Psalmynas
Vadovui. Dovydo psalmė.
109 Dieve, mano šlove,+ netylėk!
2 Nedorėliai, klastūnai prieš mane burnoja,
plaka melagingu liežuviu,+
3 apspitę beria neapykantos žodžius,
visai be priežasties mane užpuola.+
4 Į mano meilę kaltinimais jie atsako,+
tačiau aš nepaliauju melstis.
6 Nedorą žmogų atiduok nedorėliui,
testovi kaltintojas jo dešinėje,
7 teisme jį tepasmerkia,
net jo malda tebūna palaikyta nuodėme.+
9 Telieka jo vaikai našlaičiais,
o jo žmona – našle.
10 Vaikai jo teklajoja elgetaudami,
iš savo sugriautų namų teeina maisto sau ieškoti.
11 Tepasiglemžia skolintojas visa, ką jis turi,
jo turtą svetimieji teišplėšia.
12 Te niekas neparodo jam gerumo*,
našlaičių jo vaikų tenepagaili.
13 Visi jo palikuoniai tepražūva,+
jų vardas tepranyksta su ateinančia karta.
14 Jo protėvių kaltės tenepamiršta Jehova+
ir nuodėmė jo motinos teneišdyla.
15 Te nuolat mena Jehova, ką jie yra padarę,
ir žemėje teištrina jų atminimą.+
16 Juk nesirūpino tasai žmogus daryti gera*,+
persekiojo jis vargdienį,+ vargšą ir prislėgtaširdį,
kėsinosi jį nužudyti.+
17 Patiko svaidytis jam prakeiksmais, todėl ir pats prakeiktas buvo.
Kitų nelaimino, todėl ir pats palaiminimo nesulaukė.
18 Jis apsivilko prakeiksmais tarytum drabužiu,
jie lyg vanduo į kūną sutekėjo,
įsiskverbė į kaulus lyg aliejus.
19 Tegul tie prakeiksmai jį patį lyg apsiaustas gaubs,+
tebus jie tartum juosta, kuria jis nuolat juosi.
20 Taip mano kaltintojui teatmoka Jehova+
ir tiems, kurie man pikta linki.
21 Jehova, Visavaldi,
padėk man dėlei savo vardo!+
Vaduoki, nes gera tava ištikimoji meilė.+
23 Nykstu aš kaip šešėlis,
šalin esu nublokštas it skėrys.
24 Nuo pasninko man linksta keliai,
sulysęs aš, išsekęs.
26 Padėk, Jehova, mano Dieve!
Ištikimąja savo meile gelbėk!
27 Težino jie, kad tai tava ranka,
kad tu, Jehova, gelbsti.
28 Tu laiminki, o jie tegu sau keikia
ir prieš mane pakilę tebūnie sugėdinti,
o tavo tarnas tesidžiaugia.
29 Te mano kaltintojai negarbe apsivelka,
lyg apsiaustu teapsisiaučia gėda.+