Apaštalų darbai
1 Pirmajame pasakojime, o Teofili, aprašiau visa, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti, — 2 iki tos dienos, kai buvo paimtas į dangų, pirmiau per šventąją dvasią davęs savo išsirinktiems apaštalams įsakymų. 3 Po savo kančios jis su daugeliu aiškių įrodymų pasirodė jiems gyvas — per keturiasdešimt dienų jie ne sykį jį matė ir jis kalbėjo apie Dievo karalystę. 4 Susitikęs su jais, Jėzus prisakė: „Nesitraukite iš Jeruzalės, bet laukite to, ką Tėvas yra pažadėjęs, kaip iš manęs girdėjote; 5 mat Jonas krikštijo vandenyje, o jūs praėjus nedaugeliui dienų būsite pakrikštyti šventojoje dvasioje.“
6 Susirinkę jie klausė jį: „Viešpatie, ar tu šiuo laiku grąžinsi Izraeliui karalystę?“ 7 Jėzus jiems tarė: „Ne jums žinoti laikus ar laikotarpius, kuriuos Tėvas pasiliko savo paties žinioje*. 8 Jūs, kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, gausite galios ir būsite mano liudytojai ir Jeruzalėje, ir visoje Judėjoje, ir Samarijoje, ir iki žemės pakraščių.“ 9 Tai pasakęs, Jėzus jiems bežiūrint buvo pakeltas aukštyn ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. 10 Jėzui kylant ir jiems įdėmiai žiūrint į dangų, staiga greta jų atsirado du vyrai baltais drabužiais 11 ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite ir žiūrite dangun? Tasai Jėzus, kuris buvo iš jūsų tarpo paimtas į dangų, ir ateis tokiu būdu, kokiu matėte jį einant į dangų.“
12 Tada nuo vadinamojo Alyvų kalno, esančio netoli Jeruzalės, šabo kelionės atstumu, jie sugrįžo į Jeruzalę. 13 Parėję užlipo į aukštutinį kambarį, kur buvo apsistoję, — Petras, Jonas, Jokūbas, Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas ir Simonas Uolusis, ir Jokūbo sūnus Judas. 14 Visi jie, kartu su moterimis, su Jėzaus motina Marija ir jo broliais, vieningai atsidėjo maldai.
15 Vieną iš tų dienų Petras atsistojo tarp brolių (iš viso buvo susibūrę maždaug šimtas dvidešimt žmonių) ir pasakė: 16 „Vyrai, broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos šventoji dvasia Dovydo lūpomis pranašiškai ištarė apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vedliu. 17 Jis juk buvo priskaičiuotas prie mūsų ir gavęs dalį šioje tarnystėje. 18 (Tasai įsigijo sklypą už neteisumo užmokestį; kritęs galva žemyn, iš vidaus su garsu perplyšo ir visi jo viduriai išvirto. 19 Tai tapo žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, o anas sklypas jų kalba buvo pavadintas „Hakeldamach“, tai yra „Kraujo sklypu“.) 20 Juk Psalmių knygoje parašyta: ‘Tebus jo buveinė apleista, tegul niekas joje negyvena’ ir: ‘Jo priežiūros pareigas teperima kitas’. 21 Todėl reikia, kad vienas iš tų vyrų, kurie vaikščiojo su mumis visą tą laiką, kai Viešpats Jėzus buvo* tarp mūsų — 22 nuo tada, kai Jonas jį pakrikštijo, iki dienos, kai jis buvo iš mūsų tarpo paimtas aukštyn, — kad vienas iš jų kartu su mumis taptų jo prisikėlimo liudytoju.“
23 Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų. 24 Paskui meldėsi sakydami: „Tu, Jehova*, pažįsti visų širdis, tad parodyk, katrą iš šių dviejų išsirinkai, 25 kad užimtų šios tarnystės bei apaštalystės vietą, iš kurios Judas pasitraukė ir nuėjo savo keliu.“ 26 Taigi jie metė dėl jų burtą, ir burtas krito Motiejui, tad šis buvo priskaičiuotas prie vienuolikos apaštalų.