2 Samuelio
1 Taigi Saulius žuvo. Dovydas tuo tarpu grįžo po pergalingos kovos su amalekiečiais ir dvi dienas praleido Ciklage.+ 2 Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos pas jį atėjo vyras, persiplėšęs drabužius ir žemėmis apsibarstęs galvą. Priėjęs prie Dovydo, jis puolė ant kelių ir žemai nusilenkė.
3 Dovydas paklausė: „Iš kur atėjai?“ – „Pabėgau iš Izraelio stovyklos“, – atsakė šis. 4 „Pasakok, kas ten nutiko“, – paprašė Dovydas. „Kariai bėgo iš mūšio lauko ir daugelis krito negyvi. Žuvo ir Saulius su savo sūnumi Jehonatanu“,+ – kalbėjo jis. 5 „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas žuvę?“ – klausė Dovydas žinią atnešusio vyro. 6 Ir tas ėmė pasakoti: „Pasitaikė, kad aš buvau ant Gilbojos kalno.+ Žiūriu, Saulius stovi parimęs ant ieties, o prie jo artinasi kovos vežimai ir raitininkai.+ 7 Apsižvalgęs jis pamatė mane ir pašaukė. ‘Aš tavo paslaugoms!’ – atsiliepiau. 8 ‘Kas tu?’ – pasiteiravo jis. ‘Amalekietis’,+ – atsakiau. 9 ‘Prieik ir nužudyk mane, – paprašė jis, – nes esu vos gyvas ir labai kankinuosi.’ 10 Mačiau, kad jis mirtinai sužeistas ir vis tiek neišgyvens, tad priėjau ir nužudžiau.+ Tada nuėmiau nuo jo galvos vainiką, numoviau nuo rankos apyrankę ir atnešiau tau, mano viešpatie.“
11 Dovydas tuojau persiplėšė drabužius, tą patį padarė ir visi su juo esantys vyrai. 12 Jie iki vakaro aimanavo, verkė ir pasninkavo+ dėl Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano, dėl Jehovos tautos ir Izraelio namų+ – dėl visų, kurie krito nuo kalavijo.
13 Ano vyro, atnešusio žinią, Dovydas paklausė: „Iš kur tu?“ – „Esu amalekietis, tavo krašte gyvenančio svetimtaučio sūnus“, – atsakė šis. 14 „Kaip drįsai pakelti ranką prieš Jehovos pateptąjį?“+ – tarė Dovydas 15 ir pašaukė vieną iš savo karių: „Ateik, nužudyk jį!“ Tas smogė ir amalekietis krito negyvas.+ 16 „Pats esi kaltas dėl savo mirties,* – sakė Dovydas, – juk pats paliudijai prieš save, tardamas: ‘Aš nužudžiau Jehovos pateptąjį.’“+
17 Tuomet Dovydas užvedė raudą apie Saulių ir jo sūnų Jehonataną+ 18 ir prisakė išmokyti tos raudos Judo žmones. Ji vadinasi „Lankas“ ir yra įrašyta į Jašaro knygą.+
19 „Tavasis grožis, Izraeli, guli žuvęs tavo aukštumose.+
Kaip krito galiūnai!
20 Nepasakokite to Gate,+
neskelbkite Aškelono gatvėse,
kad nesilinksmintų filistinų dukterys,
kad neapipjaustytųjų dukros nedžiūgautų.
21 O Gilbojos kalnai!+
Tenevilgo jūsų rasa, tenelaisto lietus,
te jūsų laukai nebrandina derliaus šventoms aukoms,+
nes ten karžygių skydas buvo išniekintas.
Daugiau nebebus Sauliaus skydas aliejumi tepamas.
22 Jehonatano lankas nesitraukdavo+
nepraliejęs kraujo, karžygių riebalų nepervėręs,
Sauliaus kalavijas be pergalės negrįždavo.+
24 Izraelio dukterys, raudokite Sauliaus,
apvilkusio jus purpuru ir išdabinusio,
nusagsčiusio jūsų apdarus aukso gražmenomis.
25 Kaip krito kovoje galiūnai!
Jehonatanas guli žuvęs tavo aukštumose!+
26 Kaip aš liūdžiu tavęs, mano broli Jehonatanai!
Koks brangus tu man buvai!+
Tavoji meilė man buvo nuostabesnė už moters meilę.+
27 Kaip krito galiūnai
ir pražuvo kovos ginklai!“