„O Jehova, mūsų protėvių Dieve, argi ne tu esi Dievas danguje?+ Argi ne tu valdai visas tautų karalystes?+ Tavo rankoje jėga ir galybė, ir niekas negali prieš tave atsilaikyti.+
2 Mane iš karto užvaldė dvasia, ir danguje pamačiau sostą. Tas, kuris soste sėdėjo,+3 atrodė kaip jaspio akmuo+ ir kaip sardis*; sostą juosė panaši į smaragdą vaivorykštė.+