Pradžios
38 Maždaug tuo metu Judas pasitraukė nuo savo brolių ir pasistatė palapinę adulamiečio, vardu Hyra, kaimynystėje. 2 Ten jis sutiko vieno kanaaniečio,+ vardu Šūva, dukterį ir ją vedė. Jiedviem suėjus, 3 moteris tapo nėščia ir pagimdė sūnų. Judas pavadino jį Eru.+ 4 Ji pastojo dar kartą ir vėl pagimdė sūnų. Jam davė Onano vardą. 5 Paskiau jai vėl gimė sūnus, ir šiam davė Šelos vardą. Jis* tada buvo Achzibe.+
6 Savo pirmagimiui Erui Judas surado žmoną, vardu Tamara.+ 7 Tačiau Jehova matė, kad Judo pirmagimis Eras yra nedoras. Užtat Jehova atėmė jam gyvybę. 8 Tada Judas liepė Onanui: „Sueik su savo brolio žmona, atlik santuokinę svainio pareigą, kad tavo brolis turėtų palikuonių.“+ 9 Tačiau Onanas žinojo, kad palikuonis bus ne jo,+ todėl, kai sueidavo su savo brolio žmona, išliedavo sėklą ant žemės. Duoti savo broliui palikuonio jis nenorėjo.+ 10 Jehovos akyse tai buvo nedora, todėl jis atėmė gyvybę ir Onanui.+ 11 Judas savo marčiai Tamarai sakė: „Našlauk savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela.“ Mat jis baiminosi, kad šitas irgi gali mirti, kaip jo broliai.+ Taigi Tamara grįžo į savo tėvo namus ir ten pasiliko.
12 Praėjus kiek laiko, mirė Judo žmona, Šūvos duktė.+ Pasibaigus gedulo dienoms Judas drauge su savo bičiuliu adulamiečiu Hyra+ nuvyko į Timną+ pas savo avių kirpėjus. 13 Tamarai buvo pranešta: „Tavo uošvis keliauja į Timną kirpti avių.“ 14 Tamara nusivilko našlės drabužius, prisidengė šydu, apsigaubė skara ir atsisėdo prie įėjimo į Enaimus, esančius kelyje į Timną. Ji matė, kad Šelai į žmonas jos taip ir neduoda, nors šis jau užaugęs.+
15 Judas ją pamatė ir palaikė parsiduodančia moterimi, nes ji buvo užsidengusi veidą. 16 Jis paėjo į pakelę ir priėjęs prie jos tarė: „Norėčiau su tavimi sugulti.“ Jis nė nenutuokė, kad kalbasi su savo marčia.+ Ši atsiliepė: „Ką man duosi, kad sugulčiau su tavimi?“ – 17 „Atsiųsiu ožiuką iš savo kaimenės“, – pažadėjo jis. Bet moteris sakė: „O kokį užstatą gausiu, iki atsiųsi ožiuką?“ – 18 „Kokio užstato norėtum?“ – paklausė Judas. „Tavo antspaudo žiedo+ su virvele ir lazdos, kurią laikai rankose“, – pasakė Tamara. Judas visa tai jai padavė ir su ja sugulė. Taip moteris nuo jo pastojo. 19 Paskui ji atsikėlė ir nuėjo sau. Tada nusigobė skarą ir vėl apsivilko našlės drabužius.
20 Judas per savo bičiulį adulamietį+ pasiuntė jai ožiuką, norėdamas atsiimti užstatą, tačiau šis moters niekur nerado. 21 Vietinių vyrų jis klausinėjo: „Kur toji šventavietės sanguliautoja, kuri sėdėjo Enaimuose palei kelią?“ Tie sakė: „Čia niekada nėra buvę jokios sanguliautojos.“ 22 Galiausiai adulamietis grįžo pas Judą ir pranešė: „Niekur jos neradau. Ir vietiniai vyrai sakė, kad ten niekada nebuvo jokios šventavietės sanguliautojos.“ 23 Judas kalbėjo: „Tepasilieka viską sau, nebeieškokime jos, kad netaptume žmonėms pajuoka. Ką dar galiu padaryti? Juk nugabenai jai ožiuką, bet jos neradai.“
24 Maždaug po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: „Tavo marti Tamara pasielgė kaip parsiduodanti moteris ir dabar yra nėščia.“ Judas paliepė: „Atveskite ją! Tebus sudeginta!“+ 25 Vedama laukan ji pasiuntė uošviui žinią. „Aš nėščia nuo vyro, kuriam priklauso šie daiktai, – sakė ji. – Prašom patikrinti, kieno yra šis antspaudo žiedas, virvelė ir lazda.“+ 26 Juos apžiūrėjęs Judas tarė: „Ji už mane teisesnė. Juk aš neišleidau jos už savo sūnaus Šelos.“+ Daugiau jis su ja nebesugulė.
27 Atėjus metui gimdyti paaiškėjo, kad Tamaros įsčiose dvynukai. 28 Moteriai gimdant vienas iš jų iškišo rankutę. Ant rankutės pribuvėja skubiai užrišo raudoną siūlą ir pasakė: „Šis gimė pirmas.“ 29 Tačiau tas iškart įtraukė rankutę atgal ir išėjo jo brolis. Pribuvėja sušuko: „Oho, kokį plyšį sau pasidarei!“ Todėl jis buvo pavadintas Perecu*.+ 30 Paskui jį išėjo jo brolis – tas, kuriam ant rankos buvo užrištas raudonas siūlas. Jį pavadino Zerachu.+