ai Pavapava Klaudio ena hahegani dainai Iuda taudia iboudiai be Roma amo idia lulua. Unai dainai, Helene hanuana badana Korinto lalonai, aposetolo Paulo ese Akwila bona Prisikila ia hedavari henidia. Paulo be Korinto ai ia ginidae neganai, Akwila bona Prisikila ese edia ruma lalonai ia idia abia dae mai edia hebogahisi ida bona gaukara idia henia, badina be edia moni davaria gaukarana be tamona—palai rumadia turia gaukarana unai.—Kara 18:2, 3.
Palai Rumadia Turia Taudia
Unai gaukara be haraga lasi. Manada lasi dabua aukadia eiava boromakau kopina idia pakosia bena idia turia hebou. Sivarai torea tauna ladana Fernando Bea ia gwau, palai rumadia turia taudia be “unai gaukara dekenai idia gaukara namonamo mai edia diba ida be namo.” Ma ia gwau, idia gaukaralaia gaudia be “manada lasi dabua aukadia. Laolao taudia be kamepa idia karaia neganai, unai bamona dabuadia idia gaukaralaia, dina bona medu koua totona, eiava haida ese idia gaukaralaia bouti lalodiai kohu udaia totona.”
Unai ese henanadai ta ia havaraia. Paulo ia gwau ‘Gamaliela be iena hadibaia tauna’; unai ese gaukara mai ladana bada be lagani vairadiai do ia karaia dalana ia lailaia, ani? (Kara 22:3) Unai be momokani, to Iuda taudia aposetolo edia negai idia noho be idia laloa, ena be mero ta ese edukeisini bada do ia abia, to ima gaukarana ta be ia dekenai do idia hadibaia guna be namo. Unai dainai toana be Akwila bona Paulo be edia uhau negana lalonai palai rumadia turia gaukarana idia dibaia. Unai diba ese gabeai ia durudia bada. To, idia be Keristani taudia dainai, idia laloa lasi unai moni gaukarana be gau badana. Paulo ese Korinto lalonai ia be Akwila bona Prisikila ida idia karaia gaukarana ia gwauraia, ia gwau unai amo iena gaukara badana, sivarai namona harorolaia gaukarana, ia durua sibona; ‘ia dainai ta ese moni do ia halusia kava garina’ ia karaia.—2 Tesalonika 3:8; 1 Korinto 9:18; 2 Korinto 11:7.
Toana be Akwila bona Prisikila idia gaukara goada mai edia moale ida, Paulo ena misinari gaukarana durua totona. Unai tura toiosi idia gaukara lalonai, reana nega momo edia gaukara amo idia laga-ani, idia edia amo idia hoihoi taudia bona idia raka hanai taudia haroro henia totona! Ena be edia gaukara, palai rumadia turia gaukarana, be mai ladana bada lasi bona ia be mai ena hekwarahi bada, to “dina bona hanuaboi danu” idia karaia mai edia moale ida, Dirava ena ura gaukaradia habadaia totona. Unai hegeregerena, hari inai negai Keristani taudia momo be pat-taim moni gaukarana amo sibodia idia naria, bena hora oredia momo lalodiai taunimanima idia durudia, sivarai namona do idia kamonai totona.—1 Tesalonika 2:9; Mataio 24:14; 1 Timoteo 6:6.
Heabidae Karadia Idia Karaia
Toana be Paulo ese misinari gaukarana be hua 18 lalodiai Korinto ai ia karaia neganai, Akwila ena ruma ai ia mahuta. (Kara 18:3, 11) Unai dainai, Sila bona Timoteo be Makedonia amo idia ginidae neganai, reana Akwila bona Prisikila ese idia danu be edia ruma ai idia abia dae mai edia moale ida. (Kara 18:5) Paulo ese Tesalonika taudia ia tore henidia revarevadia ruaosi, gabeai Baibel ai idia hakapua gaudia, be reana Akwila bona Prisikila ida idia noho neganai ia toredia.
Ita laloa diba, unai neganai tiokratik gaukaradia momo be Prisikila bona Akwila edia ruma ai idia karaia. Reana nega momo edia turadia momo ese idia vadivadi henia—Stepana bona ena ruma bese, Keristani taudia ginigunadia Akaia tanona ai, Paulo sibona ese ia bapatisoa taudia; Titio Iusto, ia ese gwaumaoro be Paulo ia henia, iena ruma lalonai do ia haroro; bona Krisipo, dubu gunalaia tauna, hereva momokani ia abia dae, ena ruma taudia iboudiai ida. (Kara 18:7, 8; 1 Korinto 1:16) Ma haida be Forotunato bona Akaiko; Gaio, reana iena ruma ai kongregesen heboudia idia karaia tauna; Erasito, hanua badana ena moni naria tauna; Teretio, Paulo ese ia hadibaia herevadia be Roma taudia ia tore henidia tauna; bona Fibi, taihu namona, kahirakahira ia noho Kenekrea kongregesen lalonai. Toana be Fibi ese unai revareva be Korinto amo ia laohaia Roma dekenai.—Roma 16:1, 22, 23; 1 Korinto 16:17.
Iehova ena hesiai taudia inai nega lalonai, sekit o distrik naria taudia be edia ruma ai idia abia dae taudia unai, idia diba unai ese ia hagoadadia bona idia laloa boio diba lasi. Unai negadiai idia gwauraia hedinarai sivarai namodia ese iboudiai be lauma dalanai idia hagoadaia diba. (Roma 1:11, 12) Bona, Akwila bona Prisikila hegeregerena, gwaumaoro be tadikaka idia henidia edia ruma lalonai Kongregesen Buka Stadi hebouna o hebou idauna do idia karaia taudia idia moale bona edia lalona idia hegeregere, badina be unai dala amo tomadiho momokani habadaia karana idia durua.
Paulo be Akwila bona Prisikila edia turana korikorina, unai dainai April bamona lagani 52 C.E. ai Korinto ia rakatania neganai, idia bamoa ela bona Efeso. (Kara 18:18-21) Idia ruaosi be unai hanua ai idia noho bona aposetolo ena vadivadi gabena idia lailaia. Unuseniai idia ruaosi, sivarai namona harorolaia taudia mai edia diba, ese Apolo, hereva namonamo diba tauna, be “edia ruma dekenai idia hakaua lao,” bona mai edia moale ida “Dirava ena dala ibounai idia hadibaia maoromaoro.” (Kara 18:24-26) Lagani 52 ena dokona ai o lagani 53 C.E. ena matamana ai, Efeso ia vadivadi henia lou neganai, unai taudia ruaosi mai edia goada ese idia birulaia tanona ena anina ia mage vadaeni, gogoa negana hegeregerena. Lagani toi bamona lalodiai, Paulo be unuseniai “Lohiabada ena Dala” ia harorolaia bona ia hahedibalaia, bona Efeso kongregesen taudia be Akwila ena ruma lalonai hebou idia karadia.—Kara 19:1-20, 26; 20:31; 1 Korinto 16:8, 19.
Gabeai, Paulo ena turana ruaosi be Roma idia lou henia neganai, idia ese taunimanima be edia ‘ruma dekenai idia abidia dae’ noho, Keristani heboudia do idia karaia totona.—Roma 12:13; 16:3-5.
Paulo “Durua Totona Kahirakahira Idia Mase”
Paulo be Efeso ai ia noho neganai, Akwila bona Prisikila idia noholaia rumana ai idia ida ia noho reana. Siliva gaukaralaia taudia idia helogohelogo neganai, ia be idia ida ia noho, a? Kara 19:23-31 ena sivarai hegeregerena, dubu maragidia karaia taudia ese sivarai namona harorolaia karana idia badulaia dainai idia helogohelogo neganai, Paulo ia ura unai hutuma lalonai do ia raka vareai, to tadikaka ese idia koua, dika do ia davaria garina. Baibel gwauraia taudia haida idia gwau reana unai nega dikana ai Paulo ‘ia laloa do ia mase,’ bona Akwila bona Prisikila be dala ta amo do idia “durua totona kahirakahira idia mase.”—2 Korinto 1:8; Roma 16:3, 4.
“Heai ia doko murinai,” Paulo ese aonega karana ia karaia —hanua ia rakatania. (Kara 20:1) Unai neganai Akwila bona Prisikila danu idia dagedage henidia bona idia kirikirilaia. Unai dainai idia lalo-metau, a? Lasi, ruaosi ese edia Keristani gaukarana idia karaia noho mai edia goada ida.
Idia Ruaosi Idia Hetura Namonamo
Klaudio ena lohia negana ia doko murinai, Akwila bona Prisikila be Roma idia lou henia. (Roma 16:3-15) To, Baibel ese ia gwauraidia negana ginigabena ai, ia gwau idia be Efeso idia lou henia vadaeni. (2 Timoteo 4:19) Unai neganai danu, Baibel ese hari tau bona ena adavana ia gwauraidia hebou, siri oredia ese idia gwauraidia hebou hegeregerena. Idia ruaosi idia hetura namonamo mai edia lalo-tamona ida! Paulo ese unai tadikaka namona, Akwila, ia laloa negadia iboudiai, iena adavana ena heduru karana namona ia laloa danu. Edia kara be haheitalai namona hari idia noho Keristani taudia bona edia adavadia dekenai, badina be ta ena adavana namona ena heduru dainai ia be “Lohiabada ena gaukara” do ia karaia goadagoada dalana ia davaria, bona ia do headava lasi neganai ia karaia gaukarana ena bada be nega haida ia hanaia diba.—1 Korinto 15:58.
Akwila bona Prisikila be kongregesen idauidau ai idia gaukara. Idia hegeregerena, inai nega ena Keristani taudia goadadia momo be heduru ai idia dabu gabudia dekenai idia lao vadaeni. Idia moale bona edia lalona idia hegeregere, badina be Basileia gaudia idia itaia idia tubu daekau, bona Keristani taudia namodia be edia turadia ai idia halaoa dainai.
Akwila bona Prisikila ese Keristani lalokauna idia hahedinaraia goevagoeva dainai, Paulo bona ma haida ese idia lalodia bada. To unai ia hereaia gauna be inai: Edia kara dainai idia be mai ladana namona Iehova vairanai. Baibel ia gwau: “Dirava ena kara be gagevagageva lasi, ia be maoromaoro momokani. Unai dainai ia ese emui kara namodia do ia laloaboio lasi. Umui ese Dirava umui lalokau henia. Inai lalokau ese laloa namodia umui dekenai ia havaraia, vadaeni umui ese Dirava ena taudia umui durua vadaeni, bona do umui durua noho danu.”—Heberu 6:10.
Reana Akwila bona Prisikila idia kara hegeregerena ita danu do ita gaukara goada dalana do ita davaria lasi, to ita ese edia kara ena toana namona ita tohotohoa diba. Iseda goada bona iseda mauri be hesiai gaukara helagana ai do ita gaukaralaia bona ‘kara namodia do ita laloaboio lasi, bona kohu lasi taudia danu, iseda kohu do ita abia hebou’ negana lalonai, iseda lalona do idia hegeregere momokani. “Inai bamona karadia be boubou gaudia bamona, Dirava ese ia moalelaia gaudia.”—Heberu 13:15, 16.