Juaṉ
Rásaru jakamu
11 Petanianam áishmaṉ ni naari̱ Rásaru jaa pujumiayi. Nu péprunam Marí ni kai̱ji̱a̱i̱ Marta pujuarmiayi. 2 Nisha Rásaru umái̱ ármiayi. Nu Marisha ukunmaṉka kuṉkuinian sumak Jesusan kuer ni intiashí̱ji̱a̱i̱ japirmiayi.
3 Tura Rásaru jaakui ni umái̱ Jesusan chichaman akuptuiniak “Uuntá, ame amikrum jaawai” tiármiayi. 4 Jesussha nuna antuk chichaak “Tuke jakataj tusa jaatsui. Antsu Yusa kakarmari̱sha tura ni Uchirí̱ kakarmari̱sha jú̱ suṉkur tsuármanum paant atí tusa jaawai” tímiayi. 5 Jesus Mártancha ni kaincha tura ni umái̱ Rásaruncha nekas aneemiayi. 6 Túmaitiat Rásaru jaawai táman antukiat ni pujamunam jimiará tsawant pujusmiayi. 7 Nuyá̱ ni unuiniamuri̱n “Ataksha Jutanam wetái” tímiayi. 8 Tura ni unuiniamuri̱sha chicharainiak “Uuntá, nuiksha Israer shuar kayaja̱i̱ tukurmar mantamatai tícharmaka. ¿Nui̱ ataksha wétai tamek?” tiármiayi. 9 Jesussha ju̱ métektaku chichaman chichaak “Tsawai̱kia páantchakait. Tsawái̱ wekaana nu paant asamtai tukumkashtatui. 10 Tura kashi wekaana nusha kirit asamtai tukumkáttawai. Núnisaṉ Wi tuke pujakun winia takatrun takastiniaitjiai. Túraknasha itiurchatan wáinkiashtatjai.” 11 Nuya̱sha Jesus ataksha chichaak “Ii amikri̱ Rásaru kanarai. Wi ishintiartatjai.” 12 Tutai ni unuiniamuri̱ chicharainiak “Uuntá, aya kanarka nui̱ṉkia péṉker ajastatui” tiármiayi. 13 Jesuska Rásaru jakamu nékayat “kanarai” tímiayi. Tura ni unuiniamuri̱ Rásaru kajinmakua áintsaṉ kanarai enentáimprarmiayi.
14 Jesus nuikia ti paant chichaak “Rásaru yamaikia jakayi. 15 Tura nui̱ pujuscha asan kúntuts pujatsjai. Jean túrattajna nu íisrum ti nekas enentáimtursattarme. Nuna nekaan shiir enentáimjiai. Wátsek, iyutai” tímiayi. 16 Nuyá̱ Jímiampramu Tumas chíkich unuiniamuri̱ nui̱ armia nuna “Iisha weri Niji̱a̱i̱ métek jakatai” tímiayi.
Jaka nantaktinkia Jesus nérenniuiti
17 Nui̱ taa Rásarun kuatru tsawant ikiusman wainkiamiayi. 18 Petania pépruka Jerusaréṉnumia̱ menaintiú kirumitru áinis tíjiu̱chiti. 19 Tuma asamtai untsurí Israer shuar Mártasha Marisha ni umái̱ jakamtai utkui atsaṉkrataj tusa weriarmiayi. 20 Mártasha Jesus tíjiu̱ch ajasún nekáa iṉkiuṉtajtsa wémiayi. Antsu Marikia je̱á̱ pujumiayi. 21 Tura Marta Jesusan iṉkiuṉ chicharuk “Uuntá, Ame pujakminkia winia umar jákacha̱a̱yi. 22 Tura tuke nékajai ashí Yus seamna nuna súramui” tímiayi. 23 Jesussha chichaak “Ame umai̱misha nantaktiatui” 24 takui̱ Mártasha chichaak “Nekas ashí amúamunam jákaru nantaktin tsawantai̱ nantakiartatui. Nuna nékajai.” 25 Tutai Jesus chichaak “Iwiaaku átinia nérentin asan Wikia iniantkiartiniaitjiai. Winia enentáimturna nuka jakasha nantaktiatui. 26 Tura ashí iwiaaku pujana nusha Winia enentáimturuka túkeka jákashtatui. ¿Nu nekasaiti tu enentáimtamek?” tímiayi. 27 Takui̱ Marta “Ee, Uuntá, Ámeka Yusa Uchirí̱ Kristu jú̱ nuṉkanam tátinia núitme” tímiayi.
Jesus Rásaru iwiarsamunam taa utmia
28 Mártasha nuna ti, ni kai̱ Marin untsuk ú̱kaṉ chicharuk “Uunt ju̱i̱ taa untsurmawai.” 29 Tutai Marisha nuna antuk wárik wajaki̱ Jesusa iyuttsa wémiayi. 30 Jesussha péprunam jeatsuk Marta iṉkiuṉmanum pujumiayi. 31 Marí wari wajaki̱ wématai Israer shuar nu je̱a̱nam atsaṉkrattsa pujuiniasha nuna iisar iwiarsamunam úttiasa wéatsuash tusa weriarmiayi. 32 Marisha Jesus pujamunam jeá tikishmátar chichaak “Uuntá, Ame pujakminkia winia umar jákacha̱a̱yi.”
33 Jesussha Marincha tura niji̱a̱i̱ útuncha wainiak wáitnentaimta asa tí kuntuts pujusmiayi. 34 Tura “Tui̱ iwiarsamarum” tutai nisha “Uuntá, iitiá” tiármiayi. 35 Jesussha útmiayi. 36 Israer shuarsha “Ti aneatsuk” tiármiayi. 37 Tura chíkich “Kusurú tsuáruchukait. Ni pujakuisha Rásaru jáka̱a̱yash” tiármiayi.
Rásaru iniantkímiu
38 Jesussha tí kuntuts enentáimiar iwiarsamunam weantkamiayi. Nainnium asa paka taurma áuyayi. Tura kaya atutkamuyayi. 39 Tura Jesus “Kaya jurustarum” takui̱ Rásaru umái̱ Marta chichaak “Uuntá, kuatru tsawant jákaiti. Meje̱a̱tsuk” tímiayi. 40 Tura Jesus chichaak “Yus enentáimtakmeka Yusa kakarmari̱ wainkiattame tíchamkajam” tímiayi. 41 Nuikia kayarí̱n uratiarmatai Jesus nayaimpinmaani̱ íimias chichaak “Aparu, Winia anturtakmin yumiṉsajme. 42 Winiasha tuke anturtame tura ju̱ shuaran péṉker enentáimtikrataj tusan tajai. Ame akuptúkuitmena nuna nekarmawarti.” 43 Nuna tinia kakaram untsúak “Rásaru jiinkitia” tímiayi. 44 Núja̱i̱ṉkia penuarmartiuk jiinkimiayi. Yapinmasha jaanchji̱a̱i̱ ijiamuyayi. Tura Jesus “Atirtárum. Wekasati” tímiayi.
Jesus achiktin chicham jurusma
(Mat. 26:1-5; Mar. 14:1-2; Ruk. 22:1-2)
45 Untsurí Israer shuar Marin nemariaru Jesus túramun iisar enentáimtusarmiayi. 46 Tura chíkichkia Pariséunam wéar Jesus túramun ujakármiayi. 47 Nuna antukar Pariséusha Yúsnan pujurniu úuntri̱sha ashí naamka uunt armia nuja̱i̱ iruntrar chicharainiak “¿Warí itiurkamniait? Ju̱ áishmaṉka aentsti tujintiamun ti túratsuk. 48 Aya jú̱nik iniaiyakrinkia ashí shuar Nin enentáimtuschartatuak. Nuyá̱ Rúmanmaya̱ apach taar mesetan najanawartatui tura iin amutmakar Yusa Uunt Je̱e̱ncha emesrartatui” tiármiayi.
49 Nú uwitin Kaipias Yúsnan pujurniu úuntri̱yayi. Nisha chichaak “Átumka nékatsrume. 50 ¿Ashí Israer shuar jákartin péṉkerkait. Antsu aya chikichik áishmaṉ jákatin péṉkerchakait?” tímiayi. 51 Kaipiaska aya ní enentáimmiaja̱i̱ṉ tíchamiayi. Antsu nu uwitin Yúsnan pujurniu uuntri̱ asamtai Yus nuna enentáimtikramiayi. Núja̱i̱ṉkia Israer shuar Jesus jaruktinian ujakmiayi. 52 Tura aya Israer shuarnakcha antsu níji̱a̱i̱sha ashí nuṉkanam Yus shuar ajasárun irurtajtsa jákatniuyi. 53 Tuma asamtai nu tsawantini̱ṉ Israer shuara uuntri̱ Jesus maatai tusar áujmatsarmiayi.
54 Nu asamtai Jesus paant wantiniak Israer shuarnum wekaichmiayi. Antsu Jutanmaya̱ jiinkí̱ Eprainnium atsá nuṉka tíjiu̱ch wémiayi. Tura nui̱ ni unuiniamuri̱ji̱a̱i̱ pujusmiayi.
55 Israer shuara namperi̱ Paskua ishichik jatemsamtai untsurí shuar yajaya̱ péprunmaya̱ Jerusaréṉnum káunkarmiayi. Kame Paskua jeatsa̱i̱ṉ Muisais timia núnisaṉ ni aya̱shí̱sha enentái̱sha iwiarnarat tusa wakeriarmiayi. 56 Jesusnasha e̱a̱k yujarmiayi. Tura Yusa Uunt Je̱e̱n pujusár nuamtak aniniaisar “¿Warí enentáimiam. Nampernum tatimpiash?” tiármiayi. 57 Pariséusha tura Yúsnan pujurniu peṉkeri̱sha akupáiniak “Jesus pujá nekaamka ujatkata” tiármiayi. Jesusan sepunam eṉkeatai tusar tiármiayi.