2 Karalių
2 Jehova buvo nusprendęs pakelti Eliją+ viesulu į dangų.+ Elijas su Eliziejumi+ tuo metu ėjo iš Gilgalo.+ 2 Elijas paprašė Eliziejaus: „Būk geras, pasilik čia. Mane Jehova siunčia į Betelį.“ – „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, aš tavęs nepaliksiu!“ – atsakė Eliziejus. Taip jiedu kartu atkeliavo į Betelį.+ 3 O Betelyje prie Eliziejaus priėjo pranašų sūnūs* ir ėmė sakyti: „Ar žinai, kad šiandien Jehova paims tavo viešpatį ir tu nebeturėsi šeimininko?“+ – „Taip, žinau, – atsakė Eliziejus. – Nekalbėkit apie tai.“
4 Dabar Elijas jo vėl paprašė: „Eliziejau, būk geras, pasilik čia. Mane Jehova siunčia į Jerichą.“+ – „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, aš tavęs nepaliksiu!“ – atsakė Eliziejus. Ir jiedu kartu nuėjo į Jerichą. 5 Jeriche irgi buvo pranašų sūnų. Priėję prie Eliziejaus, tie ėmė sakyti: „Ar žinai, kad šiandien Jehova paims tavo viešpatį ir tu nebeturėsi šeimininko?“ – „Taip, žinau, – atsakė Eliziejus. – Nekalbėkit apie tai.“
6 Elijas jo dar kartą paprašė: „Būk geras, pasilik čia. Mane Jehova siunčia prie Jordano.“ – „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, aš tavęs nepaliksiu!“ – vėl atsakė Eliziejus. Tad abu traukė toliau. 7 Iš paskos jiems sekė penkiasdešimt vyrų, pranašų sūnų. Kai jiedu sustojo prie Jordano, tie irgi sustojo ir viską stebėjo iš tolo. 8 Elijas paėmęs susuko savo apsiaustą,+ sudavė juo per vandenį ir vanduo persiskyrė į abi puses. Taip jiedu perėjo sausu dugnu.+
9 Kai jau buvo kitapus Jordano, Elijas tarė Eliziejui: „Sakyk, ką galėčiau dėl tavęs padaryti, kol dar nesu nuo tavęs paimtas.“ Eliziejus paprašė: „Meldžiu, tegul man atitenka dviguba dalis+ tavosios dvasios!“+ – 10 „Prašai sunkaus dalyko, – atsakė Elijas. – Jeigu matysi, kaip mane nuo tavęs paims, tau bus tai suteikta, o jeigu nematysi, nebus.“
11 Taip jiems beeinant ir besišnekant, staiga pasirodė ugninis vežimas su ugniniais žirgais+ ir juodu perskyrė. Elijas pakilo viesulu į dangų.+ 12 Tai regėdamas, Eliziejus ėmė šaukti: „Tėve, mano tėve! Izraelio kovos vežimas ir raitininkai!“+ Elijui pradingus, Eliziejus griebė ir persiplėšė drabužius.+ 13 Tada pakėlė nukritusį Elijo apsiaustą+ ir, sugrįžęs prie Jordano, atsistojo ant upės kranto. 14 Tuo Elijo apsiaustu jis sudavė per vandenį ir tarė: „Kur yra Jehova, Elijo Dievas?“ Jam sudavus, vanduo persiskyrė į abi puses ir Eliziejus perėjo per upę.+
15 Jeriche gyvenantys pranašų sūnūs, iš tolo jį pamatę, ėmė sakyti: „Elijo dvasia perėjo Eliziejui!“+ Jie atėjo pasitikti jo ir žemai nusilenkė. 16 „Štai tarp tavo tarnų yra penkiasdešimt šaunių vyrų, – kalbėjo jie. – Leisk jiems eiti ieškoti tavo šeimininko. Gal Jehovos dvasia pakėlusi* numetė jį ant kokio kalno ar kokiame slėnyje.“+ – „Ne, nereikia tų vyrų siųsti!“ – sakė jis. 17 Bet jie tol įkalbinėjo Eliziejų, kol jam pasidarė nesmagu, ir jis nusileido: „Gerai, siųskite.“ Tad jie išsiuntė penkiasdešimt vyrų. Tie ieškojo Elijo tris dienas, tačiau nerado. 18 Eliziejus tuo tarpu buvo Jeriche.+ Vyrams sugrįžus, jis tarė: „Sakiau, kad nereikia eiti.“
19 Po kurio laiko į Eliziejų kreipėsi miesto gyventojai: „Mūsų viešpatie, šis miestas, kaip matai, yra geroje vietoje,+ tik vanduo čia blogas ir žemė nevaisinga*.“ – 20 „Atneškite man naują dubenį ir įberkite į jį druskos“, – paliepė Eliziejus. 21 Tada nuėjo prie vandens ištakų ir subėręs ten druską+ tarė: „Taip sako Jehova: ‘Padariau šį vandenį sveiką. Daugiau nebekils iš jo nei mirtis, nei nevaisingumas*.’“ 22 Kaip Eliziejus pasakė, taip ir įvyko: tos vietovės vanduo iki šiol tebėra sveikas.
23 Iš ten Eliziejus patraukė į Betelį. Jam einant keliu, iš miesto išėjo vaikėzai ir ėmė iš jo tyčiotis.+ „Ei, pliki, nešdinkis! – jie šūkavo. – Pliki, nešdinkis!“ 24 Atsigręžęs ir į juos pažiūrėjęs, jis juos prakeikė Jehovos vardu. Ir dvi meškos,+ atėjusios iš miško, sudraskė 42 vaikus.+ 25 Paskui Eliziejus nukeliavo iki Karmelio kalno,+ o iš ten sugrįžo į Samariją.