12 Paskui Ezavas pasiūlė: „Leiskimės į kelią drauge; aš eisiu pirma tavęs.“ 13 Jokūbas atsakė: „Mano viešpatie, tu matai, kad vaikai dar silpni+ ir kad turiu avių ir galvijų, žindančių savo jauniklius. Jeigu bent vieną dieną juos per greitai ginsime, visa kaimenė išgaiš. 14 Tegu mano viešpats keliauja pirma savo tarno, o aš, neskubindamas savo gyvulių ir vaikų, eisiu palengva, kol ateisiu pas savo viešpatį į Seyrą.“+

12 Šešias dienas dirbsi savo darbus, bet septintą dieną nuo darbo atsitrauksi, kad tavo jautis ir asilas pailsėtų, kad tavo vergas* ir svetimšalis galėtų atgauti jėgas.+

4 Jei pamatei kelyje suklupusį savo brolio asilą ar jautį, nepraeik pro šalį, padėk broliui gyvulį pakelti.+

10 Nearsi poron sukinkęs jautį ir asilą.+

4 Neužriši kuliančiam jaučiui nasrų.+

11 Tad ar neturėtų man būti gaila Ninevės, to didžiojo miesto,+ kuriame yra daugiau kaip šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti gera nuo bloga*, ir daugybė gyvulių?“+