Náṉkammari̱
Isak Jakupnasha tura Esauncha shiir awajsarma
27 Isaksha tí uuntach ajas ji̱sha kusurmiayi. Tura chíkich tsawant ni uchirí̱ iwia̱i̱n untsúak “Uchiruá Esauwá” tutai Esaú “¿Apawá, warí tamea?” tímiayi.
2 Tutai Isak uchirí̱n iwia̱i̱n chicharuk “Íimsakia, uchiru, wikia tí uuntach ajaschajak. 3 Tuma asan wikia náṉkamas tsawant jákashtatjak. Tuma asamtai e̱a̱mtairam jukim kampunniunam weme kúntin maam uturtitia. 4 Túram wi wakerajna nútiksamek péṉker páinkiam iniarkam surusta. Nuna yuan játsuk péṉker pujutnum yumiṉkratjam” tímiayi.
5 Tura Isak Esaun tú auju pujurun Riwikia antukmiayi. Kame Esauka aparí̱ e̱a̱múta tama asa e̱a̱mpruktaj tusa kampunniunam wémiayi. 6 Tura Riwikia ni uchirí̱n Jakupan chicharuk “Ame apa yatsumin Esaun chicharuk 7 ‘Kampunniunam weme kúntin maam péṉker iwiaram surusta yuátaj. Nuna yuan Uunt Yus íimmianum játsuk péṉker pujutnum yumiṉkratjame’ tú auju pujurun anturkajai” tímiayi. 8 Nuyá̱ Riwikia Jakupan chicharuk “Uchiru, títiatjamna nu umirtukta. 9 Taṉku matsatna nui̱ weme chipiu uchich jaeram jímiar maam itiarta. Tura itiakmin ame apa yayá̱ ímiatrusnak páitkiatjai. 10 Túramtai apa jurukím ayurata, játsuk péṉker pujutnum yumiṉkramprat” tímiayi. 11 Nu tutai Jakupsha ni nukurí̱n aya̱k “Warí nukuá, Esauka ni aya̱shí̱i̱n ure ajákniuajá̱ tura wikia úrenchaitjiasha. 12 Tuma asamtai apar takaras íiras nekaraṉka urukamtaik uchir wishikra tusa péṉker pujutnum yumiṉkrurminiaitiat yajauch pujutnum yumiṉkrurchattuak” tímiayi Jakup. 13 Tutai nukurí̱ aya̱k “Wats uchiru, winia yumiṉkrurti. Nuka tútsuk antsu wi tájamna nu antukam jimiará chipiu maam utitiá” tímiayi.
14 Nuya̱ṉka nisha we chípiuchin maa ni nukurí̱n itiarmiayi. Túramtai ni aparí̱ yaimia ímiatrusaṉ péṉker iwiarturmiayi. 15 Tura Riwikia iwiá̱i̱ Esaunun péṉker pushí je̱e̱n ikiursauya nuna achik Jakupan iwiarmamtikramiayi. 16 27:16-17 Tura Jakupa kunturi̱ncha nuyá̱ kuntujnum ure atsumia nui̱ṉkia chipiú nuape̱ja̱i̱ anujtur namaṉ péṉker páinkiar iniarkámun ukati páṉkan patatas apa ayuram ikiuuta tusa atakas akupkámiayi.
18 Nuya̱ṉka aparí̱n werí chicharuk “Apawá” tutai Isak aya̱k “Pujajai. ¿Yáitiam uchiru?” tímiayi. 19 Tutai Jakup aya̱k “Wikia Esauwitjiai ame uchiram iwia̱i̱ya núitjiai. Aparu, ame túrutmena núnaka ímiatrusnak e̱a̱mkan itiarjiame. Nantakim itiajna jú̱ kuntin péṉker páinkiamu yurumáta. Túram péṉker pujutnum yumiṉkrurta” tímiayi. 20 Tutai Isak chichaak “¿Warí itiurkamea uchiru, imiá wáriksha kuntincha wainkiam?” tutai Jakup aya̱k “Ame Úunt Yusrum kuntinian yúpichuch surusai” tímiayi. 21 Takui̱ Isak uchirí̱n chicharuk “Wats, nekas iwiá̱i̱ Esauwashitiam, tántakía. Takasa iisan nekaatjam” tímiayi.
22 Tutai takas íiras nekarat tusa Jakup aparí̱n weantúkmiayi. Nuya̱ṉka Isak Jakupan takas iis chicharuk “Jakupa aní̱ chichaame túrasha kunturmeka Esaú kunturi̱ya núnisaiti” tímiayi. 23 Tura uchirí̱n takas iissha kunturi̱i̱n Esauja̱i̱ métek ure ajakin asamtai nekaachmiayi. Tura péṉker pujutnum yumiṉkiak 24 “¿Maa, ti nekas iwia̱i̱ri̱ uchir Esaukaitiam?” tutai Jakupsha “Ee, nekas Esauwitjiai” tímiayi. 25 Nuya̱ṉka Isak chicharuk “Nui̱ṉkia suruitia ame e̱a̱mkamun yuan péṉker pujutnum yumiṉkratjam” tutai Jakup susam Isaksha yuamtai winiu itiarím umarmiayi. 26 Tura Isaksha yurumá umik uchirí̱n chicharuk “Waitneasam weantúrkam winia yapir mukutruata” tímiayi.
27 Nu tutai Jakupsha ni aparí̱n weantuk yapi̱n mukutamiayi. Tura Isaksha ni uchirí̱ pushiri̱n kuṉkuamun nekaper shiir pujutnum yúmiṉkiak chicharuk
“Ju̱ka winia uchiru kuṉkuntí̱yaiti.
Uunt Yus yaya̱muja̱i̱ e̱a̱min asa kampuntin kuṉkuakuiti.
28 Yus nayaimpinmaya̱ yumincha
tura péṉker nuṉkancha amastatui.
Túrutmamtai yurumkarmesha
tura umutairmesha núkap takustatme.
29 Tura áminkia untsurí nuṉkanmaya̱ aents umirtamin ártí.
Túrutmawar ashí aents ámin tikishmátramin ártí
tura ame yatsumi uuntri̱ atá.
Ámin yajauchiniam yumiṉkramainia nuka íksaṉ
yajauchiniam yumiṉkramu ártatui.
Tura péṉkerja̱i̱ yumiṉkramainia nuka
péṉkerja̱i̱ yumiṉkramu ártatui” tímiayi.
30 Tura Isaksha Jakupan péṉker pujutnum yumiṉkramiayi. Túram Jakupsha aparí̱ pujamunmaya̱ jíintsa̱i̱ṉ Esausha kampunniunam e̱a̱múttsa wéu támiayi. 31 Tura Esausha núnisaṉ namaṉken páitiak iniartuk aparí̱ pujamunam jurukmiayi. Tura chicharuk “Apawá, nantakim namaṉken e̱a̱mkan itiajna ju̱ yurumáta túram péṉker pujutnum yumiṉkrurta” tímiayi. 32 Tutai Isaksha aya̱k “¿Enta, amesha yáitiam?” tutai “Wikia Esaú iwia̱i̱ya nuitjiai” tímiayi. 33 Maa, nú támaja̱i̱ Isak awakmamak kura̱a̱shim chichaak “Enta, nuikia ¿ya kúntin maar péṉker páinkiar iniarkámun ámeka táatsmincha itiartimtai yuan péṉker pujutnum yumiṉkraja? Túran yamaikia péṉker pujutnaka chikichan yumiṉkrajai” tímiayi.
34 Tura Esausha ni aparí̱ chichame̱n anturak tí kuntuts enentáimiar kakantar útkamaikia “Apawá winiasha péṉker pujutnum yumiṉkrurta” tímiayi. 35 Nu tutai Isak ni uchirí̱n aya̱k “Warí ame yátsum winia anaṉkruamtai ame shiir yumiṉnartiniaitmena nuja̱i̱ yumiṉkrajai” tímiayi. 36 Tutai Esauka chichaak “Maaj, nékaseṉ ni náari̱ṉkia Jakupaiti. Warí jimiará anaṉkruachaik. Tura iwiai̱niu átinia nunasha jurutkichmaka núnisaṉ yamaisha wínianuja̱i̱ shiir yumiṉnarai. Apawá, wi péṉkernum yumiṉnarmiṉkia chíkichkia peṉké atsawak” tímiayi. 37 Nuyá̱ ni uchirí̱ tutai Isak aya̱k “Enentáimsakia, uchiru. Yátsum anaṉkruamtai iwiá̱i̱ asakmin amastiniuj nuna ashí takamtsuk nin susajai. Nuja̱i̱ amesha tura shuarumsha Jakupa takarniúri̱ átatrume tura ti taramkar pujustinian Yus suramsati tusan susamjai. Tuma asamtai uchiru, nu túrutkumnisha yamaisha ¿warí itiurkatjamek?” tímiayi. 38 Nu tutai “Apawá, ame péṉkerum nú arantka chikichkiksha peṉké atsawak. ¿Suruschamniakaitiam? Apawá, winiasha shiir pujutnum yumiṉkrurta” tusa Esauka kakantar útmiayi. 39 Tutai Isak ni uchirí̱n aya̱k
“Ámeka nuṉkasha tí peṉkercha
tura yumisha imian yútichunam pujustatme.
40 Ame naṉkirmiji̱a̱i̱ṉ ayampruma átatme
tura yatsumi takarniúri̱ átatme.
Núnisaṉ ukunam katsunteachkum kakarmaja̱i̱
ame yatsumíya̱ jiinkim aṉkant ajastatme” tímiayi aparí̱.
Esaú Jakupan mátaj tama
41 Kame ni aparí̱ Isak Jakupan shiir pujutnum yumiṉkra asamtai Esauka yachi̱n íistinian nakitrámiayi. Tura Esauka ni enentái̱ji̱a̱i̱ṉ enentáimias “Antsu winia apar wari jákashtatuak. Tura kúntuts naṉkaamasmatai páchitsuk yatsurun Jakupan máattajai” tú enentáimsamiayi.
42 Tura Riwikia iwia̱i̱ri̱ Esaú ni yachi̱n mátaj táman Riwikia nekáa Jakupan untsuk chicharuk “Uchiru, ju̱ nekaata. Ame yátsum yapajtiamuk mantamataj tawai. 43 Tuma asamtai yamaikia uchiru, anturtukam Arannum winia umar Rapan pujana nui̱ pisaram wetá. 44 27:44-45 Túram yátsum kajekma tsaṉkumam umarui̱ pujuuta. Tura asakmarmatai ju̱i̱ tatí tusan chichaman akuptúktatjame. Warí uchirtiram nú tsawantai̱k mái̱ meṉkaturka̱i̱rum tusan nakitiajai” tímiayi.
Jakup Esaunmaya̱ pisarma
46 Nuya̱ṉka Riwikia áishri̱n Isakan chicharuk “Kanaanmaya̱n Jet aentsnumia̱ nuwa̱n Esaú nuatkarmia núnaka nakitkíjiai. Maa, Jakupsha ántsaṉ ju̱ya̱nak nuateakuiṉkia jakamnia enentáimprattajai” tímiayi.