Teisėjų
19 Tomis dienomis, kai Izraelyje dar nebuvo karaliaus,+ Efraimo aukštumose+ nuošalioje vietoje gyveno vienas levitas. Jis paėmė moterį* iš Judo Betliejaus+ sau žmona. 2 Bet ta moteris buvo jam neištikima. Ji paliko jį ir grįžo į savo tėvo namus Judo Betliejuje. Praėjus keturiems mėnesiams, 3 tasai vyras, pasibalnojęs porą asilų, leidosi drauge su tarnu pas ją norėdamas prikalbinti sugrįžti. Kai atvyko, moteris įsivedė vyrą į savo tėvo namus. Tėvas, pamatęs žentą, labai nudžiugo. 4 Jis priprašė žentą pasilikti pas jį tris dienas. Jie valgė, gėrė ir tasai vyras pas uošvį, jaunosios moters tėvą, nakvojo.
5 Ketvirtą dieną jie atsikėlė anksti ryte. Jau susiruošė keliauti, bet jaunosios moters tėvas žentui tarė: „Pasistiprink, įgausi jėgų,* tada galėsite keliauti.“ 6 Susėdę juodu pavalgė ir atsigėrė. Tada jaunosios moters tėvas žentą prašė: „Meldžiu, pasilik nakvoti ir tebūna linksma tavo širdis.“ 7 Vyras pakilo eiti, bet kadangi uošvis nesiliovė jo įkalbinėjęs, pasiliko dar naktį.
8 Penktą dieną atsikėlęs anksti rytą jau norėjo keliauti, bet jaunosios moters tėvas tarė: „Prašau, pasistiprink, įgausi jėgų.“ Taip juodu bevalgydami užsisėdėjo iki pavakario. 9 Kai vyras, jo žmona* ir tarnas pakilo eiti, uošvis, jaunosios moters tėvas, žentui tarė: „Žiūrėk, jau tuoj vakaras. Meldžiu, pasilik nakčiai. Diena jau slenka vakarop. Pernakvok ir tebūna linksma tavo širdis. Rytoj anksti atsikėlę galėsite keliauti į savo namus*.“ 10 Bet pasilikti dar vieną naktį vyras nepanoro. Pasibalnoję porą asilų, jis, jo žmona ir tarnas patraukė link Jebuso, tai yra Jeruzalės.+
11 Jiems esant netoli Jebuso, atėjo vakaras. Tarnas savo šeimininkui pasiūlė: „Užsukime į šį jebusiečių miestą ir pernakvokime.“ 12 Bet šeimininkas atsakė: „Mes nesuksime į miestą, kuriame gyvena svetimtaučiai, ne izraelitai. Eisime toliau, į Gibėją.“+ 13 Tada savo tarnui tarė: „Eime, bandykime pasiekti Gibėją arba Ramą+ – pernakvosime viename iš tų miestų.“ 14 Taigi jie traukė toliau ir saulei leidžiantis atėjo prie Gibėjos Benjamino žemėje.
15 Jie pasuko į Gibėją norėdami pernakvoti. Įėję į miestą, atsisėdo aikštėje, bet neatsirado, kas pasiūlytų jiems nakvynę savo namuose.+ 16 Ir štai tą vakarą iš darbų laukuose grįžo vienas senyvas vyras. Jis buvo iš Efraimo aukštumų+ ir jau kurį laiką gyveno Gibėjoje. Miesto gyventojai buvo benjaminai.+ 17 Pakėlęs akis ir pamatęs miesto aikštėje pakeleivį, senolis paklausė: „Iš kur atvykai ir kur eini?“ 18 Šis atsakė: „Keliaujame iš Judo Betliejaus namo, į nuošalią vietą Efraimo aukštumose. Ten aš gyvenu. Atėjau iš Judo Betliejaus,+ keliauju į Jehovos Namus*. Bet nėra nė vieno, kas priimtų mus po savo stogu. 19 Turiu šiaudų ir pašaro asilams,+ duonos+ ir vyno sau, moteriai ir tarnui. Nieko mums netrūksta.“ 20 Senasis vyras tarė: „Ramybė tau. Parūpinsiu visko, ko reikia, tik nepasilik naktį aikštėje.“ 21 Jis nusivedė juos į savo namus ir pašėrė asilus. Nusiplovę kojas, visi sėdo valgyti ir gerti.
22 Jiems besivaišinant, nedori to miesto vyrai apsupo senolio namus ir ėmė daužyti duris. Namų šeimininkui jie šaukė: „Išvesk vyrą, kuris atėjo į tavo namus, mes jo geidžiame*!“+ 23 Šeimininkas išėjęs tarė jiems: „Ne, mano broliai, nesielkite taip nedorai. Tas vyras – svečias mano namuose. Nedarykite tokios begėdystės. 24 Aš turiu dukterį, ji – mergelė, o tas vyras turi žmoną. Leiskite man jas išvesti, žeminkite jas, jeigu norite*.+ Bet su šiuo vyru taip begėdiškai nesielkite.“
25 Bet anie jo nenorėjo klausyti. Tada levitas stvėrė savo žmoną+ ir išstūmė jiems. Tie prievartavo ir niekino ją visą naktį iki pat ryto, paleido tik švintant. 26 Anksti rytą moteris atėjo prie senolio namų, kur jos šeimininkas buvo apsistojęs, ir sukniubo prie durų. Taip ji ir liko gulėti iki visai išaušo. 27 Jos šeimininkas ryte atsikėlęs jau susiruošė keliauti toliau. Jis atidarė namų duris ir pamatė prie durų gulinčią moterį – savo žmoną, ištiesusią rankas ant slenksčio. 28 „Kelkis, – tarė jai, – keliaukime.“ Bet atsakymo neišgirdo. Tada vyras užkėlė ją ant asilo ir leidosi namų link.
29 Jis parvyko namo ir, pasiėmęs didelį peilį, žmonos kūną supjaustė į 12 dalių. Paskui po dalį pasiuntė kiekvienai Izraelio giminei. 30 Visi, kas tai matė, kalbėjo: „Negirdėtas neregėtas dalykas! Nuo pat tada, kai izraelitai išėjo iš Egipto, iki šiandien nieko panašaus nėra buvę! Apsvarstykite šį reikalą, pasitarkite ir sakykite, ką daryti.“+