Pakartoto Įstatymo
3 Tada pasukome Bašano keliu. Bašano karalius Ogas išėjo su visa kariuomene ir stojo į mūšį su mumis prie Edrėjo.+ 2 Jehova man tarė: ‘Nebijok jo. Jį patį, visus jo žmones ir žemes aš atiduosiu į tavo rankas. Su juo pasielgsi taip, kaip su amoritų karaliumi Sihonu, gyvenusiu Hešbone.’ 3 Taigi Dievas Jehova atidavė Bašano karalių Ogą ir jo žmones į mūsų rankas ir mes juos išžudėme – nepalikome nė vieno gyvo. 4 Užėmėme visus jo miestus, nebuvo nė vieno, kurio nebūtume užkariavę. Paėmėme 60 miestų – visą Argobo sritį Bašane, Ogo karalystėje.+ 5 Šiuos miestus juosė aukšti mūrai su vartais ir užkaiščiais. Buvo ir daugybė neįtvirtintų miestų. 6 Tame krašte, kaip ir Hešbono karaliaus Sihono žemėse, sunaikinome visus miestus kartu su jų gyventojais – vyrais, moterimis ir vaikais.+ 7 Sau pasilaikėme tik gyvulius ir kitokį grobį.
8 Taip užėmėme dviejų amoritų karalių kraštą+ šiapus Jordano: žemes nuo Arnono slėnio iki Hermono kalno+ 9 (sidoniečiai šį kalną vadino Sirjonu, o amoritai – Senyru), 10 visus plokščiakalnio miestus, Gileadą ir visą Bašaną iki pat Salchos ir Edrėjo+ – Bašano karaliaus Ogo valdomų miestų. 11 (Bašano karalius Ogas buvo paskutinis iš refajų. Lova*, kurioje jis buvo paguldytas, yra iš geležies*; ji tebestovi amonitų Raboje. Matuojant įprasta uolektimi, jos ilgis – devynios uolektys*, plotis – keturios uolektys.) 12 Dalį mūsų užkariauto krašto, tai yra žemes nuo Aroero,+ įsikūrusio prie Arnono slėnio*, ir pusę Gileado aukštumų su visais miestais, atidaviau Rubeno ir Gado palikuonių nuosavybėn.+ 13 Kitą Gileado dalį ir visą Bašaną, Ogo karalystę, atidaviau pusei Manaso giminės.+ (Visa Argobo sritis Bašane buvo laikoma refajų kraštu.)
14 Jayras+ iš Manaso giminės užėmė visą Argobo sritį+ iki pat gešūriečių ir maakų+ krašto ribų ir tas Bašano gyvenvietes pavadino savo vardu – Havot Jayru*.+ Taip jos vadinamos iki šiol. 15 Gileadą atidaviau Machyrui.+ 16 Rubeno ir Gado giminėms+ paskyriau žemes nuo Gileado iki Arnono slėnio (riba eina per slėnį) ir iki Jaboko slėnio – amonitų krašto ribos, 17 taip pat paskyriau joms Arabą – Jordaną ir jo pakrantę nuo Kinereto* iki Arabos jūros, tai yra Druskos jūros*, iki rytinių Pisgos šlaitų.+
18 Tada jums tariau: ‘Dievas Jehova atidavė šį kraštą jūsų nuosavybėn. Visi jūsų kovotojai teima ginklus ir tegu keliasi per upę pirma savo brolių izraelitų.+ 19 O žmonos, vaikai ir gyvuliai (žinia, turite daugybę gyvulių) telieka miestuose, kuriuos jums daviau. 20 Kai Jehova suteiks jūsų broliams ramybę, kaip ir jums suteikė, ir kai jie užims kraštą, kurį Dievas Jehova jiems duoda kitapus Jordano, tada kiekvienas galėsite grįžti į jums paskirtą žemę.’+
21 Jozuei+ sakiau: ‘Savo akimis matei, kaip Jehova, jūsų Dievas, pasielgė su anais dviem karaliais. Tą patį Jehova padarys visoms karalystėms krašte, į kurį įeisite.+ 22 Nebijokite jų, nes jūsų Dievas Jehova už jus kovoja.’+
23 Tuomet maldavau Jehovą: 24 ‘O visavaldi Jehova! Tu jau ne sykį parodei savo tarnui, koks didis esi, kokia galinga tavo ranka.+ Nei danguje, nei žemėje nėra kito dievo, kuris darytų tokius stebuklus kaip tu.+ 25 Meldžiu, leisk man pereiti upę ir pamatyti tą puikųjį kraštą kitapus Jordano, tą puikią aukštumų žemę ir Libaną.’+ 26 Tačiau Jehova teberūstavo ant manęs dėl jūsų+ ir manęs neišklausė. Jehova tarė: ‘Gana! Daugiau niekada apie tai nekalbėk. 27 Užkopk į Pisgos viršūnę,+ pažvelk į vakarus, šiaurę, pietus ir į rytus – apžvelk visą kraštą, nes per Jordaną nepereisi.+ 28 Savo vieton paskirk Jozuę,+ padrąsink jį ir sustiprink. Jis perves tautą per upę+ ir padalys izraelitams kraštą, kurį pamatysi.’ 29 Tuo metu mes buvome apsistoję slėnyje priešais Bet Peorą.+