Pradžios

24 Abraomas paseno, sulaukė daug metų. Jehova buvo jį visokeriopai palaiminęs.+ 2 Kartą jis tarė vyriausiam savo namų tarnui, prižiūrinčiam visą jo turtą:+ „Dėk ranką man po šlaunimi. 3 Prisiek man Jehovos, dangaus ir žemės Dievo, akivaizdoje, kad neimsi mano sūnui žmonos iš kanaaniečių, tarp kurių gyvenu.+ 4 Keliauk į mano kraštą pas mano gimines+ ir ten surask žmoną mano sūnui Izaokui.“

5 Tarnas atsakė: „O jei ta moteris nenorės su manimi eiti į šią šalį? Ar tada turėsiu nuvesti tavo sūnų į kraštą, iš kurio išėjai?“+ 6 Abraomas jam sakė: „Jokiu būdu nevesk ten mano sūnaus.+ 7 Jehova, dangaus Dievas, kuris išvedė mane iš mano tėvo namų ir iš mano giminių krašto+ ir kuris su manimi kalbėjo ir man prisiekė:+ ‘Tavo palikuoniams+ atiduosiu šitą kraštą’,+ siųs pirma tavęs savo angelą,+ ir tu tikrai rasi ten žmoną mano sūnui.+ 8 Jei ta moteris nenorės su tavimi eiti, būsi atleistas nuo man duotos priesaikos, bet mano sūnaus ten nevesk.“ 9 Tada tarnas padėjo ranką savo šeimininkui Abraomui po šlaunimi ir prisiekė.+

10 Taigi tarnas paėmė dešimt šeimininko kupranugarių, visokių dovanų nuo šeimininko ir išvyko į Mesopotamiją. Atkeliavęs į miestą, kuriame gyveno Nahoras, 11 suklupdė kupranugarius miesto pakraštyje, prie vandens šulinio. Artinosi vakaro metas, kai moterys paprastai ateina semtis vandens. 12 Tarnas meldė: „Jehova, mano šeimininko Abraomo Dieve, suteik man šiandien sėkmę, parodyk ištikimąją meilę mano šeimininkui Abraomui. 13 Štai stoviu prie šaltinio, ir miestiečių dukterys kaip tik ateina semtis vandens. 14 Jei mergina, kurios paprašysiu: ‘Malonėk palenkti savo ąsotį ir leisk man atsigerti’, atsakys: ‘Gerk. Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, tebus tai ženklas, kad ji yra ta, kurią išrinkai savo tarnui Izaokui. Taip žinosiu, kad parodei ištikimąją meilę mano šeimininkui.“

15 Jam dar tebekalbant, ąsočiu ant peties nešina atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro+ žmonos Milkos+ sūnaus Betuelio duktė.+ 16 Mergina buvo labai graži, vyro dar neliesta mergelė. Nusileidusi prie šaltinio ji pasėmė ąsotį vandens ir sugrįžo. 17 Tarnas nuskubėjo prie jos ir paprašė: „Gal duotum gurkšnelį vandens iš savo ąsočio?“ 18 Ši atsakė: „Gerk, mano viešpatie.“ Ji tuojau nusikėlė ąsotį ant rankos ir davė jam atsigerti. 19 Tarnui atsigėrus, mergina pasakė: „Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu.“ 20 Skubiai išpylusi vandenį iš ąsočio į lovį, ji vėl nubėgo prie šulinio; mergina vandenį sėmė tol, kol pagirdė visus kupranugarius. 21 Visą tą laiką tarnas tylomis ją stebėjo ir svarstė: nejaugi Jehova iš tikrųjų bus padaręs jo kelionę sėkmingą?

22 Kupranugariams atsigėrus, vyras paėmė auksinį nosies žiedą, sveriantį pusę šekelio*, dvi auksines apyrankes, sveriančias dešimt šekelių, 23 ir prabilo: „Prašyčiau pasakyti, kieno tu dukra. Ar tavo tėvo namuose yra vietos mums pernakvoti?“ – 24 „Aš duktė Betuelio,+ Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui,+ – atsakė mergina 25 ir pridūrė: – Turime ir šiaudų, ir užtektinai pašaro, yra ir vietos pernakvoti.“ 26 Tada vyras parpuolė ant kelių, nusilenkė prieš Jehovą 27 ir tarė: „Šlovė Jehovai, mano šeimininko Abraomo Dievui, kuris rodo mano šeimininkui didžią meilę* ir ištikimybę. Jehova atvedė mane į mano šeimininko brolių namus.“

28 Mergina nubėgo papasakoti apie tai motinos šeimynai. 29 Rebeka turėjo brolį vardu Labanas.+ Šis nuskubėjo pas vyrą, laukiantį prie šaltinio. 30 Nuskubėjo pas jį iškart, kai pamatė žiedą sesers nosyje, apyrankes ant jos rankų ir išgirdo jos žodžius: „Tas vyras man taip ir taip sakė.“ Atbėgęs rado jį tebestovintį prie šaltinio šalia kupranugarių 31 ir tarė: „Ateik, Jehovos palaimintasis. Kodėl stovi lauke? Aš jau paruošiau namus, parengiau vietą kupranugariams.“ 32 Abraomo tarnui įėjus į namus, jis nubalnojo kupranugarius, davė jiems šiaudų ir pašaro, o tarnui ir jo vyrams įpylė vandens, kad galėtų nusiplauti kojas. 33 Tačiau kai buvo paduotas valgis, tarnas pasakė: „Nevalgysiu, kol nepasakysiu, ką privalau pasakyti.“ – „Kalbėk“, – tarė Labanas.

34 Tada jis pradėjo pasakoti: „Esu Abraomo tarnas.+ 35 Jehova dosniai palaimino mano šeimininką ir padarė labai turtingą. Jis turi avių, galvijų, sidabro ir aukso, tarnų ir tarnaičių, kupranugarių ir asilų.+ 36 Mano šeimininko žmona Sara senatvėje pagimdė jam sūnų,+ ir šeimininkas paliks jam visą savo turtą.+ 37 Taigi šeimininkas prisaikdino mane tokiais žodžiais: ‘Neimsi mano sūnui žmonos iš kanaaniečių, kurių krašte gyvenu.+ 38 Keliauk į mano tėvo namus, pas mano giminaičius,+ ir ten surask mano sūnui žmoną.’+ 39 Klausiau šeimininką: ‘O jei ta moteris nenorės eiti su manimi?’+ 40 Jis pasakė: ‘Jehova, kuriam aš tarnauju,+ siųs su tavimi angelą+ ir padarys tavo kelionę sėkmingą. Parvesi mano sūnui žmoną iš mano giminaičių, iš mano tėvo namų.+ 41 Nuo priesaikos būsi atleistas, jeigu nuvyksi pas mano giminaičius ir jie nesutiks jos atiduoti. Tik tada būsi atleistas nuo priesaikos.’+

42 Šiandien atėjęs prie šaltinio meldžiausi: ‘Jehova, mano šeimininko Abraomo Dieve, idant suprasčiau, kad mano kelionę darai sėkmingą, 43 teateina prie šaltinio, prie kurio dabar stoviu, mergina+ ir, man paprašius: „Leisk truputį atsigerti iš tavo ąsočio“, 44 teatsako: „Gerk. Pasemsiu vandens ir tavo kupranugariams.“ Tada žinosiu, kad ji yra ta, kurią Jehova išrinko mano šeimininko sūnui.’+

45 Man dar nebaigus taip širdyje kalbėti, atėjo Rebeka, nešina ąsočiu ant peties. Nusileidusi prie šaltinio ji pradėjo semti vandenį. Jai tariau: ‘Prašyčiau duoti man atsigerti.’+ 46 Tuojau nukėlusi nuo peties ąsotį ji pasakė: ‘Gerk.+ Aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu.’ Man atsigėrus, ji pagirdė kupranugarius. 47 Aš jos paklausiau: ‘Kieno tu duktė?’ – ‘Esu duktė Betuelio, kurį Milka pagimdė Nahorui’, – atsakė ji. Tada įsegiau jai nosies žiedą ir užmoviau ant rankų apyrankes.+ 48 Paskui parpuolęs ant kelių nusilenkiau Jehovai iki žemės ir šlovinau Jehovą, savo šeimininko Abraomo Dievą,+ kuris nukreipė mane teisingu keliu, kad parvesčiau savo šeimininko sūnui jo brolio dukterį. 49 O dabar sakykite: ar parodysite gerumą* ir ištikimybę mano šeimininkui? Jeigu ne, pasakykite man, kad žinočiau, ką daryti*.“+

50 Labanas su Betueliu atsakė: „Viskas Jehovos jau nuspręsta. Ne mums sakyti taip ar ne.* 51 Štai Rebeka. Imk ją ir keliauk. Tebūna ji tavo šeimininko sūnaus žmona, kaip kad Jehova yra nutaręs.“ 52 Išgirdęs tokius jų žodžius, Abraomo tarnas tuojau parpuolė ant žemės prieš Jehovą. 53 Paskui, išsiėmęs sidabro ir aukso dirbinių, taip pat drabužių, davė juos Rebekai. Jos broliui ir motinai irgi davė brangių dovanų. 54 Paskui jis ir jo vyrai pavalgė, atsigėrė ir ten pernakvojo.

Rytą atsikėlęs tarnas tarė: „Leiskite mane atgal pas šeimininką.“ 55 Rebekos brolis ir motina prašė: „Tepabūna mergaitė su mumis dar bent dešimt dienų. Paskui galės keliauti.“ 56 Bet jis jiems sakė: „Negaišinkite manęs. Kaip matote, Jehova padarė mano kelionę sėkmingą. Todėl leiskite keliauti pas šeimininką.“ 57 Tie pasiūlė: „Pakvieskime mergaitę ir jos pačios pasiteiraukime.“ 58 Jie pakvietė Rebeką ir paklausė: „Ar vyksi su šiuo vyru?“ – „Taip, vyksiu“, – atsakė ji.

59 Taigi jie išleido savo seserį Rebeką+ ir jos žindyvę*+ su Abraomo tarnu ir jo vyrais. 60 Jie laimino Rebeką tokiais žodžiais: „Seserie mūsų, tebūna tavo palikuonių tūkstančių tūkstančiai ir teužima tavo palikuoniai* savo priešų vartus*.“+ 61 Tada Rebeka su savo tarnaitėmis sėdo ant kupranugarių ir leidosi su Abraomo tarnu į kelią. Taip jis pasiėmęs Rebeką iškeliavo.

62 O Izaokas buvo ką tik grįžęs nuo Beer Lahai Roijo+ pusės (jis gyveno Negebo krašte+). 63 Vakarop jis išėjo į laukus pamąstyti+ ir pakėlęs akis išvydo vilkstinę kupranugarių. 64 Tuo tarpu Rebeka pakėlė akis ir pamatė Izaoką. Ji skubiai nusėdo nuo kupranugario 65 ir paklausė tarną: „Koks ten vyras ateina per lauką mūsų pasitikti?“ Tarnas atsakė: „Tai mano šeimininkas.“ Tada Rebeka užsidengė šydu. 66 Tarnas papasakojo Izaokui visa, ką buvo padaręs. 67 Izaokas parsivedė Rebeką į savo motinos Saros palapinę;+ ji tapo jo žmona. Izaokas pamilo Rebeką,+ ir ši jam buvo tikra paguoda po motinos mirties.+