Mes turime mylėti tikėjimo brolius ir seseris, stengtis kuo artimiau su jais susidraugauti (2 Kor 6:​11–13). Mūsų bendruomenėse yra įvairios kilmės ir tautybių žmonių, skiriasi ir mūsų asmenybė. Tad turime stiprinti meilę bendratikiams stengdamiesi pastebėti jų geruosius bruožus. Jeigu į kitus stengsimės žiūrėti kaip Jehova, juos pamilsime vis labiau. Kai prasidės didysis suspaudimas, tarpusavio meilė mums bus ypač svarbi. Galima sakyti, ji gelbės gyvybes. Atmink, kad senovėje, medams ir persams užpuolus Babiloną, Jehova savajai tautai paliepė: „Mano tarnai, sueikite į savo kambarius, užsklęskite paskui save duris ir patūnokite trumpai – tol, kol praeis mano rūstybė“ (Iz 26:20). Atrodo, šis nurodymas bus aktualus ir tada, kai prasidės suspaudimas. w23.07 6–7 ¶14–16

Pasvarstyk: „Ką kiti pasakytų apie mane? Kad esu supratingas, nuolaidus, pakantus? O gal griežtas, labai reiklus ir valdingas? Ar esu linkęs kitų prašymus išklausyti ir nusileisti, kai tik įmanoma?“ Mūsų supratingumas yra geras matas, leidžiantis įvertinti, ar išties stengiamės sekti Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu. Supratingumas ir lankstumas gelbsti pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Vieniems, pavyzdžiui, netikėtai prireikia skubios medikų pagalbos. Kitiems gyvenimą apsunkina staigūs ekonominiai ar politiniai sukrėtimai (Mok 9:11). O kai kuriems būna labai nelengva, kai pasikeičia tarnybos užduotis ar vieta. Su nauja situacija apsiprasti lengviau, jei stengiamės (1) susitaikyti su realybe, (2) žvelgti priekin, (3) matyti gerąją pusę ir (4) darbuotis kitų labui. w23.07 21–22 ¶7–8

Danielius dar jaunystėje drauge su kitais karo belaisviais buvo išvestas į Babiloniją, toli nuo gimtojo krašto. Babiloniečiai matė, kad vaikinas „be jokio trūkumo, gražios išvaizdos“ ir kilęs iš kilmingos šeimos, tad nutarė mokyti jį chaldėjų rašto ir kalbos, kad galėtų tarnauti karaliaus rūmuose (Dan 1:​3, 4, 6; 1 Sam 16:7). Jehova Danielių mylėjo dėl jo dvasingumo. Prisiminkime, kad pranašas Ezechielis paminėjo Danielių greta kitų dviejų dievobaimingų vyrų – Nojaus ir Jobo. Pastarieji Jehovos malonę pelnė per ištisus uolios tarnybos dešimtmečius, o Danieliui tuo metu gal buvo tik apie dvidešimt ar vos daugiau (Pr 5:32; 6:​9, 10; Job 42:​16, 17; Ez 14:14). Ir Dievo akyse jis išliko doras, atsidavęs tarnas per visą savo ilgą gyvenimą (Dan 10:​11, 19). w23.08 2 ¶1–2