7 Taigi, Jehova, mano Dieve, karaliumi vietoj mano tėvo Dovydo tu padarei mane, savo tarną, nors esu dar jaunas ir nepatyręs*.+ 8 Tavo tarnas valdo tautą, kurią tu esi išsirinkęs,+ – tautą gausingą, kurios nei aprėpti, nei suskaičiuoti neįmanoma. 9 Todėl suteik savo tarnui klusnią širdį, kad gebėčiau teisti tavąją tautą+ ir atskirčiau gera nuo bloga.+ Juk kaipgi kitaip galėčiau teisti tavo gausingą* tautą?“