Pradžios
25 Abraomas vedė kitą moterį. Jos vardas buvo Ketūra. 2 Ketūra pagimdė jam Zimraną, Jokšaną, Medaną, Midjaną,+ Išbaką ir Šuachą.+
3 Jokšanui gimė Šeba ir Dedanas.
Dedano sūnūs buvo Ašūras, Letušas ir Leumas.*
4 Midjano sūnūs buvo Efa, Eferas, Henochas, Abida ir Eldava.
Visi jie yra Ketūros palikuoniai.
5 Visą savo turtą Abraomas paliko Izaokui,+ 6 o sūnums, kuriuos jam pagimdė sugulovės, davė dovanų. Dar gyvas būdamas jis išsiuntė juos į rytus, į Rytų kraštą, toliau nuo savo sūnaus Izaoko.+ 7 Abraomas nugyveno 175 metus. 8 Tada, išleidęs paskutinį atodūsį, mirė. Žilo amžiaus sulaukęs, senas ir pasisotinęs gyvenimu, jis nuėjo ten, kur protėviai*. 9 Jo sūnūs Izaokas ir Izmaelis palaidojo jį Machpelos oloje, priešais Mamrę,+ hetito Coharo sūnaus Efrono lauke, 10 kurį Abraomas buvo nusipirkęs iš Heto sūnų. Abraomą palaidojo prie jo žmonos Saros.+ 11 Mirus Abraomui, Dievas ir toliau laimino jo sūnų Izaoką.+ Šis gyveno netoli Beer Lahai Roijo.+
12 Štai palikuoniai Abraomo sūnaus Izmaelio,+ kurį jam pagimdė egiptietė Hagara,+ Saros tarnaitė.
13 Izmaelio sūnų, jo palikuonių, vardai yra tokie: Izmaelio pirmagimis Nebajotas,+ Kedaras,+ Adbeelis, Mibsamas,+ 14 Mišma, Dūma, Masa, 15 Hadadas, Tema, Jetūras, Nafišas ir Kedma. 16 Tai yra Izmaelio sūnūs, dvylikos kilčių vadai.+ Tokie pat yra jų gyvenviečių ir stovyklų pavadinimai. 17 (Izmaelis gyveno 137 metus. Išleidęs paskutinį atodūsį, jis mirė, nuėjo ten, kur protėviai.) 18 Visi jie apgyveno žemes nuo Havilos,+ esančios prie Šūro,+ netoli Egipto, iki pat Asirijos. Izmaelis įsikūrė šalimais visų savo brolių*.+
19 O štai pasakojimas apie Abraomo sūnų Izaoką.+
Abraomui gimė Izaokas. 20 Būdamas 40 metų jis vedė aramėjo Betuelio iš Padan Aramo dukterį Rebeką,+ aramėjo Labano seserį. 21 Izaokas maldavo Jehovą dėl savo žmonos, nes ji buvo nevaisinga. Jehova jo maldavimą išklausė ir Rebeka tapo nėščia. 22 Sūnūs jos įsčiose ėmė grumtis,+ tad ji sakė: „Jeigu jau šitaip, tai kam begyventi?“ Rebeka kreipėsi dėl to į Jehovą 23 ir Jehova jai pasakė: „Dvi gentys yra tavo įsčiose.+ Dvi tautos, esančios tavyje, nuo pat gimimo bus tarpusavy pasidalijusios.+ Viena bus stipresnė už kitą,+ vyresnioji tarnaus jaunesniajai.“+
24 Atėjus metui gimdyti paaiškėjo, kad Rebekos įsčiose išties buvo dvyniai. 25 Pirmasis gimė visas raudonas ir plaukuotas, tarsi su kailiu,+ todėl jį praminė Ezavu*.+ 26 Paskui, laikydamasis Ezavui už kulno, išėjo jo brolis.+ Užtat jį praminė Jokūbu*.+ Kai Rebeka pagimdė dvynukus, Izaokui buvo 60 metų.
27 Berniukai užaugo. Ezavas buvo įgudęs medžiotojas,+ mėgo klajoti po laukus, o Jokūbas laikėsi prie palapinių; jis buvo vyras be priekaišto.+ 28 Izaokas mylėjo Ezavą, nes šis parnešdavo jam žvėrienos, o Rebeka mylėjo Jokūbą.+ 29 Kartą, Jokūbui beverdant viralą, iš laukų nuvargęs grįžo Ezavas. 30 Jis paprašė Jokūbo: „Nagi, duok man pasrėbti* to raudono viralo*, nes esu visai nusilpęs*!“ (Todėl jis buvo pramintas Edomu*.+) 31 „Pirmiau parduok man pirmagimystę“,+ – atsakė Jokūbas. 32 „Esu prie mirties, – kalbėjo Ezavas. – Kas man iš tos pirmagimystės?“ – 33 „Pirmiau prisiek“, – pareikalavo Jokūbas. Taigi Ezavas prisiekė Jokūbui ir pardavė jam pirmagimystę.+ 34 Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Šis pavalgė, atsigėrė ir atsikėlęs nuėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.