23 Kai Jėzus atėjo į ano vyresniojo namus, išvydo tenai fleitininkus ir subruzdusius žmones.+ 24 Jėzus jiems pasakė: „Išeikite. Mergaitė nemirė, ji miega.“+ Bet jie tik šaipėsi iš jo. 25 Kai žmonės buvo išprašyti laukan, Jėzus įėjo į vidų, paėmė mergaitę už rankos,+ ir ji atsikėlė.+ 26 Kalbos apie tai, kas nutiko, pasklido po visą aną kraštą.

38 Taigi jie atėjo į sinagogos vadovo namus. Ten Jėzus pamatė triukšmingą sąmyšį – žmonės verkė ir garsiai raudojo.+ 39 Įžengęs vidun Jėzus tarė jiems: „Kam tas triukšmas ir verksmas? Vaikelis nemirė, jis miega.“+ 40 Bet jie tik šaipėsi iš jo. Visus išprašęs, Jėzus pasiėmė mergaitės tėvą, motiną, savo palydovus ir įėjo, kur ji gulėjo. 41 Jis paėmė ją už rankos ir tarė: „Talità kum!“ Išvertus tai reiškia: „Mergaite, sakau tau, kelkis.“+ 42 Mergaitė bemat atsikėlė ir pradėjo vaikščioti. (Jai buvo dvylika metų.) Tai išvydę, tėvai pratrūko begaliniu džiaugsmu. 43 Jėzus jiems sakyte prisakė niekam apie tą įvykį nepasakoti,+ ir liepė duoti mergaitei valgyti.

60 Tada suklupęs garsiu balsu ištarė: „Jehova, nekaltink jų dėl šitos nuodėmės!“+ Ir tai pasakęs mirė*.

36 Dovydas, įvykdęs savo kartoje Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas su savo protėviais ir jo kūnas supuvo.+