33 Pasiklausykite kito palyginimo. Vienas vynuogininkas pasodino vynuogyną,+ aptvėrė tvora, iškasė jame vynuogių spaudyklą, pastatė bokštą+ ir išnuomojęs žemdirbiams iškeliavo svetur.+ 34 Kai vaisiai sunoko, jis pasiuntė pas žemdirbius savo vergus paimti jo vaisių dalies. 35 Bet žemdirbiai čiupo tuos vergus ir vieną sumušė, kitą nužudė, trečią akmenimis užmušė.+ 36 Tada jis pasiuntė kitus vergus – daugiau negu pirmąsyk, – bet anie padarė su jais tą patį.+ 37 Galiausiai šeimininkas pasiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: ‘Mano sūnų jie gerbs.’ 38 Pamatę sūnų, žemdirbiai ėmė tartis: ‘Tai paveldėtojas.+ Eime, nužudykime jį, ir jo palikimas atiteks mums!’ 39 Jie pagriebė jį, ištempė iš vynuogyno ir nužudė.+ 40 Taigi ką vynuogyno šeimininkas atvykęs padarys su tais žemdirbiais?“ 41 Jie atsakė jam: „Tų nedorėlių laukia baisus galas – šeimininkas juos išgalabys, o vynuogyną išnuomos kitiems žemdirbiams ir šie metui atėjus atiduos jam jo vaisių dalį.“

9 Ir jis ėmė pasakoti žmonėms tokį palyginimą: „Žmogus pasodino vynuogyną,+ išnuomojo jį žemdirbiams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.+ 10 Metui atėjus jis pasiuntė pas žemdirbius vergą, kad tie atiduotų jam dalį vynuogyno vaisių. Bet žemdirbiai jį sumušė ir išvarė tuščiomis.+ 11 Tada jis pasiuntė pas juos kitą vergą. Bet jie ir tą sumušė ir pažeminę išvarė tuščiomis. 12 Jis pasiuntė dar ir trečią. Tačiau ir šitą jie sužalojo ir išmetė lauk. 13 Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų.+ Jie tikriausiai jį gerbs.’ 14 Pamatę sūnų žemdirbiai ėmė tarpusavyje tartis: ‘Tai paveldėtojas. Nužudykime jį, kad palikimas atitektų mums.’ 15 Jie ištempė jį iš vynuogyno ir nužudė.+ Ką tad vynuogyno šeimininkas su jais padarys? 16 Jis atvyks, išgalabys tuos žemdirbius ir atiduos vynuogyną kitiems.“

Tai girdėdami jie sakė: „Tegu niekad taip nenutinka!“